Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. D. ir J. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. birželio nutarimais, o vėliau ir teismų nutartimis, laikinai apribotos M. D. ir J. D. nuosavybės teisės.

3. M. D. nuosavybės teisės laikinai apribotos į šį jam priklausantį turtą: nekilnojamąjį turtą – apartamentus Nr. F 408, bendras plotas 48,60 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota 2010 m. balandžio 15 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami) (nuosavybės identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbiami), išduota 2010 m. balandžio 19 d.), esančius gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbiami).

4. J. D. nuosavybės teisės laikinai apribotos į šį jai priklausantį turtą: nekilnojamąjį turtą – apartamentus Nr. F 401, bendras plotas 51,25 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota 2010 m. balandžio 15 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami) (nuosavybės identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbiami), išduota 2010 m. balandžio 19 d.), esančius gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbiami).

Motyvuojamoji dalis

8. Kaltinamųjų J. D. ir M. D. skundas atmetamas.

9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis).

10. Pažymėtina, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi. Tai daroma pirmosios instancijos teisme iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje.

11. Baudžiamojoje byloje M. D. kaltinamas septynių sunkių, trijų apysunkių ir penkių nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), padarymu. J. D. kaltinama vieno sunkaus, vieno apysunkio ir vieno nesunkaus nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog M. D. ir J. D. galėjo padaryti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į M. D. ir J. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, M. D. ir J. D. galimai disponuoja turtu, kuris galimai yra įgytas iš nusikalstamu būdu gautų pajamų, dėl to yra pagrindas manyti, jog M. D. ir J. D. atžvilgiu gali būti taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Be to, dėl nusikalstamomis veikomis galimai padarytos žalos atlyginimo yra pateiktas ne vienas civilinis ieškinys: (duomenys neskelbiami) dėl 27 767,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbiami) dėl 65 3 149,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, (duomenys neskelbiami) dėl 6 391,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, (duomenys neskelbiami) dėl 16 914,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Todėl apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pratęsiant laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą M. D. ir J. D. priklausančiam nekilnojamam turtui (nurodytam šios nutarties 3, 4 pastraipose), proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju Lietuvos Respublikos BPK ir yra galimi. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaip procesinė prievartos priemonė taikomas siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų, numatytų baudžiamojo proceso įstatyme. Laikinai apribojant nuosavybės teisę siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Nors byloje yra duomenų apie M. D. ir jo sutuoktinei J. D. priklausančiam įvairiam turtui (žemės sklypams su statiniais, automobiliam, piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose) taikomus laikinus nuosavybės teisės apribojimus, tačiau atsižvelgiant į galimai M. D. ir J. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, dėl kurio galimas turto konfiskavimo taikymas, taip pat į tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai didelei žalai atlyginti, skundžiama nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas M. D. ir jo sutuoktinei J. D. priklausančiam nekilnojamam turtui (nurodytam šios nutarties 3, 4 pastraipose) negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti M. D. ir J. D. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.