- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- 1S-141-1020/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00306-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- M. D., J. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarčių, kuriomis pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – apartamentams (duomenys neskelbtini) (toliau – apartamentai (duomenys neskelbtini)), šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d., taip pat nekilnojamajam turtui – žemės sklypams ir pastatams, kilnojamajam turtui – automobiliui ir piniginėms lėšoms, šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. lapkričio 16 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus).
2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir (ar) turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, be kita ko, taip pat esant pagrindui manyti, kad sutuoktiniams M. D. ir J. D. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Bulgarijos Respublikoje, galėjo būti įgytas iš neteisėtai gautų pajamų, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. birželio 6 d. nutarimais buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausantį turtą ir pinigines lėšas:
2.1.1. apartamentus Nr. F 408, bendras plotas 48,60 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota 2010 m. balandžio 15 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (nuosavybės identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2010 m. balandžio 19 d.), esančius gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini);
2.1.2. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);
2.1.3. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.1.4. pinigines lėšas, esančias sąskaitose – AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini).
2.2.1. apartamentus Nr. I 401, bendras plotas 51.25 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota 2010 m. balandžio 15 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (nuosavybės identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2010 m. balandžio 19 d.), esančius gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini);
2.2.2. žemės sklypą su statiniais: 34/100 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.2.3. žemės sklypą su statiniais: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.2.4. pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
2.2.5. AB „Swedbank“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, kurių suma yra 3 894,63 Eur (visomis kitomis piniginėmis lėšomis, tiek esančiomis AB „Swedbank“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek naujai gaunamomis į šią sąskaitą J. D. leidžiama laisvai disponuoti (atlikti pavedimus, mokėti mokesčius ir įmokas, vykdyti grynųjų pinigų ir kitas bankines operacijas).
3. Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam turtui buvo tęsiamas. Skundžiamomis Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. D. ir J. D. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, terminas pratęstas dar šešiems mėnesiams. Teismas nustatė, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nepasikeitė ir neišnyko. Be to, kad byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, M. D. taip pat yra kaltinamas ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, todėl pagal pareikštus kaltinimus galima spręsti, jog kaltinamieji piniginių lėšų galėjo gauti iš nusikalstamų veikų, t. y. lėšos gali būti nusikalstamų veikų rezultatas, o tai sąlygoja galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Tuo remdamasis teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamųjų turtą ir pinigines lėšas, galėtų būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir (ar) turto konfiskavimo (išplėstinio turto konfiskavimo) įvykdymas.
II. Skundų argumentai ir prašymai
4. Kaltinamieji M. D. ir J. D. atskiruose skunduose, kurie iš esmės yra analogiško turinio, prašo panaikinti abi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo jiems nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms.
4.1. Kaltinamieji nurodo, kad skundžiamos apygardos teismo nutartys yra nepagrįstos ir priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 ir 151 straipsnių nuostatas. Pasak jų, kiekvienu atveju, sprendžiant procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą yra būtina įvertinti, ar ši prievartos priemonė yra būtina, ar jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslingas, ar šia prievartos priemone nėra nepagrįstai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės.
4.2. Skunduose kaltinamieji teigia, kad siekiant taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turi būti įvertinta, ar byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų manyti, kad tiriamos nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos. Kaltinamųjų teigimu, nagrinėjamu atveju tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, nes šiuo atveju byloje yra neteisėtai kriminalizuoti sutartiniai teisiniai santykiai. Skunduose nurodoma, kad visos pajamos, kurias VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymų centras“ gavo iš automobilių nuomos, nepagrįstai yra vertinamos kaip neteisėtai gautos lėšos. Nuomos pinigų pripažinimas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis bei žala ar konfiskuotinu turtu nevertinant, kiek šių automobilių nuoma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarė prielaidas gauti pajamų prieštarauja žalos institutui bei kasacinio teismo praktikai, pagal kurią gali būti konfiskuojamas tik toks turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010). Byloje tokių duomenų nėra.
4.3. Kaltinamieji pažymi, kad lėšos gautos iš nuomos ir paskolos sutarčių fiksuotos įstaigų buhalteriniuose dokumentuose, registruotos įstatymo nustatyta tvarka, sumokėti mokesčiai, t. y. buvo vykdoma legali VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „T.“ ūkinė – komercinė veikla, todėl iš tokių teisėtų sandorių gautos lėšos negali būti laikomos konfiskuotinu turtu. Kaltinamieji nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje sandoriai buvo kriminalizuoti ne dėl paties šalis siejančio teisinio santykio ydingumo, o dėl tariamai netinkamų subjektų, kas savaime pažeidžia asmenų teisę sudaryti bet kokius įstatymo neuždraustus sandorius. Skunduose nurodoma ir tai, kad centras naudojo savo vairavimo mokyklos veikloje automobilius ir už naudojimąsi jais buvo pervedami nuompinigiai, VšĮ „T.“ naudojosi paskolintais pinigais, pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o už naudojimąsi šiais pinigais mokėjo palūkanas. Tokios lėšos pagal teismų praktiką negali būti konfiskuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010).
4.4. Skunduose, nors sutinkama su nutarčių teiginiais, kad įrodymų tyrimas yra baigiamas, tačiau pasak pareiškėjų, liko neįvertinta specialistų apklausų metu paaiškėję duomenys ir gynybos pateiktos specialistų išvados, rodančios išvadų dėl M. D. veiksmų neteisėtumo nepagrįstumą. Tai rodo, kad teismas nepagrįstai didina žalos sumas, tuo pateisindamas būtinybę papildomai apriboti turtines M. D. ir J. D. teises, argumentuojant, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas mažesnės vertės turtui nei pareikšti ieškiniai.
4.5. Skunduose taip pat teigiama, kad procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti proporcingas, o teismo nutartys motyvuotos. Šiuo atveju nebuvo laikomasi proporcingumo principo. M. D. ir J. D. viso proceso metu nepadarė jokių procesinių pažeidimų, pavyzdingai vykdė savo procesines pareigas ir jų elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra būtinas, siekiant apsaugoti turtą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundai atmetami.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarčių ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančią baudžiamosios bylos medžiagą (šiuo metu baudžiamosios bylos medžiaga pateikta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau ankstesnių skundų nagrinėjimo metu, visa baudžiamosios bylos medžiaga ne kartą buvo pateikta Lietuvos apeliaciniam teismui, be kita ko, ir šį skundą nagrinėjančiam teisėjui), konstatuoja, kad teismo sprendimai pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausančiam nekilnojamajam turtui – apartamentams (duomenys neskelbtini), žemės sklypams su pastatais, kilnojamajam turtui – automobiliui bei piniginėms lėšoms yra tinkamai motyvuoti, teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgiant į paduotų skundų turinį (išdėstyti iš esmės analogiški motyvai) bei tai, kad juose ginčijami tapatūs klausimai, aukštesnysis teismas dėl abiejų kaltinamųjų skundų šiame sprendime pasisakys bendrai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas siekiant procesinių tikslų, t. y. kai reikalinga užtikrinti: 1) civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, be kita ko, numatytų ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.
Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundai Lietuvos apeliaciniame teisme jau ne kartą buvo nagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti (paskutinė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis iš esmės analogiškų skundų argumentų pagrindu priimta 2023 m. gruodžio 12 d.). Šiuo atveju, atkreiptinas kaltinamųjų dėmesys į tai, kad skundų argumentai iš esmės yra tie patys, o aplinkybės apie įrodymų tyrimo teisme metu paaiškėjusias aplinkybes, pvz., apie specialistų apklausų metu nurodytas ir kitas aplinkybes, šioje proceso stadijoje negali būti vertinamos kaip aiškiai paneigiančios taikomų nuosavybės teisių suvaržymo pagrindus. Atsakant į kaltinamųjų skundų argumentus dėl duomenų pakankamumo ir inkriminuotų veikų vertinimo, pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia kaltės klausimo (taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, galimo prieštaringų įrodymų vertinimo reikšmės veiksmų neteisėtumo pagrįstumui, neatlieka atskirų įrodymų patikimumo vertinimo), civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, taip pat nesprendžia, ar byloje tikrai bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi, šioje proceso stadijoje teismas vertina tik tokias galimybes, t. y. sprendžia ar yra pagrindo manymui apie tokių priemonių galimą taikymą.
Kaip matyti iš M. D. ir J. D. pareikštų kaltinimų, jie kaltinami galimai padarę (ir padėję padaryti) nusikalstamas veikas, susijusias tiek su piniginių lėšų pasisavinimu, tiek jų iššvaistymu, o M. D. dar galimai ir legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą. Taigi, M. D. ir J. D. pareikšti kaltinimai sudarė pagrindą bylą nagrinėjančiam teismui manyti, kad apartamentai (duomenys neskelbtini) gali būti gauti iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad byloje yra duomenys rodantys, jog ne vienerius metus kaltinamųjų patiriamos išlaidos viršijo oficialiai gaunamas pajamas. Nors galutines išvadas dėl turto kilmės ir jo atitikimo konfiskuotino turto požymiams teismas spręs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, vien tai neleidžia tvirtinti, kad kaltinamųjų nuosavybės teisės suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai. Apie skunduose nurodomas aplinkybes dėl lėšų gavimo teisėtumo vertinimo ne kartą yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis, 10 pastraipa). Pasikeitimų dėl šių bylos aplinkybių nenustatyta.
Taip pat nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai 704 223,74 Eur sumai: (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 27 767,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl 653 149,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, (duomenys neskelbtini)ieškinys dėl 6 391,43 Eur turtinės žalos atlyginimo ir (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 16 914,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Laikinai apriboto M. D. ir J. D. turto vertė (384 605,50 Eur) yra mažesnė už civilinių ieškinių reikalavimų dydžius. Duomenų apie civilinių ieškinių atlyginimą nėra. Aptartos aplinkybės, įvertinus BPK 151 straipsnio nuostatas, leidžia spręsti dėl nuosavybės teisės apribojimo taikymo, nes aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę.
Kaip ir ankstesniuose skunduose aukštesniajam teismui, taip ir nagrinėjamuose skunduose, kartojami kaltinamųjų M. D. ir J. D. teiginiai dėl proporcingumo principo neatitinkančio laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamųjų turtui taikymo bei nemotyvuotų teismo nutarčių priėmimo. Pagrindo pripažinti, kad pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, buvo pažeistas proporcingumo principas taikomų apribojimų apimties, laiko ar masto aspektais, nėra. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad nėra išnykę ar pasikeitę nuosavybės teisės apribojimo pagrindai – būtinumas užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Apygardos teismo išvada, kad siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir (ar) turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, yra pagrindas tęsti M. D. ir J. D. turtui taikomos procesinės prievartos priemonės terminą, pagrįsta bylos duomenimis. Be to, pažymėtina, kad nuosavybės teisių suvaržymai yra laikino pobūdžio, jų taikymas dažnai galimas ir iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės.
Nors taikomas nuosavybės teisių apribojimas trunka labai ilgą laiką, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos kaltinamiesiems, pobūdį, jų sunkumą ir pavojingumą bei kiekį (4 kaltinamieji, 4 civiliniai ieškovai, 120 liudytojų, 92 bylos tomai), baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama nuo 2020 m. sausio 13 d., dėl objektyvių priežasčių 2022 m. kovo 14 d. pasikeitus teismo sudėčiai dalis proceso veiksmų proceso šalių prašymų atlikti iš naujo) bei aplinkybę, kad įrodymų tyrimas teisme iš esmės jau yra baigtas (iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad teismas yra apklausęs kaltinamuosius, liudytojus, ištyręs specialistų išvadas, apklausęs specialistus; vieno iš paskutinių posėdžių metu byloje pateiktas prokuroro prašymas dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje ir spręsti prašymai dėl senaties taikymo; 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi dėl dalies kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, po to byloje nagrinėjimas nevyksta, kadangi buvo paduoti apeliaciniai skundai, o šiuo metu baudžiamoji byla su gautais kasaciniais skundais yra nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad teismo posėdis paskirtas 2024 m. rugsėjo 30 d., procesinį sprendimą planuojama paskelbti – 2024 m. spalio 24 d.), konstatuoti, kad M. D. ir J. D. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra. Šios aplinkybės, įvertinus BPK 151 straipsnio nuostatas, leidžia spręsti dėl nuosavybės teisės apribojimo taikymo, nes aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Teismas dar kartą pabrėžia, kad civilinių ieškinių dydžių, konfiskuotino turto požymių nustatymas, be kita ko, ir realios konfiskuotino turto vertės, taip pat ir turtinės žalos, jos masto klausimai yra byloje įrodinėtinos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Taigi, skunduose ginčijamos aplinkybės bus nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, ištyrus byloje esančius įrodymus BPK 20 ir 301 straipsniuose nustatyta tvarka, teismui priimant galutinį sprendimą byloje.
Apygardos teismo išvados, kad procesinės prievartos priemonės taikymas konkrečiu atveju yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys), nekeičia aplinkybės, kad kaltinamieji M. D. ir J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apygardos teisme nepadarė jokių procesinių pažeidimų, pavyzdingai vykdė procesines pareigas.
Šiuo metu kaltinamųjų M. D. ir J. D. teisės nėra suvaržytos labiau nei tai yra būtina. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl darytina išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas šiuo atveju tęsiamas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių įvykdymas, todėl M. D. ir J. D. skundai atmetami kaip nepagrįsti, o skundžiamos nutartys paliekamos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundus ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.