- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- 1S-326-307/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00306-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- M. D., J. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarčių, kuriomis laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms pratęstas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. gegužės 15 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, o J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
2. Šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2014 m. gegužės 14 d. nutarimu, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausantį turtą:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. M. D.:
2.1.1. automobilį „BMW 535d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);
2.1.2. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.1.3. pinigines lėšas, esančias sąskaitose – AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini);
2.1.4. apartamentus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 48,60 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (nuosavybės identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini)), esančius gyvenamojo komplekso „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje (duomenys neskelbtini);
2.2. J. D.:
2.2.1. žemės sklypą su statiniais: 34/100 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.2.2. žemės sklypą su statiniais: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.2.3. pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
2.2.4. „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, kurių suma yra 3894,63 Eur (visomis kitomis piniginėmis lėšomis, tiek esančiomis „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek naujai gaunamomis į šią sąskaitą, J. D. leidžiama laisvai disponuoti (atlikti pavedimus, mokėti mokesčius ir įmokas, vykdyti grynųjų pinigų ir kitas bankines operacijas);
2.2.5. apartamentus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,25 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini)., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (nuosavybės identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini)), esančius gyvenamojo komplekso „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje (duomenys neskelbtini).
3. Vėlesnėmis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam kaltinamųjų M. D. ir J. D. turtui buvo tęsiamas. Skundžiamomis Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimis, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausantį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Kaltinamieji M. D. ir J. D. skunduose prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-526/307, kuriomis pratęstas laikinas jų nuosavybės teisės apribojimas.
4.1. M. D. ir J. D. pareikštuose skunduose teigia, kad skundžiamos apygardos teismo nutartys yra nepagrįstos, priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 bei 151 straipsnių nuostatas.
4.2. Kaltinamųjų teigimu, žemesnės instancijos teismas neįvertino, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos. Anot M. D. ir J. D. šios baudžiamosios bylos pagrindas – neteisėtai kriminalizuoti sutartiniai santykiai. Skunduose teigiama, kad visos pajamos, kurias VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš automobilių nuomos, nepagrįstai yra vertinamos kaip neteisėtai gautos lėšos. Nuomos pinigų pripažinimas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis bei žala ar konfiskuotinu turtu, nevertinant, kiek šių automobilių nuoma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarė prielaidas gauti pajamų, prieštarauja žalos institutui bei kasacinio teismo praktikai, pagal kurią gali būti konfiskuojamas tik toks turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010).
4.3. Skunduose teigiama, kad lėšos, gautos iš nuomos (nuompiniginiai) ir paskolos (palūkanos) sutarčių fiksuotos įstaigų buhalteriniuose dokumentuose, registruotos įstatymo nustatyta tvarka, sumokėti mokesčiai, t. y. buvo vykdoma legali VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė – komercinė veikla, todėl, anot kaltinamųjų, iš tokių teisėtų sandorių gautos lėšos negali būti laikomos konfiskuotinu turtu. Kaltinamieji pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje sandoriai buvo kriminalizuoti ne dėl paties šalis siejančio teisinio santykio ydingumo, o dėl tariamai netinkamų subjektų, kas savaime pažeidžia asmenų teisę sudaryti bet kokius įstatymo neuždraustus sandorius. Atsiskaitymai vyko pagal teisėtai sudarytas sutartis, sutarčių sudarymas neprieštaravo įstaigų įstatams. Skunde nurodoma ir tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudojo savo vairavimo mokyklos veikloje automobilius ir už naudojimąsi jais buvo pervedami nuompinigiai, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi paskolintais pinigais, pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), o už naudojimąsi šiais pinigais mokėjo palūkanas. M. D. ir J. D. teigimu, tokiu būdu nepagrįstai buvo padidintos žalos sumos, tuo siekiant pateisinti būtinybę papildomai areštuoti turtines kaltinamųjų teises, esą laikinas nuosavybės teisės apribojimas pritaikytas mažesnės vertės turtui (384 603,50 Eur) nei pareikšti civiliniai ieškiniai (704 223,74 Eur).
4.4. Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismo teiginiai, jog šia procesine prievartos priemone siekiama užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, yra nepagrįsti. Anot kaltinamųjų, šis baudžiamasis procesas trunka daugiau kaip aštuonerius metus, tačiau iki šiol pareikšti civiliniai ieškiniai nėra patikslinti, nėra aiškus esą padarytos žalos dydis, ieškovai baudžiamajame procese nedalyvauja ir nesidomi pateiktais reikalavimais dėl turtinės žalos atlyginimo.
4.5. M. D. ir J. D. teigimu, toliau tęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė, kad jie viso proceso metu nepadarė jokių procesinių pažeidimų, pavyzdingai vykdė savo procesines pareigas. Toks jų elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti turtą.
4.6. Anot kaltinamųjų, itin ilgai besitęsiantis baudžiamasis procesas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ne tik gilina M. D. ir J. D. netikrumo būseną dėl jų nuosavybės teisės suvaržymo, bet ir sukelia sunkumus užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus.
5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
II. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
6. Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
7. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimis, kuriomis šešiems mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. D. ir J. D. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – pratęsimo kaltinamiesiems klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, BPK 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.
8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis paminėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, be kita ko, ir dėl nusikaltimų numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).
9. Pirmiau nurodyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
10. M. D. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje padarymu, o būtent tuo, kad suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, jis pasisavino didelės vertės svetimą turtą, apgaule neteisėtai įgijo svetimą didelės vertės turtą, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, be kita ko jis kaltinamas ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo bei kitų nusikalstamų veikų padarymo. Tuo tarpu J. D. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje padarymu, t. y. tuo, kad veikdama bendrininkų grupe suklastojo tikrus dokumentus, padėjo neteisėtai pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, suklastojusi ir panaudojusi žinomai suklastotus dokumentus neteisėtai įgijo didelės vertės svetimą turtą.
11. Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamieji galėjo padaryti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, apžiūrų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei kituose rašytiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiuos duomenis ir jų pakankamumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės, byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo, galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.
12. Kaip jau ne kartą minėta ankstesnėse aukštesnės instancijos teismo nutartyse, sprendžiant klausimą dėl laikino M. D. ir J. D. nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas kaltinamųjų M. D. ir J. D. turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas leidžia taikyti šią BPK 151 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę ir esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.
13. Be to, šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl kaltinamųjų galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo galimai padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamiesiems priklausančiam turtui. Baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai bendrai 704 223,74 Eur sumai: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 27 767,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, Viešoji įstaiga ,, (duomenys neskelbtini)“ – dėl 653 149,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas – dėl 6 391,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius – dėl 16 914,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti, laikinai apriboto M. D. ir J. D. turto vertė yra mažesnė (384 605,50 Eur) už civilinių ieškinių reikalavimų dydžius (704 223,74 Eur).
14. Taigi, žemesnės instancijos teismas pagrįstai nustatė laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamiesiems M. D. ir J. D. pagrindus. Byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams, taip pat galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).
15. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Sutiktina su kaltinamųjų skunduose dėstomais teiginiais, kad nuosavybės teisės apribojimas į jiems priklausantį turtą iš tiesų trunka ilgą laiką. Tačiau atsižvelgiant į M. D. ir J. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jų kiekį, bylos apimtį (bylą sudaro 95 tomai, joje kaltinami 4 asmenys), pareikštus civilinius ieškinius laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje (byloje įrodymų tyrimas iš esmės baigtas, rengiamasi baigiamosioms kalboms) netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamųjų turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių, turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų turtui – varžo jų teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokios išvados nepaneigia ir skunduose kaltinamųjų nurodomos aplinkybės, kad jie tinkamai vykdė savo procesines pareigas, o šios procesinės prievartos priemonės taikymas apsunkina galimybes užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamiesiems M. D. ir J. D. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra proporcingas, o skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartys yra teisėtos ir pagrįstos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundus ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-526/2023.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.