Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria nutarta nutraukti baudžiamąją bylą dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl:

J. D. pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2011 m. balandžio 15 d. tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo apgaule įgijus svetimą – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo didelės vertės turtą).

Taip pat, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutarta nutraukti baudžiamąją bylą dalyje dėl:

pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. UAB „Š. D.“ turto iššvaistymo);

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. jo žinioje buvusio UAB „Š. D.“ turto pasisavinimo);

pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. jo ir L. G. žinioje buvusio svetimo UAB „T.“ turto pasisavinimo);

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 1 dalį (dėl laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2014 m. gegužės 14 d. tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo apgaule įgijus svetimą – Šiaulių teritorinės darbo biržos turtą bei pasisavinus jo žinioje buvusį svetimą UAB „T.“ turtą);

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo).

K. B. pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo).

L. G. pareikštų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. padėjus M. D. pasisavinti ir kartu neteisėtai pasisavinus M. D. ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „T.“ turtą).

Nutartis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui J. D. baudžiamoji byla nutraukta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. dėl to, kad J. D., veikdama bendrininkų grupe kartu su M. D., suklastojo tikrus dokumentus, žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo ir apgaule savo bei M. D. naudai neteisėtai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Šiaulių skyriui buvo padaryta didelės žalos, o būtent: J. D., veikdama kartu su savo sutuoktiniu M. D., dirbančiu viešosios įstaigos „Š. D.“ (toliau – ir „Š. D.“) direktoriaus pareigose, ir kartu su juo siekdama apgaule įgyti svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, žinodama, kad ji, suklastotos 2008-01-11 neterminuotos darbo sutarties Nr. DS-469, pasirašytos jos ir M. D., kaip „Š. D.“ direktoriaus, pagrindu buvo fiktyviai įdarbinta į „Š. D.“ projektų vadovės pareigas, šioje įstaigoje realiai nedirbo ir pagal minėtą suklastotą darbo sutartį bei šios sutarties pakeitimą jai nepagrįstai nuo 2008-01-14 buvo nustatytas ir mokamas 2 300,00 Lt mėnesinis atlyginimas bei nuo 2008-07-01 – 2 880,00 Lt mėnesinis atlyginimas, o „Š. D.“ už ją nepagrįstai mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas ir nuolat teikė duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui apie išskaičiuotas bei nepagrįstai sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat žinodama, kad ji neturi teisės gauti ligos pašalpos, apskaičiuotinos pagal tariamai dirbant „Š. D.“ gautas draudžiamąsias pajamas, 2008-10-27 suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, tai yra surašė 2008-10-27 prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo, jame nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo tariamą darbovietę – „Š. D.“, ir šį prašymą patvirtinusi savo parašu pateikė VSDFV Šiaulių skyriui. To pasekoje remiantis minėtu suklastotu 2008-10-27 prašymu ir „Š. D.“ pateiktais duomenimis apie valstybinio socialinio draudimo įmokas, VSDFV Šiaulių skyrius J. D. už 2008-09-24 – 2008-10-09 ligos laikotarpį 2008-10-28 sprendimu Nr. PN12-38906 paskyrė 1 362,41 Lt (394,58 Eur) ligos pašalpą, kurios dalis, tai yra 1 030,82 Lt (298,55 Eur), buvo apskaičiuota pagal jai tariamai dirbant „Š. D.“ gautas draudžiamąsias pajamas, ir, nuo šios apskaičiuotos draudžiamųjų pajamų dalies atskaičius mokesčius, nepagrįstai išmokėjo 783,42 Lt (226,89 Eur), 2008-11-04 juos pervedant į J. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas.

1.1. Be to, J. D. kartu su M. D. tęsiant savo bendrus nusikalstamus veiksmus ir pastariesiems žinant, kad J. D. realiai „Š. D.“ nedirbo ir ši M. D. vadovaujama įstaiga už J. D. nepagrįstai mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat žinant, kad J. D. nepriklauso motinystės pašalpos išmokos, apskaičiuotinos pagal suklastotą darbo sutartį Nr. DS-469 jai nepagrįstai nustatytą ir mokėtą 2 300,00 Lt mėnesinį atlyginimą, pagal šios sutarties pakeitimą – nuo 2008-07-01 nepagrįstai nustatytą ir mokėtą 2880,00 Lt mėnesinį atlyginimą bei pagal M. D. suklastotus 2008-09-05, 2008-12-05 ir 2008-12-11 įsakymus atitinkamai Nr. V112, Nr. V-165 ir Nr. V-168 nepagrįstai skirtus ir išmokėtus 200,00 Lt priedą už tariamą papildomą darbą 2008 m. rugpjūčio mėnesį, 300,00 Lt priedą už tariamai padidėjusį darbo krūvį 2008 m. lapkričio mėnesį bei vienkartinę atlyginimo dydžio, tai yra 2 880,00 Lt, išmoką, J. D. pateikus 2009-01-05 nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0163470, M. D., kaip „Š. D.“ direktorius, šio pažymėjimo grafoje „Pašalpos gavėjos draudėjas (-ai)“ 2009-01-08 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad „Š. D.“ yra J. D., kaip tariamos pašalpos gavėjos, draudėjas, šiuos duomenis patvirtino savo parašu, asmeniniu ir „Š. D.“ antspaudu bei taip šį tikrą dokumentą suklastojo; po ko M. D., remdamasis minėtu suklastotu nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, suklastojo tikrą dokumentą, tai yra surašė ir pasirašė 2009-01-05 įsakymą Nr. A-1, kuriuo išleido „Š. D.“ projektų vadovės pareigose tariamai dirbusią J. D. nėštumo ir gimdymo atostogų nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10; po ko J. D. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, tai yra 2009-01-08 surašė prašymą dėl motinystės pašalpos skyrimo, jame nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo tariamą darbovietę – „Š. D.“, ir šį prašymą patvirtinusi savo parašu kartu su M. D. suklastotu 2009-01-05 nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu serija C Nr. 0163470 pateikė VSDFV Šiaulių skyriui. To pasekoje remiantis minėtais suklastotais dokumentais ir „Š. D.“ pateiktais duomenimis apie valstybinio socialinio draudimo įmokas, VSDFV Šiaulių skyrius J. D. už 2009-01-05 – 2009-05-10 nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį 2009-01-19 sprendimu Nr. PN5-65 paskyrė 16 403,85 Lt (4 750,88 Eur) motinystės pašalpą, kurios dalis, tai yra 1 2171,30 Lt (3 525,05 Eur), buvo apskaičiuota pagal jai tariamai dirbant „Š. D.“ gautas draudžiamąsias pajamas, ir, nuo šios apskaičiuotos draudžiamųjų pajamų dalies atskaičius mokesčius, nepagrįstai išmokėjo 9 377,90 Lt (2 716,03 Eur), 2009-01-21 juos pervedant į J. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas.

1.2. Be to, J. D. kartu su M. D. tęsiant savo bendrus nusikalstamus veiksmus ir pastariesiems žinant, kad J. D. „Š. D.“ realiai nedirbo ir neturi teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, apskaičiuotinos pagal jai tariamai dirbant „Š. D.“ gautas draudžiamąsias pajamas, J. D. suklastojo tikrą dokumentą, tai yra surašė ir pasirašė 2009-05-07 prašymą dėl atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis vieneri metai; po ko M. D., kaip „Š. D.“ direktorius, remdamasis minėtu suklastotu J. D. 2009-05-07 prašymu, suklastojo tikrą dokumentą, tai yra surašė ir pasirašė 2009-05-07 įsakymą Nr. A-17, kuriuo išleido „Š. D.“ projektų vadovės pareigose tariamai dirbusią J. D. atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis vieneri metai nuo 2009-05-11 iki 2010-03-10; po ko J. D. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, tai yra 2009-05-13 surašė prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, jame nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo tariamą darbovietę – „Š. D.“, ir šį prašymą patvirtinusi savo parašu kartu su M. D. suklastotu 2009-05-07 įsakymu Nr. A-17 pateikė VSDFV Šiaulių skyriui. To pasekoje remiantis minėtais suklastotais dokumentais ir „Š. D.“ pateiktais duomenimis apie valstybinio socialinio draudimo įmokas, VSDFV Šiaulių skyrius J. D. už 2009-05-11 – 2010-03-10 laikotarpį 2009-05-20 sprendimu Nr. PN7-679 paskyrė 43 421,70 Lt (12 575,79 Eur) motinystės (tėvystės) pašalpą. Be to, J. D. kartu su M. D., tęsiant savo bendrus nusikalstamus veiksmus, J. D. suklastojo tikrą dokumentą, tai yra surašė ir pasirašė 2010-03-10 prašymą dėl atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis dveji metai; po ko M. D., kaip „Š. D.“ direktorius, remdamasis minėtu suklastotu J. D. 2010-03-10 prašymu, suklastojo tikrą dokumentą, tai yra surašė ir pasirašė 2010-03-10 įsakymą Nr. A-21, kuriuo išleido „Š. D.“ projektų vadovės pareigose tariamai dirbusią J. D. atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis dveji metai nuo 2010-03-11 iki 2011-03-10, ir kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ne vėliau kaip 2010-03-26 buvo pateiktas VSDFV Šiaulių skyriui. To pasekoje remiantis minėtais suklastotais dokumentais ir „Š. D.“ pateiktais duomenimis apie valstybinio socialinio draudimo įmokas, VSDFV Šiaulių skyrius J. D. už 2010-03-11 – 2011-03-10 laikotarpį 2010-03-26 sprendimu Nr. PN7-338 paskyrė 40 676,34 Lt (11 780,68 Eur) motinystės (tėvystės) pašalpą. Viso VSDFV Šiaulių skyrius J. D. už 2009-05-11 – 2011-03-10 laikotarpį skyrė 84 098,04 Lt (24 356,48 Eur) motinystės (tėvystės) pašalpą, kurios dalis, tai yra 62 745,52 Lt (18 172,36 Eur), buvo apskaičiuota pagal jai tariamai dirbant „Š. D.“ gautas draudžiamąsias pajamas, ir, nuo šios apskaičiuotos draudžiamųjų pajamų dalies atskaičius mokesčius, nepagrįstai išmokėjo 48 241,74 Lt (13 971,77 Eur), laikotarpiu nuo 2009-06-17 iki 2011-04-15 per 23 kartus juos pervedant į J. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas.

1.3. Iš viso VSDFV Šiaulių skyrius už laikotarpį nuo 2008-09-24 iki 2011-03-10 pagal J. D. tariamai dirbant „Š. D.“ gautas draudžiamąsias pajamas jai nepagrįstai apskaičiavo ir skyrė 75 947,64 Lt (21 995,96 Eur) pašalpų (ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)) bei laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2011-04-15 nepagrįstai išmokėjo 58 403,06 Lt (16 914,70 Eur) išmokų, kuriomis J. D. ir M. D. disponavo ir jas naudojo kartu. Tokiu būdu J. D., veikdama bendrininkų grupe kartu su M. D., suklastojant tikrus dokumentus ir tokius žinomai suklastotus dokumentus panaudojant, laikotarpiu nuo 2008-10-27 iki 2011-04-15 apgaule savo ir M. D. naudai neteisėtai įgijo svetimą didelės vertės turtą – 58 403,06 Lt (16 914,70 Eur) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ko pasekoje dėl J. D. nepagrįstai apskaičiuotų ir išmokėtų ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų išmokų VSDFV buvo padaryta didelė 75 947,64 Lt (21 995,96 Eur) turtinė žala.

2. Taip pat J. D. pareikštas kaltinimas dėl to, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. D., suklastojo tikrus dokumentus ir padėjo M. D. neteisėtai pasisavinti pastarojo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą – viešosios įstaigos „Š. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), lėšas bei Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai skirtus valstybės biudžeto asignavimus „Š. D.“ vykdytam projektui įgyvendinti, dėl ko „Š. D.“ ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

2.1. J. D., veikdama kartu su savo sutuoktiniu M. D., dirbančiu „Š. D.“ direktoriaus pareigose, ir kartu su juo siekdama neteisėtai įgyti pastarojo žinioje buvusį svetimą turtą – „Š. D.“ lėšas, žinodama, kad ji „Š. D.“ bus įdarbinta fiktyviai, šioje įmonėje realiai nedirbs, bet gaus darbo užmokestį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008-01-11, su M. D., kaip „Š. D.“ direktoriumi, pasirašė 2008-01-11 neterminuotą (antraeilių pareigų) darbo sutartį Nr. DS-469, pagal kurią ji nuo 2008-01-14 buvo priimta neterminuotai dirbti į „Š. D.“ projektų vadovės pareigas, „Š. D.“ įsipareigojant jai už tariamą darbą šioje įstaigoje mokėti 2 300,00 Lt mėnesinį atlyginimą už 4 valandų darbo dienos trukmę, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008-07-01, pasirašė ir šios darbo sutarties pakeitimą, kuriuo buvo nustatyta, kad nuo 2008-07-01 jai už tariamą darbą „Š. D.“ bus mokamas 2 880,00 Lt mėnesinis atlyginimas, ir tokiu būdu kartu su M. D. minėtoje sutartyje įformindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos tariamus darbo santykius „Š. D.“ šį tikrą dokumentą suklastojo. Taip pat, tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, M. D., kaip „Š. D.“ direktorius, remdamasis minėta suklastota darbo sutartimi Nr. DS-469, pasirašė 2008-09-05, 2008-12-05 ir 2008-12-11 įsakymus atitinkamai Nr. V112, Nr. V-165 ir Nr. V-168, kuriais realiai „Š. D.“ nedirbančiai J. D. nepagrįstai skyrė 200,00 Lt priedą už tariamą papildomą darbą 2008 m. rugpjūčio mėnesį, 300,00 Lt priedą už tariamai padidėjusį darbo krūvį 2008 m. lapkričio mėnesį bei vienkartinę atlyginimo dydžio, tai yra 2880,00 Lt, išmoką ir taip šiuos tikrus dokumentus suklastojo.

2.2. Be to, J. D., kartu su M. D. tęsdama bendrus nusikalstamus veiksmus, žinodama, kad ji „Š. D.“ vėl bus įdarbinta fiktyviai, šioje įmonėje realiai nedirbs, bet gaus darbo užmokestį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-10-03, su M. D., kaip „Š. D.“ direktoriumi, pasirašė 2011-10-03 terminuotą papildomo darbo sutartį Nr. DS-723, o ne vėliau kaip iki 2014-01-31 – šios sutarties priedą Nr. 1, pagal kuriuos ji nuo 2011-10-03 iki 2015-06-30 buvo priimta terminuotai dirbti į „Š. D.“ vykdyto projekto Nr. VP3-2.2-ŠMM-13-V-03-034 „Transporto sektoriaus darbuotojų sektorinio praktinio mokymo centro sukūrimas Šiaulių regione“, finansuojamo iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai skirtus valstybės biudžeto asignavimus šiam projektui įgyvendinti, vadovės pareigas, „Š. D.“ įsipareigojant jai už tariamą darbą šioje įstaigoje mokėti 45,77 Lt valandinį darbo užmokestį už ne daugiau kaip 4 valandų darbo dienos trukmę, už darbą apmokant iš projekto lėšų pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ir tokiu būdu kartu su M. D. minėtoje sutartyje ir jos priede įformindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos tariamus darbo santykius „Š. D.“ šiuos tikrus dokumentus suklastojo.

2.3. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, M. D. davė nurodymą jam pavaldžioms „Š. D.“ darbuotojoms – administratorei I. E., Turto valdymo ir projektų skyriaus vadovei bei projekto „Transporto sektoriaus darbuotojų sektorinio praktinio mokymo centro sukūrimas Šiaulių regione“ koordinatorei V. T. ir vyriausiajai buhalterei R. P., nežinančioms apie M. D. ir J. D. nusikalstamą sumanymą, pagal aukščiau nurodytas suklastotas darbo sutartis pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir priskaičiuoto darbo užmokesčio žurnalus, įrašant į juos tikrovės neatitinkančius duomenis, pagrindžiančius, kad J. D. tariamai dirbo „Š. D.“, o minėtoms darbuotojoms šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis įrašius į 2008 m., 2011 m. kovo mėn. – 2014 m. gegužės mėn. 83 darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir 83 priskaičiuoto darbo užmokesčio žurnalus, M. D. šiuos duomenis patvirtino savo parašu bei taip minėtus tikrus dokumentus suklastojo. To pasėkoje „Š. D.“ minėtų suklastotų tikrų dokumentų pagrindu J. D. laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2014-05-16 nepagrįstai apskaičiavo 215 195,78 Lt (62 625,00 Eur) ir, atskaičius privalomai mokėtinus mokesčius ir įmokas, laikotarpiu nuo 2008-02-07 iki 2014-05-21 į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, bei sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, nepagrįstai, kaip darbo užmokestį, pervedė 162 611,24 Lt (47 095,47 Eur); be to, pagal suklastotą 2011-10-03 darbo sutartį Nr. DS-723 bei jos priedą Nr. 1 J. D. buvo numatyta už tariamą darbą minėto projekto vadovės pareigose laikotarpiu nuo 2014-05-16 iki 2015-06-30 dar pervesti 7 024,75 Lt (2 034,51 Eur), tačiau Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje pradėjus ikiteisminį tyrimą ir apie tai informavus „Š. D.“, o šiai įstaigai 2014-05-16 J. D. atleidus iš darbo, ši suma dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo J. D. ir M. D. valios, J. D. nebuvo išmokėta.

2.4. Tokiu būdu J. D., veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. D., suklastojant tikrus dokumentus, laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2014-05-21 padėjo M. D. neteisėtai pasisavinti pastarojo žinioje buvusį svetimą labai didelės vertės turtą – viso 162 611,24 Lt (47 095,47 Eur) „Š. D.“ bei Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, nepagrįstai išmokėtų J. D. už tariamą darbą Š. D., kuriais J. D. ir M. D. disponavo ir juos naudojo kartu, taip pat padėjo M. D. pasikėsinti pasisavinti svetimą turtą – 70 24,75 Lt (2 034,51 Eur) Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; to pasekoje dėl nepagrįstai J. D. išmokėto darbo užmokesčio bei už realiai „Š. D.“ nedirbusią J. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėtų mokesčių ir įmokų į Garantinį fondą „Š. D.“ buvo padaryta didelė 185 118,71 Lt (53 614,08 Eur) turtinė žala, o Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai dėl nepagrįstai panaudotų projektui Nr. VP3-2.2-ŠMM-13-V-03-034 „Transporto sektoriaus darbuotojų sektorinio praktinio mokymo centro sukūrimas Šiaulių regione“ skirtų lėšų buvo padaryta didelė 95 877,07 Lt (27 767,92 Eur) turtinė žala. Tokiais savo veiksmais J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 3 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1. Skunde nurodoma, jog dėl 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu BK pakeitimų, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, apygardos teismui buvo pateiktas valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro 2023 m. liepos 27 d. prašymas dėl kaltinimo pakeitimo. Proceso dalyviams susipažinus su prokuroro prašymu, 2023 m. rugsėjo 22 d. posėdžio metu visų kaltinamųjų gynėjai pateikė prašymus nutraukti baudžiamąją bylą dėl dalies nusikalstamų veikų BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktus kaltinamųjų gynėjų prašymus, priėmė skundžiamą nutartį, kuria nutarė baudžiamąją bylą dalyje dėl aukščiau nurodytų pareikštų kaltinimų nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Skundžiama nutartis dalyje, kuria buvo priimtas sprendimas baudžiamąją bylą dėl J. D. pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalį nutraukti, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Prokuroro teigimu pripažinti, jog dėl J. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, nėra jokio pagrindo.

3.2. Apygardos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad J. D. byloje yra kaltinama laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2011 m. balandžio 15 d. padariusi du tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje, kuriems numatytas dvylikos metų senaties terminas. Šis terminas, anot apygardos teismo, suėjo 2023 m. balandžio 15 d. Apie tai, kad J. D. yra kaltinama padariusi ir kitą tęstinę nusikalstamą veiką, kuri baigta (padaryta) vėliau, taip pat dėl posėdžio metu prokuroro išsakytų argumentų dėl negalimumo taikyti senatį, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nieko nenurodė. Tačiau teismas išaiškino, kad analogiškas kaltinimas yra pareikštas ir M. D., tačiau jo atžvilgiu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo senaties terminas nėra suėjęs, nes po šių veikų padarymo, M. D. kaltinamas įvykdęs du naujus nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnyje.

4. Asmens, kuriam byla nutraukta, J. D. gynėjo advokato R. Jurkos atsiliepime į Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Karpalovo apeliacinį skundą prašoma: prokuroro skundą atsisakyti priimti ir grąžinti skundo autoriui arba skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį.

4.1. Skunde nurodoma, jog prokuroras skundą pateikė vadovaudamasis BPK X dalies nuostatų pagrindu. Teigiama, jog byloje nėra duomenų dėl skundo faktinio gavimo teisme datos (vertinant, ar nebuvo praleisti apskundimo terminai), be to, nurodoma, jog šiuo atveju negali būti taikomos BPK 317 ir 319 straipsnių nuostatos.

4.2. Prokuroro skundas parengtas ir buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teismui vadovaujantis BPK 439 straipsnio, 440 straipsnio, 442 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis. Prokuroras skundo padavimo pagrindą ir reikalavimą grindė išimtinai BPK X dalimi, tačiau vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. raštu prokuroras turėjo pateikti apeliacinį skundą BPK VI dalies, reglamentuojančios apeliacinį procesą, pagrindu. Taigi, Klaipėdos apygardos teismas, gavęs Šiaulių apygardos prokuratūros skundą, vadovaudamasis BPK 439 straipsnio 2 dalies, 318 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo priimti procesinį sprendimą atsisakyti priimti skundą, kadangi skundas išimtinai grindžiamas BPK X dalyje numatytomis nuostatomis, formuluojamas reikalavimas taip pat grindžiamas BPK 442 straipsnyje numatytais galimais aukštesniojo teismo sprendimais.

4.3. Skundas nepriimtinas ir grąžintinas jo autoriui dėl to, kad toks skundas neatitinka BPK 313 straipsnio 1 dalyje ir 318 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, keliamų apeliacinio skundo formai ir turiniui. Vertinant Šiaulių apygardos prokuratūros pagal BPK X dalį parengtą ir pateiktą skundą, šis procesinis dokumentas neatitinka BPK 313 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, nes jame nenurodyti motyvai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos, prašymai kitais klausimais, kiti reikalavimai.

4.4. Be to, atsiliepime nurodoma, jog prokuroro skunde netinkamai yra aiškinamos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nuostatos pagal konkrečias baudžiamosios bylos aplinkybes.

4.5. J. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje, nelaikytinos naujomis nusikalstamomis veikomis nepaisant to, kad šių tęstinių veikų baigtumo momentas yra 2014 m. gegužės 21 d., t. y. vėlesnis nei inkriminuojamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje, kurių baigtumo momentas yra 2011 m. balandžio 15 d. Kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloja Nr. 2K-P-267/2011). Teismų praktikoje nurodyta, kad šis plenarinės sesijos išaiškinimas vienodai aktualus nustatant tiek formaliosiose, tiek materialiosiose sudėtyse apibrėžtų nusikalstamų veikų laiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-94-788/2021, Nr. 2K-66-594/2023).

4.6. Gynėjo teigimu, baudžiamojo įstatymo sisteminė analizė leidžia teigti, kad tęstinių veikų, kurios ir yra inkriminuojamos J. D., atveju svarbus yra visas jų darymo laikas – veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Svarbu vertinti tai, kad nusikalstamą ketinimų pradžios aspektu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje, inkriminuojamos kaip prasidėjusios pirmiau, t. y. 2008 m. sausio 11 d., o veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje, inkriminuojamos kaip prasidėjusios vėliau, t. y. 2008 m. spalio 27 d., taigi, kaip naujos veikos. Tuo tarpu nusikalstamų ketinimų pabaigos aspektu yra atvirkščiai – veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje, baigiamos anksčiau, t. y. 2011 m. balandžio 15 d., o veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje, dar tęsiasi ir baigiasi 2014 m. gegužės 21 d.

4.7. Atsiliepime daroma išvada, jog viena tęstinių veikų grupė (BK 182 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 3 dalis) laiko požiūriu įsiterpia į kitos tęstinių veikų grupės (BK 24 straipsnio 6 dalis, 183 straipsnio 3 dalis ir 300 straipsnio 3 dalis) darymo laikotarpį (periodą). Todėl negalima daryti išvados, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. galimai padarytos tęstinio pobūdžio veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje, laikytinos naujomis tyčinėmis nusikalstamomis veikomis, kurių padarymo faktas nutraukia senaties terminus, skaičiuojamus dėl anksčiau padarytų veikų. Minėtos veikos laikytinos ne naujomis, o kitomis paraleliai galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, kurių darymo laikotarpis prasidėjo netgi anksčiau (t. y. 2008 m. sausio 11 d.) nei tos veikos, kurių darymo laikotarpis prasideda (t. y. 2008 m. spalio 27 d.).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro A. Karpalovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrinusi skundžiamą nutartį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, sprendžia, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė BK 95 straipsnio nuostatas ir dėl to nepagrįstai nutraukė J. D. baudžiamąją bylą dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios atsakomybės senaties terminas J. D. turi būti skaičiuojamas ne nuo 2011 m. balandžio 15 d., kaip tai darė apygardos teismas, o nuo 2014 m. gegužės 21 d. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalį skaičiuotina nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas, taigi, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinama J. D., nėra suėjęs. Dėl to apygardos teismo nutarties dalis, kuria kaltinamajai J. D. baudžiamoji byla buvo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui, panaikinama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir baudžiamosios bylos dalis kaltinamosios J. D. atžvilgiu grąžinama nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl nutarties apskundimo tvarkos ir apeliacinio skundo reikalavimų

7. Atsiliepime nurodoma, jog prokuroro skundas neatitinka BPK 313 straipsnio 1 dalyje ir 318 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, keliamų apeliacinio skundo formai ir turiniui, kadangi prokuroras skundą pateikė vadovaudamasis BPK X dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, ir pirmosios instancijos teismo netinkamą BPK normų taikymą, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant netinkamą apskundimo tvarką ir terminus, sprendžia, jog atsiliepime nurodomi BPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai yra formalūs, nesudaro pagrindo nepriimti apeliacinio skundo ir jo nenagrinėti.

8. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nurodė klaidingą apskundimo tvarką, o būtent, kad nutartis nutraukti baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatytu pagrindu yra skundžiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Būtent tokia tvarka prokuroro skundas buvo ir perduotas aukštesniajam teismui – Lietuvos apeliaciniam teismui, dėl ko, nustačius BPK nuostatų pažeidimą, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2023 m. spalio 19 d. sprendimu skundas buvo grąžintas Klaipėdos apygardos teismui BPK 317, 319 straipsnių reikalavimams įvykdyti. Buvo nurodyta, kad nutartys nutraukti baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatytu pagrindu, t. y. jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, skundžiamos apeliacine tvarka (plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253-303/2015, 2K-50-697/2017)

9. Grąžinus skundą Klaipėdos apygardos teismui, remiantis BPK 317, 319 straipsnių reikalavimais, pirmosios instancijos teismas prokuroro skundą su byla išsiuntė apeliacinės instancijos teismui. Iš aptarto seka, jog trūkumai, paskiriant skundo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, buvo ištaisyti, o atsiliepime ginčijama prokuroro skundo forma buvo nulemta pirmosios instancijos teismo klaidos. Nepaisant to, siekiant nevilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir užtikrinti greitą bei operatyvų jos procesą, atsižvelgus į skundo turinį, kuris iš esmės atitinka BPK 313 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, nebuvo pagrindo nepriimti apeliacinio skundo, kadangi priimto skundo forma šiuo atveju negali būti priešpastatoma nagrinėjamo skundo turiniui. Iš skundo turinio nekilo abejonių, kokio teismo sprendimas ir dėl kurio proceso dalyvio yra skundžiamas, be kita ko, skunde išdėstyta skundžiamos nutarties dalies esmė, apskundimo pagrindai ir motyvai, o formuojamas reikalavimas iš esmės atitinka BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytą apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį. Tai, kad prokuroro skunde nebuvo nurodyti motyvai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos, prašymai kitais klausimais, laikytina formaliu BPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymu, dėl kurio nebuvo pagrindo jo nenagrinėti. Šiuo aspektu svarbu tai, jog apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu gali pateikti teismui įvairių prašymų, tarp jų ir susijusių su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, naujų argumentų. Be to, neatitinka tikrovės ir atsiliepimo argumentas, kad byloje nėra duomenų dėl skundo faktinio gavimo teisme datos, vertinant, ar nebuvo praleisti apskundimo terminai, nes byloje nustatyta, jog prokuroro skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties buvo paduotas per sutrumpintą septynių dienų terminą, t. y. 2023 m. spalio 4 d (t. 93, b. l. 137-138).

10. Taigi, nustatyti trūkumai priimant prokuroro skundą, iš esmės ištaisyti paskiriant skundo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nėra esminiai ir dėl jų prokuroro skundą atsisakyti priimti ir jį grąžinti nėra pagrindo.

Dėl BK 95 straipsnio nuostatų taikymo

11. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti senaties terminai, kuriems suėjus apkaltinamasis nuosprendis asmeniui negali būti priimamas. Senaties termino trukmė priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies (baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas), kaltės formos (tyčia ar dėl neatsargumo), sankcijos dydžio, nusikaltimo objekto (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto f papunktis). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (šio straipsnio 2 dalis), kiekvienu konkrečiu atveju ir dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai.

12. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK tiesiogiai nereguliuoja nusikalstamos veikos baigtumo momento, jis aiškinamas teismų praktikoje. Teismų praktikoje tvirtinama, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Teismų praktikoje nurodyta, kad šis plenarinės sesijos išaiškinimas vienodai aktualus nustatant tiek formaliosiose, tiek materialiosiose sudėtyse apibrėžtų nusikalstamų veikų laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-94-788/2021).

13. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui Nr. XIV-1925, valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro buvo peržiūrėtas kaltinamiesiems inkriminuojamų veikų kvalifikavimas ir teismui pateiktas 2023 m. liepos 27 d. prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, kuriuo, be kitų kaltinamųjų, J. D. buvo naujai pareikštas kaltinimas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, o būtent:

13.1. J. D. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį kaltinama tuo, jog ji, veikdama bendrininkų grupe kartu su M. D., suklastojant tikrus dokumentus, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. padėjo M. D. neteisėtai pasisavinti pastarojo žinioje buvusį svetimą labai didelės vertės turtą – viso 162 611,24 Lt (47 095,47 Eur) viešosios įstaigos „Š. D.“ bei Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, nepagrįstai išmokėtų J. D. už tariamą darbą „Š. D.“, kuriais J. D. ir M. D. disponavo ir juos naudojo kartu, taip pat padėjo M. D. pasikėsinti pasisavinti svetimą turtą – 7 024,75 Lt (2 034,51 Eur) Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; to pasėkoje dėl nepagrįstai J. D. išmokėto darbo užmokesčio bei už realiai „Š. D.“ nedirbusią J. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėtų mokesčių ir įmokų į Garantinį fondą „Š. D.“ buvo padaryta didelė 185 118,71 Lt (53 614,08 Eur) turtinė žala, o Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai dėl nepagrįstai panaudotų projektui Nr. VP3-2.2-ŠMM-13-V-03-034 „Transporto sektoriaus darbuotojų sektorinio praktinio mokymo centro sukūrimas Šiaulių regione“ skirtų lėšų buvo padaryta didelė 95 877,07 Lt (27 767,92 Eur) turtinė žala;

13.2. be to, J. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupe kartu su M. D., suklastojant tikrus dokumentus ir tokius žinomai suklastotus dokumentus panaudojant, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2011 m. balandžio 15 d. apgaule savo ir M. D. naudai neteisėtai įgijo svetimą didelės vertės turtą – 58 403,06 Lt (16 914,70 Eur) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ko pasėkoje dėl J. D. nepagrįstai apskaičiuotų ir išmokėtų ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų išmokų VSDFV buvo padaryta didelė 75 947,64 Lt (21 995,96 Eur) turtinė žala.

14. Skundžiamoje Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nustačius, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, perkvalifikavus kaltinamųjų veikas pagal bausmę švelninantį arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantį baudžiamąjį įstatymą, daliai nusikalstamų veikų suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, be kita ko, atsižvelgus į kaltinamųjų pateiktus prašymus dėl šių veikų nutraukti bylą, nereikalaujant tęsti baudžiamojo proceso, nutarta, kad atsirado aplinkybė, nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas, neanalizuodamas visų kaltinamajai pareikštų kaltinimų, turinčių įtakos senaties eigos nutrūkimui, atsižvelgė išimtinai tik į tai, jog J. D. buvo kaltinama padariusi du tyčinius apysunkius nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį, kuriems numatytas dvylikos metų senaties terminas, apygardos teismo vertinimu, suėjo 2023 m. balandžio 15 d.

15. Kaip jau buvo minėta, be kita ko, cituojama gynėjo atsiliepime, juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių atsiradimo laikas ar tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju). Taigi, priešingai nei nurodoma atsiliepime, skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį nėra reikšmingas tokios veikos visas periodas, per kurį ji buvo daroma, ar atsiliepime nurodomas nusikalstamų ketinimų pradžios laikas, kadangi apkaltinamojo nuosprendžio senatis skaičiuojama būtent nuo dienos, kurią yra padaryta nusikalstama veika, t. y., nusikalstamų ketinimų pabaigos momento. Tokiu būdu šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių atsiradimo laikas, nuo kurio skaičiuojamas senaties terminas. Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties aspektu reikšminga laikytina tai, jog: 1) J. D. veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį, buvo padaryta 2011 m. balandžio 15 d.; 2) J. D. veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį, buvo padaryta 2014 m. gegužės 21 d.

16. BK 95 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes bei išdėstytą teisinį reguliavimą daroma išvada, kad senaties eiga dėl J. D. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje, padarytų laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2011 m. balandžio 15 d., turi būti skaičiuojama nuo 2014 m. gegužės 21 d., t. y., nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį, padarytas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gegužės 21 d.

17. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį, sudaryta iš vienarūšių veikų, nukreiptų į vieningą sumanymą – savo ir kitų naudai neteisėtai įgyti svetimą didelės vertės turtą, buvo baigta 2011 m. balandžio 15 d. nepagrįstai išmokėjus ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų išmokas. Po ko, tęsiant išankstinį sumanymą – neteisėtai pasisavinti M. D. žinioje buvusį svetimą labai didelės vertės turtą, buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas – 2014 m. gegužės 21 d. neteisėtai pasisavintos „Š. D.“ bei Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, kuris kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį.

18. J. D. inkriminuojami nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje, priskiriami prie tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4 dalis), todėl remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu (2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 redakcija) yra nustatytas dvylikos metų baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, kuris sueina ne anksčiau kaip 2026 m. gegužės 21 d. (past. – dvylikos metų senaties terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gegužės 21 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. D. baudžiamosios atsakomybės senaties terminai dar nėra suėję. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalis, kuria J. D. atžvilgiu baudžiamoji bylą nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, panaikinama.

19. Prokuroro skundu prašoma panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą. BPK 326 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųstos nutarties, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį: atmesti apeliacinį skundą; panaikinti nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; pakeisti nutartį; perduoti bylą prokurorui, jeigu paaiškėja šio kodekso 403 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas pagrindas; panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą. Šiuo aspektu aktualu yra tai, jog šio straipsnio 5 dalyje nurodoma sprendimo rūšis – pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimas ir naujo sprendimo priėmimas (BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktas), yra priimama, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartimi baudžiamoji byla buvo nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu neištyrus bylos aplinkybių, nenustačius, ar asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Kai byla nutraukiama jos iš esmės neišnagrinėjus, t. y. neištyrus įrodymų ar bent jų dalies, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad bylos nutraukimas yra nepagrįstas, bylą grąžina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria nutarta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nutraukti baudžiamąją bylą dalyje dėl J. D. pareikštų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.