- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- 1S-74-1020/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00306-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- M. D., J. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. D. ir J. D. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Teisėjas, susipažinęs su pateiktais baudžiamosios bylos dokumentais ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. birželio 6 d. nutarimais, o vėliau ir teismų nutartimis, laikinai apribotos M. D. ir J. D. nuosavybės teisės.
2.1. M. D. nuosavybės teisės laikinai apribotos į šį jam priklausantį turtą:
2.1.1. automobilį „BMW 535d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);
2.1.2. žemės sklypą su statiniais, adresu: (duomenys neskelbtini): žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbtini);
2.1.3. pinigines lėšas, esančias AB “Šiaulių bankas” sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
2.1.4. nekilnojamąjį turtą – apartamentus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 48,60 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini)., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (nuosavybės identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) , išduota (duomenys neskelbtini)), esančius gyvenamojo komplekso „(duomenys neskelbtini)“ 1-ojo korpuso 4 aukšte, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini);
2.2. J. D. nuosavybės teisės laikinai apribotos į šį jai priklausantį turtą:
2.2.1. žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) k., g. (duomenys neskelbtini): 34/100 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini);
2.2.2. žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini): sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbtini);
2.2.3. pinigines lėšas, esančias AB “Šiaulių bankas” sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
2.2.4. pinigines lėšas, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių suma yra 3894,63 EUR (visomis kitomis piniginėmis lėšomis, tiek esančiomis šioje sąskaitoje, tiek naujai gaunamomis į šią sąskaitą, J. D. leidžiama laisvai disponuoti (atlikti pavedimus, mokėti mokesčius ir įmokas, vykdyti grynųjų pinigų ir kitas bankines operacijas));
2.2.5. nekilnojamąjį turtą – apartamentus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51.25 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (nuosavybės identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini)), esančius gyvenamojo komplekso „(duomenys neskelbtini)“ 2-ojo korpuse 4 aukšte, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi trims mėnesiams, atitinkamai nuo 2020 m. vasario 14 d. (dėl turto, nurodyto šios nutarties 2.1.1-2.1.3 ir 2.2.1-2.2.4 pastraipose) ir nuo 2020 m. kovo 6 d. (dėl turto, nurodyto šios nutarties 2.1.4 ir 2.2.5. pastraipose), pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į M. D. ir J. D. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.
Šalies argumentai
4. Kaltinamieji M. D. ir J. D. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į jiems priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Skunde nurodoma, jog ši nutartis priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnio 1 dalies, 151 straipsnio nuostatas, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta. BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo. Nuosavybės teisė negali būti ribojama labiau nei tai būtina BPK 151 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi priimti aiškų, toje byloje ištirtais įrodymais pagrįstą sprendimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo. Šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas neproporcingai varžo tiek kaltinamojo M. D., tiek kaltinamosios J. D. teises į nuosavybę, nes nenustatyta nekilnojamojo turto ir automobilio, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apytikslė vertė. Nėra pagrindo manyti, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas siekiant apsaugoti kaltinamųjų turimą turtą, nes viso proceso metu kaltinamieji elgėsi pavyzdingai ir nepadarė jokių pažeidimų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nutrauktas, kai tampa nereikalingas. Kaltinamieji pažymi, kad šis baudžiamasis procesas tęsiasi jau beveik šešerius metus ir iki šiol jame pareikšti civiliniai ieškiniai dar nėra patikslinti, nėra aiškus padarytos žalos dydis. Teismas turėjo įsitikinti, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymą. Pagal BK 72 straipsnį, pinigai ir kitas turtas konfiskuojami valstybės naudai, jeigu turtas gautas iš nusikalstamos veikos ir įtariamieji (kaltinamieji) iš to nepagrįstai praturtėjo ar sutaupė. Tokių duomenų byloje nėra. Nepagrįstai kaip tariamai neteisėtai gautos lėšos vertinamos visos pajamos gautos iš to, kad VšĮ „A“, (duomenys neskelbtini), iš VšĮ „B“ nuomojosi automobilius, kurie buvo naudojami mokyti vairuoti. Minėtos lėšos gautos iš nuomos (nuompinigiai) ir paskolos (palūkanos) sutarčių, kurių sudarymas neprieštaravo minėtų įstaigų įstatams, gaunamos lėšos fiksuotos įstaigų buhalteriniuose dokumentuose, už jas mokėti mokesčiai. VšĮ „A“ naudojo (duomenys neskelbtini) automobilius ir už naudojimąsi jais buvo pavedami nuompinigiai, VšĮ „B“ naudojosi paskolintais pinigais, pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), už naudojimąsi šiais pinigais mokėjo palūkanas. Taigi, kaltinamųjų teigimu, šiuo atveju buvo nepagrįstai kriminalizuoti tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai. Tai neatitinka suformuotos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundas atmetamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausantį turtą, yra teisėtas ir pagrįstas.
6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
7. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Šios priemonės pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykę BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai – būtinumas užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.
8. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad M. D. ir J. D. galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti M. D. darbo vietoje paimto kompiuterio apžiūros protokole, iš kurio matyti M. D. susirašinėjimas, susijęs su VšĮ „B“; iš bankų gautos informacijos apžiūros protokole, kuriame pateikta piniginių lėšų judėjimo ir išgryninimo analizė; specialistų išvadose, kuriose pateiktos VšĮ „B“ ir VšĮ „A“ ūkinės finansinės veiklos, taip pat D. šeimos narių pajamų ir išlaidų už atitinkamą laikotarpį analizės; kriminaliniuose žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose užfiksuoti J. D. pokalbiai telefonu, leidžiantys spręsti apie jos atliekamas darbo funkcijas VšĮ „A“. Liudytojai G. P., I. A. ir A. A. yra parodę, kad J. D. kaltinime nurodytu laiku VšĮ „A“ nedirbo ir jos darbe nematė. Kriminaliniuose žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys apie M. D. teikiamų paslaugų (UAB „C“ internetą) apmokėjimą VšĮ „A“ lėšomis. Kaltinimą dėl VšĮ „A“ statybinių medžiagų pasisavinimo galimai patvirtina liudytojos G. P. ir įtariamosios R. P. parodymai apie statybos prekių apmokėjimo ir naudojimo VšĮ „A“ aplinkybes, taip pat liudytojo E. A. parodymai apie tai, kad matė kaip VšĮ „A“ darbuotojai pristatė statybines medžiagas į M. D. įsigytą sklypą (duomenys neskelbtini). Liudytojas P. P. parodė apie jo darbo VšĮ „A“ ir VšĮ „B“, taip pat M. D. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), aplinkybes. Kiti byloje esantys ir kaltinamajame akte nurodyti duomenys suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad M. D. ir J. D. galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys taip pat leidžia manyti, jog dėl jų galbūt padarytų nusikalstamų veikų VšĮ „A“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba patyrė turtinę žalą, kurios atlyginimui užtikrinti ir taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausantį turtą. Pažymėtina tai, kad nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės vertinamos tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu, t. y. vertinama ar asmens baudžiamasis persekiojimas nėra aiškiai nepagrįstas.
9. BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
10. Byloje yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ieškinys dėl 27 767,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, VšĮ „A“ ieškinys dėl 65 3149,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento ieškinys dėl 6 391,43 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinys dėl 16 914,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Viso byloje pareikšta civilinių ieškinių 704 223,74 Eur sumai. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos teismas, turėdamas teisinį pagrindą toliau tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausantį turtą civiliniams ieškiniams užtikrinti, skundžiama nutartimi šios kardomosios priemonės terminą pratęsė pagrįstai.
11. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Klaipėdos apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje M. D. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas VšĮ „A“ direktoriumi, suklastodamas 54 tikrus dokumentus – automobilių nuomos sandorius ir juos panaudodamas, neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusias VšĮ „A“ pinigines lėšas – 1 134 877,86 Lt (328 683,35 Eur), jam ir kitiems asmenims išmokėtas už 12 transporto priemonių nuomą. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ „A“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su J. D., pastarajai padedant, suklastojo tikrus dokumentus (pasirašė neterminuotą darbo sutartį dėl J. D. fiktyvaus įdarbinimo, šios sutarties pakeitimą, įsakymus dėl priedų, išmokos skyrimo, terminuotą papildomą sutartį dėl J. D. VšĮ „A“, finansuojamo iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, vykdyto projekto vadovės pareigas) ir neteisėtai pasisavino 162 611,24 Lt (47 095,47 Eur) VšĮ „A“ bei Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, įtrauktas į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai skirtus asignavimus VšĮ „A“ vykdytam projektui įgyvendinti, dėl ko VšĮ „A“ ir Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai buvo padaryta didelė žala. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ „A“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su J. D., pastarajai padedant, suklastojo tikrus dokumentus (pasirašė neterminuotą darbo sutartį dėl J. D. fiktyvaus įdarbinimo ir kt. dokumentus) ir apgaule savo bei J. D. naudai neteisėtai įgijo 58 403,06 Lt (16 914,70 Eur) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, o dėl J. D. nepagrįstai apskaičiuotų ir išmokėtų ligos, motinystės pašalpų išmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta didelė 75 947,64 Lt (21 995,96 Eur) žala. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ „A“ direktoriumi, VšĮ „A“ vardu apmokėdamas už jam suteiktas interneto paslaugas, išvaistė 2 660 Lt (770,39 Eur) VšĮ „A“ lėšų. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ „A“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su ten pat dirbančiu (duomenys neskelbtini) G. T., šiam padedant, neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį VšĮ „A“ turtą – statybines medžiagas, kurių vertė 4 746, 51 Lt (1 374,68 Eur). Taip pat jis kaltinamas tuo, kad būdamas asociacijos „D“ nariu, veikdamas bendrininkų grupe su šio asociacijos prezidentu K. B., išvaistė 754 550 Lt (218 532,78 Eur) asociacijos „D“ lėšų. Be to, M. D. kaltinamas padaręs ir kitus nusikaltimus nuosavybei ir ekonomikai bei verslo tvarkai, dėl kurių buvo padaryta didelės žalos valstybei ar kitoms įmonėms. Taigi, pagal M. D. ir J. D. pareikštus kaltinimus galima spręsti, jog apgaule gautos ir pasisavintos piniginės lėšos galėjo būti neteisėtai gautos iš nusikalstamų veikų, t. y. būti jos rezultatu (neteisėta turtine nauda).
12. Kaltinamieji teigia, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas neproporcinga apimtimi. Visgi atsižvelgdamas į pateiktą baudžiamosios medžiagą bei skundo argumentus, aukštesnysis teismas negali sutikti, kad laikinai apriboto M. D. ir J. D. turto vertė yra aiškiai didesnė už galimai apgaulės būdu gautą, pasisavintą, iššvaistytą turtą. Pirmiausia pažymėtina, jog vien šiuo metu civilinių ieškinių suma – 704 223,74 Eur, o civilinių ieškinių užtikrinimui yra apribotas visų kaltinamųjų turtas, kurio vertė sudaro 384 603,50 Eur. Apie tai savo nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad viso areštuoto turto vertė yra nustatyta neteisingai. Tą paneigiančių objektyvių duomenų nepateikė ir kaltinamieji. Ne mažiau svarbu ir tai, kad civilinių ieškinių dydis dar gali kisti, be to, nusikalstamas veikas galimai padarę asmenys jokiais atvejais negali turėti naudos iš nusikalstamos veikos, todėl net ir nesant ieškinių dėl visos galimos žalos, bet kokia iš nusikalstamų veiksmų gauta ar ją atitinkanti turto vertė gali būti konfiskuojama.
13. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, siekiant užtikrinti galimai iš nusikalstamos veikos gautų pinigų konfiskavimą, išplėstinį konfiskavimą ir pareikštus civilinius ieškinius, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamiesiems negali būti panaikintas.
14. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamųjų M. D. ir J. D. turtui, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir / ar turto konfiskavimo įvykdymas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi kaltinamųjų M. D. ir J. D. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, BPK 11 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją.
Atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.