Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – apartamentams Nr. F 408, Nr. I 401, esantiems (duomenys neskelbtini) (toliau – apartamentai Bulgarijoje).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, taip pat esant pagrindui manyti, kad sutuoktiniams M. D. ir J. D. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Bulgarijos Respublikoje, galėjo būti įgytas iš neteisėtai gautų pajamų, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. birželio 6 d. nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausantį turtą:

2.1. M. D. – apartamentus Nr. F 408, bendras plotas 48,60 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota 2010 m. balandžio 15 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (nuosavybės identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2010 m. balandžio 19 d.), esančius (duomenys neskelbtini);

2.2. J. D. – apartamentus Nr. I 401, bendras plotas 51.25 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota 2010 m. balandžio 15 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (nuosavybės identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2010 m. balandžio 19 d.), esančius (duomenys neskelbtini).

3. Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam turtui buvo tęsiamas. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. D. ir J. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą – apartamentus Bulgarijoje, terminas pratęstas dar šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 6 d. Teismas nustatė, kad be to, jog byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, M. D. taip pat yra kaltinamas ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, todėl pagal pareikštus kaltinimus galima spręsti, jog kaltinamieji piniginių lėšų galėjo gauti iš nusikalstamų veikų, t. y. lėšos gali būti nusikalstamų veikų rezultatas, o tai sąlygoja galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Tuo remdamasis teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamųjų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), galėtų būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir/ar turto konfiskavimo (išplėstinio turto konfiskavimo) įvykdymas, tuo atveju, jei byloje būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausančiam nekilnojamajam turtui – apartamentams Bulgarijoje, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas siekiant procesinių tikslų, t. y. kai reikalinga užtikrinti: 1) civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, be kita ko, numatytų ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

6. Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundai Lietuvos apeliaciniame teisme jau ne kartą buvo nagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti (paskutinė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis iš esmės analogiškų skundo argumentų pagrindu priimta 2022 m. gruodžio 13 d.). Šiuo atveju skundo argumentai iš esmės yra tie patys, o aplinkybės apie įrodymų tyrimo teisme metu paaiškėjusias aplinkybes, pvz., apie specialistų apklausų metu nurodytas ir kitas aplinkybes, šioje proceso stadijoje negali būti vertinamos kaip aiškiai paneigiančios taikomų nuosavybės teisių suvaržymo pagrindus. Atsakant į kaltinamųjų skundo argumentus dėl duomenų pakankamumo ir inkriminuotų veikų vertinimo, dar kartą atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia kaltės (taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, galimo prieštaringų įrodymų vertinimo reikšmės veiksmų neteisėtumo pagrįstumui), civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi.

Kaip matyti iš M. D. ir J. D. pareikštų kaltinimų, jie galimai padarė (ir padėjo padaryti) nusikalstamas veikas, susijusias tiek su piniginių lėšų pasisavinimu, tiek jų iššvaistymu, o M. D. dar galimai ir legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą. Taigi, M. D. ir J. D. pareikšti kaltinimai sudarė pagrindą bylą nagrinėjančiam teismui manyti, kad apartamentai Bulgarijoje gali būti gauti iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad byloje yra duomenys rodantys, jog ne vienerius metus kaltinamųjų patiriamos išlaidos viršijo oficialiai gaunamas pajamas. Nors galutines išvadas dėl turto kilmės ir jo atitikimo konfiskuotino turto požymiams teismas spręs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, vien tai neleidžia tvirtinti, kad kaltinamųjų nuosavybės teisės suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai. Apie skunde nurodomas aplinkybes dėl lėšų gavimo teisėtumo vertinimo ne kartą yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas (paskutinis sprendimas – Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis, 10 pastraipa). Pasikeitimų dėl šių bylos aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai 704 223,74 Eur sumai: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ieškinys dėl 27 767,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“ ieškinys dėl 653 149,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento ieškinys dėl 6 391,43 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinys dėl 16 914,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Duomenų apie civilinių ieškinių atlyginimą nėra. Klaipėdos apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad civilinių ieškinių suma yra didesnė nei turtas, kuriam taikytas nuosavybės teisių apribojimas. Aptartos aplinkybės, įvertinus BPK 151 straipsnio nuostatas, leidžia spręsti dėl nuosavybės teisės apribojimo taikymo, nes aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę.

Nėra pagrindo sutikti su kaip ir ankstesniuose aukštesniajam teismui paduotuose skunduose teiginiais, dėl procesinės prievartos priemonės taikymo neatitikimo proporcingumo principui bei priimtos nemotyvuotos nutarties. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių suvaržymai yra laikino pobūdžio, jų taikymas dažnai galimas ir iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Nors taikomas nuosavybės teisių apribojimas trunka ilgą laiką, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos kaltinamiesiems, pobūdį, jų sunkumą ir pavojingumą bei kiekį (4 kaltinamieji, 4 civiliniai ieškovai, 120 liudytojų, 92 bylos tomai), baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama nuo 2020 m. sausio 13 d., dėl objektyvių priežasčių 2022 m. kovo 14 d. pasikeitus teismo sudėčiai dalis proceso veiksmų proceso šalių prašymų atlikti iš naujo) bei aplinkybę, kad įrodymų tyrimas teisme jau baigiamojoje stadijoje (iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad teismas yra apklausęs kaltinamuosius, liudytojus, ištyręs specialistų išvadas, apklausęs specialistus, gynėjų prašymu paskutiniame posėdyje išreikalavo ūkinės finansinės veiklos tyrimo metodiką, planuoja išklausyti garso įrašus ir spręsti proceso dalyvių prašymus prieš baigiant įrodymų tyrimą; be to, iš bylos medžiagos matyti, kad vis ilgėjančią bylos nagrinėjimo trukmę be kitų priežasčių sąlygoja ir kaltinamųjų gynėjų prašymai organizuojant teismo posėdžius, juos atšaukiant ar prašant nebetęsti bei skelbti pertrauką anksčiau nei buvo suplanuota), konstatuoti, kad M. D. ir J. D. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra. Šios aplinkybės, įvertinus BPK 151 straipsnio nuostatas, leidžia spręsti dėl nuosavybės teisės apribojimo taikymo, nes aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Teismas dar kartą pabrėžia, jog konfiskuotino turto požymių nustatymas, be kita ko, ir realios konfiskuotino turto vertės, taip pat ir turtinės žalos, jos masto klausimai yra byloje įrodinėtinos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Taigi, skunde ginčijamos aplinkybės bus nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, ištyrus byloje esančius įrodymus BPK 20 ir 301 straipsniuose nustatyta tvarka, teismui priimant galutinį sprendimą byloje.

Apygardos teismo išvados, kad procesinės prievartos priemonės taikymas konkrečiu atveju yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys), nekeičia aplinkybės, kad kaltinamieji M. D. ir J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apygardos teisme nepadarė jokių procesinių pažeidimų, pavyzdingai vykdė procesines pareigas.

Šiuo metu kaltinamųjų M. D. ir J. D. teisės nėra suvaržytos labiau nei tai yra būtina. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl darytina išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas šiuo atveju tęsiamas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių įvykdymas, todėl M. D. ir J. D. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.