- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-19
- Bylos Nr.
- 1S-60-318/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00306-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- M. D., J. D.
- Kategorijos
- 2.3.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. D. ir J. D. priklausantį turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. gegužės 14 d. nutarimais, o vėliau ir teismų nutartimis, laikinai apribotos M. D. ir J. D. nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą: transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankuose.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi trims mėnesiams, atitinkamai nuo 2021 m. vasario 14 d. iki 2021 m. gegužės 14 d, pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į M. D. priklausantį turtą (automobilį ,,BMW 535d“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), VIN kodas (duomenys neskelbiami); žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbiami): žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas Nr. (duomenys neskelbiami), kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbiami); pinigines lėšas, esančias sąskaitose – AB (duomenys neskelbiami) banke Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbiami)“, AB Nr. (duomenys neskelbtini)) ir J. D. priklausantį turtą (žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbiami) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami) pastato Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas Nr. (duomenys neskelbiami); žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbiami): sklypas Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas Nr. (duomenys neskelbiami), kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbiami); pinigines lėšas, esančias AB (duomenys neskelbiami) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)), siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.
Šalies argumentai
4. Kaltinamieji M. D. ir J. D. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į jiems priklausantį turtą. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11, 151 straipsnių nuostatų. Teismas prieš taikydamas šią procesinę prievartos priemonę privalėjo įsitikinti, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymą. Kaltinamų teigimu, nagrinėjamu atveju yra nepagrįstai kriminalizuoti sutartiniai teisiniai santykiai. Pasak kaltinamųjų tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-83/2010). Byloje nėra tokių duomenų, kad pinigai ir kitas turtas buvo gauti iš nusikalstamos veikos ir kaltinamieji iš to nepagrįstai praturtėjo, ar sutaupė. Be to, kaltinamų teigimu, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų tikslų. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi priimti aiškų, toje byloje ištirtais įrodymais pagrįstą sprendimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo. Pasak kaltinamųjų, nagrinėjamu atveju jie viso proceso metu elgėsi pavyzdingai ir nepadarė jokių pažeidimų, todėl nėra pagrindo manyti, kad šios priemonės taikymas yra būtinas. Jis turi būti nutrauktas (BPK 11 straipsnis). Šios priemonės jau ilgą laiką riboja jų teises.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į kaltinamųjų J. D. ir M. D. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamųjų J. D. ir M. D. skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis, kuria M. D. ir J. D. trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jiems priklausantį turtą (nurodytą šios nutarties 3 punkte), yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – termino pratęsimo klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, taip pat nepažeidė BPK 11 straipsnio, BPK 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo.
8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, M. D. ir J. D. procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, į kaltinamiesiems priklausantį turtą, pratęsė BPK 151 straipsnyje nurodytais pagrindais, t. y. siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.
10. Skunde kaltinamieji pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d, 2020 m. kovo 17 d. nutartyse. Naujų argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo skunde iš esmės nenurodoma.
11. Skunde kaltinamieji nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog pinigai ir kitas turtas buvo gauti iš nusikalstamos veikos ir kaltinamieji iš to nepagrįstai praturtėjo, ar sutaupė, todėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra negalimas.
12. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi. Tai daroma pirmosios instancijos teisme iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje. Todėl, ar M. D. ir J. D. padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ar jų atliktuose veiksmuose yra nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymiai, taip pat, ar pagrįstai byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, ar turtas, kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, galės būti konfiskuotas, galės būti atsakyta tik išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą ir pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, kad įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog kaltinamųjų turimas turtas, piniginės lėšos, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.
13. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, iš bylos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, jog M. D. ir J. D. galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o šiomis veikomis galimai padarė valstybei, valstybės įstaigoms, kitiems asmenims turtinę žalą. Byloje pareikšta civilinių ieškinių 704 223,74 Eur sumai. Tuo tarpu civilinių ieškinių užtikrinimui yra apribotas visų kaltinamųjų turtas, kurio vertė sudaro tik 384 603,50 Eur; duomenų apie civilinių ieškinių atlyginimą negauta. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pratęsė kaltinamųjų turtui, piniginėms lėšoms laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nes byloje būtina imtis priemonių pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui ir galimam teismo sprendimo dėl civilinių ieškinių įvykdymui.
14. Be to, nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, atsižvelgus į kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį (jie kaltinami galimai padarę įvairius nusikaltimus nuosavybei, ekonomikai, verslo tvarkai) ir įvertinus Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis apie kaltinamųjų turtą ir pajamas (ne vienerius metus jų patiriamos išlaidos viršijo oficialiai gautas pajamas), yra pagrindas manyti, kad jiems gali būti taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip deklaratyvūs skundo argumentai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kodėl šioje baudžiamojoje byloje galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas.
15. Kaltinamiesiems procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikoma jau pakankamai ilgą laiką. Tačiau taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės. Tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Galimybės užtikrinti civilinius ieškinius, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamųjų turtą, pinigines lėšas, nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tolesnis procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas kaltinamiesiems M. D. ir J. D. yra proporcingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė, t. y. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamiesiems priklausantį turtą, pinigines lėšas varžo jų teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti.
16. Pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla perduoda ir nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų apie bylos vilkinimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byla nebaigta nagrinėti iš esmės dėl baudžiamosios bylos apimties, apklausiamų asmenų skaičiaus.
17. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje proceso nagrinėjimo stadijoje, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamiesiems M. D. ir J. D. turtą (nurodytą šios nutarties 3 punkte), negali būti vertinamas kaip nepagrįstu ar per griežta procesinė prievartos priemone, nes yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją kaltinamųjų skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.