- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- 1S-152-449/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00306-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- M. D., J. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarčių, kuriomis pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – apartamentams Nr. X, Nr. Y, esantiems gyvenamojo komplekso „XXX“ 1-ojo ir 2-ojo korpusų YYY aukšte, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) (toliau – apartamentai (duomenys neskelbtini)), šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 6 d. iki 2025 m. gruodžio 6 d., taip pat nekilnojamajam turtui – žemės sklypams ir pastatams, kilnojamajam turtui – automobiliui ir piniginėms lėšoms, šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 16 d. iki 2025 m. lapkričio 16 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus).
2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir (ar) turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, be kita ko, taip pat esant pagrindui manyti, kad sutuoktiniams M. D. ir J. D. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), galėjo būti įgytas iš neteisėtai gautų pajamų, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. birželio 6 d. nutarimais buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausantį turtą ir pinigines lėšas:
2.1. M. D.:
2.1.1. apartamentus Nr. X, bendras plotas 48,60 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota 2010 m. balandžio 15 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), esančius gyvenamojo komplekso „(duomenys neskelbtini)“ 1-ojo korpuso 4 aukšte, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini);
2.1.2. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);
2.1.3. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.1.4. pinigines lėšas, esančias sąskaitose – AB X banke Nr. (duomenys neskelbtini), „Y“, AB Nr. (duomenys neskelbtini).
2.2. J. D.:
2.2.1. apartamentus Nr. Y, bendras plotas 51.25 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota 2010 m. balandžio 15 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), esančius gyvenamojo komplekso „(duomenys neskelbtini)“ 2-ojo korpuse 4 aukšte, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini);
2.2.2. žemės sklypą su statiniais: 34/100 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.2.3. žemės sklypą su statiniais: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.2.4. pinigines lėšas, esančias AB X banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
2.2.5. AB „Y“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, kurių suma yra 3 894,63 Eur (visomis kitomis piniginėmis lėšomis, tiek esančiomis AB „Y“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek naujai gaunamomis į šią sąskaitą J. D. leidžiama laisvai disponuoti (atlikti pavedimus, mokėti mokesčius ir įmokas, vykdyti grynųjų pinigų ir kitas bankines operacijas).
3. Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam turtui buvo tęsiamas. Skundžiamomis Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. D. ir J. D. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas terminas pratęstas dar šešiems mėnesiams. Apygardos teismas nustatė, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nepasikeitė ir neišnyko, šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamųjų turtą ir pinigines lėšas, galėtų būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir (ar) turto konfiskavimo (išplėstinio turto konfiskavimo) įvykdymas.
II. Skundų argumentai ir prašymai
4. Kaltinamieji M. D. ir J. D. skunduose, kurie iš esmės yra panašaus turinio, prašo panaikinti abi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo jiems nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms.
4.1. Kaltinamieji nurodo, kad skundžiamos apygardos teismo nutartys yra nepagrįstos ir priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 ir 151 straipsnių nuostatas. Pasak kaltinamųjų, kiekvienu atveju, sprendžiant procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą yra būtina įvertinti, ar ši prievartos priemonė yra būtina, ar jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslingas, ar šia prievartos priemone nėra nepagrįstai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės.
4.2. Skunduose kaltinamieji nurodo, kad siekiant taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turi būti įvertinta, ar byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų manyti, jog tiriamos nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos. Kaltinamųjų nuomone, nagrinėjamu atveju tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, nes šiuo atveju byloje yra neteisėtai kriminalizuoti sutartiniai teisiniai santykiai. Kaltinamųjų vertinimu, šioje byloje akivaizdžiai nepagrįstai, kaip tariamai neteisėtai gautos lėšos, vertinamos visos pajamos, gautos iš to, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip X mokykla, nuomojosi automobilius, kurie buvo naudojami mokyti vairuoti. Todėl nuomos pinigų pripažinimas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis ir tuo pačiu žala ar konfiskuotinu turtu (taikant turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo institutus), nevertinant, kiek šių automobilių nuoma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarė prielaidas gauti pajamų — per se (pats savaime) prieštarauja žalos institutui, kasacinio teismo praktikai.
4.3. Išanalizavus kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2003, Nr. 2K-486/2006, Nr. 2K-7-83/2010) matyti, jog pinigai ir kitas turtas konfiskuojami valstybės naudai, jeigu turtas gautas iš nusikalstamos veikos ir įtariamieji (kaltinamieji) iš to nepagrįstai praturtėjo ar sutaupė, tačiau tokių duomenų byloje nėra ir negali būti. Kaltinamieji nurodo, kad lėšos, gautos iš nuomos (nuompinigiai) ir paskolos (palūkanos) sutarčių, fiksuotos įstaigų buhalteriniuose dokumentuose, registruotos įstatymo nustatyta tvarka, sumokėti mokesčiai, t. y. buvo vykdoma legali VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė – komercinė veikla, todėl iš tokių teisėtų sandorių gautos lėšos negali būti laikomos konfiskuotinu turtu. Kaltinamieji nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje sandoriai buvo kriminalizuoti ne dėl paties šalis siejančio teisinio santykio ydingumo, o dėl tariamai netinkamų subjektų, kas savaime pažeidžia asmenų teisę sudaryti bet kokius įstatymo neuždraustus sandorius. Skunduose nurodoma ir tai, kad atsiskaitymai buvo vykdomi pagal teisėtai sudarytas sutartis, sutarčių sudarymas neprieštaravo įstaigų įstatams, centras naudojo savo vairavimo mokyklos veikloje automobilius ir už naudojimąsi jais buvo pervedami nuompinigiai, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi paskolintais pinigais, pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), o už naudojimąsi šiais pinigais mokėjo palūkanas. Šią aplinkybę patvirtino liudytojais apklausti centro darbuotojai.
4.4. Kaltinamieji sutinka, kad byloje įrodymų tyrimas yra baigiamas, apklausti specialistai ir atlikti kiti veiksmai, šiuo metu tiriami vaizdo ir garso įrašai, tačiau apygardos teismas neįvertino specialistų apklausų metu paaiškėjusių duomenų, taip pat neįvertino gynybos pateiktos specialistų išvados, kurios patvirtina M. D. veiksmų neteisėtumo nepagrįstumą.
4.5. Kaltinamųjų teigimu, apygardos teismas, neteisingai suformuotų kaltinimų pagrindu kriminalizuodamas civilinius teisinius santykius, nepagrįstai didina žalos sumas, tuo pateisindamas būtinybę papildomai apriboti turtines M. D. ir J. D. teises, argumentuojant, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas mažesnės vertės turtui nei pareikšti ieškiniai.
4.6. Skunduose pažymima, jog M. D. ir J. D., taip pat kiti susiję asmenys, kuriems apribotos nuosavybės teisės, per visą vykstantį baudžiamąjį procesą nėra padarę jokių procesinių pažeidimų, procesines pareigas vykdė pavyzdingai. Jų elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas būtinas siekiant apsaugoti turtą, todėl šios procesinės prievartos priemonės taikymas yra nereikalingas ir jis turi būti nutrauktas (BPK 11 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundus, pranešimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundai atmetami.
6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarčių, skundžiamų nutarčių argumentus, pateiktus baudžiamosios bylos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, sprendžia, jog skundžiamos apygardos teismo nutartys, kuriomis pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausančiam nekilnojamajam turtui – apartamentams (duomenys neskelbtini), žemės sklypams su pastatais, kilnojamajam turtui – automobiliui bei piniginėms lėšoms yra teisėtos ir pagrįstos. Atsižvelgiant į paduotų skundų turinį (išdėstyti iš esmės analogiški motyvai) bei tai, kad juose ginčijami tapatūs klausimai, aukštesnysis teismas, kaip jau ne kartą nagrinėjęs iš esmės tapačius kaltinamųjų skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo jų turtui, dėl abiejų kaltinamųjų skundų šiame sprendime pasisakys bendrai. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundai iš esmės yra grindžiami analogiškais argumentais, kaip ir ankstesni skundai, kurie Lietuvos apeliaciniame teisme jau buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinės prievartos priemonė, yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdu gautą turtą.
8. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas ir vėliau tęsiamas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, taip pat byloje pareikštus civilinius ieškinius. Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai 704 223,74 Eur sumai: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ieškinys dėl 27 767,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl 653 149,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos X klientų aptarnavimo departamento ieškinys dėl 6 391,43 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos X skyriaus ieškinys dėl 16 914,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Laikinai apriboto M. D. ir J. D. turto vertė (384 605,50 Eur) yra ženkliai mažesnė už civilinių ieškinių reikalavimų dydžius. Apygardos teismas nurodė, kad duomenų apie civilinių ieškinių atlyginimą nėra. Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamųjų M. D. ir J. D. turtui pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ir tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti BPK 151 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo įvykdymas.
9. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia kaltės klausimo (taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, neatlieka įrodymų vertinimo ir pan.), civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, taip pat nesprendžia, ar byloje tikrai bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi, šioje proceso stadijoje teismas vertina tik tokias galimybes, t. y. sprendžia, ar yra pagrindo manymui apie tokių priemonių galimą taikymą.
10. M. D. ir J. D. kaltinami galimai padarę (ir padėję padaryti) nusikalstamas veikas, susijusias tiek su piniginių lėšų pasisavinimu, tiek jų iššvaistymu, o M. D. dar galimai ir legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą. Taigi M. D. ir J. D. pareikšti kaltinimai sudarė pagrindą bylą nagrinėjančiam teismui manyti, jog apartamentai (duomenys neskelbtini) gali būti gauti iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje yra duomenys, rodantys, jog ne vienerius metus kaltinamųjų patiriamos išlaidos viršijo oficialiai gaunamas pajamas. Nors galutines išvadas dėl turto kilmės ir jo atitikimo konfiskuotino turto požymiams teismas spręs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, vien tai neleidžia tvirtinti, kad kaltinamųjų nuosavybės teisės suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai.
11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Kaip jau minėta, šios procesinės prievartos priemonės taikymu nagrinėjamu atveju yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, taip pat pareikštus civilinius ieškinius.
12. Nagrinėjamu atveju, procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. D. ir J. D. turtui taikomas ilgą laiką ir neabejotinai sukelia jiems nepatogumus, tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės masto ir griežtumo šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Vis ilgėjanti taikomos procesinės prievartos priemonės trukmė neabejotinai yra labai svarbi aplinkybė, tačiau, įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos kaltinamiesiems, pobūdį, jų sunkumą ir pavojingumą bei kiekį (4 kaltinamieji, 4 civiliniai ieškovai, 120 liudytojų, 96 bylos tomai), baudžiamojo proceso trukmę bei aplinkybę, kad įrodymų tyrimas teisme iš esmės jau yra baigtas, tačiau patys kaltinamieji M. D. ir J. D. bei jų gynėjai pareiškė prašymą peržiūrėti dalį byloje esančių vaizdo ir garso įrašų, nėra pagrindo teigti, jog kaltinamųjų atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė. Aukštesnysis teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo M. D. ir J. D. turtui kaltinamieji patirtų tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos procesinės prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas. Taikomi suvaržymai iš esmės neužkerta kaltinamiesiems M. D. ir J. D. galimybių tenkinti būtiniausius socialinius ir ekonominius poreikius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog aptariama procesinė prievartos priemonė suvaržo kaltinamųjų teises labiau, nei to reikia taikomos procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Šių išvadų nepaneigia kaltinamųjų skunduose akcentuojamos aplinkybės kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apygardos teisme nepadarė jokių procesinių pažeidimų, pavyzdingai vykdė procesines pareigas.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. D. ir J. D. nekilnojamą ir kilnojamą turtą terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartis.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.