- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- 1S-158-1020/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00306-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- M. D., J. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria šešiems mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – apartamentams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 6 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos). J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir (ar) galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. gegužės 14 d. nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausantį turtą:
2.1. M. D. – apartamentus (duomenys neskelbtini);
2.2. J. D. – apartamentus (duomenys neskelbtini). Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam turtui buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. D. ir J. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą – apartamentus, terminas pratęstas šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 6 d. Teismas nustatė, kad šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamųjų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), galėtų būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir/ar turto konfiskavimo (išplėstinio turto konfiskavimo) įvykdymo, priėmus jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Kaltinamieji M. D. ir J. D. skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo jiems nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – apartamentams panaikinti.
4.1. Kaltinamieji nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 ir 151 straipsnių nuostatas, nes kiekvienu atveju, sprendžiant procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą yra būtina įvertinti ar ši prievartos priemonė yra būtina, ar jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslingas, ar šia prievartos priemone nėra nepagrįstai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės, ar nepažeidžiamas proporcingumo principas. Be kita ko, kaltinamųjų turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas jau ilgą laiką.
4.2. Skunde kaltinamieji teigia, kad siekiant taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turi būti įvertinta, ar byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų manyti, kad tiriamos nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos. Kaltinamųjų teigimu, nagrinėjamu atveju tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, nes šiuo atveju byloje yra neteisėtai kriminalizuoti sutartiniai teisiniai santykiai. Skunde nurodoma, kad visos lėšos, kurias VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš automobilių nuomos, nepagrįstai yra vertinamos kaip neteisėtai gautos lėšos ir tuo pačiu žala ar konfiskuotinu turtu. Kaltinamieji nurodo, kad lėšos, gautos iš nuomos (nuompinigiai) ir paskolos (palūkanos) sutarčių, fiksuotos įstaigų buhalteriniuose dokumentuose, registruotos įstatymo nustatyta tvarka, atitinkamai sumokėti mokesčiai, t. y. buvo vykdoma legali VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „T.“ ūkinė – komercinė veikla, todėl iš tokių teisėtų sandorių gautos lėšos negali būti laikomos konfiskuotinu turtu. Kaltinamieji pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje sandoriai buvo kriminalizuoti ne dėl paties šalis siejančio teisinio santykio ydingumo, o dėl tariamai netinkamų subjektų, kas savaime pažeidžia asmenų teisę sudaryti bet kokius įstatymo neuždraustus sandorius. Atsiskaitymai buvo vykdomi pagal teisėtai sudarytas sutartis, sutarčių sudarymas neprieštaravo įstaigų įstatams. Skunde nurodoma ir tai, kad centras naudojo savo vairavimo mokyklos veikloje automobilius ir už naudojimąsi jais buvo pervedami nuompinigiai, VšĮ „T.“ naudojosi paskolintais pinigais, pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini)ir stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), o už naudojimąsi šiais pinigais mokėjo palūkanas. Tokios lėšos pagal teismų praktiką negali būti konfiskuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010).
4.3. Skunde teigiama, kad teismo sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių taikymo taip pat turi būti tinkamai motyvuotas, tuo tarpu nei kaltinamieji M. D. ir J. D., nei kiti asmenys viso proceso metu nepadarė jokių procesinių pažeidimų, pavyzdingai vykdė savo procesines pareigas, ir jų elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra būtinas, siekiant apsaugoti turtą, todėl nėra reikalinga taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Motyvuojamoji dalis
I. T. argumentai ir išvados
Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas, pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausančiam nekilnojamajam turtui – apartamentams, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme jau ne kartą buvo nagrinėti kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundai dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo minėtam turtui. Kaltinamųjų skunde išdėstyti argumentai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties pagrįstumo nėra nauji, skundas iš esmės pažodžiui sutampa su ankstesniais teismo jau nagrinėtais skundais (pvz., pateiktas skundas yra identiškas 2021 m. lapkričio 23 d. pateiktam skundui, pakeistos tik datos). Dėl šių argumentų Lietuvos apeliacinis teismas jau ne kartą yra pasisakęs ankstesniuose savo sprendimuose. Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo išvados bei motyvai nesikeičia ir teismo išvados grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais, tačiau iš naujo įvertinant aktualią bylos informaciją, ilgėjančią proceso bei taikomų prievartos priemonių trukmę.
7. Ankstesniuose sprendimuose aukštesnysis teismas jau buvo nurodęs, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir priešingai nei skunde nurodo kaltinamieji, šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad M. D. ir J. D. galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys jau ne kartą išsamiai buvo aptarti nagrinėjant kaltinamųjų skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties 8 pastraipoje), todėl nagrinėjant iš esmės analogišką kaltinamųjų skundą dėl baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų pakankamumo plačiau aukštesnysis teismas nepasisako. Taip pat atsakant į kaltinamųjų skundo argumentus dėl inkriminuotų veikų vertinimo, dar kartą atkreipiamas kaltinamųjų dėmesys į tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia kaltės (taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo), civilinio ieškinio pagrįstumo ar jo dydžio klausimo, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi. Pažymėtina, kad šiuos klausimus išsprendžia baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą joje.
8. Apygardos teismas šiuo atveju pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. D. ir J. D. turtui – apartamentams, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.
Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. D. ir J. D. yra kaltinami tuo, kad galimai padarė (ir padėjo padaryti) nusikalstamas veikas, susijusias su piniginių lėšų pasisavinimu, iššvaistymu dėl ko galimai buvo padaryta didelė žala valstybei ir kitoms įmonėms. M. D. taip pat yra kaltinamas ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, todėl pagal jiems pareikštus kaltinimus galima spręsti, jog kaltinamieji piniginių lėšų galėjo gauti iš nusikalstamų veikų, t. y. šios lėšos gali būti nusikalstamų veikų rezultatas (neteisėta turtinė nauda). Taigi, šis veikų pobūdis ir aplinkybės šioje proceso stadijoje suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad, tuo atveju, jei kaltinimas nagrinėjamoje byloje pasitvirtintų, galėtų būti sprendžiama ir dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuotina, kad nebaigus nagrinėti bylos, išlieka pagrįsta tikimybė, kad kaltinamiesiems M. D. ir J. D. gali būti taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas.
Taip pat nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai 704 223,74 Eur sumai: (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 27 767,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl 653 149,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 6 391,43 Eur turtinės žalos atlyginimo ir (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 16 914,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šios aplinkybės, įvertinus BPK 151 straipsnio nuostatas, leidžia spręsti dėl nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo, nes aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę.
Apygardos teismo išvados, kad procesinės prievartos priemonės taikymas konkrečiu atveju yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys), nekeičia faktas, kad kaltinamieji M. D. ir J. D. bei kiti kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apygardos teisme nepadarė jokių procesinių pažeidimų.
9. Kaip ir ankstesniuose aukštesniajam teismui paduotuose skunduose, taip ir nagrinėjamame skunde, kartojami kaltinamųjų M. D. ir J. D. teiginiai dėl nenustatytos bent apytikslės žalos ir turto vertės, taip pat, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas neproporcinga apimtimi ir ilgą laiko tarpą.
Ankstesniuose sprendimuose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties 10 pastraipoje) aukštesnysis teismas jau išsamiai buvo pasisakęs dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje galimos žalos nustatymo ir pareikštų civilinių ieškinių dydžio bei jų vertinimo šioje proceso stadijoje, todėl nagrinėjamoje byloje nesant jokių naujų aplinkybių, taip pat jų nenurodžius ir kaltinamųjų pateiktame skunde, aukštesnysis teismas nagrinėdamas analogišką kaltinamųjų skundą plačiau neanalizuoja ir nepasisako.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ši procesinė prievartos priemonė M. D. ir J. D. atžvilgiu yra taikoma pakankamai ilgą laiką – jos taikymo terminą skundžiama nutartimi pratęsus dar 6 (šešiems) mėnesiams, bendra priemonės taikymo trukmė pasieks 8 (aštuonerius) metus ir 7 (septynis) mėnesius. Sutiktina, kad taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas priimamas, siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų, todėl šiuo atveju šios priemonės taikymo proporcingumo ir reikalingumo nepaneigia ir labai ilga šios priemonės taikymo bei viso proceso trukmė. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad aptariamos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma ilgą laiko tarpą, netgi iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki teismui byloje priimant galutinį sprendimą nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius arba galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju ilgą laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą iš esmės lėmė objektyvūs veiksniai, lėmę ir baudžiamojo proceso trukmę – baudžiamoji byla yra sudėtinga (kaltinimai pareikšti keturiems asmenims, keturi civiliniai ieškovai, 120 liudytojų), byla didelės apimties (ją sudaro 89 bylos tomai). Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama nuo 2020 m. sausio 13 d., pagal iš anksto nustatytą ir suderintą teisiamųjų posėdžių grafiką, pertraukos tarp teisiamųjų posėdžių buvo skelbiamos ir iš anksto suplanuoti teisiamieji posėdžiai buvo atšaukti dėl objektyvių priežasčių. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. kovo 14 d. nutartimi dėl objektyvių priežasčių buvo pakeista teismo sudėtis, nes anksčiau bylą nagrinėjusi teisėja buvo atleista iš pareigų sulaukusi pensinio amžiaus. Esant šioms aplinkybėms baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas teismui suteikia galimybę nekartoti visų anksčiau atliktų veiksmų (BPK 276 straipsnio 5 dalis), be to, teismas, įvertindamas susidariusią situaciją dėl teisėjo pasikeitimo, turi būti itin rūpestingas ir įgyvendinti pareigą išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką (BPK 242¹ straipsnis). Net ir įvertinus visas minėtas aplinkybes dėl ilgėjančios proceso trukmės, nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad M. D. ir J. D. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė. Ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ir/ar civilinio ieškinio įvykdymo, todėl M. D. ir J. D. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.