- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- 1S-109-1020/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00306-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- M. D., J. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 14 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir (ar) galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. gegužės 14 d. nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausantį turtą:
2.1.1. automobilį „BMW 535d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);
2.1.2. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.1.3. pinigines lėšas, esančias sąskaitose – AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini).
2.2.1. žemės sklypą su statiniais: 34/100 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)
2.2.2. žemės sklypą su statiniais: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.2.3. pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
2.2.4. „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, kurių suma yra 3894,63 Eur (visomis kitomis piniginėmis lėšomis, tiek esančiomis „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek naujai gaunamomis į šią sąskaitą, J. D. leidžiama laisvai disponuoti (atlikti pavedimus, mokėti mokesčius ir įmokas, vykdyti grynųjų pinigų ir kitas bankines operacijas).
3. Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam turtui buvo tęsiamas. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. D. ir J. D. priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, terminas pratęstas dar šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 14 d. Teismas nustatė, kad šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamųjų turtą, vėliau galėtų būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių, galimo turto konfiskavimo arba išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Kaltinamieji M. D. ir J. D. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo jiems nuosavybės teise priklausančiam turtui.
4.1. Kaltinamieji nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 ir 151 straipsnių nuostatas. Pasak jų, kiekvienu atveju, sprendžiant procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą yra būtina įvertinti, ar ši prievartos priemonė yra būtina, ar jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslingas, ar šia prievartos priemone nėra nepagrįstai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės, ar nepažeidžiamas proporcingumo principas.
4.2. Skunde kaltinamieji teigia, kad siekiant taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turi būti įvertinta, ar byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų manyti, kad tiriamos nusikalstamos veikos, galinčios padaryti žalos, galėjo būti padarytos. Kaltinamųjų teigimu, nagrinėjamu atveju tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, nes šiuo atveju byloje yra neteisėtai kriminalizuoti sutartiniai teisiniai santykiai. Skunde nurodoma, kad visos pajamos, kurias VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymų centras“ gavo iš automobilių nuomos, nepagrįstai yra vertinamos kaip neteisėtai gautos lėšos. Nuomos pinigų pripažinimas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis bei žala ar konfiskuotinu turtu, nevertinant, kiek šių automobilių nuoma VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“ sudarė prielaidas gauti pajamų, prieštarauja žalos institutui bei kasacinio teismo praktikai, pagal kurią gali būti konfiskuojamas tik toks turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010). Byloje tokių duomenų nėra.
4.3. Lėšos, gautos iš nuomos ir paskolos sutarčių, fiksuotos įstaigų buhalteriniuose dokumentuose, registruotos įstatymo nustatyta tvarka, sumokėti mokesčiai, t. y. buvo vykdoma legali VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“ ir VšĮ „Tariba“ ūkinė – komercinė veikla, todėl iš tokių teisėtų sandorių gautos lėšos negali būti laikomos konfiskuotinu turtu. Kaltinamieji pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje sandoriai buvo kriminalizuoti ne dėl paties šalis siejančio teisinio santykio ydingumo, o dėl tariamai netinkamų subjektų, kas savaime pažeidžia asmenų teisę sudaryti bet kokius įstatymo neuždraustus sandorius. Atsiskaitymai vyko pagal teisėtai sudarytas sutartis, sutarčių sudarymas neprieštaravo įstaigų įstatams. Skunde nurodoma ir tai, kad centras naudojo savo vairavimo mokyklos veikloje automobilius ir už naudojimąsi jais buvo pervedami nuompinigiai, VšĮ „Tariba“ naudojosi paskolintais pinigais, pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), o už naudojimąsi šiais pinigais mokėjo palūkanas. Tokios lėšos pagal teismų praktiką negali būti konfiskuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010).
4.4. Skunde, nors sutinkama su nutarties teiginiais, kad įrodymų tyrimas yra baigiamas, tačiau, pasak pareiškėjų, liko neįvertinta specialistų apklausų metu paaiškėję duomenys ir gynybos pateiktos specialistų išvados, rodančios išvadų dėl M. D. veiksmų neteisėtumo nepagrįstumą. Tai rodo, kad teismas nepagrįstai didina žalos sumas, tuo pateisindamas būtinybę papildomai areštuoti turtines M. D. ir J. D. teises, argumentuojant, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas mažesnės vertės turtui, nei pareikšti ieškiniai.
4.5. Skunde taip pat teigiama, kad procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti proporcingas, o teismo nutartis motyvuota. Šiuo atveju nebuvo laikomasi proporcingumo principo. M. D. ir J. D. viso proceso metu nepadarė jokių procesinių pažeidimų, pavyzdingai vykdė savo procesines pareigas, todėl jų elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas besitęsiantis jau devynerius metus yra būtinas siekiant apsaugoti turtą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausančiam kilnojamajam, nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms, yra tinkamai motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas siekiant procesinių tikslų, t. y. kai reikalinga užtikrinti: 1) civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, be kita ko, ir dėl nusikaltimų numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.
7. Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundai Lietuvos apeliaciniame teisme jau ne kartą buvo nagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti (paskutinė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis iš esmės analogiškų skundo argumentų pagrindu priimta 2022 m. gruodžio 13 d.). Šiuo atveju skundo argumentai iš esmės yra tie patys, o aplinkybės apie įrodymų tyrimo teisme metu paaiškėjusias aplinkybes, pvz. apie specialistų apklausų metu nurodytas ir kitas aplinkybes, šioje proceso stadijoje negali būti vertinamos kaip aiškiai paneigiančios taikomų nuosavybės teisių suvaržymo pagrindus. Atsakant į tokius kaltinamųjų skundo argumentus dėl duomenų pakankamumo ir inkriminuotų veikų vertinimo, dar kartą atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia kaltės (taip pat ir nusikalstamų veikų galimo kvalifikavimo bei neatlieka atskirų įrodymų patikimumo vertinimo), civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi. Apie tai teismas galės pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą ir priimdamas baigiamąjį teismo aktą.
8. Kaip ir ankstesniuose aukštesniajam teismui paduotuose skunduose, taip ir nagrinėjamame skunde, kartojami kaltinamųjų M. D. ir J. D. teiginiai dėl proporcingumo principo neatitinkančio laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamųjų turtui taikymo bei nemotyvuotos teismo nutarties priėmimo. Pagrindo pripažinti, kad pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, buvo pažeistas proporcingumo principas taikomų apribojimų apimties, laiko ar masto aspektais, nėra. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad nėra išnykę ar pasikeitę nuosavybės teisės apribojimo pagrindai – būtinumas užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Apygardos teismo išvada, kad siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, yra pagrindas tęsti M. D. ir J. D. turtui taikomos procesinės prievartos priemonės terminą, pagrįsta bylos duomenimis. Kaip teisingai nurodė apygardos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai bendrai 704 223,74 Eur sumai: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ieškinys dėl 27 767,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“ ieškinys dėl 653 149,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento ieškinys dėl 6 391,43 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinys dėl 16 914,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Duomenų apie civilinių ieškinių atlyginimą byloje negauta.
9. Laikinai apriboto M. D. ir J. D. turto vertė yra mažesnė (384605, 50 Eur) už civilinių ieškinių reikalavimų dydžius. Nors taikomas nuosavybės teisių apribojimas trunka ilgą laiką, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos kaltinamiesiems, pobūdį, jų sunkumą ir pavojingumą bei kiekį (4 kaltinamieji, 4 civiliniai ieškovai, 120 liudytojų, 92 bylos tomai), baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama nuo 2020 m. sausio 13 d., dėl objektyvių priežasčių 2022 m. kovo 14 d. pasikeitus teismo sudėčiai dalis proceso veiksmų proceso šalių prašymų atliekami iš naujo) bei aplinkybę, kad įrodymų tyrimas teisme jau baigiamojoje stadijoje (iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad teismas yra apklausęs kaltinamuosius, liudytojus, ištyręs specialistų išvadas, apklausęs specialistus, gynėjų prašymu paskutiniame posėdyje išreikalavo ūkinės finansinės veiklos tyrimo metodiką, planuoja išklausyti garso įrašus ir spręsti proceso dalyvių prašymus prieš baigiant įrodymų tyrimą; be to, iš bylos medžiagos matyti, kad vis ilgėjančią bylos nagrinėjimo trukmę be kitų priežasčių sąlygoja ir kaltinamųjų gynėjų prašymai organizuojant teismo posėdžius, juos atšaukiant ar prašant nebetęsti bei skelbti pertrauką anksčiau nei buvo suplanuota), konstatuoti, kad M. D. ir J. D. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra. Šios aplinkybės, įvertinus BPK 151 straipsnio nuostatas, leidžia spręsti dėl nuosavybės teisės apribojimo taikymo, nes aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Teismas dar kartą pabrėžia, jog konfiskuotino turto požymių nustatymas, be kita ko, ir realios konfiskuotino turto vertės, taip pat ir turtinės žalos, jos masto klausimai yra byloje įrodinėtinos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Taigi, skunde ginčijamos aplinkybės bus nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, ištyrus byloje esančius įrodymus BPK 20 ir 301 straipsniuose nustatyta tvarka, teismui priimant galutinį sprendimą byloje.
10. Apygardos teismo išvados, kad procesinės prievartos priemonės taikymas konkrečiu atveju yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys), nekeičia aplinkybės, kad kaltinamieji M. D. ir J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apygardos teisme nepadarė jokių procesinių pažeidimų ir vykdė procesines pareigas.
11. Šiuo metu kaltinamųjų M. D. ir J. D. teisės nėra suvaržytos labiau nei tai yra būtina. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl darytina išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas šiuo atveju tęsiamas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių įvykdymas, todėl M. D. ir J. D. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.