Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. V., šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, prašymą dėl dalies atliktos bausmės įskaitymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. liepos 11 d. teisme gautas nuteistojo A. J. V. prašymas į jau atliktos bausmės laiką įskaityti visą nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2021 m. kovo 17 d. bei nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. probacijos sąlygomis praleistą laiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka suinteresuotiems asmenims buvo pranešta apie nuteistojo prašymo nagrinėjimo laiką ir vietą, ir apie teisę per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti teismui atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir/ar kitų prašymų per nustatytą terminą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2017 m. spalio 9 d. nuspręsta A. J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimi prie 2017 m. sausio 6 d. nutartimi subendrintos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą penkeriems metams.

Taip pat LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu nuspręsta A. J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje; išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti AB DNB banko turtą), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir A. J. V. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2017-01-06 nutartimi paskirta bausme ir paskirti A. J. V. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuspręsta A. J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 28 d. Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka peržiūrėjus bylą ir priėmus nutartį atmesti apeliacinius skundus.

2020 m. rugsėjo 24 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 357-182 ir taikytas nuteistajam A. J. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Po to, kai A. J. V. buvo paleistas lygtinai, t. y. 2020 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendis. Taigi susidarė situacija, kuomet asmens atžvilgiu buvo vykdomi du įsiteisėję teismo nuosprendžiai, todėl minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi buvo subendrintos, t. y. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, kuria subendrintos 2017 m. spalio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta subendrinta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir A. J. V. paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nutarta bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. V. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusią nutartį dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, kuria subendrintos 2017 m. spalio 9 d. ir 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiais skirtos bausmės bei nutartyje nurodytas kardomajame kalinime išbūtas laikotarpis.

Pažymėtina, kad nuteistojo prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad lygtinio paleidimo metu, kuomet buvo vykdoma probacija, buvo apribotos jo teisės, judėjimas, buvo pastoviai prižiūrimas probacijos pareigūnų, nepadarė per tą laikotarpį jokių pažeidimų, tačiau probacijos sąlygomis praleisti metai nėra įskaityti į bendrą jo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką.

Pažymėtina, kad A.J. V. argumentus, kad jis atliko dalį bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. buvo nurodęs ir šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartyje motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - 2022 m. spalio 28 d., todėl atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl nebuvo vykdomas, taip pat, kad byloje nėra jokių duomenų apie A. J. V. pateiktą prašymą vykdyti neįsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo teigti, kad A. J. V. atliko dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra, o to paties straipsnio 9 punkte, numatyta kad probuojamojo priežiūra – tai tarpusavyje suderintų probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių visuma.

BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Taigi, teismas privalo įskaityti tik kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką, o kitų kardomųjų priemonių taikymo laikotarpis ar kaip šiuo atveju nuteistasis nurodo probacijos laikotarpis į bausmės laiką neįskaitomas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (kasacinė nutartis Nr. 2K-199/2014). Kaip minėta, BK 66 straipsnis įpareigoja teismą, skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), jį įskaityti į paskirtą bausmę, ir nustato, kokiu santykiu tai turi būti padaryta. Kitų kardomųjų priemonių įskaitymas į bausmės laiką nenumatytas. Iš kitų procesinės prievartos priemonių į suėmimo ir bausmės laiką įskaitomas tik laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnio 13 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad į bausmės laiką gali būti įskaitytos tik tokios kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, kurių įskaitymas tiesiogiai numatytas įstatyme (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Tuo tarpu, laikas nuo lygtinio paleidimo iki probacijos vykdymo nutraukimo nelaikomas atlikta bausme, taigi į paskirtos bausmės laiką negali būti įskaitomas, taip pat probuojamojo pareigos ar paskirti įpareigojimai nėra laikomi bausmės atlikimu, todėl jų vykdymo laikotarpis negali būti įskaitytas į laisvės atėmimo bausmės laiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-354-397/2021).

Minėtas teisinis reguliavimas nenumato įskaitymo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, laikotarpio kada asmeniui buvo taikomas lygtinis paleidimas. Toks teisinis reguliavimas nustatytas todėl, kad valstybės probacija, lygtinio paleidimo laikotarpiu, nėra bausmė, ją sudarančios poveikio nusikaltusiam asmeniui priemonės nėra nuteistojo laisvės apribojimas BK 48 straipsnio prasme. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra, kurios metu per nuteistojo resocializaciją ir elgesio kontrolę, tikimasi pasiekti bausmės tikslus be realaus pačios bausmės atlikimo. Nuteistasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė jam paskirtas auklėjamojo, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas bei nepadarė Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui, laikomas atlikusiu bausmę.

Įvertinus aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad įstatymas nenumato galimybės įkaityti į bausmės laiką nuteistojo laisvėje išbūto laiko lygtinio paleidimo metu, kurį jis išbuvo prižiūrimas probacijos tarnybos, todėl nuteistojo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. J. V. prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.