Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. J. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. RV-22-3447 taikyti nuteistajam A. J. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J. V. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

1.1. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje), paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams.

1.2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ir 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. gruodžio 22 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 26 d. Komisijos posėdžio dienai, tai yra 2023 m. balandžio 7 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 7 mėnesiai 19 dienų.

4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nuteistasis A. J. V. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. Kauno apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, į A. J. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatus, socialinio tyrimo išvadą, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą, individualios socialinės reabilitacijos plano įvykdymą.

6.2. Teismo nurodytos sąlygos, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė neatsitiktinai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių ir kt. negali būti vertinama, kaip pagrindinė priežastis netvirtinti Komisijos nutarimo.

6.3. Nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė tinkamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo, elgiasi pozityviai, stengiasi pasitaisyti ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, teismas jau įvertino padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Nuteistojo lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti ir pelnytis pragyvenimui teisėtais būdais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. V. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

10. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. To nesudaro ir nuteistojo A. J. V. skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

12. Nustatyta, kad nuteistasis A. J. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, kad nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

13. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. A. J. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, intensyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra nurodęs, jog finansinių sunkumų neturi, dirba. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje A. J. V. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

14. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad teismas nutartį priėmė formaliai, ne iki galo analizavo visas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas teigiama linkme koreguoti savo elgesį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama spręsti, kad A. J. V. gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos.

15. Iš 2023 m. kovo 27 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22-3036 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad A. J. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dviejų vertinimų metu, t. y. 2023 m. sausio 12 d. ir 2023 m. kovo 27 d. buvo žema, tačiau nuteistajam vis dar išlieka nustatyti trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

16. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą negalima ignoruoti ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio, jos ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas. Įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. A. J. V. praeityje buvo ne kartą teistas, o šiuo metu pagal priimtais nuosprendžiais paskirtas subendrintas bausmes, laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ir už sunkių nusikaltimų, bei nusikaltimų organizuotoje grupėje padarymą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Akivaizdu, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis bei kriminalinė istorija, kas pagrįstai socialinio tyrimo išvadoje pripažinta nuteistojo kriminalinio elgesio riziką didinančiais statiniais kriminogeniniais veiksniais. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius negali būti besąlyginiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju tinkamai padarė pirmos instancijos teismas.

17. Sistemiškai įvertinus nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą su kitais nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančiais duomenimis, skundžiamoje nutartyje pagrįstai buvo padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susijęs finansinės naudos siekimas, neturint pakankamų problemų sprendimo įgūdžių ir savo poelgių pasekmių neįvertinimas. Teismo vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Nors nuteistasis nurodo, jog jis finansinių sunkumų neturi, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi šiuo metu jo finansinei padėčiai reikšmingų finansinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti, kas parodo, jog nuteistasis turi finansinių sunkumų, kurie galimai apsunkintų sėkmingą nuteistojo resocializaciją lygtinio paleidimo atveju. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis paleistas į laisvę turėtų galimybę įsidarbinti ankstesnėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, tačiau ši jo darbinė veikla ir prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam nesutrukdė daryti nusikalstamų veikų, kurios buvo susijusios su finansinės naudos siekimu, kas neleidžia daryti išvados apie nuteistojo resocializacijos sėkmę išėjus iš pataisos įtaigos.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Vien tai, kad Komisijos nutarimas buvo palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo nutarimą besąlygiškai patvirtinti.

20. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam A. J. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus A. J. V. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde cituojami įstatymai bei teismų praktika neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas atvejis dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo yra vertinamas individualiai.

21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.