Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Redai Berčiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. G. teikimą dėl nuteistajam E. B. skirtos baudos pakeitimo viešųjų darbų bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2018 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 650 MGL dydžio, t. y. 24 479 Eur bauda. E. B. įpareigotas baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. gegužės 22 d. gautas antstolės R. G. teikimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Teikime nurodoma, kad antstolė R. G. vykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-320-966/2018, dėl 24 479 Eur baudos išieškojimo iš E. B. valstybės naudai. Patikrinus turtinę padėtį nustatyta, kad E. B. piniginių lėšų, transporto priemonių neturi, nekilnojamasis turto taip pat neturi. Sodros duomenimis, skolininkas nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pajamų, iš kurių galėtų sumokėti baudą, negauna. 2024 m. balandžio 17 d. skolininkas pateikė prašymą baudą pakeisti viešaisiais darbais, kadangi turto ir pajamų neturi, nedirba. Atsižvelgiant į tai, antstolė, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, prašo E. B. paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Teismo posėdžio metu antstolė R. G. paaiškino, kad pateikdama teikimą išdėstė savo poziciją, nes patikrinus turtinę padėtį bei atlikus tradiciškai tuos veiksmus, kurie privalu atlikti, turto nenustatyta. Nekilnojamo turto turėjo nuteistasis, bet prieš pateikiant vykdomąją bylą - užvedant vykdomąją bylą, jis buvo padovanotas. Nurodė, kad prieš atvykdama į posėdį pasitikrino sutuoktinės atlyginimą, tai už paskutinį mėnesį I. B. buvo gavusi 3000 Eur atlyginimo. Kas antstoliui prieinama, tai visi veiksmai atlikti. Veiksmai buvo atlikti gal ir formaliai, bet jie buvo atlikti. Kai reikia iš asmens išieškoti baudą, tai paprastai yra siūloma nusistatyti turto dalį, bet šiuo atveju nebuvo siūloma tai, galbūt dėl to, kad tai yra baudžiamojoje byloje. Sprendimų vykdymo instrukcijoje, CPK nėra numatyta išimtis dėl turto dalies nustatymo, kai išieškoma bauda paskirta baudžiamojoje byloje. Bet duomenys, kad turi sutuoktinę ir, kad su ja turtas nepadalintas ir jos gaunamas pajamas, tai šitie duomenys nustatyti. Na, galbūt išieškojimas iš sutuoktinės, tai turbūt ir liko neišnaudotas, būtent dėl darbo užmokesčio, šis veiksmas gali būti atliekamas, bet nebuvo išnaudotas. Nurodė, kad dėl padovanoto turto ir kreipimosi į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo nesvarstė galimybės, nežino, ar antstolis gali inicijuoti procesą dėl viešo intereso gynimo. Dėl nuteistojo vardu registruoto automobilio nurodė, kad tai sudėtingas atvejis, negali nustatyti, ar likvidus turtas, jeigu jis išregistruotas, aišku reikia pasižiūrėti. Nurodė, kad turėtų palaikyti teikimą, tačiau prašo teismo leisti išnaudoti visas galimybes dėl baudos išieškojimo.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti. Nurodė, kad susipažinus su praeitu teismo posėdžiu ir protokole užfiksuotais duomenimis, t. y. apie nuteistojo duotus paaiškinimus, kad jam buvo siūlomas darbas, tačiau užmokestis pastarojo netenkino, bei kitos jo išdėstytos aplinkybės apie vykdymo procesą, mano, jog tai rodo nuteistojo nesuinteresuotumą ir lengvabūdiškumą, jam paskirtos baudos atžvilgiu. Teigė, teikimas nėra pakankamai argumentuotas, galima būtų konstatuoti, jog vykdymo procesas buvo atliktas pasyviai, formaliai patikrinus tiktai registrus, nesiimant objektyvių ir visų galimybių, kad valstybės paskirta bausmė už nusikalstamos veikos padarymą būtų tinkamai įvykdyta, todėl siūlo teikimo netenkinti, nes nėra nustatytos BK 47 straipsnio 7 dalies būtinosios sąlygos.

Nuteistasis teismo posėdžio metu teikimą prašė tenkinti. Nurodė, kad buvo šito teikimo iniciatorius, nes kreipėsi į antstolę su tokiu prašymu, kadangi iš esmės skolos iš jo išieškoti negali. Antstolė aktyviai vykdė išieškojimo veiksmus nuo praeitų metu lapkričio mėnesio. Nurodė, kad sumokėjęs tik teismo paskirtą konfiskuotiną pinigų sumą, tai kadangi ieškojimas nėra įmanomas ir vyksta ilgą laiko tarpą teikimas tenkintinas. Nuo 2018 metų, kuomet sustabdyta teisė užsiimti profesine veikla, jokia kita veikla neužsiima, yra registruotas darbo biržoje. Darbo pasiūlymai susiję su teisiniu darbo yra žinomi, tačiau jie yra mažai apmokami, netinkami, kadangi atvykimas į siūlomą darbo vietą gali sukelti dar didesnes finansines problemas. Bausmės tikslai negali būti pasiekti ir tokia situacija negali būti vykdoma iki begalybės, ir BK numato tokią galimybę, todėl mano, kad yra visi teisiniai pagrindai taikyti tokias priemones. Nurodė, kad turto neturi, yra vedęs, žmona dirba KTU, gauna 1 500 Eur į rankas. Vedybinės sutarties neturi. Gyvena iš santaupų, kuriuos šiuo metu apie 1 000 Eur, ir iš žmonos atlyginimo. Paskutinis darbo pasiūlymas buvo dirbti profesinėj sąjungoje, atlyginimas 800 Eur, tačiau mano, kad sekretorė daugiau gauna.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas atmestinas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. Pagal BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) II skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BPK 6 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 8 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis). Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019). Darytina išvada, jog norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o norint baudą pakeisti laisvės apribojimu, būtina nustatyti, ar nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Tai, pagal BVK 8 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes.

Nagrinėjamu atveju antstolės teikimu prašoma 650 MGL dydžio, t. y. 24 479 Eur, baudą pakeisti viešųjų darbų bausme.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0090/23/01868 duomenų nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomasis raštas gautas 2023 m. lapkričio 13 d. dėl 650 MGL dydžio, t. y. 24 479 Eur baudos išieškojimo. 2023 m. lapkričio 13 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti. 2023 m. lapkričio 13 d. Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad vedybų sutarčių nėra registruota. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad E. B. vedęs nuo (duomenys neskelbtini), sutuoktinė I. B.. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis E. B. gauna 223,44 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. LR kelių transporto priemonių registro duomenimis E. B. vardu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės būsena išregistruota, dalyvavimas viešame eisme – draudžiamas. E. B. teigimu ši transporto priemonė jam nepriklauso, tačiau duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę nei byloje, nei vykdomojoje byloje nėra. SoDros duomenimis skolininkas – nedirba. Registruoto nekilnojamojo turto E. B. neturi. 2024 m. balandžio 17 d. E. B. pateikė antstolei prašymą dėl baudos pakeitimo viešais darbas. Vykdomojoje byloje daugiau duomenų nėra.

Nagrinėjamu atveju antstolė teikimo teismo posėdžio metu nepalaikė ir nurodė, kad neatliko visų privalomų veiksmų, kurie numatyti tiek civilinio proceso kodekse, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pabrėžtina, kad nuteistasis teikimą prašė tenkinti ir baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Teismas pažymi, kad įstatymu baudos išieškojimo funkcija pavesta antstoliams, kuriems suteikta teisė konstatuoti, jog priverstinis baudos išieškojimas negalimas. Laikytina, kad subjektas turintis įstatyminę teisę nustatyti, jog baudos priverstinis baudos išieškojimas negalimas yra tik antstolis. Todėl esant aplinkybei, kai antstolė teismo posėdžio metu teikimo dėl baudos pakeitimo viešais nebepalaiko, teisinio pagrindo teikimą tenkinti nuteistojo nurodytais pagrindais nėra. Nors antstolės nurodytas aplinkybė, jog ji teikimo nebelaiko sudaro pagrindą teikimui atmesti, tačiau teismas pasisako dėl galimumo šiuo konkrečiu atveju baudą pakeisti viešais darbais teikime nurodytais motyvais. Antstolis, pagal BPK 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas, ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 6 dalies ir 7 dalies pagrindu.

Pabrėžtina, kad nuteistasis teismui pateikė duomenis, jog sutuoktinė I. B. dirba ir gauna darbo užmokestį, kuris vidutiniškai sudaro 1 211,30 Eur (6 056,50 Eur / 5 mėn.). Tiek vykdomojoje byloje esantis vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad santuoka nenutraukta, vedybinė sutartis nėra sudaryta. Aplinkybės, jog nėra sudaryta vedybų sutartis ir nustatytas sutuoktinių teisinis režimas nuteistasis neginčijo ir teismo posėdžio metu. Akcentuotina, kad antstolis vykdydamas išieškojimą vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau CPK) ir Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682), nepriklausomai baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje teismo baigiamuoju aktu priteista išieškotina skola ar bauda.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad priešingai nei teigė nuteistasis teismo posėdžio metu, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė nustačiusi, jog nuteistasis – skolininkas yra sudaręs santuoką, nenustatė ir nesiaiškino aplinkybės, ar nuteistojo sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį, neareštavo darbo užmokesčio bei nepasiūlė skolininkui kartu su sutuoktine nustatyti nuteistojo turto dalį gaunamose sutuoktinės pajamose, o jiems to neatlikus nepasiūlė išieškotojai valstybei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Akcentuotina, kad teismo posėdžio metu antstolė nurodė, kad prieš teismo posėdį patikrino ir nustatė, kad sutuoktinė dirba ir paskutinio mėnesio pajamos sudaro apie 3 000 Eur. Be to, antstolė nesiaiškino jokių aplinkybių dėl LR kelių transporto priemonių registro duomenimis E. B. vardu registruotos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog antstolė neatliko visų jai įstatymo suteiktų galimybių išieškoti baudą ir neišnaudojo visų įstatyme nustatytų privalomų atlikti vykdymo veiksmų tam, kad galima būtų konstatuoti, kad baudos nėra galimybės išieškoti dėl objektyvių aplinkybių iš nuteistojo. Esant šiai aplinkybei, taip pat antstolei teismo posėdžio metu, nurodžius, kad dar galimi kiti vykdymo veiksmai, ji dar nėra atlikusi visų galimų baudos išieškojimo veiksmų ir yra galimybė baudą išieškoti, antstolės teikimas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi bei 364 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti antstolės R. G. teikimą.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą grąžinti antstolės kontorai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.