Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės A. Pliuškevičienės teikimą dėl nuteistajam J. N. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-174/2013 (su Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-03 nuosprendžiu padarytais pakeitimais) J. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 250 MGL (32 500 Lt/9 412,65 Eur) dydžio bauda, ją nurodant sumokėti per vienerius metus. Nuosprendis įsiteisėjo 2014-02-03.

2. 2019-09-06 Klaipėdos apygardos teisme gautas antstolės A. Pliuškevičienės teikimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-20 nuosprendžiu nuteistajam J. N. paskirtos ir nesumokėtos (neišieškotos) baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu. Teikime nurodoma, kad 2015-02-11 skolininkui buvo išsiųstas raginimas baudą sumokėti geruoju, tačiau baudos jis nesumokėjo. Periodiškai tikrinant vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes buvo nustatyta, kad J. N. niekur nedirba, realizuojamo turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. 2019-09-04 vykdomojoje byloje Nr. 0124/15/00135 buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-19-124-27099.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

3. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BPV 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 24 straipsnio 2 dalis). Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais (BVK 25 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu (BVK 25 straipsnio 2 dalis)

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais.

5. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019-07-06). Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.

6. Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o norint baudą pakeisti laisvės apribojimu, būtina nustatyti, ar nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Tai, pagal BVK 24 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes.

7. Pažymėtina, kad antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl būtinybės keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. BVK 24 straipsnio, reglamentuojančio priverstinį baudos išieškojimą, 4 dalyje numatyta, kad antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) bei šiame Kodekse numatytos taisyklės. CPK 624 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir išsamiai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Pagal šį teisinį reglamentavimą, teismas gali pakeisti asmeniui paskirtą baudą, tik kai į jį kreipiasi antstolis ir gaunamas nuteistojo sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę. Tačiau tokių duomenų teismui nepateikta.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-20 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-174/2013 (su Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-03 nuosprendžiu padarytais pakeitimais), kuriuo J. N. paskirta 250 MGL (32 500 Lt/9 412,65 Eur) dydžio bauda, įsiteisėjo 2014-02-03. Nuteistajam J. N. savanoriškai per teismo nustatytą vienerių metų terminą nesumokėjus minėtu 2013-03-20 nuosprendžiu paskirtos baudos, 2015-02-04 Klaipėdos apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje dėl 250 MGL (32 500 Lt/9 412 Eur) piniginių lėšų išieškojimo iš nuteistojo J. N. valstybės naudai, kurio pagrindu antstolė A. Pliuškevičienė 2015-02-10 pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0124/15/00135, t. y. buvo pradėtas priverstinis baudos išieškojimas.

9. Antstolė A. Pliuškevičienė teikime dėl nuteistajam J. N. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nurodė tik tai, kad 2015-02-11 skolininkui buvo išsiųstas raginimas baudą sumokėti geruoju, tačiau baudos jis nesumokėjo, ir kad periodiškai tikrinant vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes buvo nustatyta, kad J. N. niekur nedirba, realizuojamo turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl 2019-09-04 vykdomojoje byloje Nr. 0124/15/00135 buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-19-124-27099.

10. Kaip jau minėta, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasi galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Tačiau šiuo atveju antstolės A. Pliuškevičienės teikime nėra nurodyta konkreti ir išsami informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus ir gautus duomenis, iš kurių antstolė padarė išvadą, kad nuteistasis (skolininkas) J. N. neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos arba vengia ją mokėti.

11. J. N. apygardos teismui pateiktame atsiliepime į antstolės teikimą dėl jam paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu, be kita ko, nurodė, kad jis jokiais būdais nevengia savo noru sumokėti baudą, tačiau neturi objektyvios galimybės tai padaryti – neturi pajamų, turto, santaupų ir darbo. J. N. nurodo, kad jo amžius ir profesijos neturėjimas labai apriboja galimybes susirasti darbą ir konkuruoti darbo rinkoje, todėl jis buvo ir yra bedarbis. Todėl jis pasirinko vykdyti kitą savo, kaip sūnaus, pareigą – prižiūri ir rūpinasi neįgalia mama O. N., kuriai yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba (teismui pateikti duomenys apie O. N. nedarbingumą ir neterminuotai nustatytą didelių poreikių lygį). Darant prielaidą, kad jis susirastų darbą už minimalų ar nežymiai didesnį už minimalų atlyginimą, tada tektų samdyti slaugytoją ir visos išlaidos (kelionės į darbą ir atgal, slaugytojai ir kt.) nepadengtų gaunamo atlyginimo. J. N. prašo apygardos teismo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, t. y. kad jis negali sumokėti baudos, esant objektyvioms aplinkybėms, o ne tyčia vengia atlikti šį įsipareigojimą, ir antstolės teikimo netenkinti.

12. Kaip minėta, priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas įstatymo leidėjo jam suteiktą diskreciją pakeisti baudą kita bausmės rūšimi gali įgyvendinti tik esant imperatyviai baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, t. y. skolininkui neturint lėšų ar vengiant mokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti. Tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų antstolė, kreipdamasi į teismą su teikimu dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi, nepateikė, t. y. šiuo atveju antstolė nepateikė teismui pakankamų duomenų, kurie sudarytų prielaidas, kad nuteistajam J. N. paskirta bauda būtų pakeista kita bausmės rūšimi.

13. Apygardos teismas pažymi, kad baudos pakeitimas kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019-07-06) yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus.

14. Antstolė A. Pliuškevičienė teikime nurodė, kad buvo periodiškai tikrinamos vykdomojo dokumento įvykdymo galimybės, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė, tik deklaratyviai nurodė, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas negalimas. Tačiau neturint duomenų apie išieškojimo procese atliktus veiksmus, taikytas priverstinio vykdymo priemones, nesant objektyvių duomenų apie išieškojimo negalimumą, formalus įstatymo nuostatų dėl baudos pakeitimo kita bausme taikymas negalimas.

15. Apygardos teismui nepateikti duomenys, kad priverstinio baudos išieškojimo procese buvo išnaudotos visos galimybės dėl nuteistajam J. N. nustatytos prievolės įvykdymo.

16. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo (skolininko) finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali itin greitai pasikeisti ir dėl to antstolio teikimas gali prarasti prasmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis byloje Nr. 1N-17-396/2015). Todėl tiesioginė antstolio komunikacija su nuteistuoju (skolininku) yra svarbi prielaida efektyviam baudos išieškojimui ir ji būtina visose vykdomosiose bylose, taip pat ir tose, kuriose išieškotoju yra valstybė. Savo ruožtu skolininkas taip pat privalo sąžiningai bendradarbiauti su antstoliu ir nekliudyti jam atlikti vykdymo veiksmus. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad antstolė, vykdydama priverstinį baudos išieškojimo procesą, savo ruožtu ir nuteistasis (skolininkas) J. N. būtų bendradarbiavę.

17. Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tenkinti antstolės teikimą dėl J. N. Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-20 nuosprendžiu (su Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-03 nuosprendžiu padarytais pakeitimais) paskirtos 250 MGL (32 500 Lt/9 412,65 Eur) dydžio baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nėra pakankamo pagrindo, todėl jis netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti antstolės A. Pliuškevičienės teikimo dėl baudos pakeitimo kita bausme J. N..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.