Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 91-12 netaikyti nuteistajam A. J. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 91-12 nutarta netaikyti nuteistajam A. J. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi nuteistasis, nors bausmės atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, buvo paskatintas, yra lengvojoje grupėje, tačiau konstatuota, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, be to, yra dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pataisos įstaigoje nuteistasis yra tik kelis mėnesius, kadangi dalį bausmės atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, jo darbinė motyvacija pataisos įstaigoje – vidutinė, darbo pobūdžiui yra išrankus. Yra didelė neatliktos bausmės dalis. Nuteistojo pažangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme pataisos proceso metu dar nėra pakankamos, kad būtų galima neabejotinai teigti, jog lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors ir šiuo metu nuteistojo elgesys kreipiamas į teigiamą pusę, tai negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Komisijos padaryta išvada, jog nuteistojo pataisos procesas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio modelius išėjus į laisvę, padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

A. J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 226 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo.

1) Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi bausmės paskirtos Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. ir 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

3) Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi subendrintos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams;

4) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė– laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje), paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 m. 4 mėn. 29 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. sausio 23 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimu netaikyti nuteistajam A. J. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. sausio 23 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo A. J. V. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. sausio 23 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam A. J. V. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

Nuteistasis A. J. V. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, A. J. V. nustatoma žema – 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, A. J. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padaryti nesunkūs, apysunkiai bei sunkus nusikaltimai, taip pat nuteistasis paskutinę nusikalstamą veiką padarė ankščiau du kartus būdamas teistas už sunkias savanaudiškas nusikalstamas veikas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, vėliau dar kartą buvo nuteistas, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia A. J. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. J. V. teisės pažeidimų modelis yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Komisija nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nurodė, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nedirba, darbui yra išrankus. Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog skundo nagrinėjimui teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenys apie tai, jog nuteistasis 2019 m. kovo 18 d. prašymu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui sutiko dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą mokamą darbą, taip pat nuteistasis savo iniciatyva 2019 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“ dėl įdarbinimo galimybės, tačiau įdarbintas nebuvo įmonei neturinti galimybės paskirti nuteistąjį dirbti. Taip pat nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos administracija būtų siūliusi A. J. V. darbą, o jis jo būtų atsisakęs, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kaip tai nurodoma Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jog nuteistojo darbinė motyvacija pataisos įstaigoje vidutinė ar jis yra išrankus darbo pobūdžiui.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Vertinant visą medžiagą matyti, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas penkis kartus, nuolat dalyvauja būrio organizuojamuose turnyruose bei projektuose, lankosi konsultacijose pas Resocializacijos skyriaus psichologus, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko; pataisos įstaigoje ieškojosi darbo, tačiau dėl sveikatos būklės šiuo metu negali įsidarbinti. Teigiamai A. J. V. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės laikotarpį yra penkis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų, turės nuolatinę gyvenamą vietą, darbą. Pažymėtina, kad už nuteistojo gerą mokslą, elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, įstaigos ir būrio organizuojamuose renginiuose pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Vis dėlto pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami trys A. J. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: teisės pažeidimų modelis; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. J. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sumažėjo tik septyniais balais, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai iš 38 balų sudaro net 18 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. J. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo A. J. V. skundas dėl Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 91-12 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors nuteistasis skunde taip pat prašo jį perkelti atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, tačiau nagrinėjimu atveju, teismui yra skundžiamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurį išnagrinėjęs teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalimi, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą; 2) patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 3) patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas. Todėl galimybės spręsti nuteistojo perkėlimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, teismui nagrinėjant skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įstatymas nenumato.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. J. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 91-12 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.