Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei, Laurai Kiškiūnaitei, Sigitai Švėgždienei, Tomui Žukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. (toliau – E. B.), jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus bei nuteistojo A. J. V. (toliau – A. J. V.) gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (E. M. atvejis) – 300 MGL dydžio, t. y. 11298 eurų bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (A. J. V. atvejis) – 350 MGL dydžio, t. y. 13181 eurų bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (M. V. atvejis) – 300 MGL dydžio, t. y. 11298 eurų bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. B. paskirta 650 MGL dydžio, t. y. 24479 eurų bauda.

Paskirtą baudą nuteistasis įpareigotas per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1, 2 dalimis, E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti advokato pareigas atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš E. B. nuspręsta išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (paimtų kyšių dalyko) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1500 eurų.

E. B. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. J. V. pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. B., Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu būdamas įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. gegužės 19 d. sudaręs ir pasirašęs Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus 2015 m. liepos 10 d. parinktas būti E. M. (toliau – E. M.), gim. (duomenys neskelbtini), gynėju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37254-15 (išskirtojo tyrimo Nr. 03-2-00555-16), dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda, 2016 m. gruodžio 9 d. apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), netoliese prie (duomenys neskelbtini) pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), betarpiško pokalbio su savo ginamąja E. M. metu, tiesiogiai provokavo ir reikalavo ją duoti neįvardinto dydžio kyšį už tai, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka tiksliau neįvardintiems asmenims iš Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų šiuos asmenis veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad E. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ar kitaip sušvelninta jos esama procesinė – įtariamojo asmens – padėtis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37254-15 (išskirtojo tyrimo Nr. 03-2-00555-16).

1.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 14 d. 16.12 val., ir 2016 m. gruodžio 15 d. 15.54 val. pokalbių telefonu su E. M., kuriais leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, tiesiogiai susitarė su ja savo naudai priimti iš jos ar netiesiogiai iš pastarosios artimųjų 500 eurų dydžio kyšį, pažadėdamas pasinaudoti savo, kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka tiksliau neįvardintiems asmenims iš Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, tam, kad paveiktų šiuos asmenis veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad E. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ar kitaip sušvelninta jos esama procesinė – įtariamojo asmens – padėtis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37254-15 (išskirtojo tyrimo Nr. 03-2-00555-16).

1.2. Be to, jis, Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu būdamas įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. telefoninių pokalbių metu su A. J. V., gim. (duomenys neskelbtini). bei jam 2016 m. gruodžio 21 d. parašydamas ir nusiųsdamas adresu – (duomenys neskelbtini) – elektroninį laišką, kuriame nurodė – „Jei nieko nedarysi, tai prokuroras paprašys teismo subendrinti bausmes pagal du nuosprendžius ir pasiųs tave į rūsį. Reikia judėti...“, tiesiogiai jį provokavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti 1500 eurų dydžio kyšį, pažadėdamas, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo, kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka Kauno apygardos teismui ar šio teismo darbuotojams, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiks juos veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. U., nagrinėjantis Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės V. K. 2016 m. gruodžio 12 d. teikimą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. V. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. V. nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 3 metams, vykdymo tvarkos išaiškinimo (bausmių subendrinimo), teismo nutartimi priimtų kuo palankesnį sprendimą A. J. V. atžvilgiu ir jam (A. J. V.) būtų skirta subendrinta mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant kuo trumpesniam terminui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. gruodžio 30 d., apie 16.35 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), susitikęs su A. J. V. iš jo tiesiogiai priėmė sutartą kyšį, t. y. 1500 eurų.

1.3. Be to, jis, Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu būdamas įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), neoficialiai atstovaudamas M. V. (toliau – M. V.), gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintą padariusiu administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje ir gavusį galutinę subendrintą nuobaudą – 1013 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metų laikotarpiui, 2017 m. sausio 12 d. telefoninio pokalbio metu su M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai jį provokavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti 500 eurų dydžio kyšį, pažadėdamas, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka Kauno apygardos teismui ar šio teismo darbuotojams t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų juos veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad M. V. Kauno apygardos teismo sprendimu būtų panaikintas ar sušvelnintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo M. V. atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 16 d., apie 12.20 val., susitikęs savo darbo vietos – advokato E. B. kontoros – patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), iš M. V. brolio R. V., gim. (duomenys neskelbtini), nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, tiesiogiai priėmė 500 eurų, kurių jis kaip kyšio 2017 m. sausio 12 d. buvo pareikalavęs iš M. V..

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nagrinėjant šį apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą:

- apklausti liudytoją E. M.;

Dėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo.

9. Savo skunde E. B. teigia, kad tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apygardos teismas, išanalizavęs skundžiamame nuosprendyje išdėstytus teismo motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju jokių šališkumo požymių nenustatyta. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyviu. Teismas nešališkas turi būti tiek subjektyviai, tiek objektyviai. Subjektyvus teismo nešališkumas pasireiškia tuo, kad nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Teismo nešališkumas objektyviąja prasme pasireiškia tuo, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Pažymėtina, kad nešališkumo principui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, - teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, pirmosios instancijos teismas nuodugniai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, vertino jų tarpusavio ryšį, atsižvelgė į įrodymų prieštaravimus, išsamiai motyvavo savo išvadas, todėl nėra pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas. E. B. savo skunde taip pat mini prokurorą L. P., su kuriuo, kaip nurodo apeliantas, yra gerai pažįstamas, mini ir ikiteisminį tyrimą atlikusį tyrėją D. V., tačiau nenurodo jokių konkrečių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima abejoti šių aukščiau paminėtų asmenų suinteresuotumu priimant sprendimus ikiteisminio tyrimo metu. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekami jokie pertekliniai veiksmai, kurių rezultatas galėtų būti bylai nereikšminga informacija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, todėl tokie nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11. Niekuo nepagrįsti ir nuteistojo skundo argumentai dėl to, kad pasak jo, pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą E. M., A. U., J. M., L. B. parodymams prieš kitų liudytojų ir apelianto parodymus. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo byloje esančius liudytojų parodymus, aptardamas tiek kiekvieno iš liudytojų parodymus atskirai, tiek analizuodamas jų visumą. Tai, kad teismo padarytos išvados netenkina nuteistojo, neleidžia daryti išvados, jog įrodymai byloje buvo vertinami pasirinktinai, vieniems suteikiant didesnę reikšmę nei kitiems, todėl tokie E. B. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

16. Apeliaciniame skunde E. B. teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei skundžiamame nuosprendyje nebuvo pateikta absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. J. V. kaip nors jam (E. B.) būtų perdavęs 1500 eurų. Vertinant šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas išanalizavo nuteistųjų E. B. ir A. J. V. parodymus, įvertino juose esančius prieštaravimus. Teismas taip pat analizavo Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose (t. 3, 131 – 134, 136 – 137, 138 – 139, 140 – 141, 142 – 143, 144 – 145, 146 – 147, 148 – 149, 171 – 172, 173 – 174) esančią informaciją. Viename iš protokolų (t. 3, b. l. 138 – 139) užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 29 d. nuo 11.49 val. iki 11.51 val. vykusio telefoninio pokalbio tarp E. B. ir A. J. V. metu A. J. V. E. B. pasiteiravus ar šis yra dėl to (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kalba galimai ėjo apie A. J. V. paskirtų bausmių subendrinimą) su kuo nors pasikalbėjęs, E. B. atsakė, kad jau yra pakalbėta, bet „visi mykia mykia, žinai, mykia kol neturi suinteresuotumo“. A. J. V. pasakius: „kad bent kas pasakytų ką nors“, E. B. jam atsakė, kad „preliminariai, niekas nieko nesako, bet aš pagal bendrą supratimą, žinok be pusantro ko gero nelabai kas nors ir vyks“. Nors E. B. teigė, kad sakydamas „pusantro“, jis omenyje turėjo tai, jog tiek kainuoja jo paslaugos, tačiau 2017 m. balandžio 11 d. kratos protokole (t. 2, b. l. 12 – 19) užfiksuota, jog kratos metu advokato E. B. kontoros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, dokumentų, kurie būtų susiję su A. J. V. sudarytomis teisinių paslaugų sutartimis, paties E. B. nepateikta, nerasta ir nepaimta. 2017 m. gegužės 4 d. apžiūros protokole (t. 2, b. l. 42 – 55), kuriuo yra apžiūrėti E. B. darbo kompiuterio LG duomenys, užfiksuota, kad E. B. darbo kompiuterio duomenyse nerasta teisinių paslaugų sutarčių, kurios būtų sudarytos tarp advokato E. B. ir A. J. V.. Be to, iš byloje esančių A. J. V. 2017 m. lapkričio 22 d. rašytinių paaiškinimų (t. 5, b. l. 184 – 185) matyti, kad dėl bausmių subendrinimo A. J. V. klausimo sprendimo E. B. paaiškino, jog jie turi veikti aktyviai, t. y. rašyti atsiliepimą į Probacijos prašymą. Abu nuteistieji susitarė, kad E. B., atstovaudamas A. J. V. parašys tą atsiliepimą, taip pat susitarė ir dėl to atvejo, jei bus nepalanki teismo nutartis, tai E. B. surašys ir apeliacinį skundą. E. B. nurodė, kad už visą tą darbą jis turės sumokėti 1500 eurų. Kiek A. J. V. pamena, tuos pinigus jis sumokėjo iki atsiliepimo teismui parengimo. To ar kito susitikimo su advokatu metu, advokatas E. B. jam užsiminė, kad jis turėtų galimybę pareguliuoti Kauno apygardos teisme, kad subendrinant bausmes jam būtų paskirta mažesnė nei keturių metų laisvės atėmimo bausmė. Jis nustebo, tačiau nesuprato kaip tai gali būti. Tada advokatas E. B. pradėjo aiškinti, kad jis turi su kuo Kauno apygardos teisme pakalbėti, kad būtų priimtas A. J. V. palankus rezultatas. Advokatas E. B. jam primygtinai siūlė pasinaudoti tokia galimybe, sakydamas, kad priešingu atveju teismo sprendimas gali būti jam nepalankus. E. B. pasakė, kad tokia paslauga kainuoja, tačiau iš karto nepasakė kainos, sakydamas, kad pasiteiraus. Tuo metu jo materialinė padėtis buvo sudėtinga, jis pasakė, kad nežino ką daryti. Tuo pokalbis baigėsi. Po to su advokatu E. B. ne kartą kalbėjosi tiek telefonu, tiek susitikęs, E. B. tų susitikimų metu vis jo klausė, ar jis ką nors pagalvojo ir ar sutinka. E. B. sakė, kad jeigu jis ilgai galvos, tai jam (A. J. V.) bus blogai. Kadangi jis tuo metu neturėjo pinigų, todėl su advokato E. B. pasiūlymu nesutiko. Be to, advokato E. B. parengtas atsiliepimas teismui atrodė profesionalus, todėl jis tikėjosi, kad jo visiškai pakaks, kad bausmes subendrinus, jam būtų paskirta mažesnė nei keturių metų bausmė. Kažkurio iš susitikimų metu, jam nepriėmus advokato E. B. pasiūlymo, E. B. pasakė, kad dėl jo laksto, stengiasi. Iš to jis supranta, kad E. B. deda daug pastangų, tačiau kokių konkrečiai, neminėjo. Suprato, kad E. B. nori jį įtikinti, jog daug dėl jo dirba. Kauno apygardos teismas subendrinęs bausmes, priėmė jam nepalankią nutartį. Sužinojęs rezultatą, jis nuvyko pas advokatą E. B., kad susitartų ką toliau daryti, nes nutartį reikėjo būtinai skųsti. Advokatas E. B. jam pradėjo sakyti, kad jis nesupranta, kaip tokia nutartis buvo priimta, sakė, kad ėjo pas kažką, kalbėjosi, kad kažkam davė pinigus ir leido suprasti, kad dabar jis (A. J. V.) jam yra skolingas. Kadangi jis su juo nieko nesitarė, jis jokių pinigu E. B. nesutiko mokėti. E. B. jokios konkrečios sumos neminėjo. Jis kategoriškai pareiškia, kad su advokatu E. B. nesitarė niekam duoti kyšio, to nesiūlė, nežadėjo ir nedavė. Jis mano, kad ir advokatas E. B. niekam to kyšio nedavė, ką patvirtina ir teismo priimtas sprendimas. Jis mano, kad advokatas E. B. tiesiog pabandė pasinaudoti jo padėtimi ir iš to užsidirbti pinigų, tačiau pinigų iš jo negavo. Tokie A. J. V. parodymai, esą kyšio E. B. jis nedavė, vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paneigti kitus byloje esančius įrodymus. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose esančios informacijos matyti, kad 2016 m. gruodžio 29 d. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. 3, b. l. 138 – 139) E. B. A. J. V. nurodo, kad be „pusantro“ nelabai kas nors ir vyks. E. B. A. J. V. taip pat paragina, sakydamas „sukis žinai“. 2016 m. gruodžio 30 d. vykusių telefoninių pokalbių metu (t. 3, b. l. 140 – 145) abu asmenys susitaria susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“, o jau 2017 m. sausio 3 d. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. 3, b. l. 146 – 147) A. J. V. E. B. klausia ar kas nors jau vyksta į teigiamą pusę. E. B. jam atsako „nu jo, aš lyg tai, kaip sakyt, okei“, „aš ten priėmė kažkiek tai supranti, nu pažadėjo, kad ką žinau“ bei pasako, kad nenori šio klausimo aptarinėti telefonu. 2017 m. sausio 9 d. pokalbio metu (t. 3, b. l. 148 – 149) A. J. V. informuoja E. B., kad teismas jam paskyrė maksimalią bausmę. Iš E, B. necenzūrinių išsireiškimų akivaizdu, kad jis nesitikėjo tokio sprendimo ir yra juo nepatenkintas. Remiantis šiais aukščiau aptartais įrodymais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra įrodyta E. B. kaltė dėl prekybos poveikiu A. J. V. atžvilgiu. Tokios pozicijos laikosi ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi A. J. V. 2017 m. lapkričio 22 d. rašytiniais paaiškinimais, kuriuose jis išsamiai išdėstė aplinkybes apie tai, jog E. B. A. J. V. užsiminė, kad turi galimybę pareguliuoti tai, jog Kauno apygardos teisme, subendrinant bausmes, A. J. V. būtų paskirta mažesnė nei keturių metų laisvės atėmimo bausmė. Vieno iš susitikimų metu advokatas A. J. V. taip pat nurodė, kad dėl jo (A. J. V.) laksto, stengiasi, dėl ko A. J. V. suprato, kad E. B. deda daug pastangų. E. B., sužinojęs, kad buvo priimta A. J. V. atžvilgiu nepalanki nutartis, pasakė, jog nesupranta kaip tokia nutartis buvo priimta, kadangi jis (E. B.) ėjo pas kažką, kalbėjosi, kažkam davė pinigus ir davė A. J. V. suprasti, kad pastarasis dabar yra skolingas E. B.. Apygardos teismas sutinka su ta išvada, kad tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. J. V. pakeitė parodymus, patvirtina aplinkybę, kad iki bylos nagrinėjimo teisme jis sužinojo E. B. poziciją, ir siekdamas ją patvirtinti, pakeitė savo prodymus. Tai, kad E. B. iš A. J. V. paėmė 1500 eurų kyšį, patvirtina telefoniniai šių asmenų pokalbiai, bei ta aplinkybė, kad E. B. kompiuterio duomenyse nerasta teisinių paslaugų sutarčių, kurios būtų sudarytos tarp advokato E. B. ir A. J. V., todėl nėra pagrindo teigti, kad šie pinigai buvo sumokėti už E. B. suteiktas paslaugas A. J. V., todėl E. B. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepagrįsti, todėl jis atmetamas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko pagrįstai pripažino E. B. kaltu, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistasis savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų ištyręs pirmosios instancijos teismas, todėl nėra pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo E. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinio skundo

19. Nuteistojo E. B. gynėjas skunde nurodo, kad apkaltinamoji nuosprendžio dalis buvo priimta šališko teismo, tačiau apygardos teismo vertinimu, tokie advokato Daniaus Svirinavičiaus argumentai nepagrįsti ir jau paneigti bylos nagrinėjimo metu. Kaip nurodo ir pats nuteistojo gynėjas, Lietuvos apeliaciniam teismui E. B. pateikė rašytinį pareiškimą, kuriame buvo išdėstytas prašymas perduoti baudžiamąją bylą iš Kauno apygardos teismo procesinės kontrolės teritorijoje esančio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų bet kuriam kitos apygardos teismui. Pareiškime buvo išdėstytos aplinkybės dėl teisėjų galimo nenoro objektyviai išnagrinėti bylą, kadangi Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. brolis yra A. M., kuris Kauno apylinkės teisme dirba teisėju, o pats E. B. anksčiau yra dirbęs prokuratūroje, o buvę prokuratūros darbuotojai dabar dirbantys Kauno apygardos teisme ir neformaliai bendrauja su E. B.. Apygardos teismas dėl teismo šališkumo jau pasisakė šios nutarties 9 punkte, todėl argumentų, kuriais buvo atmesti E. B. teiginiai dėl šališko teismo, pakartotinai nedėstomi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis E. B. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikęs pareiškimą (t. 9, b. l. 75 – 80) dėl Kauno apygardos teismo apeliacinės baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi (t. 9, b. l. 87 – 88) šis E. B. prašymas buvo netenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad minėtame prašyme nebuvo nurodyta svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų išimties tvarka keisti bylos teismingumą. Nutartyje taip pat nurodyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi jau buvo atsisakyta perduoti šią bylą pirmąja instancija nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui. Tais pačiais pagrindais Lietuvos apeliacinis teismas rėmėsi ir sprendžiant klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Nuteistojo E. B. gynėjas taip pat buvo pateikęs pareiškimą (t. 9, b. l. 106 – 108) dėl teisėjos Daivos Jankauskienės nušalinimo nuo baudžiamosios bylos. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi šis pareiškimas buvo netenkintas, nuridant, kad vien tas teisėjos Daivos Jankauskienės biografijos faktas, kad ji ir nuteistasis E. B. buvo kolegos Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, nerodo teismo šališkumo ir pats savaime nesiekia tokio teisėjos ir nuteistojo socialinio santykio laipsnio, dėl kurio byla gali būti išnagrinėta neobjektyviai. Teisėja Daiva Jankauskienė ir E. B. kartu dirbo prieš 20 metų sąlyginai trumpą laikotarpį – keturis metus. Teisėja apie savo artimą socialinį santykį nėra nurodžiusi ir savo viešoje viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje deklaracijoje. Pati teisėja nurodė, kad su E. B. bendrauja tik epizodiškai ir jų nesieja artima draugystė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apygardos teismas, nagrinėjamu atveju nebuvo šališki. Ši aplinkybė nustatyta tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek Kauno apygardos teismo nutartimis, todėl E. B. gynėjo Daniaus Svirinavičiaus apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

20. Skunde taip pat teigiama, kad kaltinamasis aktas nepilnai atitinka BPK normas ir kitų teisės aktų nuostatas, dėl ko buvo ir yra pagrindas šią bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumų ištaisymui. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/20110). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad nors kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybės gali būti nurodytos lakoniškai, neapkraunant aprašymo ne itin reikšmingomis detalėmis, tačiau iš šių aplinkybių ir duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, turi būti aišku inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2009). Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, nagrinėjamu atveju kiekvienoje iš nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų yra nurodyti nusikalstamų veikų aprašymai: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Analizuojant kaltinamojo akto turinį taip pat akivaizdu, kad atskleista nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse būdinga tyčia. Kaltinamajame akte nusikalstamų veikų aplinkybės išdėstytos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat išdėstytos svarbios faktinės aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos požymiai. Taip pat matyti, kad nusikalstamų veikų aprašymai nuteistiesiems atitinka BK normose, kurių pagrindu kvalifikuojamos jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, išdėstytus požymius. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo surašytas BPK reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, dėl ko būtų buvusi suvaržyta nuteistojo E. B. teisė į gynybą. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tiek E. B., tiek A. J. V. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinami (t. 6, b. l. 145). Proceso metu pasirinkta gynybos taktika taip pat patvirtina aplinkybę, kad nuteistieji E. B. bei A.J. V. žinojo nuo kokių inkriminuojamų nusikalstamų veikų jiems reikia gintis ir šia teise aktyviai naudojosi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis aktas nagrinėjamu atveju atitinka BPK 219 straipsnyje įtvirtintus kaltinamojo akto reikalavimus, jame išdėstyti kaltinimai buvo aiškūs, todėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentai dėl kaltinamojo akto trūkumų atmestini kaip nepagrįsti.

21. Savo apeliaciniame skunde E. B. gynėjas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepilnai ištyrė įrodymus, apkaltinamąsias išvadas pagrindė vien prielaidomis. Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepilnai išnagrinėjo įrodymus, o išnagrinėtus įvertino neteisingai (dėl provokavimo duoti kyšį ir susitarimo priimti kyšį E. M. atžvilgiu, dėl provokavimo duoti kyšį ir kyšio paėmimo A. J. V. atžvilgiu, dėl provokavimo duoti kyšį M. V. atžvilgiu) dėl ko iš esmės pažeidė ir BPK 20 straipsnio normas, kadangi įrodymus vertino pasirinktinai, t. y. nevertino E. B. teisinančiųjų įrodymų. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs E. B., nėra pagrįsta priežastis teigti, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.

22. Apygardos teismas pažymi, kad dėl įrodymų vertinimo dėl provokavimo duoti kyšį ir susitarimo priimti kyšį E. M. bei A. J. V. atžvilgiu teismas jau pasisakė, todėl pakartotinai įrodymų vertinimo aplinkybių dėl šių nusikalstamų veiksmų, neanalizuos. Vertinant E. B. veiksmus M. V. atžvilgiu, pažymėtina, kad teismas šiame epizode vertino tiek nuteistojo E. B. parodymus, tiek liudytojo M. V., jo brolio R. V. parodymus, taip pat liudytojo D. V. parodymais, 2017 m. gegužės 8 d. apžiūros protokolo, 2017 m. balandžio 11 d. kratos protokolo duomenimis, 2017 m. vasario 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole esančiais duomenimis. Iš M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos teismas pagarsino vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, matyti, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu M. V. nurodė, jog Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama byla dėl Marijampolės apylinkės teismo M. V. atžvilgiu priimto procesinio sprendimo ir E. B. M. V. paaiškino, kad teisėjai bylų neskaito ir į jas nesigilina. M. V. tuomet paklausė, kad galbūt šis žino, koks teisėjas nagrinės jo (M. V.) bylą. E. B. nurodė teisėjo pavardę, kurios M. V. negalėjo atsiminti ir paminėjo, kad su tuo teisėju kažkurioje vietoje, ar kažkuriame tai mieste turės bendrą bylą ir tada su juo pakalbės, o po šio pokalbio duos žinią, kiek jam kainuos ta paslauga, kad būtų atsižvelgta į jo bylą ir, kad jis būtų pripažintas kaltu tik už tai, ką padarė, taip pat, kad dėl to jam būtų skirta švelnesnė bausmė. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu M. V. taip pat nurodė, kad E. B. pasakymą, kad šis jam pasakys kiek kainuos, suprato, kad jis turės sumokėti kažkokią pinigų sumą pačiam E. B. už šį darbą (pasikalbėjimą su teisėju) arba pačiam teisėjui. Apie tai, kad E. B. turės mokėti pinigus teisėjui, E. B. jam to nesakė. Jis pats nesigilino, ar advokatas mokės pinigus teisėjui, ar ne. M. V. nurodė, kad maždaug 2017 m. sausio 10 d. jis iš Norvegijos paskambino E. B. į Lietuvą ir šio pokalbio metu E. B. jam pasakė, kad jis buvo susitikęs su tuo teisėju, kad jie kalbėjosi, ir kad viskas bus gerai. Iš šio E. B. pasakymo jis suprato, kad teisėjas peržiūrės jo bylą ir kad jam bus pašalintas bėgimas nuo policijos (ar pan.). Taip pat E. B. pasakė, kad tas jam kainuos 500 eurų, t. y. jis suprato, kad tokia pinigų suma yra įkainuotas E. B. pokalbis su teisėju dėl jo bylos. Pirmosios instancijos teisme išklausęs parodymus M. V. nurodė, kad parodymus dalyje dėl kalbos apie pokalbius su teisėju dėl 500 eurų sumokėjimo patvirtina kaip teisingus. E. B. nurodė, kad gautieji 500 eurų buvo jo atlygis už suteiktas teisines paslaugas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šiuos nuteistojo parodymus. Atliekant kratą advokato E. B. kontoroje buvo rasta advokato orderio šaknelė (t. 2, b. l. 119), tačiau ji nėra tinkamai užpildyta, t. y. nurodyta tik data – 2016 m. gruodžio 1 d., bei klientas – M. V., tačiau nei pavedimas, nei pavedimo pagrindas ir apimtis, institucija nėra nurodyta, advokato orderio šaknelė nėra pasirašyta ir paties advokato, todėl apylinkės teismas pagrįstai šiuo dokumentu nesirėmė kaip įrodymu, kuris patvirtintų E. B. įgaliojimus M. V. administracinio nusižengimo byloje. Iš 2017 m. balandžio 11 d. kratos protokolo matyti, kad kratos advokato E. B. kontoroje metu, dokumentų, kurie būtų susiję su M. V. ar jo broliu R. V. sudarytomis teisinių paslaugų sutartimis, paties E. B. nepateikta, nerasta ir nepaimta (t 2., b. l. 12 – 19). Tokių duomenų nerasta ir advokato darbo kompiuteryje (t. 2, b. l. 42-55). Teisinių paslaugų sutarties, sudarytos su M. V., advokatas E. B. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė (t. 1, b. l. 105 – 108), o jo teisiamojo posėdžio metu pateikta teisinių paslaugų sutarties Nr. R23-16 kopija yra niekinė, kadangi taip pat nepasirašyta kliento (6 t., b. l. 72). Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad jokių duomenų, kad iš M. V. gauti 500 eurų būtų advokato E. B. atlyginimas už darbą, nėra ir ši suma advokato buhalterinėje apskaitoje apskaityta nebuvo. Be to, aplinkybę, kad minėti pinigai nebuvo skirti advokato paslaugoms apmokėti, patvirtina ir tai, kad telefoninių pokalbių metu su M. V. ir R. V. E. B. sudarinėjo įspūdį, kad pinigus jam reikia paduoti dar iki skundo išnagrinėjimo (2017 m. sausio 17 d.), kadangi skundas teismui jau buvo surašytas ir skuba tokiu atveju nereikalinga. Apygardos teismo vertinimu, šie aukščiau aptarti įrodymai patvirtina E. B. kaltę dėl provokavimo duoti kyšį M. V. atžvilgiu, dėl ko E. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

23. Savo skunde nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius taip pat kelia klausimą dėl per griežtos ir BK bendrosios dalies normų neatitinkančios bei per griežtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68² straipsnyje, E. B. paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris apysunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi E. B. nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigti. E. B. nusikalstamas veikas įvykdė siekdamas materialinės naudos, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, taip diskredituodamas valstybines institucijas – tiek ikiteisminio tyrimo institucijas, tiek ir teismą. Apylinkės teismas taip pat įvertino, kad E. B. anksčiau neteistas, neregistruotas psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įstaigoje, dirba. Nagrinėjamu atveju nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į E. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jam buvo paskirtos finansinės bausmės – baudos, kurių dydį pirmosios instancijos teismas nustatė kiek mažesnį, nei įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis ir vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jas subendrino dalinio sudėjimo būdu. Skiriant bausmę E. B. buvo įvertinta ir tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė darbinės (profesinės) veiklos srityje (dirbdamas advokatu), t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo nusikalstamas veiksmais pažeidė valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos – advokatūros – funkcijas ir veiklos principus bei tokiu būdu ją diskreditavo ir pakenkė jos autoritetui. Atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68² straipsnyje – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas – vidutiniam laikotarpiui (trims metams) (BK 68² straipsnio, galiojusio nusikalstamų veikų darymo metu, redakcija). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, buvo nuspręsta iš E. B. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (paimtų kyšių dalyko) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1500 eurų. Skunde E. B. gynėjas taip pat nurodo aplinkybes dėl nuteistojo turimų finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, mažamečio sūnaus auginimo, tačiau šios skunde nurodytos aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu ir jos nuteistajam nekliudė daryti minėtus nusikaltimus, todėl tai negali būti laikoma reikšmingomis aplinkybėmis, vertinant jam paskirtos bausmės dydį. Nuteistojo gynėjo teigimu, bausmės skyrimas E. B. buvo motyvuotas gana trumpai ir lakoniškai, tačiau teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl bausmės paskyrimo nuteistajam pasisakė aiškiai, atsižvelgdamas į bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, todėl tokie E. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

24. Nuteistojo E. B. gynėjas savo apeliaciniame skunde išreiškė šešis alternatyvius prašymus. Advokatas prašė apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytoją E. M.. Šis nuteistojo gynėjo prašymas buvo atmestas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi buvo išnaudotos visos galimybes susisiekti su E. M., tačiau to padaryti nepavyko. D. Svirinavičius taip pat prašė iš Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos išreikalauti autentiškus, originalius pokalbių garso įrašus, kurie nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir kuriais remiantis (šalia kitų įrodymų) priimtas skundžiamas nuosprendis. Šis E. B. gynėjo prašymas buvo patenkintas ir minėti garso įrašai buvo perklausyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo gynėjas taip pat prašė panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas, perduodant bylą toje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (pripažinus, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas). Šis nuteistojo E. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus prašymas atmetamas, o dėl teismo šališkumo yra pasisakyta šios nutarties 9 ir 19 punktuose. Apeliaciniame skunde taip pat buvo prašoma kaltinamąjį aktą perduoti prokurorui to akto trūkumų ištaisymui, tačiau šis prašymas taip pat atmetamas, o dėl jo teismas pasisakė šios nutarties 20 punkte. Danius Svirinavičius skunde nurodė, kad jei nebūtų nustatytas pagrindas perduoti nurodytoje dalyje šią bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ar nebūtų nustatytas pagrindas E. B. atžvilgiu surašytą kaltinamąjį aktą perduoti to akto trūkumų ištaisymui jis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas ir toje dalyje priimti nuosprendį, kuriuo nuteistąjį išteisinti, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tačiau aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, įvertinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad toks advokato prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Nenustačius aukščiau nurodytų pagrindų, E. B. gynėjas prašė skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl E. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, skiriant jam ženkliai mažesnes baudas, atitinkamai paskiriant ženkliai mažesnę, artimą įstatyme nustatytai minimaliai, galutinę subendrintą baudą, o taip pat skirti E. B. teisės dirbti ar eiti advokato pareigas atėmimą ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Teismas šios nutarties 23 punkte jau įvertino nuteistajam E. B. paskirtos bausmės teisėtumą ir pagrįstumą, todėl toks jo gynėjo prašymas atmetamas.

25. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistojo E. B. gynėjo apeliacinis skundas nepagrįstas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismas nenustatyta jokių BPK pažeidimų, kurių pagrindu būtų galima grąžinti bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai E. B. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Bausmė E. B. skirta taip pat nepažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principų, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima tenkinti advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą, dėl ko jis atmetamas, ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl nuteistojo A. J. V. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinio skundo

26. Savo apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdama, kad įrodymai buvo iškraipyti ir vertinti netinkamai. Nuteistojo gynėja nesutinka su ta aplinkybe, kad teismas vertino A. J. V. 2017 m. lapkričio 22 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad būtina tinkamai įvertinti šių rašytinių parodymų atsiradimo aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs A. J. V. parodymų nenuoseklumą, pagrįstai sprendė, kad jo 2017 m. lapkričio 22 d. rašytiniai paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, labiausiai atitinka realiai vykusius įvykius, kadangi juos nors ir iš dalies, tačiau patvirtina 2017 m. sausio 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota informacija ir šiais parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi toje dalyje, kuri sutampa su kita bylos medžiaga. Kaip jau aptarta aukščiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas jokiems byloje esantiems įrodymas nesuteikė išimtinės reikšmės, kaip kad teigia apeliantai ir jų gynėjai, tačiau vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, tinkamai vertino įrodymus ir jų visumą, todėl A. J. V. gynėjos apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

27. A. J. V. gynėja skunde nurodo, kad iš liudytojo D. V. parodymų akivaizdu, kad jis iš anksto turėjo negatyvią poziciją E. B. atžvilgiu ir jo (D. V.) parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Teismo vertinimu, tokie skundo argumentai neparemti jokiais objektyviais duomenimis, todėl nepagrįsti. Kaip matyti iš liudytojo D. V. parodymų, jis iš tiesų A. J. V. prieš apklausą nurodė, kad jis (A. J. V.) turi sakyti tiesą, kadangi geranoriškai prisipažinus kaltę, jam bus taikoma švelnesnė atsakomybė, ką numato ir baudžiamasis įstatymas, todėl tokių aplinkybių įtariamajam nurodymas negali būti laikomas poveikio darymu. Be to, A. J. V. atsisakė duoti parodymus, kas, teismo vertinimu, parodo, jog A. J. V. nejautė baimės ir nebuvo nieko įtakotas. A. J. V. savo rašytinius paaiškinimus taip pat surašė laisva valia, juos pateikė jo gynėja, todėl ir šios aplinkybės patvirtina tai, kad A. J. V. joks neteisėtas spaudimas daromas nebuvo. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų A. J. V. gynėjos nurodytą aplinkybę dėl liudytojo D. V. priešiško nusiteikimo A. J. V. atžvilgiu, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jokio asmeninio liudytojo D. V. suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta, todėl tokie A. J. V. gynėjos apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

28. Skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad susitikus E. B. ir A. J. V. buvo perduodami pinigai (1500 eurų) ir nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. telefoniniais pokalbiais tarp A. J. V. ir E. B. bei elektroniniais laiškais, konstatavo, kad A. J. V. tiesiogiai E. B. pažadėjo ir su juo susitarė jam (E. B.) duoti 1500 eurų kyšį ir 2017 m. gruodžio 30 d., apie 16.35 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), susitikęs su E. B., jam tiesiogiai davė sutartą kyšį – 1500 eurų. Detaliau šias aplinkybes apygardos teismas jau aptarė šios nutarties 16 punkte. Teismo vertinimu, iš minėtame nutarties punkte aptartų aplinkybių yra akivaizdu, kad A. J. V. E. B. perdavė 1500 eurų, todėl advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

29. A. J. V. gynėjos skunde teigiama, kad byloje esančių garso įrašų autentiškumas kelia pagrįstų abejonių, tačiau aplinkybes dėl garso įrašų patikimumo apygardos teismas jau aptarė šios nutarties 15 punkte, todėl pakartotinai dėl minėtų garso įrašų teisėtumo ir patikimumo nepasisako. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į pateiktų protokolų turinį – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose pirmiausia paryškintu tekstu padaroma pareigūno prielaida dėl pokalbio turinio, o tik po to pateikiamas pokalbio turinys, t. y. prieš susipažįstant su pokalbio turiniu siekiama sudaryti išankstinę nuomonę dėl pokalbio esmės. Teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra tik subjektyvi nuteistojo gynėjos nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais ir nereiškia, kad kiekvienam asmeniui, susipažįstančiam su minėtuose protokoluose užfiksuota informacija, turi kilti būtent tokios pat išvados, kokias padarė advokatė, susipažinusi su protokoluose esančia informacija, todėl tokie jos skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

30. A. J. V. gynėjos teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276/2014). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo A. J. V. gynėjos argumentai dėl pažeisto nekaltumo prezumpcijos principo nepagrįsti, kadangi nuteistojo kaltė įrodyta teisme, remiantis byloje esančiais ir tinkamai ištirtais įrodymais. Dėl tinkamo įrodymų įvertinimo apygardos teismo teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi aukščiau šioje nutartyje, konstatuodama, kad nagrinėjamu atveju, vertinant įrodymus, BPK normos pažeistos nebuvo, todėl A. J. V. kaltė įrodyta tinkamai ir prezumpcijos principas nagrinėjamu atveju nepažeistas.

31. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. J. V. kaltės klausimą tinkamai laikėsi baudžiamojo įstatymo nuostatų, byloje esančius įrodymus vertino tinkamai, pagrįstai motyvuodamas savo išvadas. Savo skunde nuteistojo gynėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, todėl advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

32. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo E. B., jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, taip pat nuteistojo A. J. V. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, teisės taikymo klaidų nepadarė, tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, nepažeidė BPK normų, susijusių su įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B., nuteistojo E. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistojo A. J. V. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.