Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

dalyvaujant prokurorams Gintautui Tamulioniui, Valentinui Aleknai

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B., jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus bei nuteistojo A. J. V. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį (E. M. atvejis) – 300 MGL dydžio, t. y. 11298 eurų bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (A. J. V. atvejis) – 350 MGL dydžio, t. y. 13181 eurų bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (M. V. atvejis) – 300 MGL dydžio, t. y. 11298 eurų bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. B. paskirta 650 MGL dydžio, t. y. 24479 eurų bauda.

Paskirtą baudą nuteistasis įpareigotas per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1, 2 dalimis, E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti advokato pareigas atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš E. B. nuspręsta išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (paimtų kyšių dalyko) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1500 eurų.

E. B. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

A. J. V. pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. nuteistas už tai, kad Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu būdamas įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), su (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. gegužės 19 d. sudaręs ir pasirašęs Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus 2015 m. liepos 10 d. parinktas būti E. M. (toliau – E. M.), gim. (duomenys neskelbtini) m., gynėju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (išskirtojo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda, 2016 m. gruodžio 9 d. apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini) netoliese prie (duomenys neskelbtini), betarpiško pokalbio su savo ginamąja E. M. metu, tiesiogiai provokavo ir reikalavo ją duoti neįvardinto dydžio kyšį už tai, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka tiksliau neįvardintiems asmenims iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų šiuos asmenis veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad E. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ar kitaip sušvelninta jos esama procesinė – įtariamojo asmens – padėtis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (išskirtojo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 14 d. 16.12 val., ir 2016 m. gruodžio 15 d. 15.54 val. pokalbių telefonu su E. M., kuriais leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, tiesiogiai susitarė su ja savo naudai priimti iš jos ar netiesiogiai iš pastarosios artimųjų 500 eurų dydžio kyšį, pažadėdamas pasinaudoti savo, kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka tiksliau neįvardintiems asmenims iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, tam, kad paveiktų šiuos asmenis veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad E. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ar kitaip sušvelninta jos esama procesinė – įtariamojo asmens – padėtis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (išskirtojo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

1.1. Be to, jis nuteistas už tai, kad Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu būdamas įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. telefoninių pokalbių metu su A. J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bei jam 2016 m. gruodžio 21 d. parašydamas ir nusiųsdamas adresu – (duomenys neskelbtini)– elektroninį laišką, kuriame nurodė – „Jei nieko nedarysi, tai prokuroras paprašys teismo subendrinti bausmes pagal du nuosprendžius ir pasiųs tave į rūsį. Reikia judėti...“, tiesiogiai jį provokavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti 1500 eurų dydžio kyšį, pažadėdamas, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo, kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka (duomenys neskelbtini) teismui ar šio teismo darbuotojams, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiks juos veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad (duomenys neskelbtini) teisėjas A. U., nagrinėjantis (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės V. K. 2016 m. gruodžio 12 d. teikimą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. V. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. V. nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 3 metams, vykdymo tvarkos išaiškinimo (bausmių subendrinimo), teismo nutartimi priimtų kuo palankesnį sprendimą A. J. V. atžvilgiu ir jam (A. J. V.) būtų skirta subendrinta mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant kuo trumpesniam terminui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 30 d., apie 16.35 val., prie prekybos centro „Topo centras“, esančio (duomenys neskelbtini), susitikęs su A. J. V. iš jo tiesiogiai priėmė sutartą kyšį, t. y. 1500 eurų.

1.2. Be to, jis nuteistas už tai, kad Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu būdamas įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), neoficialiai atstovaudamas M. V. (toliau – M. V.), gim. (duomenys neskelbtini) m., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintą padariusiu administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje ir gavusį galutinę subendrintą nuobaudą – 1013 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metų laikotarpiui, 2017 m. sausio 12 d. telefoninio pokalbio metu su M. V., gim. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai jį provokavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti 500 eurų dydžio kyšį, pažadėdamas, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka (duomenys neskelbtini) teismui ar šio teismo darbuotojams t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų juos veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad M. V. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu būtų panaikintas ar sušvelnintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo M. V. atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 16 d., apie 12.20 val., susitikęs savo darbo vietos – advokato E. B. kontoros – patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš M. V. brolio R. V., gim. (duomenys neskelbtini), nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, tiesiogiai priėmė 500 eurų, kurių jis kaip kyšio 2017 m. sausio 12 d. buvo pareikalavęs iš M. V..

1.3. A. J. V. nuteistas už tai, kad būdamas pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, taip pat Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, kuriuo jis nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 3 metams, siekdamas, kad advokatas E. B., pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) teismui ar šio teismo darbuotojams, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, jog šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, kad (duomenys neskelbtini) teisėjas A. U., pagal gautą (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės V. K. 2016 m. gruodžio 12 d. teikimą dėl minėtų Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. ir 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžių vykdymo tvarkos išaiškinimo (bausmių subendrinimo), teismo nutartimi priimtų kuo palankesnį sprendimą jo (A. J. V.) atžvilgiu ir kad jam (A. J. V.) būtų skirta mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant, 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d., telefoninių pokalbių metu su advokatu E. B. bei 2016 m. gruodžio 21 d. su advokatu susirašinėjant elektroniniais laiškais, kuriuose jam advokatas E. B. parašė – „Jei nieko nedarysi, tai prokuroras paprašys teismo subendrinti bausmes pagal du nuosprendžius ir pasiųs tave į rūsį. Reikia judėti...“, tiesiogiai advokatui E. B. pažadėjo ir su juo susitarė jam (advokatui E. B.) duoti 1500 eurų kyšį, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. gruodžio 30 d., apie 16.35 val., prie prekybos centro „Topo centras“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), susitikęs su advokatu E. B., jam tiesiogiai davė sutartą kyšį, t. y. 1500 eurų.

1.4. Be to, E. B. perduotas teismui kaltinant jį tuo, kad jis Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu būdamas įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), dirbdamas advokatu savo (advokato E. B.) kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, būdamas atsakingu už savo, kaip asmens vykdančio individualią veiklą, apskaitos organizavimą, tyčia pažeisdamas Įstatymo 4 straipsnio reikalavimą – ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 (2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“ 6, 25, 26, 41 punktų nuostatas, kad „Gyventojai pildo Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą chronologine tvarka“, „Advokatai naudoja <...> grynųjų pinigų priėmimo kvitą, sąskaitą už teisines paslaugas, kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus ir pan.), grynųjų pinigų priėmimo kvitas <...> naudojamas grynųjų pinigų priėmimui įforminti“, „Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos“, 2016 m. (tikslus laikas nenustatytas) iš R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gavęs (priėmęs) 700 eurų, 2016 m. galimai gegužės mėnesį iš A. J. V., gim. (duomenys neskelbtini), gavęs (priėmęs) 1500 eurų, 2016 m. gruodžio 1 d. iš M. V., (duomenys neskelbtini) gavęs (priėmęs) 300 eurų, iš viso gavęs (priėmęs) 2500 eurų už suteiktas teisines paslaugas, neįformino šių gautų pajamų (2500 eurų) apskaitos dokumentais (neišrašė šioms už teisines paslaugas tiesiogiai iš asmenų gautoms pinigų sumoms grynųjų pinigų priėmimo kvitų) ir neįtraukė šių gautų pajamų į buhalterinę apskaitą (neužpildė gyventojų individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalo), dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo, kaip advokato E. B., veiklos už 2016 m, t. y. kaltinant pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Kaip matyti, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu iš esmės motyvuojant tuo, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant jo surašymui keliamų BPK įtvirtintų reikalavimų, procesinį sprendimą šioje byloje priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas, kuris neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino bei pritaikė įstatymą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

8. Visgi, teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų argumentus, kuriais apeliantai grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl E. B. ir A. J. V. kaltės, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis bei atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. B. ir A. J. V. kaltais padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra E. B. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai – E. M., A. J. V., M. V.), o A. J. V. - BK 226 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo laikytasi bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, jog pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, būtų buvęs šališkas, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra paremtos prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, yra nepagrįsti. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad nustatytomis aplinkybėmis E. B., pasinaudojant savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai provokavo duoti kyšį ir paėmė 500 eurų kyšį (E. M. atvejis), 1500 eurų kyšį (A. J. V. atvejis) bei 500 eurų kyšį (M. V. atvejis), pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o A. J. V.siekdamas, kad advokatas E. B., pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) teismui ar šio teismo darbuotojams, jog šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai advokatui E. B. pažadėjo, su juo susitarė ir tiesiogiai davė sutartą kyšį, t. y. 1500 eurų.

Dėl provokavimo, reikalavimo ir susitarimo priimti kyšį E. M. atžvilgiu

23. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme. Šių asmenų surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014). Konsultacinė išvada negali būti prilyginta ekspertizės aktui (specialisto išvadai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53/2011). Šiems specialiųjų žinių pagrindu surašytiems dokumentams griežti turinio ar formos reikalavimai nenustatyti, tačiau jie gali būti pripažinti įrodymais, jei atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus, tarp kurių yra pateiktos tyrimui medžiagos (duomenys) išsamumas, patikimumas, pakankamumas, kokybiškumas ir teisingumas.

24. Kaip matyti, specialistas A. Smetona, teikdamas savo specialisto išvadą, vertino tik jam pateiktus pokalbių įrašus ir visiškai nevertino šių pokalbių turinio baudžiamosios bylos kontekste. Pats specialistas pripažino, kad vykusius pokalbius išnagrinėjo kalbiniu pobūdžiu (lingvistiniu), negretindamas tų asmenų tarpusavio ryšių ankstesnių betarpiškų susitikimų metu, nevertindamas pačių pokalbio dalyvių suvokimo, o tai teisėjų kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad tokia specialisto išvada yra konsultacinio pobūdžio, sąlyginė ir nekategoriška, juo labiau, kad ir pats specialistas patvirtino, kad pateiktas tekstas yra nepakankamas daryti kategoriškas išvadas. Todėl vadovautis specialisto išvada, kaip savarankišku įrodymu, paneigiančiu E. B. kaltę padarius jam inkriminuojamas veikas (E. M. atvejis; A. J. V. atvejis; M. V. atvejis), nėra jokio pagrindo.

26. Atsakant ir tuo pačiu atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad byloje buvo pateikta perteklinė medžiaga, kuria yra siekiama neigiamai charakterizuoti nuteistąjį E. B., pažymėtina, kad jokie konkretūs duomenys, ar faktai, kurie, anot apelianto, yra nenusiję su byla apeliaciniame skunde nėra įvardijami ar aptariami. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl provokavimo duoti kyšį M. V. atžvilgiu

27. Byloje taip pat nustatyta, kad E. B., Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu būdamas įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), neoficialiai atstovaudamas M. V. (toliau – M. V.), gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintą padariusiu administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje ir gavusį galutinę subendrintą nuobaudą – 1013 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metų laikotarpiui, 2017 m. sausio 12 d. telefoninio pokalbio metu su M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai jį provokavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti 500 eurų dydžio kyšį, pažadėdamas, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka (duomenys neskelbtini) teismui ar šio teismo darbuotojams t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų juos veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad M. V. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu būtų panaikintas ar sušvelnintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo M. V. atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 16 d., apie 12.20 val., susitikęs savo darbo vietos – advokato E. B. kontoros – patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš M. V. brolio R. V., gim. (duomenys neskelbtini), nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, tiesiogiai priėmė 500 eurų, kurių jis kaip kyšio 2017 m. sausio 12 d. buvo pareikalavęs iš M. V..

30. Nors, kaip matyti, apeliantas ginčydamas savo kaltę šioje dalyje kritikuoja M. V. parodymus kaip nepatikimus, duotus tyrėjo D. V. poveikio pasėkoje, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius vertina kaip nepagrįstus. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas M. V. parodymus pagrįstai pažymėjo, kad nors jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis jau buvo apklaustas kaip liudytojas, parodymus teisme davė būdamas prisiekęs sakyti tiesą bei būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip teisingus. Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad M. V. apklausiant įtariamuoju, jo teisės buvo išaiškintos, šis parodymus davė laisva valia, parodymai įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti kiek galima tiksliau iš jo žodžių. Be to, M. V. parodymus patvirtina ir 2017 m. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas. Priešingai nei teigia apeliantas, vien tai, kad M. V. prokuroro 2017-11-06 nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neleidžia vertinti, jog M. V. parodymai yra neobjektyvūs ar įtakoti teisėsaugos pareigūnų pažadų. Aptariamu atveju, liudytojo D. V. išaiškina teisė M. V. pasakoti tiesą ir pripažinus kaltę, įstatymo numatytą galimybę taikyti laidavimą, niekaip nesuponuoja išvados apie galimą poveikį M. V. parodymams. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas M. V. parodymus įvertino tinkamai, įvertinęs jų patikimumą ir atitikimą kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams, todėl E. B. apeliacinio skundo argumentai dėl M. V. parodymų nepatikimumo atmetami kaip nepagrįsti.

31. Apeliaciniuose skunduose taip pat buvo keliamas klausimas dėl garso įrašų (tarp E. B. ir M. V. bei E. B. ir A. J. V.) pateiktų pirmosios instancijos teisme vientisumo ir kartu patikimumo bei galimybės juos vertinti kaip įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegijai nutarus patenkinti gynybos prašymą, ir išreikalavus bei pateikus garso įrašus, jie buvo perklausyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje (9 t. b. l. 161-165). E. B. patvirtino, jog tai jis kalbasi su A.J. V., su M. V.. A.J. V. patvirtino, jog savo balso lyg ir neatpažįsta, bet advokato balsą atpažįsta, tai greičiausiai tai jis (A.J. V.) kalba (9 t. b.l.163). Taigi perklausius garso įrašus, nenustatyta, kad pokalbiai būtų suklastoti, dėl užfiksuoto turinio irgi neaiškumų nekilo. Liudytojas M. V. taip pat teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2017-02-15 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole yra užfiksuotas jo ir advokato E. B. 2016 m. sausio 12 d. pokalbis telefonu. Taigi, įvertinusi garso įrašų turinį bei stenogramose užfiksuotus duomenis, teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad E. B. pokalbių su A. J. V. bei su M. V. metu, užfiksuoti duomenys sutampa su byloje esančiose stenogramose užfiksuotais duomenimis ir taipogi kaip ir apylinkės teismui, nekyla jokių abejonių dėl šių garso įrašų patikimumo, jie atitinka BPK reikalavimus ir jais pagrįstai buvo remiamasi sprendžiant E. B. kaltės klausimą. Dėl specialisto išvados ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialisto A. Smetonos pateiktų paaiškinimų, teisėjų kolegija jau pasisakė šios nutarties 22-24 punktuose, todėl dar kartą motyvų nebekartoja.

Dėl provokavimo duoti kyšį ir kyšio paėmimo bei pažadėjimo ir susitarimo duoti kyšį (A. J. V. atvejis)

32. Nuteistojo E. B., jo gynėjo advokato bei A. J. V. gynėjos advokatės apeliaciniuose skunduose ginčijamas teismo atliktas įrodymų vertinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1, 2 dalyje padarymo, t. y. kad E. B. provokavo, reikalavo, pasiūlė ir susitarė su A. J. V. savo naudai priimti 1500 Eur kyšį, pažadėdamas pasinaudoti savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka, o A. J. V. pažadėjo ir susitarė su E. B. duoti 1500 Eur kyšį. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas dėl E. B. ir A. J. V. kaltės, nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė ikiteisminio tyrimo metu A. J. V. duotiems rašytiniams parodymams, kurie, anot apeliantų, nėra nuoseklūs, be to, anot A. J. V. gynėjos advokatės jie buvo įtakoti tyrėjo daromo spaudimo. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

33. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, vertinant E. B. ir A. J. V. parodymų patikimumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į A. J. V. parodymų nenuoseklumą ir jų tarpusavio parodymų neatitikimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad E. B. parodymai nesutapo su A. J. V. parodymais (teisiamojo posėdžio metu žinodamas E. B. poziciją, A. J. V. pakeitė parodymus E. B. naudai), taip pat, kad A. J. V. parodymų nepatvirtina ir kita bylos medžiaga, pagrįstai nesivadovavo A. J. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais ir rėmėsi jais tiek, kiek juos iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota informacija, taip pat jo 2017 m. lapkričio 22 d. rašytiniai paaiškinimai toje dalyje, kuri sutampa su kita bylos medžiaga. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs A. J. V. parodymų nenuoseklumą, pagrįstai sprendė, kad jo 2017 m. lapkričio 22 d. rašytiniai paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, labiausiai atitinka realiai vykusius įvykius, kadangi juos nors ir iš dalies, tačiau patvirtina 2017 m. sausio 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota informacija. Todėl priešingai nei teigiama A. J. V. gynėjos advokatės apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė A. J. V. rašytiniams parodymams, kadangi, kaip jau minėta, jie labiausiai atitinka realiai įvykusius įvykius ir juos patvirtina kita bylos medžiaga.

34. Deklaratyviais teisėjų kolegija pripažįsta ir apeliantės teiginius dėl tyrėjo (D. V.) daromo spaudimo A. J. V. atžvilgiu. Nors liudytojas D. V. iš tiesų parodė, kad prieš apklausą A. J. V. nurodė, kad jis (A. J. V.) turi sakyti tiesą, kadangi geranoriškai prisipažinus kaltę, jam bus taikoma švelnesnė atsakomybė, ką numato ir baudžiamasis įstatymas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių įtariamajam A. J. V. nurodymas negali būti laikomas poveikio darymu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. J. V. atsisakė duoti parodymus, o tai, neabejotinai rodo, jog A. J. V. nejautė baimės ir nebuvo nieko įtakotas. A. J. V. savo rašytinius paaiškinimus taip pat surašė laisva valia, juos pateikė jo gynėja, todėl ir šios aplinkybės neabejotinai patvirtina tai, kad A. J. V. joks neteisėtas spaudimas daromas nebuvo. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų A. J. V. gynėjos nurodytą aplinkybę dėl liudytojo D. V. priešiško nusiteikimo A. J. V. atžvilgiu, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jokio asmeninio liudytojo D. V. suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta, todėl tokie A. J. V. gynėjos apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

35. Taip pat apeliantai skunduose nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad susitikimo metu A. J. V. perdavė E. B. 1500 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad šiuo atveju nebuvo objektyviai užfiksuotas pinigų perdavimas, savaime nepaneigia kyšio priėmimo požymio, jei yra kitų duomenų, pagrindžiančių tokio veiksmo atlikimą. Tokios pozicijos laikomasi ir LAT praktikoje. Analizuojant byloje esančius elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus (3t. b.l.131-134,136,-137,138-139,140-141,142-143,144-145,146-147,148-149,171-172,173-174,) joje esančią informaciją, viename iš protokolų (3t.b.l.138-139) užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 29 d. nuo 11.49 val. iki 11.51 val. vykusio telefoninio pokalbio tarp E. B. ir A. J. V. metu A. J. V. E. B. pasiteiravus ar šis yra dėl to (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kalba galimai ėjo apie A. J. V. paskirtų bausmių subendrinimą) su kuo nors pasikalbėjęs, E. B. atsakė, kad jau yra pakalbėta, bet „visi mykia mykia, žinai, mykia kol neturi suinteresuotumo“. A. J. V. pasakius: „kad bent kas pasakytų ką nors“, E. B. jam atsakė, kad „preliminariai, niekas nieko nesako, bet aš pagal bendrą supratimą, žinok be pusantro ko gero nelabai kas nors ir vyks“. Nors E. B. teigė, kad sakydamas „pusantro“, jis omenyje turėjo tai, jog tiek kainuoja jo paslaugos, tačiau 2017 m. balandžio 11 d. kratos protokole (t. 2, b. l. 12 – 19) užfiksuota, jog kratos metu advokato E. B. kontoros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, dokumentų, kurie būtų susiję su A. J. V. sudarytomis teisinių paslaugų sutartimis, paties E. B. nepateikta, nerasta ir nepaimta. 2017 m. gegužės 4 d. apžiūros protokole (t. 2, b. l. 42 – 55), kuriuo yra apžiūrėti E. B. darbo kompiuterio LG duomenys, užfiksuota, kad E. B. darbo kompiuterio duomenyse nerasta teisinių paslaugų sutarčių, kurios būtų sudarytos tarp advokato E. B. ir A. J. V.. Be to, iš byloje esančių A. J. V. 2017 m. lapkričio 22 d. rašytinių paaiškinimų (t. 5, b. l. 184 – 185) matyti, kad dėl bausmių subendrinimo A. J. V. klausimo sprendimo E. B. paaiškino, jog jie turi veikti aktyviai, t. y. rašyti atsiliepimą į Probacijos prašymą. Abu nuteistieji susitarė, kad E. B., atstovaudamas A. J. V. parašys tą atsiliepimą, taip pat susitarė ir dėl to atvejo, jei bus nepalanki teismo nutartis, tai E. B. surašys ir apeliacinį skundą. E. B. nurodė, kad už visą tą darbą jis turės sumokėti 1500 eurų. Kiek A. J. V. pamena, tuos pinigus jis sumokėjo iki atsiliepimo teismui parengimo. To ar kito susitikimo su advokatu metu, advokatas E. B. jam užsiminė, kad jis turėtų galimybę pareguliuoti (duomenys neskelbtini) teisme, kad subendrinant bausmes jam būtų paskirta mažesnė nei keturių metų laisvės atėmimo bausmė. Jis nustebo, tačiau nesuprato kaip tai gali būti. Tada advokatas E. B. pradėjo aiškinti, kad jis turi su kuo (duomenys neskelbtini) teisme pakalbėti, kad būtų priimtas A. J. V. palankus rezultatas. Advokatas E. B. jam primygtinai siūlė pasinaudoti tokia galimybe, sakydamas, kad priešingu atveju teismo sprendimas gali būti jam nepalankus. E. B. pasakė, kad tokia paslauga kainuoja, tačiau iš karto nepasakė kainos, sakydamas, kad pasiteiraus. Tuo metu jo materialinė padėtis buvo sudėtinga, jis pasakė, kad nežino ką daryti. Tuo pokalbis baigėsi. Po to su advokatu E. B. ne kartą kalbėjosi tiek telefonu, tiek susitikęs, E. B. tų susitikimų metu vis jo klausė, ar jis ką nors pagalvojo ir ar sutinka. E. B. sakė, kad jeigu jis ilgai galvos, tai jam (A. J. V.) bus blogai. Kadangi jis tuo metu neturėjo pinigų, todėl su advokato E. B. pasiūlymu nesutiko. Be to, advokato E. B. parengtas atsiliepimas teismui atrodė profesionalus, todėl jis tikėjosi, kad jo visiškai pakaks, kad bausmes subendrinus, jam būtų paskirta mažesnė nei keturių metų bausmė. Kažkurio iš susitikimų metu, jam nepriėmus advokato E. B. pasiūlymo, E. B. pasakė, kad dėl jo laksto, stengiasi. Iš to jis supranta, kad E. B. deda daug pastangų, tačiau kokių konkrečiai, neminėjo. Suprato, kad E. B. nori jį įtikinti, jog daug dėl jo dirba. (duomenys neskelbtini) teismas subendrinęs bausmes, priėmė jam nepalankią nutartį. Sužinojęs rezultatą, jis nuvyko pas advokatą E. B., kad susitartų ką toliau daryti, nes nutartį reikėjo būtinai skųsti. Advokatas E. B. jam pradėjo sakyti, kad jis nesupranta, kaip tokia nutartis buvo priimta, sakė, kad ėjo pas kažką, kalbėjosi, kad kažkam davė pinigus ir leido suprasti, kad dabar jis (A. J. V.) jam yra skolingas. Kadangi jis su juo nieko nesitarė, jis jokių pinigu E. B. nesutiko mokėti. E. B. jokios konkrečios sumos neminėjo. Jis kategoriškai pareiškia, kad su advokatu E. B. nesitarė niekam duoti kyšio, to nesiūlė, nežadėjo ir nedavė. Jis mano, kad ir advokatas E. B. niekam to kyšio nedavė, ką patvirtina ir teismo priimtas sprendimas. Jis mano, kad advokatas E. B. tiesiog pabandė pasinaudoti jo padėtimi ir iš to užsidirbti pinigų, tačiau pinigų iš jo negavo. Tokie A. J. V. parodymai, esą kyšio E. B. jis nedavė, vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paneigti kitus byloje esančius įrodymus. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose esančios informacijos matyti, kad 2016 m. gruodžio 29 d. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. 3, b. l. 138 – 139) E. B. A. J. V. nurodo, kad be „pusantro“ nelabai kas nors ir vyks. E. B. A. J. V. taip pat paragina, sakydamas „sukis žinai“. 2016 m. gruodžio 30 d. vykusių telefoninių pokalbių metu (t. 3, b. l. 140 – 145) abu asmenys susitaria susitikti prie „Topo centro“, o jau 2017 m. sausio 3 d. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. 3, b. l. 146 – 147) A. J. V. E. B. klausia ar kas nors jau vyksta į teigiamą pusę. E. B. jam atsako „nu jo, aš lyg tai, kaip sakyt, okei“, „aš ten priėmė kažkiek tai supranti, nu pažadėjo, kad ką žinau“ bei pasako, kad nenori šio klausimo aptarinėti telefonu. Šiuo atveju, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos, išanalizavęs nuteistųjų E. B. ir A. J. V. parodymus bei juose esančius prieštaravimus, taip pat sugretinęs juos su elektroniniais laiškais, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose esančia informacija, taip pat įvertinęs A. J. V. rašytinius parodymus, kitus rašytinius įrodymus aptartus skundžiamame nuosprendyje, padarė pagrįstą išvadą, jog kyšis (1 500 Eur) buvo priimtas, t. y. A. J. V. tiesiogiai E. B. pažadėjo ir su juo susitarė jam (E. B.) duoti 1 500 eurų kyšį ir 2017 m. gruodžio 30 d., apie 16.35 val., prie prekybos centro „Topo centras“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), susitikęs su E. B., jam tiesiogiai davė sutartą kyšį – 1 500 eurų. Vien tai, kad A. J. V. gynėjai advokatei nėra priimtinas teismo atliktas įrodymų vertinimas, savaip interpretuojant pateiktus duomenis, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad A. J. V. E. B. perdavė 1 500 Eur. Tai, kodėl nesivadovavo tam tikra E. B. ir A. J. V. parodymų dalimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, šie motyvai yra įtikinami ir pagrįsti, jų nepaneigia proceso dalyvių paaiškinimai ir subjektyviai dėstomi argumentai.

37. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismo vertinimu, nuteistojo A. J. V. kaltė įrodyta teisme, remiantis byloje esančiais ir tinkamai ištirtais įrodymais, vadovaujantis BPK nuostatomis, todėl darytina išvada, kad A. J. V. kaltė įrodyta tinkamai. Teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nėra pagrindo.

38. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas A. J. V. ir E. B. kaltės klausimą tinkamai laikėsi baudžiamojo įstatymo nuostatų, tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, nepažeidė BPK normų, susijusių su įrodymų vertinimu ir padarė motyvuotas išvadas. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, remiantis apeliantų skunduose nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo.

Dėl E. B. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

39. Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas D. Svirinavičius taip pat kelia paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68² straipsnyje, individualizavimo klausimą.

40. Pirmiausia šiuo atveju pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

41. BK 226 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas E. B. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (E. M. ir M. V. atveju) paskyrė po 300 MGL dydžio, t. y. 11 298 Eur baudas, o pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (A. J. V. atveju) – 350 MGL dydžio, t. y. 13 181 Eur baudą. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis E. B. padarė tris, baigtus, tyčinius korupcinio pobūdžio nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimai padaryti siekiant materialinės naudos, turint tikslą neteisėtai pasipelnyti, diskredituojant valstybės institucijas - tiek ikiteisminio tyrimo institucijas, tiek teismą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, nėra įregistruotas psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje, dirba, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegija, vertindama BK 41 straipsnyje bausmės paskirčiai keliamus tikslus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą ir nustatydamas jos dydį, kiek mažesnį nei tuo metu įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, bei bendrindamas bausmes ir prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant tik mažesnes dalis, už kitas veikas paskirtų bausmių baudų dydžius, baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

42. Nors apeliantas nurodo, kad nuteistajam E. B. paskirta galutinė subendrinta bauda - 650 MGL dydžio, t. y. 24 479 Eur yra itin didelė, paskirta neįvertinus jo pajamų, taip pat to, kad E. B. daug metų dirbo sudėtingą teisininko darbą ir jį dirbo nepriekaištingai – neturėjo drausminių nuobaudų ir pan.), E. B. neturi santaupų, išlaiko mažametį sūnų J. B., turi finansinių įsiskolinimų, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu nepaneigia apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyto baudos dydžio teisingumo. Pastebėtina, kad vadovaujantis BK 47 straipsniu (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio nuo 2011-04-28, redakcija galiojusi iki 2017-10-06) už apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 226 straipsnio 2 dalį padarymą, buvo skirtina bauda iki 1 000 MGL dydžio. Vienok, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, paskyrė 300-350 MGL dydžio baudas, kurios yra žymiai mažesnės už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, o subendrinęs paskirtas bausmes – 650 MGL dydžio baudą, kuri tik šiek tiek didesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. paskirtos baudos, kiek kiekviena atskiria, tiek ir subendrintas baudos dydis yra teisingas ir atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl mažinti jų nėra jokio pagrindo.

43. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal to paties straipsnio trečiąją dalį uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68² straipsnio 1 dalis suteikia teismui galimybę uždrausti asmeniui dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Baudžiamojo poveikio priemonė, kaip ir bausmė, yra viena ir baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų.

44. E. B., valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, nuteistas už nusikaltimus darbinėje veiklos srityje (dirbdamas advokatu). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę - atimti teisę dirbti ar eiti advokato pareigas. BK 68² straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija nuo 2011-07-05 iki 2017-10-06) numatyta, kad tokios teisės atėmimas gali būti taikomas nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. B. savo nusikalstamais veiksmais, pažeidė valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos – advokatūros – funkcijas ir veiklos principus ir, tokiu būdu ją diskreditavo bei pakenkė jos autoritetui, nustatė teisės dirbti ar eiti advokato pareigas atėmimą vidutiniam laikotarpiui – trims metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teisės atėmimo dirbti ar eiti advokato pareigas terminas yra teisingas ir tikrai ne per griežtas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą trejiems metams, minėtą įstatymą taikė tinkamai.

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumo

45. Apeliaciniame skunde E. B. teigia, kad procesinės prievartos priemonės jo atžvilgiu taikytos nepagrįstai, nes pareigūnai kreipdamiesi į teismą neturėjo informacijos, kad buvo padaryta apysunkė nusikalstama veika, kuri įtraukta į sąrašą veikų, dėl kurių šios priemonės taikymas būtų galimas. Tačiau sutikti su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

46. Nors iš dalies sutiktina su nuteistojo E. B. teiginiais, kad BPK 154 straipsnyje nenumatyta galimybė taikyti šiame straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę esant byloje požymių baudžiamojo nusižengimo, tačiau šiame kontekste svarbu tai, kad BPK 154 straipsnis numato galimybę klausytis asmenų pokalbių ne tik dėl padaryto, bet ir dėl rengiamo ar daromo šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo, esant pagrindui manyti, kad taikant šią procesinę prievartos priemonę galima gauti tokių duomenų. Be to, nors prekyba poveikiu bylose esant neaiškumų dėl siūlyto, susitarto priimti kyšio vertės, kvalifikuojant veiką yra taikytina BK 226 straipsnio 4 dalis (dėl kurios BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė negali būti taikoma), tačiau kasacinės instancijos praktikoje šiuo aspektu pasisakyta ir tai, kad nustatant siūlomo kyšio dydį turi būti atsižvelgta ir į situacijos kontekstą - bylos aplinkybės gali neabejotinai rodyti, jog siūlomas aiškiai didesnis nei 1 MGL vertės kyšis, nors jo dydis tiksliai ir neįvardijamas. Šiuo atveju iš tiesų E. M. kreipėsi į STT pareigūnus ir nurodė, jog E. B. iš jos provokavo ir reikalavo neįvardinto dydžio kyšio už teigiamų sprendimų priėmimą ir jos padėties sušvelninimą baudžiamojoje byloje. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos darymo metu 1 MGL buvo 37,66 Eur, kuris neabejotinai nėra adekvatus dydis, sprendžiant E. B. nurodytus ketinus E. M. atžvilgiu, taip pat tai, jog pati E. M. iškart atsisakė E. B. pasiūlymo, nes tokių pinigų, kokių ji manė E. B. reikalaujantis, ji neturi, leidžia neabejotinai spręsti, kad buvo manoma apie ženkliai didesnes vertes nei 37,66 Eur, kas vėliau ir pasitvirtino. Todėl darytina išvada, kad procesinės prievartos priemonės taikytos pagrįstai.

47. Taipogi, E. B. teigia, kad taikant procesinės prievartos priemones buvo pažeistos advokato veiklos garantijos, numatytos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 45 straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnio 3, 5 dalyse. Tačiau ir su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

48. AĮ 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai. Pagal AĮ 46 straipsnio 3 dalies nuostatas draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. BPK 154 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad draudžiama klausytis gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais tarp jų perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Taigi nurodyta apimtimi galiojantis teisinis reguliavimas išties advokatams taiko imunitetą, t. y. užtikrina absoliutų draudimą kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimą, o ne advokato ir kitų asmenų susižinojimą apskritai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2006). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. gruodžio 14 d. gavus E. M. pareiškimą apie galimai padarytą advokato E. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnyje. Tą pačią dieną, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. Aleknos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu buvo leista E. M. naudoti telekomunikacijų, elektroninių ryšių priemones, kontaktų metu slapta daryti pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų vaizdo ir garso įrašus, fotografuoti panaudojant visų rūšių vaizdo, garso fiksavimo priemones, įrašymo, fotografavimo technines priemones. Tuo pagrindu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2016 m. gruodžio 14 d. prokuroro L. P. nutarimu buvo nutarta klausytis E. B. pokalbių, perduodamų jo naudojamo mobiliojo ryšio telefonais, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduotą informaciją, daryti pokalbių ir kitos informacijos įrašus (t. 3, b. l 15 – 16). Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi minėtas prokuroro nutarimas buvo patvirtintas (3 t. b. l. 52 – 53). Nors apeliantas tvirtina, kad taikant procesines prievartos priemones, buvo pažeistas draudimas kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog jokių duomenų (teisinių paslaugų sutartis, taip pat advokato orderis ar kitas procesinis dokumentas (atsiliepimas surašytas advokato E. B.), kurie patvirtintų, jog E. B. būtų sudaręs teisinių paslaugų sutartis su A. J. V. ir M. V., byloje nėra. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad E. B. su A. J. V. ir M. V., siejo teisiniai santykiai, taip pat nėra. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, dalinai užpildyta ir nepasirašyta advokato orderio šaknelė nei patvirtina nei paneigia E. B. parodymus, o pateikta teisinių paslaugų sutarties kopija, kuri pasirašyta tik E. B., laikytina niekine ir negali turėti įrodomosios galios. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. B. atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės (BPK 154 str.) nepažeidė E. B., kaip advokato imuniteto.

49. Pasisakant dėl procesinės prievartos priemonės – nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (NVIV) (BPK 159 str.) taikymo, dar kartą pažymėtina, jog E. M. 2016 m. gruodžio 14 d. protokole-pareiškime STT pareigūnams ir apklausta kaip liudytoja pateikė informaciją, kad jai paskirtas valstybės garantuojamas advokatas E. B. iš jos provokavo ir reikalavo neįvardinto dydžio kyšio už teigiamų sprendimų priėmimą ir jos padėties sušvelninimą baudžiamojoje byloje. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, jog tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Tuo tarpu BK 160¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 154, 155, 158, 159 straipsniuose, gali būti taikomos ir prokuroro nutarimu <...>. Kaip matyti, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. Aleknos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu buvo nutarta leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 3, b. l. 1 – 3). Nutarime prokuroras nurodė, kad atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus būtina neatidėliojant, nes yra duomenų, kuriuos nurodė pati pareiškėja E. M., kad su advokatu ji gali bendrauti jos atliekamoje apklausoje jau nuo 2016 m. gruodžio 14 d. 14 val., todėl nėra galimybės savalaikiai kreiptis į teisėją dėl nutarties, leidžiančios atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus priėmimo. Taigi, šį nutarimą prokuroras priėmė remdamasis BPK 159 straipsnio 1 dalimi bei 160¹ straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras buvo gavęs duomenų iš E. M., kuriai buvo siūloma padaryti nusikaltimą, ir, kad tas susitikimas buvo suplanuotas, kad tas terminas buvo itin skubus (tą pačią dieną), šis susitikimas buvo reikšmingas ikiteisminio tyrimo sėkmei, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroro sprendimas neatidėliotinai leisti vykdyti NVIV buvo svarbus užfiksuojant visus reikšmingus duomenis, todėl neabejotinai buvo pagrįstas ir teisėtas.

50. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamos bylos duomenys, gauti klausantis E. B. telefoninių pokalbių ir nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytų leistinumo ir teisėtumo reikalavimų.

Dėl BPK pažeidimų ir kitų klausimų

51. Kaip matyti, E. B.gynėjo advokato skunde taip pat teigiama, kad baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Tačiau sutikti su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

52. Kaltinamajame akte, kaip to reikalauja BPK 219 straipsnio nuostatos, aiškiai išdėstytos esminės E. B., tiek ir A. J. V. inkriminuotų veikų aplinkybės, atitinkančios baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką, ir kitos svarbios aplinkybės). Kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamų veikų aplinkybės netrukdė bylą nagrinėti teisme. Taigi, E. B., tiek ir A. J. V.negalėjo nesuprasti jiems reiškiamo kaltinimo esmės, o tai, kad E. B. gynėjas advokatas nesutinka su kaltinime nurodytų veikų esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, nereiškia, jog svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas surašytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tiek E. B., tiek A. J. V. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinami (t. 6, b. l. 145). Be to, proceso metu E. B., kaip ir A. J. V.naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, teisme davė parodymus pateikdami savo poziciją dėl kaltinime išdėstytų aplinkybių. Nuteistųjų (E. B. ir A. J. V.) parodymų turinys nerodo, kad jų gynyba dėl pareikšto kaltinimo galėjo būti kitokia. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista E. B. ar A. J. V.nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojama teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gintis teisme.

53. Deklaratyviais teisėjų kolegija pripažįsta ir apeliantų teiginius dėl ikiteisminį tyrimą atlikusių teisėsaugos pareigūnų (prokuroro L. P., tyrėjo D. V.) ir bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo.

54. Apeliantai E. B. ir jo gynėjas teismo šališkumą grindžia teisėjų galimu nenoru objektyviai išnagrinėti bylą, kadangi (duomenys neskelbtini) teismo pirmininko N. M. brolis yra A. M., kuris (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme dirba teisėju, o pats E. B. anksčiau yra dirbęs prokuratūroje, o buvę prokuratūros darbuotojai dabar dirbantys (duomenys neskelbtini) teisme ir neformaliai bendrauja su E. B.. Visų pirma pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). E. B. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nenurodomi jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys teismo šališkumo požymius. Vertinant objektyviuosius nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių teisėjo šališkumu. Nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų priežasčių. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Byloje nėra jokių duomenų ir apie realius faktus, keliančius abejonių dėl pirmosios instancijos teismo (teisėjos) nešališkumo, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis apelianto lūkesčių, negali būti laikomas teismo šališkumu. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

55. Tuo tarpu E. B. savo apeliaciniame skunde teigia, kad ir prokuroras L. P., kontroliavęs bei vadovavęs ikiteisminiam tyrimui, buvo neobjektyvus. Visgi, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas prokuroro šališkumą iš esmės grindžia vien asmenine pažintimi su prokuroru L. P., tačiau jokių konkrečių duomenų ar priežasčių, kurių pagrindu būtų galima abejoti prokuroro suinteresuotumu priimant sprendimus ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė ir nepateikė. Vien tai, kad valstybinį kaltinimą nuo tam tikro momento teismo procese palaikė kitas prokuroras, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie atlikto ikiteisminio tyrimo neobjektyvumą. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekami jokie pertekliniai veiksmai, kurių rezultatas galėtų būti bylai nereikšminga informacija, o tai, kad prokuroras tam tikrų nuteistojo E. B. ir/ar jo gynėjo prašymų netenkino, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie prokuroro L. P. šališkumą, juo labiau, kad minėto prokuroro priimti sprendimai nuteistojo E. B. nebuvo skundžiami ir prokuroro nušalinimo klausimai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu, iki kol šios funkcijos buvo perleistos kitam prokurorui, nebuvo sprendžiami. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir jį organizavusio prokuroro šališkumą nėra ir nebuvo gauta.

56. Dėl galimo suinteresuotumo bei ikiteisminio tyrimo neobjektyvumo, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat yra minimas ir tyrėjas D. V., kuris apeliantų teigimu, darė spaudimą areštinėje laikomam A. J. V., nurodydamas prisipažinti dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, teisėjų kolegijos manymu, tokie apeliacinio skundo argumentai, apie neva tyrėjo D. V. daromą spaudimą įtariamajam duoti bylai reikalingus parodymus, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali būti laikomi pagrįstais. Jokių duomenų, kad tyrėjas atlikdamas ikiteisminį tyrimą, būtų padaręs kokius nors BPK pažeidimus ar poveikį, nenustatyta. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantai. Aptariamu atveju kitokių išvadų neleidžia daryti ir tai, kad visose A. J. V. apklausose dalyvavo gynėja advokatė, tačiau jokių duomenų apie patiriamą psichologinį spaudimą nei nuteistasis A. J. V., nei jo gynėja nenurodė, tyrėjo neva neteisėtų veiksmų neskundė. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad tiek teisėsaugos pareigūnai, tiek ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nebuvo šališki. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog byla buvo išnagrinėta šališkų teisėsaugos pareigūnų ir teismo nėra, todėl tokie apeliantų skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

57. Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas E. B. ir A. J. V.baudžiamąją bylą BPK pažeidimų nepadarė, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, padarė išsamias ir motyvuotas išvadas dėl E. B. ir A. J. V.kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, motyvuotai ir pagrįstai E. B. paskyrė bausmę ir nustatė baudžiamojo poveikio taikymo terminą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų teisė į teisingą teismą nebuvo pažeista. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo E. B., jo gynėjo advokato ir A. J. V. gynėjos advokatės apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

58. Nors A.J. V. baigiamojoje kalboje nurodė, jog jis atliko dalį bausmės pagal šį nuosprendį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad A. J. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmę – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šis nuosprendis įsiteisėja šios nutarties priėmimo dieną (2022 m. spalio 28 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl nebuvo vykdomas, taip pat, kad byloje nėra jokių duomenų apie A. J. V. pateiktą prašymą vykdyti neįsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo teigti, kad A. J. V. atliko dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 361 ir 362 straipsnių nuostatomis su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus, tame tarpe ir dėl atliktos bausmės įskaitymo, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Dėl proceso išlaidų

59. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022 m. spalio 13 d. Panevėžio apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 435,41 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

60. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

61. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Kaip matyti, ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama, be kita ko, pagal nuteistojo A. J. V. gynėjos advokatės skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti A. J. V. gynėjos advokatės apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėja nuteistajam A. J. V. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam A. J. V. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis A. J. V. yra darbingas, iki sulaikymo dirbo (duomenys neskelbtini) projektų vadovu. Jokių kitų objektyvių duomenų apie sunkią nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra pateikta. Todėl spręstina, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjos pateiktais prašymais dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo A. J. V.(BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B., jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus bei nuteistojo A. J. V. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš A. J. V. valstybės naudai 435,41 Eur (keturi šimtai trisdešimt penki eurai 41 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.