Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. J. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2021 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti A. J. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. V. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 226 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje), paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams.

1.2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ir 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė - 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. kovo 17 d., pabaiga – 2024 m. birželio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. V. skundas atmetamas.

3. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, tame tarpe ir nuteistojo asmens bylas gautas iš Probacijos tarnybos bei pataisos įstaigos, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam A. J. V. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. J. V. buvo atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, buvo nebaustas, vieną kartą skatintas, buvo nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju turės darbą, tęs darbą toje pačioje darbovietėje (gautas tai patvirtinantis pranešimas), pataisos namuose kreipėsi dėl darbo, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, chirurgo specialybę, turės gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, diskriminacinių nuostatų neišsako, dalyvauja organizuojamuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiregistravo į psichologinę emocijų valdymo grupę, vykdo kitas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakako. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. J. V. lygtiniam paleidimui vis tik nepakako.

7. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, A. J. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu pagal OASys metodiką buvo 44 balai, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitiko ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedarė akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš pagal OASys nustatytų 44 balų, net 24 balai buvo dinaminiai. Tokia ženkli kintančių balų suma leidžia pagrįstai sutikti su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar buvo galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

8. Pritariant apylinkės teismo ir Komisijos argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad A. J. V. praeityje buvo ne kartą teistas, jam būdingas nusikaltimų modelis. Svarstymo metu laisvės atėmimo bausmę A. J. V. atliko už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, tame tarpe ir už sunkaus nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Šios aplinkybės leido daryti išvadą, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius negali būti besąlyginiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad nuteistojo padarytų veikų pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės bei jo vaidmuo neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl jo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių.

9. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad buvo išskirti ir A. J. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni teistumai, būdingas teisės pažeidimų modelis, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai buvo nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nebuvo jokio pagrindo.

10. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, teigiama darbinė motyvacija, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, palaikomi ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, nuobaudų neturėjimas bei gautas paskatinimas neabejotinai teigiamai charakterizavo nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis elgėsi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų nebuvimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas neleido pagrįstai spręsti, jog A. J. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aplinkybės, susijusios su artimaisiais ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl buvo pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir nesudarė pagrindo išvadai, kad A. J. V. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. A. J. V. neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną - 3 metai 25 dienos, neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

12. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad skundžiama teismo nutartis yra šališka, priimta neišreikalavus nuteistojo asmens bylos iš Probacijos tarnybos ir tinkamai jo neinformavus apie teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas jo skundas dėl Komisijos nutarimo, nes jis pranešimą gavo likus dienai iki 2021 m. birželio 10 d. teismo posėdžio. Kaip matyti pateiktų duomenų, apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 360 straipsnio 1 dalimi, atmetė nuteistojo prašymą nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka, nes minėti skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Teismo pranešimas dėl 2021 m. birželio 10 d. teismo posėdžio nuteistajam buvo išsiųstas (b. l. 11). Jis teismui pateikė 2021 m. birželio 9 d. prašymą, iš kurio turinio matyti, kad teismo sprendimas dėl skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nuteistajam buvo žinomas. 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi apylinkės teismas taip pat netenkino nuteistojo prašymo išreikalauti jo asmens bylą iš Probacijos tarnybos, kadangi visi duomenys, susiję su nuteistojo teistumais ir jo elgesiu atliekant laisvės atėmimo bausmę yra jo asmens byloje, esančioje pataisos įstaigoje. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens byla iš pataisos įstaigos apylinkės teismo buvo išreikalauta ir 2021 m. gegužės 27 d. gauta apylinkės teisme (b. l. 12), o joje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys buvo įvertinti apylinkės teismui priimant skundžiamą nutartį. Teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai ir objektyviai įvertinti nuteistojo skundo argumentus bei pašalinti bet kokias abejones dėl apylinkės teismo nutarties pagrįstumo, išreikalavo iš Probacijos tarnybos A. J. V. asmens bylą ir įvertino joje esančius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau nenustatė pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Komisijos nutarimą.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Nutarties priėmimo metu aplinkybės, turinčios reikšmės lygtinio paleidimo taikymui, buvo įvertintos teisingai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo metu nuteistasis yra paleistas į laisvę ir jo lygtinio paleidimo klausimas iš esmės negali būti sprendžiamas, todėl teismas dėl skundo argumentų susijusių su bausmės atlikimo vieta, elgesio vertinimo pagrįstumu ir kita, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.