- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-274-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-7-00009-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. J. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. priimto nutarimo Nr. 91-12 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. J. V., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 226 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
1) Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;
2) Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;
Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi bausmės paskirtos Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. ir 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiais, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;
3) Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi subendrintos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams;
4) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams.
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 21d. nutartimi, paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje), paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 23 d.
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 91-12 nutarta netaikyti nuteistajam A. J. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi nuteistasis, nors bausmės atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, buvo paskatintas, yra lengvojoje grupėje, tačiau konstatuota, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai - informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, be to, yra dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pataisos įstaigoje nuteistasis yra tik kelis mėnesius, kadangi dalį bausmės atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, jo darbinė motyvacija pataisos įstaigoje - vidutinė, darbo pobūdžiui yra išrankus. Yra didelė neatliktos bausmės dalis. Nuteistojo pažangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme pataisos proceso metu dar nėra pakankamos, kad būtų galima neabejotinai teigti, jog lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors ir šiuo metu nuteistojo elgesys kreipiamas į teigiamą pusę, tai negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Komisijos padaryta išvada, jog nuteistojo pataisos procesas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio modelius išėjus į laisvę, padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. J. V. skundą, nurodydamas, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką - padaryti nesunkūs, apysunkiai bei sunkus nusikaltimai, taip pat nuteistasis paskutinę nusikalstamą veiką padarė ankščiau du kartus būdamas teistas už sunkias savanaudiškas nusikalstamas veikas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, vėliau dar kartą buvo nuteistas, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia A. J. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. J. V. teisės pažeidimų modelis yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą. Pažymima, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami trys A. J. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: teisės pažeidimų modelis; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sumažėjo tik septyniais balais, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai iš 38 balų sudaro net 18 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymu ir nebenusikals. Vertinant visą medžiagą matyti, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo - drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas penkis kartus, nuolat dalyvauja būrio organizuojamuose turnyruose bei projektuose, lankosi konsultacijose pas Resocializacijos skyriaus psichologus, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, pataisos įstaigoje ieškojosi darbo, tačiau dėl sveikatos būklės įsidarbinti negalėjo. Teigiamai A. J. V. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės laikotarpį yra penkis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų, turės nuolatinę gyvenamą vietą, darbą. Pažymėtina, kad už nuteistojo gerą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, įstaigos ir būrio organizuojamuose renginiuose pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota - perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis A. J. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad su Komisijos argumentais, netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nesutinka. Komisijos nutarime nurodyta, nors A. J. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema ir bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau yra dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, taip pat niekur nedirba. Nuteistasis pažymi, kad prieš nagrinėjant skundą apylinkės teisme, pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai dar kartą sumažinti iki 34 balų. Pagrindinę dinaminių balų dalį sudaro balai dėl įsiskolinimų antstoliams, o jis jų negali sumažinti kol neįsidarbins. Nuteistojo pastangas įsidarbinti ir tai, kad Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija negali jam pasiūlyti darbo ir niekada nesiūlė, įvertino ir apylinkės teismas, pažymėdamas, kad A. J. V. nedirba ne dėl to, kad yra išrankus darbui, kaip teigiama Komisijos nutarime. Nuteistasis yra raštu kreipęsis į Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administraciją dėl bet kokio darbo, taip pat darbo ieškojo ir Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. A. J. V. pažymi, kad dinaminių balų mažinimas galimas tik įsidarbinus, gaunant atlyginimą ir mokant antstoliams.
5.2. Nuteistasis nesutinka ir su Kauno apylinkės teismo motyvais dėl jo elgesio vertinimo, kadangi pagal „OASys“ metodiką jo rizika yra vertinama kaip maža (dėl pakartotinio nusikaltimo padarymo), dinaminių balų lieka tik 14, o didžioji dalis dėl įsiskolinimų antstoliams, tačiau nedirbdamas jų sumažinti negali. Be to pats teismas A. J. V. elgesį įvertino kaip nepriekaištingą, tačiau nusprendė, kad jam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas, jeigu jo elgesys būtų „itin nepriekaištingas“. Nuteistasis pažymi, kad tokio elgesio apibūdinimo nėra jokiuose teisės aktuose, jis nėra niekur apibrėžtas, todėl realiai nėra pasiekiamas. Todėl apylinkės teismas neturėdamas pakankamai argumentų, galimam lygtiniam paleidimui nustatė realiai nepasiekiamą ir teisiškai neapibrėžtą ribą.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nutartyje argumentavo, jog nuteistasis yra neatlikęs nemažos dalies bausmės. Tačiau A. J. V. pažymi, jog pagal BVK reikalavimus yra atlikęs didžiąją dalį bausmės tardymo izoliatoriuje, kad visos bausmės atlikimo metu jo elgesys buvo ir yra nepriekaištingas, jau yra perkeltas į lengvąją grupę, nusikalstamumo rizika yra žema (34 balai, iš kurių 14 yra dinaminiai).
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. J. V. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė. Pabrėžiama, kad ir Komisija Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje svarstydama klausimą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J. V.“ priėmė vieningą sprendimą, visi komisijos nariai pasisakė prieš. Apylinkės teismo išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog A. J. V. koreguoja savo elgesį tinkama linkme: bausmės atlikimo metu jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įstaigos ir būrio organizuojamuose renginiuose, drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas penkis kartus, lankosi konsultacijose pas Resocializacijos skyriaus psichologus, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, pataisos įstaigoje ieškojosi darbo. Į tai atsižvelgiant, pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota - perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
9. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje išsamiai pasisakė dėl A. J. V. įsidarbinimo pataisos įstaigoje ir visiškai pripažino, kad Komisijos išvada dėl vidutinės darbinės motyvacijos bei išrankumo darbo pobūdžiui jo atžvilgiu yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad dinaminius balus sudaro: gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos, todėl nesutinkama su nuteistojo teiginiu, kad dinaminių balų mažinimas galimas tik įsidarbinus, gaunant atlyginimą ir mokant antstoliams. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai yra ne tik lėšų tvarkymas ir pajamos, bet ir gyvenimo stilius bei draugai, todėl A. J. V. norėdamas sumažinti dinaminius balus turi koreguoti visus veiksnius.
10. Kaip nurodyta pirmosios instancijos nutartyje A. J. V. yra teistas už ne vieną nusikalstamą veiką, taip pat nuteistasis paskutinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, vėliau dar kartą buvo nuteistas. Aukščiau įvardyti kriminogeniniai rizikos veiksniai padeda nustatyti sritis, kurias A. J. V. turėtų koreguoti, siekdamas sėkmingos probacijos. A. J. V. teistas už piktnaudžiavimą, dokumento suklastojimą ar suklastoto dokumento panaudojimą arba realizavimą, taip pat teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistojo kriminalinė patirtis rodo, kad jam pavyzdingą elgesį išlaikyti nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį. A. J. V. kas kažkiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su nusikalstamumu. Nusikaltimus vykdė vienas arba su draugais. Save analizuoti geba, tačiau savivertė yra vidutinė, gali pritrūkti pasitikėjimo savo jėgomis, savo atžvilgiu gana kritiškas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvardijo, kad A. J. V. turi nusimatyti konkrečius veiksmus ir pastangas siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tuo tarpu nuteistasis savo skunde aukštesnės instancijos teismui neįvardijo, kaip planuoja keisti savo elgesį bei mąstyseną pozityvia linkme.
11. Tačiau, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, neabejotina, kad net ir esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
12. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Spręstina, kad apylinkės teismas aukščiau išdėstytas aplinkybes įvardijo, kaip „itin nepriekaištingą“ elgesį. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. J. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. J. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nors bylos medžiagoje yra duomenų, kad būdamas laisvėje A. J. V. galės užimti vadovaujančias pareigas prieš tai dirbtoje įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės, įvertinus aukščiau aptartas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, pakankamo pagrindo nuteistojo lygtiniam paleidimui vėlgi nesudaro. Motyvuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad A. J. V. darbą turėjo ir iki suėmimo, darbas buvo nuolatinis, bedarbystės laikotarpių nebuvo (b. l. 20), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė.
13. Pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu A. J. V. atžvilgiu leidžia ir tai, kad jis praeityje padarė sunkias savanaudiškas nusikalstamas veikas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, vėliau dar kartą buvo nuteistas, tačiau jam vis tik nepavyko išlaikyti pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio ilgesnį laikotarpį. Šie faktai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o per ilgą laiką susiformavusių neigiamų vertybių pasekmė. Darytina išvada, kad šiuo metu A. J. V. paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, nebus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas, nors A. J. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį, tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo A. J. V. skundas atmetamas ir paliekama galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo
Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.