Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 2 metų 9 mėnesių 12 dienų pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir skirta A. B. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 12 (dvylikai) dienų.

Remiantis BK 66 straipsniu, įskaitytas į paskirtą bausmę A. B. laikinas sulaikymas 2020 m. gruodžio 16 d., t. y. viena laikino sulaikymo diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki bus pradėtas bausmės vykdymas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirtos A. B. baudžiamojo poveikio priemonės:

1) draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams;

2) automobilio „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Paliktas galioti prokuroro 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu A. B. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo disponuoti, iki bus pradėta vykdyti baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 6 d. apie 0.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y nustatytas 2,29 promilių neblaivumas.

2. Alytaus apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinę juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma A. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įrodyta.

3.6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teiginys, kad neatliktos bausmės laikas asmeniui, kuris buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, yra likusi realiai neatliktos bausmės dalis, prieštarauja ne tik principams, įtvirtintiems teismų praktikoje, bet ir įstatymo prasmei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. 2K-496/2013 yra išaiškinta, jog į atliktos bausmės laiką turi būti įskaitoma ne tik realiai atlikta bausmės dalis, bet ir laikotarpis, per kurį nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nes suėjus teismo paskirtam bausmės terminui, laikoma, kad asmuo visiškai atliko paskirtą bausmę. Dėl to, nuteistojo įsitikinimu, Alytaus apylinkės teismas privalėjo kaip neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuoti ne visą laiką, kai A. B. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos iki bausmės pabaigos, bet tik tą laiką nuo 2021 m. sausio 19 d. (kuomet Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas) iki 2022 m. spalio 9 d. (bausmės pabaigos). A. B. turėjo būti apskaičiuota 1 m. 8 mėnesių ir 20 dienų neatlikta bausmės dalis.

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą nepateikta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė, apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo bausmę švelninti,. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

7. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), parinkdamas A. B. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą –A. B. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą laisvės atėmimu 14 metų, baustas administracine tvarka, nedirbantis A. B. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau nesilaikė probacijos sąlygų, nerodė pastangų iš esmės pakeisti gyvenimo būdą, atsisakyti antivisuomeninių nuostatų, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusią nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, A. B. tikslinga skirti griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, skirtinos bausmės dydį nustatant kiek mažesnį nei sankcijos vidurkis. Kadangi nuteistasis visiškai prisipažino kaltas ir byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas pagrįstai sprendė, jog yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo A. B. elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad A. B. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam už nusikaltimo numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta bausmė bei jos subendrinimas su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nėra aiškiai per griežti, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį. A. B. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

10. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas skirdamas bausmę nuteistajam turėjo atsižvelgti į tai, kad jis turi šeimą (vedęs), įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, ūkininkauja ir tuo pagrindu skirti jam švelnesnę bausmę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog visos šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau tai nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis A. B. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad A. B. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Apylinkės teismo nuteistajam A. B. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

11. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog skiria mažesnę bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, to nepadarė ir nepagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmės vidurkį (6 mėnesius). Pažymėtina, jog kaip yra numatyta BK 61 straipsnio 3 dalyje, nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. BK 50 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų, taigi minimali laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų tai sudėjus minimalų, t.y. 3 mėnesių ir maksimalų, t.y. 12 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį bei padalinus jį pusiau gaunamas 7 mėnesių ir 15 dienų bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodydamas, jog tikslinga A. B. skirti griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant kiek mažesnį nei sankcijos vidurkis, pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę - 6 mėnesiams.

12. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė neatliktos bausmės dalį paskirtos Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu. Apelianto manymu, teismas lygtinio paleidimo laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. sausio 19 d. turėjo įskaityti į atliktos bausmės laiką, kadangi nuteistajam buvo paskirti įpareigojimai ir draudimai, kuriuos jis vykdė.

12.1. Pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad į paskirtą bausmę gali būti įskaitomas tik kardomasis kalinimas (BK 66 straipsnis) arba ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir visiškai ar iš dalies atlikta bausmė (BK 63 straipsnio 9 dalis). Lygtinis paleidimas (Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis) laikytinas ne bausme (BK 42 straipsnis), o sąlyginiu atleidimu nuo bausmės, t. y. sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamo asmens priežiūra pagal Probacijos įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-199/2014). Pažymėtina, kad tik tas nuteistasis, kuris probacijos, t. y. neatliktos laisvės atėmimo bausmės, laikotarpiu įvykdė jam paskirtas auklėjamojo, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadarė Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui, laikomas atlikusiu bausmę. Nagrinėjamu atveju probacijos vykdymas buvo nutrauktas – priimta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 19 d. nutartis panaikinti A. B. taikytą lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos ir jį pasiųsti atlikti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės neatliktą dalį. Tokiu atveju laikas nuo lygtinio paleidimo iki probacijos vykdymo nutraukimo nelaikomas atlikta bausme, taigi į paskirtos bausmės laiką negali būti įskaitomas.

12.2. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog lygtinio paleidimo metu jis patyrė suvaržymus, buvo apribota jo judėjimo laisvė, paskirti įpareigojimai ir draudimai neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nesilankyti vietose, kuriose vartojamas alkoholis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka, kad lygtinio paleidimo metu yra varžomos nuteistojo teisės ir laisvės, tačiau vien dėl to nuteistojo skundas negali būti tenkinamas. Lygtinio paleidimo metu yra nustatomos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos, tačiau jų taikymas nėra reali bausmė. Kita vertus, lygtiniu paleidimu nuteistajam suteikiama proga pasitaisyti ir tinkamai vykdant pareigas bei paskirtus įpareigojamus išvengti realaus likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo, todėl jis yra iš anksto informuojamas, jog pažeidus probuojamojo pareigas ar paskirtus įpareigojimus teks atlikti likusią paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį. Minėti įpareigojimai nėra laikomi bausmės atlikimu, todėl jų vykdymo laikotarpis negali būti įskaitytas į laisvės atėmimo bausmės laiką.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi byloje Nr. T- 2289-548/2019, kuria A. B. buvo taikytas lygtinis paleidimas, konstatuota, kad taikomas lygtinis paleidimas neatlikus 1 m. 11 mėn. 15 d. bausmės, todėl nuteistojo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu konstatuotas 2 metų 9 mėnesių 12 dienų neatliktos bausmės laikotarpis yra ženkliai per ilgas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nors minėtoje Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartyje nurodyta, kad A. B. neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 11 mėnesių 15 dienų, tačiau įvertinus tai, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės pabaiga yra 2022 m. spalio 9 d., o A. B. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. gruodžio 27 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. B. neatlikta bausmės dalis pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendį yra 2 metai 9 mėnesiai 12 dienų.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo A. B. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.