Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-11-372/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-10
Bylos Nr.: e2A-11-372/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00269-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: P. J.
Atsakovas: S. N.
Trečiasis asmuo: I. J., D. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-11-372/2024 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00269-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7-1174/2023 pagal ieškovo P. J. patikslintą ieškinį atsakovei S. N. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto dalių nustatymo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys I. J., D. J., bei atsakovės S. N. priešieškinį ieškovui P. J. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. P. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu atsakovei S. N., teismo prašė: 1) pripažinti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo P. J. ir atsakovės S. N. bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant ieškovui P. J. ir atsakovei S. N. teisę kiekvienam į 1/2 šio turto dalį, kurio 1/2 dalies piniginė išraiška yra 9919,50 Eur; 2) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: šulinį, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), nuotekų rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo P. J. ir atsakovės S. N. bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant ieškovui P. J. ir atsakovei S. N. teisę kiekvienam į 1/2 šio turto dalį, kurio 1/2 dalies piniginė išraiška yra 6191,50 Eur; 3) pripažinti 11500/63201 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo P. J. ir atsakovės S. N. bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant P. J. ir atsakovei S. N. teisę kiekvienam į 1/2 šio turto dalį, kurio 1/2 dalies piniginė išraiška yra 1394,45 Eur; 4) pripažinti ieškovo P. J. asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog jis ir atsakovė daugiau nei 10 metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, susilaukė vaiko. Kartu su ieškovu ir atsakove taip pat gyveno atsakovės vaikai. Ieškovas ir atsakovė, nors ir nebuvo sudarę santuokos, tačiau gyvendami kartu, augindami atsakovės vaikus, vėliau ir susilaukę bendro vaiko, turėjo tikslą – bendromis pastangomis sukurti savo šeimos gerbūvį, puoselėti šeimos vertybes, gerinti materialinę padėtį, todėl abipusiu sutarimu, panaudojant šalių indėlį, bendromis pastangomis, abu įvertinę savo finansines galimybes, įsigijo nekilnojamojo turto, taip pat ir kilnojamųjų daiktų. Šalys, gyvendamos kartu, faktiškai sukūrė šeimą, bendru sutarimu ir bendromis pastangomis įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: 1) 2014-02-05 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1R14-473 pagrindu šeimos gyvenamąjį būstą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19839,00 Eur, nustatyta 2014-01-31, atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą, ir kuris nekilnojamojo turto registre viešinamas kaip atsakovės vardu įregistruota asmeninė nuosavybė; 2) 2016-10-11 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1L16-4572 ir 2016-10-13 susitarimo pakeisti sutartį Nr. 1L16-4622 pagrindu šeimos poilsiui ir kaip materialinę investiciją į bendrą šeimos ateitį – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8374,00 Eur, nustatyta 2016-10-10, atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą; pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1920,00 Eur, nustatyta 2016-09-29, atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 257,00 Eur, nustatyta 2016-09-29, atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą; kitus inžinerinius statinius: šulinį, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 32,00 Eur ir nuotekų rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1800,00 Eur, nustatytos 2016-09-29. Išvardintas turtas, t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre viešinamas kaip atsakovės vardu įregistruota asmeninė nuosavybė; 3) 2018-05-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. T3GP-3966 pagrindu 11500/63201 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15327,00 Eur, nustatyta 2018-02-22, atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą, nekilnojamojo turto registre viešinamą kaip atsakovės vardu įregistruota asmeninė nuosavybė.

3. Ieškovas nurodė, kad atsakovei nusprendus išsikraustyti į kitą miestą, šalių santykiai tapo sudėtingi ir konfliktiški. Kadangi ieškovas ir atsakovė faktiškai buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, susiklostė situacija, kurioje yra pažeidžiamos ieškovo, kaip savininko, teisės.

4. Ieškovas pažymėjo, kad visos išlaidos ieškovo, atsakovės ir jų vaikų poreikiams tenkinti, nekilnojamajam turtui įsigyti buvo kooperuojamos, kadangi šalys faktiškai gyveno kaip šeima. Ieškovas nekilnojamąjį turtą kartu su atsakove įgijo nuo bendro gyvenimo pradžios kaupdami santaupas, taip pat gaudami pajamas iš darbinės veiklos. Šalims sutarus, pastarųjų bendro gyvenimo metu uždirbtų, gautų pajamų dalis buvo skiriama gyvenamojo būsto įsigijimui ir remontui, likusią dalį skiriant ieškovo ir atsakovės šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovas, būdamas lojalus atsakovei ir ja visiškai pasitikėdamas, ne(si)tikėjo, kad ateityje šalių santykiai gali nutrūkti, bus komplikuoti, todėl nesuprato, kad bendrai kuriamo, perkamo nekilnojamojo turto dokumentų įforminimo, registracijos klausimai ginčo atveju taps esminiais, nesuprasdamas nekilnojamojo turto įgijimo ir registravimo atsakovės vardu pasekmių, neprieštaravo tokiai pozicijai. Šalys nekilnojamąjį turtą – butą įsigijo, siekdamos sukurti savo šeimos būstą, jį bendromis lėšomis ne tik įgijo, bet ir, investuodami savo bendrą darbą, atliko remontą, pritaikė savo norams ir poreikiams, todėl butas pripažintinas ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad ieškovo ir atsakovės dalys yra lygios. Kitą nekilnojamąjį turtą šalys bendromis lėšomis įsigijo, norėdamos investuoti į ateitį, nusprendė turtą suremontuoti ir pritaikyti šeimos poilsiui, o galbūt netgi ir gyvenimui ateityje, todėl šis nekilnojamasis turtas pripažintinas ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad ieškovo ir atsakovės dalys yra lygios. Dalį žemės sklypo šalys įsigijo siekdamos dar labiau užtikrinti šeimos finansinę gerovę, jis taip pat pripažintinas ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad ieškovo ir atsakovės dalys yra lygios. Ieškovas iš savo asmeninių lėšų įsigijo transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, už ją sumokėjo 300,00 Eur ir tapo daikto savininku, tačiau transporto priemonės registracijos liudijime fiksuotas transporto priemonės registracijos atsakovės vardu faktas. 2021-07-02 pinigų priėmimo kvitas Serija KL Nr. 008 paneigia atsakovės nuosavybės teisę į automobilį ir sudaro teisinį pagrindą keisti transporto priemonės registravimo duomenis, nurodant, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

5. A. S. N. pareiškė priešieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo. Teismo prašė: 1) ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo asmenine nuosavybe atmesti; 2) iškeldinti ieškovą iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; 3) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. vasarą ieškovas pasiūlė atsakovei pigiai įsigyti automobilį iš įmonės, kurioje tuo metu direktoriaus pareigas ėjo ieškovo brolis. Atsakovė pinigus už perkamą automobilį perdavė ieškovui. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakove, automobilis teisiškai registruotas atsakovės vardu.

7. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas be teisinio pagrindo naudojasi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu. Dėl netinkamo ieškovo elgesio atsakovė su vaikais turėjo laikinai persikelti gyventi į kitą vietovę ir negali naudotis jai priklausančiu turtu. Ieškovas šeimininkauja bute, neleidžia atsakovei pasiimti jos ir vaikų asmeninių daiktų. Ieškovas buvo įspėtas, kad neteisėtai valdo atsakovei priklausantį butą ir jame gyvena bei teisėto pagrindo. Ieškovas pažeidžia atsakovės, kaip savininkės, teises valdyti, naudotis ir disponuoti jai priklausančiu butu.

8. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė taip pat nurodė, kad su ieškovu ji susipažino 2010 metų balandžio mėnesį internetinėje pažinčių svetainėje. Ieškovas daugiau nei 3 metus neturėjo jokių pajamų, 2014–2016 metais iš antstolių gaudavo patvarkymus dėl skolų išieškojimo, tačiau jų sumokėti neturėjo galimybių, kadangi gyveno atsakovės sąskaita. Jau po kelių bendro gyvenimo metų ieškovas atsakovę pradėjo žeminti ir įžeidinėti vaikų akivaizdoje, grasinti, taip pat grasinti ir jos mažamečiam sūnui. Dėl savo ir vaikų saugumo atsakovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir toliau atsakovę persekioja. Tokių santykių kontekste ji niekada nesiejo savo ateities ir bendro gyvenimo su ieškovu ir nepuoselėjo jokių tikslų įgyti bendro turto. Ieškovas jokių įrodymų apie tai, kaip prisidėjo prie atsakovės vardu įregistruoto nekilnojamo turto įgijimo, nepateikė. Pareikštas ieškinys iš esmės yra ieškovo kerštas atsakovei už tai, kad jį paliko. Jokių savo pajamų į atsakovės turtą ieškovas neinvestavo ir jokios bendros nuosavybės pagal tariamą jungtinės veiklos sutartį nekūrė.

Atsiliepimas

9. Atsakovė pažymėjo, kad visas ieškovo nurodytas turtas yra įgytas atsakovės asmeninėmis lėšomis ir pardavus jai dovanotą turtą. Atsakovė ilgą laiką dirbo Jungtinėje Karalystėje, važiavo dirbti į Norvegiją, užsidirbo pinigų. Be to, skyrybų metu 2010 m. buvęs sutuoktinis pervedė 30000,00 Lt už sūnaus išlaikymo laikotarpį iki jo pilnametystės, vėliau savo noru teikė vaikams išlaikymą. 2011-01-14 atsakovės tėvai padovanojo jai butą, kurį suremontavusios, apstačiusios naujais baldais, šalys apsigyveno. 2014 m. atsakovė ne tik dirbo, bet ir ėmė vykdyti individualią veiklą. 2014 m. atsakovė įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš savo pajamų, uždirbtų vykdant individualią veiklą. 2016 m. ėmė pardavinėti tėvų dovanotą butą, taip pat ieškojo kito nekilnojamo turto, į kurį galėtų investuoti pinigus. 2016 m. nusipirko sodybą, 2018 m. – miško sklypą. Jokio susitarimo dėl jungtinės veiklos nei rašytine forma, nei žodžiu nebuvo sudaryta.

10. 2023-07-19 atsakovė pateikė prašymą solidariai paskirti ieškovui P. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui V. M. už piktnaudžiavimą procesu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje numatytą maksimalią 5000,00 Eur baudą, kurios 50 procentų prašė priteisti atsakovės naudai.

11. 2023-07-20 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių priešieškinio reikalavimų atsisako, prašo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, patikslintą ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nuspręsta ieškovo P. J. patikslintą ieškinį atmesti; priimti atsakovės S. N. priešieškinio atsiėmimą ir priešieškinį palikti nenagrinėtą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 2210,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų; grąžinti atsakovei S. N. 2022-02-25 75 procentus sumokėto (85,00 Eur) žyminio mokesčio, t. y. grąžinti 63,75 Eur žyminio mokesčio; 2021-09-23 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo; ieškovui P. J. skirti 1000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei S. N..

13. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog šalys butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovės asmeninės nuosavybės teise pagal 2014-02-05 pirkimo-pardavimo sutartį, siekė įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog šalims gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. įsigyti butą su rūsiu. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė ir pripažino, jog su UAB „Šiaulių plentas“ sudarė sutartį tarpininkaujant ieškovui, tačiau tai nėra pakankami duomenys išvadai, jog ieškovas ir atsakovė buvo įsipareigoję, kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes, užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo, t. y. sudarant susitarimą jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įsigyti ginčo butą.

14. Teismas sprendė, kad visuma byloje esančių įrodymų nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčo turtas (sodyba) buvo įgytas bendrai, yra jungtinės veiklos rezultatas ir bendroji dalinė šalių nuosavybė, nes atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog 2016-10-31 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gauti pinigai buvo sumokėti už ginčo turtą (sodybą).

15. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių tarpusavio santykius, į tai, kad atsakovė bendro gyvenimo metu visą įgytą nekilnojamąjį turtą registravo savo vardu, ieškovui byloje nepateikus jokių duomenų apie įdėtą konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) į ginčo turto objektą, sprendė, jog ieškovas nesiekė bendrai įsigyti turto, taip pat ir ginčo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovės vardu.

16. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas turėjo lėšų, kuriomis būtų prisidėjęs prie ginčo turto pirkimo, kad ieškovas neįrodė, jog perkant ginčo turtą buvo siekiama sukurti bendrą dalinę nuosavybę.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2021-06-28 sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė įsigijo transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, yra galiojanti, į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pirmosios knygos II dalies IV skyriuje įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą, kuris lemia tai, kad sudarytas sandoris galioja tol, kol nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, ieškovo reikalavimą pripažinti jo asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę atmetė.

18. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo šioje byloje paskirti ieškovo atstovui baudą, kadangi nenustatyta, kad ieškovo atstovas nesąžiningai ar ne pagal paskirtį naudojosi procesinėmis teisėmis.

19. Teismas konstatavo, kad ieškovo procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje laikytinas nesąžiningu, pažeidžiančiu ne tik esminius civilinio proceso principus, tačiau ir priešingos ginčo šalies teises ir teisėtus interesus, bei pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl jam skirtina bauda.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

20. Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) P. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išskirtus esminius aspektus, susijusius su jungtinės veiklos sutarties specifika, tinkamai neįvertino jos požymių, neatsižvelgė į tokio pobūdžio bylose esantį įrodinėjimo standartą, ieškovo realias galimybes pateikti bylai reikšmingus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovo įdėto darbo ir jo reikšmės atsakovės vardu registruotos nuosavybės įsigijimui, todėl liko neatskleista bylos esmė.

20.2. Ieškovas byloje tinkamai įrodė, jog šalims gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. įsigyti butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Nėra teisiškai reikšminga, kada tiksliai šalys pradėjo gyventi bute, svarbus tik faktas, kad nuo 2011 metų šalys gyveno kartu, vedė bendrą buitį, kūrė bendrus ateities ir turto įsigijimo planus. Teismas tinkamai nemotyvavo savo išvadų, kad šalys 2011–2012 metais fiziškai negalėjo gyventi kartu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepagrįstai neanalizavo, kokia apimtimi ieškovo darbas, jo ryšiai dėl sutarties su UAB „Šiaulių plentas“ prisidėjo prie ieškovės vardu registruoto turto įsigijimo, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad individuali veikla buvo vykdyta atsakovės vardu tik dėl to, kad ieškovas turėjo skolų, todėl bylos šalims nebuvo naudinga individualią veiklą vykdyti ieškovo vardu. Be to, sutarties suma buvo ženkliai didesnė, nei atsakovės nurodomos jos ieškovui paskolintos sumos. Teismas nesivadovavo liudytojų parodymais, kad visus darbus pagal sutartį derino ir atliko ieškovas, teismas negalėjo remtis formaliais rašytiniais įrodymais. Teismas apsiribojo formaliu rašytinių dokumentų turiniu, visiškai neįvertinęs susiklosčiusios faktinės situacijos ir reikšmingų liudytojų parodymų, teismas rėmėsi atsakovės pozicija, ignoruodamas jai nenaudingus įrodymus, neanalizuodamas ir nepašalindamas prieštaravimų tarp skirtingų duomenų. Sutarties su UAB „Šiaulių plentas“ sudarymo laikas, pajamų iš šios sutarties gavimas atitinka buto pirkimo laiką, šalys siekė bendrai įsigyti butą ir jo įsigijimui panaudoti bendras pajamas, kurios buvo gautos atsakovės vardu iš sutarties su UAB „Šiaulių plentas“ vykdymo. Aplinkybė, kad atsakovė turėjo santaupų, nepaneigia fakto, kad buto pirkimui buvo panaudos būtent bendros šalių pajamos, gautos iš sutarties su UAB „Šiaulių plentas“ vykdymo. S. D. (R.) į atsakovės sąskaitą pervedė lėšas, skirtas ieškovui, tai patvirtina, kad atsakovės banko sąskaitos buvo naudojamos bendrai, juose būdavo abiejų bylos šalių pinigai.

20.3. Ieškovas byloje tinkamai įrodė, kad turto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo panaudotos šalių bendros lėšos (jų dalis), gautos iš UAB „Šiaulių plentas“, taip pat skolintos iš E. M.. Aplinkybė, kad atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, neįrodo, kad būtent tie pinigai buvo panaudoti ginčo turto pirkimui. Byloje negalima vadovautis atsakovės tėvų parodymais, kadangi jie yra šališki ir suinteresuoti palaikyti savo dukters poziciją. Aplinkybės, kad ieškovas ginčo turte atliko remonto darbus, ten leido laiką su šeima įrodo, kad ginčo turtu jis rūpinosi kaip savo. Ieškovas byloje pateikė statybinių medžiagų važtaraščius, nėra jokių duomenų, kad statybines medžiagas ieškovas būtų galėjęs panaudoti kitam objektui remontuoti. Visos aplinkybės, pačių šalių elgesys patvirtina, kad ginčo turtas (sodyba) buvo įgytas bendrai, yra jungtinės veiklos rezultatas ir bendroji dalinė šalių nuosavybė.

20.4. Ieškovas su atsakove ginčo žemės sklypą įsigijo bendrai, naudodami ieškovo neoficialiai gautas pajamas. Žemės sklypo įsigijimo metu šalių santykiai nebuvo konfliktiški, jokių pretenzijų dėl netinkamo išlaikymo teikimo šalių vaikui atsakovė nereiškė. Atsakovė neįrodė, kad jos tėvai galėjo realiai paskolinti tokią sumą, kuri buvo sumokėta už žemės sklypą. Teismo išvada, kad ieškovas byloje nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis galėjo prisidėti prie žemės sklypo įsigijimo savo lėšomis, negali būti laikomas teisingumo vykdymu. Tokioje situacijoje teismas turėjo įvertinti atsakovės pozicijos, kad ginčo turto pirkimui pinigus jai paskolino tėvai, realumą. Šioje apimtyje teismas neatskleidė bylos esmės.

20.5. Automobilio pardavėjas patvirtino, kad tikroji jo valia buvo parduoti automobilį ieškovui. Atsakovė neginčijo, kad automobilį darbo reikmėms naudojo būtent ieškovas, taip pat nustatyta, kad atsakovė turi kitą automobilį. Pinigai buvo perduoti pardavėjui būtent ieškovo, o atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovui būtų davusi pinigų automobilio pirkimui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovo asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę TOYOTA AVENSIS.

20.6. Pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėjamoje byloje taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnį ir ieškovo veiksmus pripažino piktnaudžiavimu procesine teise bei paskyrė baudą.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė S. N. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas atidžiai nagrinėjo bylą, atnaujino bylos nagrinėjimą dėl ieškovo naujai pateiktų į bylą įrodymų, išklausė pačias šalis, jų prašomus apklausti liudytojus, atliko įrodymų vertinimą pagal CPK 185 straipsnį. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui byloje nepateikus jokių duomenų apie įdėtą konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) į ginčo turtą, ieškinys yra neįrodytas. Teismas pagrįstai vertino, kad liudytojų parodymai (paaiškinimai) negali paneigti rašytinių įrodymų visuma patvirtintų aplinkybių. Be subjektyvių pasvarstymų ieškovas nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės pažeidimų, kurie suvaržytų jo procesines teises įrodinėti ir būtų neleidę tinkamai išnagrinėti bylos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo deklaratyvius teiginius, todėl pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

21.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nuoseklus, aiškus, priimtas pagrįstomis išvadomis, byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, vadovaujantis įstatymais ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismo sprendimo konstatuojamosios dalies turinys bei padarytos išvados neprieštarauja sprendimo rezoliucinei daliai, o konstatuojamojoje dalyje atsakyta iš esmės į kiekvieną iškeltą ieškovo nesutikimo motyvą, aptarti ir įvertinti visi byloje esantys įrodymai.

21.3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad šalys ketino įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe, ieškovo nurodomas tikslas įsigyti turtą šeimos poreikiams, gyventi, auginti vaikus nėra pagrindas daryti išvadą, kad buvo siekta turtą įgyti dalinės nuosavybės teise, t. y. ieškovas neįrodė, kad su atsakove veikė jungtinės veiklos pagrindu. Be to, ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad jis siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ar, kad iki bylos iškėlimo teisme norėjo, siekė pakeisti jo teisinį režimą.

21.4. Ieškovas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, siekia nepagrįstai perkelti savo įrodinėjimo naštą atsakovei, nors pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, būtent ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei paneigti atsikirtimus. Šiuo atveju ieškovui, siekiančiam pagrįsti reikalavimus ir paneigti atsakovės atsikirtimus, kilo pareiga įrodyti, kad šalys buvo susitarusios dėl turto sukūrimo ir įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas nepateikė jokiu įrodymų, kad jis siekė turtą įsigyti bendra daline nuosavybe, kad turėjo tam lėšų, kad atsakovė juo „pasinaudojo“. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų nei turtui įsigyti, nei jam valdyti.

21.5. Teismas sprendime nurodė faktines aplinkybes, kurios CPK 95 straipsnio nuostatos pagrindu leido neabejotinai konstatuoti, kad ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu, pažeidžiančiu ne tik esminius civilinio proceso principus, tačiau ir priešingos ginčo šalies teises ir teisėtus interesus, bei pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas, nes teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio bei įvertinęs piktnaudžiavimo pobūdį, mastą, pasekmes, įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, objektyviai atsižvelgė ir į ieškovo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2014-02-05 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centras“ išrašas). Iš 2013-12-06 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. už butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo iki 15000,00 Lt sumokėti iki 2013-12-16, likusią 50000,00 Lt dalį įsipareigojo sumokėti prieš pagrindinės notarinės sutarties pasirašymą, pagrindinę sutartį pasirašyti ne vėliau kaip iki 2014-03-03. Iš 2014-02-05 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pirko butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 65000,00 Lt, kuriuos pardavėjui sumokėjo prieš sutarties pasirašymą.

24. Iš S. N. lėšų judėjimo banke nustatyta, kad 2014-01-30 buvo sumokėta likusi 50000,00 Lt turto kainos dalis M. M. už butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš S. N. lėšų judėjimo banke nustatyta, kad 2013-12-12 buvo sumokėta 4000,00 Lt dalinis avansas M. M. už butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš S. N. pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 2013-12-10 buvo sumokėta 4000,00 Lt dalinis avansas M. M.. Iš S. N. pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 2013-12-08 buvo sumokėta 4000,00 Lt dalinis avansas M. M.. Iš S. N. pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 2013-12-13 buvo sumokėta 3000,00 Lt dalinis avansas M. M..

25. Iš pateiktų elektroninių laiškų nustatyta, kad P. J. parduodant butą 2013-12-03 buvo siųstas sutarties maketas, 2016-09-22 dėl sodybos (duomenys neskelbtini).

26. Iš byloje pateiktos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios 2022-04-20 sąskaitos nustatyta, kad už komunalinius mokesčius susikaupusi 540,99 Eur skola. Iš 2022-05-02 sąskaitos ir pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad už komunalinius mokesčius dalis 300,29 Eur susikaupusios (566,61 Eur) skola. Iš UAB „Mažeikių vandenys“ buhalterinės apskaitos skyriaus pažymos nustatyta, kad S. N. 2022-07-20 už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą adresu (duomenys neskelbtini), skolinga 116,55 Eur sumą. Iš 2022-08-24 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. N. už komunalinių mokesčių įsiskolinimą UAB „Intrum Lietuva“ sumokėjo 264,59 Eur sumą. Iš 2022-09-02 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. N. už komunalinius mokesčius sumokėjo 618,51 Eur sumą, buvo susidariusi skola. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad S. N., adresu (duomenys neskelbtini), už spyną ir jos keitimo darbus turėjo sumokėti 240,00 Eur. Iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių sumokėjimo nustatyta, jog komunaliniai mokesčiai 2016-2020 metais už tam tikrus mėnesius buvo mokami grynaisiais.

27. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2016-10-11 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai: šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2016-10-11 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 20000,00 Eur, kuriuos M. B. sumokėjo prieš sutarties pasirašymą – 17000,00 Eur grynais ir 3000,00 Eur bankiniu pavedimu. Iš 2016-10-11 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. N. M. B. pervedė 3000,00 Eur.

28. Iš byloje pateiktų 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesių PVM sąskaitų-faktūrų nustatyta, kad sąskaitos už elektros energijos tiekimą objekte (duomenys neskelbtini), išrašomos S. N. vardu, už butą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m vasario iki 2022 m. gegužės mėnesį susikaupusi skola.

29. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2018-05-21 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 11500/63201 dalis 6,3201 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2018-05-21 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pirko žemės sklypą, 11500/63201 dalis 6,3201 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 8000,00 Eur, kuriuos pardavėjui sumokėjo prieš sutarties pasirašymą. Iš 2018-05-18 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. N. S. M. pervedė 7500,00 Eur sumą.

30. Iš 2017-05-03 (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. N. baigė 8 sav. trukmės ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir įgijo kompetenciją ūkininkauti. Iš 2017-03-15 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad už kursus S. N. sumokėjo 185,00 Eur. 2018-04-23 S. N. buvo išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini).

31. Iš 2016-10-31 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties nustatyta, kad S. N. pardavė išsimokėtinai butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I. B. už 15000,00 Eur. Iš 2016-11-10 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad I. B. S. N. pervedė 12160,00 Eur.

32. Iš 2011-01-14 sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise K. M. ir S. M. padovanojo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Iš 2021-09-17 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad S. N. kreipėsi į Telšių AVPK Telšių rajono PK su pareiškimu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

34. Iš ištuokos liudijimo nustatyta, kad S. N. ir D. N. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš 2010-08-30 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad D. N. S. N. pervedė 30000,00 Lt už D. N. išlaikymą iki pilnametystės. Iš mokėjimo nurodymų nustatyta, kad D. N. S. N. pervesdavo po 500,00–2500,00 Lt vaikų išlaikymui, gimtadieniams, bendra pervestų pinigų suma – 7850,00 Lt. Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad S. N. sūnus Ž. N., gimęs (duomenys neskelbtini), tėvas – D. N.. Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad S. N. sūnus D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), tėvas – D. N.. Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad S. N. duktė B. J., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas – ieškovas P. J..

35. Iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. N. nuo 2014-01-07 vykdė individualią veiklą. Iš 2015-04-14 individualios veiklos mokesčių skaičiuoklės nustatyta, kad S. N. iš viso sumokėjo 22722,06 Lt mokesčių.

36. Iš 2014-01-10 sąskaitos-faktūros Nr. 0001 nustatyta, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 28043,00 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.: 1401/01SP, 1401/02SP, 1401/03SP, kuriuos 2014 m. sausio 6-8 d. pasirašė R. V., pinigai atsakovei pervesti 2014-01-14. Iš 2014-01-20 sąskaitos-faktūros Nr. 0002 nustatyta, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 34160,00 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.: 1401/04SP, 1401/05SP, 1401/06SP, kuriuos 2014 m. sausio 7-16 d. pasirašė R. V., pinigai atsakovei pervesti 2014-01-21. Iš 2014-02-14 sąskaitos-faktūros Nr. 0003 nustatyta, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 3781,00 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.1401/07SP, kuriuos 2014 m. vasario 7-14 d. pasirašė R. V., pinigai atsakovei pervesti 2014-03-06. Iš 2014-03-03 sąskaitos-faktūros Nr. 0004 nustatyta, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 4041,00 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr. 401/08SP, kuriuos 2014-03-03 pasirašė S. N., pinigai atsakovei pervesti 2014-03-21. Iš 2014-03-28 sąskaitos-faktūros Nr. 0005 nustatyta, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 14228,00 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.1401/09SP, kuriuos 2014-03-27 pasirašė S. N., pinigai atsakovei pervesti 2014-04-07. Iš 2014-04-11 sąskaitos-faktūros Nr. 0006 nustatyta, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 11925,00 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr. 1401/10SP, kuriuos 2014 m. balandžio 8-10 d. pasirašė S. N., pinigai atsakovei pervesti 2014-05-16.

37. Iš mokėjimo nurodymų nustatyta, kad S. N. VSDF valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-04-27 sumokėjo 400,00 Eur, 2015-04-28 – 945,51 Eur, 2015-04-29 – 1000 Eur, 2015-04-27 – 740,69 Eur.

38. Iš 2021-07-02 pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad už automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) P. J. sumokėjo J. M. 300,00 Eur. Iš registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. N.. Iš 2021-06-28 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilis buvo parduotas S. N. už 300,00 Eur. Iš Telšių AVPK policijos komisariato Mažeikių rajono PK veiklos skyriaus 2021-11-09 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad S. N. kreipėsi į policiją, nes P. J. negrąžina jos vardu registruoto automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad dėl turto vyksta civilinis ginčas teisme, pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta. Iš administracinio nusižengimo protokolų nustatyta, kad S. N. 2023-01-20 ir P. J. 2022-07-05, 2022-11-03, 2023-01-18 buvo surašyti protokolai už tai, kad jie nevykdė pareigos privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

39. Iš 2022-02-22 Telšių apylinkės teismo vykdomojo rašto nustatyta, kad buvo išduotas vykdomasis raštas dėl nepilnametei dukrai B. J. priteisto išlaikymo po 250,00 Eur laikotarpiu nuo 2020-06-02 iki 2021-11-01.

40. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad S. N. laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-05-19 dirbo (duomenys neskelbtini).

41. Iš UAB Fleet Complete Lietuva atsakymo nustatyta, jog S. N. nėra turėjusi jokių santykių su įmone UAB Fleet Complete Lietuva, šiuo metu paslaugų prieigos administratorius yra P. J..

42. Iš 2021-06-11 valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus informacijos nustatyta, kad S. N. nurodė, jog su P. J. pragyveno 10 metų, tačiau paskutinius du metus jų santykiai ypač pablogėjo.

43. Iš antstolės E. M. pateiktų patvarkymų nustatyta, kad iš P. J. vykdomi išieškojimai nepilnamečių vaikų išlaikymui: A. J. ir B. J..

44. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros rašto nustatyta, kad P. J. 2022-08-31 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų D. N. ir S. N., deklaravusių gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

45. Iš teismų informacinės sistemos išrašo nustatyta, kad R. V. nustatytas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus draudimo laikotarpis nuo 2014-02-15 iki 2014-03-31.

46. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad S. N. pajamos už mokestinius 2012–2013 metus Anglijoje – 8105 svarų.

47. Iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad iš P. J. vykdomi išieškojimai nuo 2002 metų, dalis ieškojimų įvykdytų, dalis išieškojimų dar vykdoma, nuo 2013-07-25 vykdomas išieškojimas UAB „Agromena lt“ 6605,55 Eur sumai, išieškotojo T. Š. naudai nuo 2011-01-13 vykdomas išieškojimas 32482,03 Eur sumai.

48. Iš 2005-06-20 (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. J. (duomenys neskelbtini).

49. Iš 2012-03-16 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. N. Ž. Š. pervedė 3000,00 Lt sumą, 2012-03-17 – 2000,00 Lt sumą.

50. Iš pateiktų krovinio važtaraščių nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2020-12-15 iki 2021-09-08 buvo pristatytos statybinės medžiagos, nei užsakovas, nei iškrovimo vieta nenurodytos, nurodyta transporto valstybinis numeris – P. J..

51. Iš pateikto (duomenys neskelbtini), išrašo nustatyta, jog atsakovė laikotarpiu 2011-02-01 iki 2011-12-15 banko sąskaitoje turėjo 22887,48 Lt.

52. Iš atliktų darbų akto nustatyta, jog atsakovė 2014-12-18 buvo užsakius radiatorius ir jų priedus, atliktus darbus priėmė buto savininkė atsakovės S. N.. Atsakovė pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad ji dažo sienas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

53. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išskirtus esminius aspektus, susijusius su jungtinės veiklos sutarties specifika, tinkamai neįvertino jos požymių, neatsižvelgė į tokio pobūdžio bylose esantį įrodinėjimo standartą, ieškovo realias galimybes pateikti bylai reikšmingus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovo įdėto darbo ir jo reikšmės atsakovės vardu registruotos nuosavybės įsigijimui, todėl liko neatskleista bylos esmė.

54. Ieškovas akcentuoja, kad byloje tinkamai įrodė, jog šalims gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovo teigimu, šalys siekė bendrai įsigyti butą ir jo įsigijimui panaudoti bendras pajamas, kurios buvo gautos atsakovės vardu iš sutarties su UAB „Šiaulių plentas“ vykdymo; turto (sodybos) įsigijimui buvo panaudotos šalių bendros lėšos (jų dalis), gautos iš UAB „Šiaulių plentas“, taip pat skolintos; žemės sklypas buvo įgytas bendrai, panaudojant ieškovo neoficialiai gautas pajamas.

55. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnis).

56. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016).

57. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016).

58. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad jį ir atsakovę siejo šeimoje puoselėjamų vertybių, bendrystės pagrindu sukurti faktiniai sutuoktinių santykiai, kurie truko daugiau nei 10 metų, šalys vedė bendrą ūkį, nuo bendro gyvenimo pradžios kaupė santaupas, gaudami pajamas iš darbinės veiklos, iš bendrų lėšų įgijo ginčo turtą, o tai pagrindžia faktą, kad šalys žodžiu sudarė jungtinės veiklos sutartį sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovės teigimu, šalys susipažino internetinėje pažinčių 2010 metais, tačiau atsakovė išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, todėl su ieškovu bendraudavo protarpiais, kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, neturėjo tikslo įsigyti nekilnojamąjį turtą kartu, nes ieškovas, jiems susipažinus, turėjo daugybę skolų.

59. Atsakovės teiginius apie jos darbą užsienyje patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojos parodymai. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad S. N. pajamos už mokestinius 2012–2013 metus Anglijoje – 8105 svarų. Į bylą pateikta atsakovės užsienio banko kortelė, kuri galiojo nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio. Pirmosios instancijos teismo apklausta liudytoja V. K. parodė, kad atsakovė po skyrybų su pirmuoju vyru 2012 metų vasaros pradžioje atvyko dirbti į Norvegiją, nelegaliai dirbo apie du mėnesius valymo firmoje, gyveno pas ją, dirbo daug valandų, todėl galėjo per mėnesį uždirbti apie 10000,00 Lt. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuo 2010 m. ieškovo ir atsakovės tarpusavio asmeniniai santykiai buvo nenutrūkstami, kad jie nuo 2010 m. gyveno kartu, tvarkė bendrą buitį, kūrė bendro ateities gyvenimo planus. Kita vertus, civilinės bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šalis siejo tarpusavio asmeniniai santykiai, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra B. J..

60. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad 2010-08-30 mokėjimo nurodymu D. N. (duomenys neskelbtini) S. N. pervedė 30000,00 Lt už D. N. išlaikymą iki pilnametystės. Iš mokėjimo nurodymų nustatyta, kad D. N. S. N. pervesdavo po 500,00–2500,00 Lt vaikų išlaikymui, gimtadieniams, bendra pervestų pinigų suma – 7850,00 Lt. Iš pateikto (duomenys neskelbtini), išrašo nustatyta, jog atsakovė laikotarpiu 2011-02-01 iki 2011-12-15 banko sąskaitoje turėjo 22887,48 Lt. Iš 2011-01-14 sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise K. M. ir S. M. (duomenys neskelbtini) padovanojo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). S. N. pajamos už mokestinius 2012–2013 metus Anglijoje – 8105 svarų. Iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. N. nuo 2014-01-07 vykdė individualią veiklą. Iš byloje atsakovės pateikto banko išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-01-14 iki 2014-05-16 už atliktus darbus UAB „Šiaulių plentas“ atsakovei pervedė 96178,00 Lt sumą. Iš byloje atsakovės pateikto banko išrašo už 2014 metus nustatyta, kad ji gaudavo lėšų iš (duomenys neskelbtini). Iš 2016-10-31 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties nustatyta, kad S. N. pardavė išsimokėtinai butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), I. B. už 15000,00 Eur. Iš 2016-11-10 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad I. B. S. N. pervedė 12160,00 Eur. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad S. N. laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-05-19 dirbo (duomenys neskelbtini).

61. Iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad iš P. J. vykdomi išieškojimai nuo 2002 metų, dalis ieškojimų įvykdytų, dalis išieškojimų dar vykdoma, nuo 2013-07-25 vykdomas išieškojimas UAB „Agromena lt“ 6605,55 Eur sumai, išieškotojo T. Š. naudai nuo 2011-01-13 vykdomas išieškojimas 32482,03 Eur sumai. Atsakovas neneigė įsiskolinimų fakto (apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog individuali veikla buvo vykdyta atsakovės vardu tik dėl to, kad ieškovas turėjo skolų). Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas apie asmens darbovietę patvirtina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2022-05-02 gavo darbo užmokestį, jo gaunamos pajamos buvo minimalios. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – 2020-03-24 Telšių apylinkės Mažeikių rūmuose buvo iškelta civilinė byla (Nr. e2-1878-721/2020) pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui P. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiam vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Lietuvos antstolių rūmų pažyma patvirtina, jog ir šiuo metu pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-1878-721/2020, yra vykdomas išieškotojos S. N. naudai išlaikymo 1385,00 Eur sumai ir 4018,75 Eur sumai išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas.

62. Byloje nustatyta, kad atsakovei S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2014-02-05 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2013-12-06 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. už butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo iki 15000,00 Lt sumokėti iki 2013-12-16, likusią 50000,00 Lt dalį įsipareigojo sumokėti prieš pagrindinės notarinės sutarties pasirašymą, pagrindinę sutartį pasirašyti ne vėliau kaip iki 2014-03-03. Iš 2014-02-05 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pirko butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 65000,00 Lt, kuriuos pardavėjui sumokėjo prieš sutarties pasirašymą. Iš S. N. lėšų judėjimo banke nustatyta, kad 2014-01-30 buvo sumokėta likusi 50000,00 Lt turto kainos dalis M. M. už butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš S. N. lėšų judėjimo banke nustatyta, kad 2013-12-12 buvo sumokėta 4000,00 Lt dalinis avansas M. M. už butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš S. N. pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 2013-12-10 buvo sumokėta 4000,00 Lt dalinis avansas M. M.. Iš S. N. pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 2013-12-08 buvo sumokėta 4000,00 Lt dalinis avansas M. M.. Iš S. N. pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 2013-12-13 buvo sumokėta 3000,00 Lt dalinis avansas M. M..

63. A. S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2016-10-11 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai: šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2016-10-11 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 20000,00 Eur, kuriuos M. B. sumokėjo prieš sutarties pasirašymą – 17000,00 Eur grynais ir 3000,00 Eur bankiniu pavedimu. Iš 2016-10-11 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. N. M. B. pervedė 3000,00 Eur.

64. A. S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2018-05-21 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 11500/63201 dalis 6,3201 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2018-05-21 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pirko žemės sklypą, 11500/63201 dalis 6,3201 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 8000,00 Eur, kuriuos pardavėjui sumokėjo prieš sutarties pasirašymą. Iš 2018-05-18 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. N. S. M. pervedė 7500,00 Eur sumą.

65. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įgytas atsakovės lėšomis. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas investavo savo lėšas į atsakovei šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat jokių duomenų, kad ieškovas turėjo finansinių galimybių prisidėti savo lėšomis prie ieškovės įgyjamo turto (ieškovas turėjo įsiskolinimų, dalį jų padėjo dengti atsakovė), priešingai – civilinės bylos duomenys patvirtina, kad būtent atsakovė buvo finansiškai pajėgi tokį turtą įgyti, ji turėjo ir santaupų, ir turto, ji turėjo finansines galimybes investuoti savo lėšas į nekilnojamąjį turtą. Šių išvadų nepaneigia ir ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su į atsakovės sąskaitą pervestais ieškovo uždirbtais pinigais, UAB „Šiaulių plentas“ sutartimi, liudytojų J. A., R. V. parodymais. Kaip nustatyta, 2014 metais su UAB „Šiaulių plentas“ buvo pasirašyta sutartis, kurios pagrindu atsakovė gavo lėšų; į bylą pateikta Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma, patvirtinanti, kad atsakovė nuo 2014-01-07 vykdė individualią veiklą; sąskaitos-faktūros, atliktų darbų aktai, priedai prie atliktų darbų aktų, atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina atsakovės gautų pajamų pagrįstumą. Kaip nustatyta, atsakovė savo turimas lėšas naudojo ginčo turto įsigijimui, duomenų, kad prie ginčo turto įsigijimo būtų prisidėjęs ieškovas savo asmeninėmis lėšomis, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas savo asmeninėmis lėšomis kūrė šalių bendrą turtą ar juo rūpinosi (byloje nustatyta, kad gyvendamas ginčo bute, ieškovas nemokėjo mokesčių; ieškovo pateikti krovinio važtaraščiai už laikotarpį nuo 2020-12-12 iki 2021-09-08 nepatvirtina aplinkybių dėl nekilnojamojo turto (buto, sodybos) gerinimo; rašytinių įrodymų, kad iš savo lėšų mokėjo už sodybos remontą ieškovas nepateikė; byloje esančios nuotraukos, susijusios su sodybos remonto darbais, šeimos leidžiamu laiku sodyboje nesudaro pagrindo pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę).

66. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra neįrodyta, jog šalys vedė bendrą ūkį, disponavo bendrais finansais, šalis siejo bendras darnus šeimos gyvenimas (byloje pateikti duomenys apie konfliktinius šalių santykius); byloje neįrodyta, jog ginčo nekilnojamasis turtas (butas, sodyba, žemės sklypas) buvo įgytas abiejų šalių lėšomis, turint tikslą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, veikiant jungtinės veiklos pagrindu. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog bendrą su atsakove turtą kūrė savo asmeninėmis lėšomis, taip pat į nagrinėjamą bylą nepateikta įrodymų, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo iš esmės gerintas ir pagerintas ieškovo darbu. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju byloje neįrodyta, jog šalys turėjo bendrą tikslą įsigyti bendrą turtą, neįrodyta, jog ginčo šalims gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

67. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina tarp šalių buvus susitarimą bendromis lėšomis bei darbu įgyti ir sukurti bendrą turtą. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovas investavo į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad asmeninėmis abiejų šalių lėšomis, bendru jų pačių darbu buvo sukurtas bendras turtas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo padaryti išvadą, kad šalys sudarė susitarimą jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

69. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog tikroji automobilio pardavėjo valia buvo parduoti automobilį ieškovui, automobilį darbo reikmėms naudojo būtent ieškovas, atsakovė turi kitą automobilį, pinigus pardavėjui perdavė ieškovas, atsakovė neįrodė, kad ieškovui būtų davusi pinigų automobilio pirkimui. Ieškovo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovo asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę TOYOTA AVENSIS.

70. Byloje nustatyta, kad automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei S. N.. Iš į bylą pateiktos 2021-06-28 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilis buvo parduotas atsakovei už 300,00 Eur, sutartį pasirašė J. M. ir atsakovė, pinigai už parduotą automobilį buvo sumokėti 2021-07-02. Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad už automobilį ieškovas P. J. 2021-07-02 sumokėjo J. M. 300,00 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas neprašė transporto priemonės pripažinti jo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo, neprašė iš atsakovės priteisti už automobilį sumokėtus pinigus. Ieškovas nurodė, kad transporto priemonę pirko iš savo asmeninių lėšų, už ją sumokėjo 300,00 Eur ir tapo daikto savininku, tačiau transporto priemonės registracijos liudijime fiksuotas transporto priemonės registracijos atsakovės vardu faktas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovo asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę.

71. Ieškovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo liudytojų parodymais, apsiribojo formaliu rašytinių dokumentų turiniu, visiškai neįvertinęs susiklosčiusios faktinės situacijos ir reikšmingų liudytojų parodymų. Teismas rėmėsi atsakovės pozicija, ignoruodamas jai nenaudingus įrodymus, neanalizuodamas ir nepašalindamas prieštaravimų tarp skirtingų duomenų.

72. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.).

73. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).

74. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

75. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).

76. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl šalių bendro gyvenimo kartu, ieškovo įrodinėjamo susitarimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, dėl šalių gautų / turėtų piniginių lėšų ginčo turto įsigijimui), kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.

77. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėjamoje byloje taikė CPK 95 straipsnį ir ieškovo veiksmus pripažino piktnaudžiavimu procesine teise bei paskyrė baudą.

78. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį.

79. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

80. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

81. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

82. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

83. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

84. Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

85. Nustatyta, kad nagrinėjama civilinė byla iškelta 2021-09-23. 2023-03-20 teismo posėdyje byla išnagrinėta, sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023-04-06. 2023-04-06 į nagrinėjamą bylą ieškovas pateikė naujus įrodymus, nurodydamas, kad pateikti jų anksčiau neturėjo galimybės. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023-01-05 ir 2023-02-14 bylos nagrinėjimą atidėjo ir suteikė ieškovui galimybę pateikti dokumentus. Ieškovas nė karto nenurodė, kad turi svarbių įrodymų, kurių dėl objektyvių priežasčių negali pateikti. 2023-04-06 civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023-05-16. 2023-05-15 ieškovo atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodė, kad posėdyje ieškovas dalyvauti negalės dėl ligos. 2023-05-23 pateikta informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2023-05-15 iki 2023-05-16, kurioje nurodyta, jog P. J. išduotas nedarbingumas laikotarpiu nuo 2023-05-15 iki 2023-05-17. Atsakovės atstovė pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą pateikti nustatytos formos pažymą, pagrindžiančią nedalyvavimą teismo posėdyje. Teismas prašymą tenkino, tačiau ieškovas tokios pažymos nepateikė. Nustatyta ir tai, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021-12-07 nutartimi nutarta ieškovui P. J. už sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą paskirti 500,00 Eur baudą.

86. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai nurodė, kad ieškovo elgesys nagrinėjamoje byloje laikytinas nesąžiningu, pažeidžiančiu esminius civilinio proceso principus, priešingos ginčo šalies teises ir teisėtus interesus, ir pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nustatęs ieškovo akivaizdžiai nesąžiningą elgesį, patvirtinantį, jog ieškovas piktnaudžiavo procesu bei procesinėmis teisėmis šioje byloje, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylos procesinės baigties

87. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

88. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

89. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

90. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2023-10-06 sąskaita už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas), kurios suma 1452,00 Eur; 2023-10-06 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad už advokatės paslaugas sumokėta 1452,00 Eur suma.

91. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

92. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, todėl atsakovei S. N. iš ieškovo P. J. priteistina 1452,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė