Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo, ieškinio senaties taikymo.Pareiškėja prašė: atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teisės atkūrimo klausimą nagrinėjančioms institucijoms papildomus nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus; nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Z., A. sūnus, iki turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,14 aro namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pirmiau buvęs (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).Pareiškėja nurodė, kad Žemės sklypas iki šiol priklauso valstybei, nėra kam nors grąžintas ar kieno nors privatizuotas. Žemės sklype yra pareiškėjai priklausanti iš motinos S. Z. paveldėta pagal testamentą po jos mirties 2001 m. turto dalis. Iki motinos mirties jai nebuvo atkurta nuosavybės teisė į Žemės sklypą, nes nepakako duomenų apie turėtą nuosavybės teisę į jį. Žemės sklype esančiame name pareiškėjos tėvas S. Z., A., gyveno su savo tėvais, o pareiškėjos motina S. Z. – nuo 1934 m. rugpjūčio 18 d. susituokusi su S. Z. Pareiškėja tik neseniai sužinojo, kad archyve vis dėlto yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjos senelis A. Z. (miręs 1937 m. vasario 13 d.) nuosavybės teise valdė 12,14 aro žemės sklypą, o jos tėvas S. Z. iki nacionalizacijos buvo namų valdos (žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių (duomenys neskelbtini) savininkas. Pareiškėjos tėvas mirė 1987 m. gegužės mėn. 14 d., o motina – 2001 metais. Pareiškėjos motina testamentu paliko pareiškėjai pusę gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), bei visą kitą turtą, kuris priklausys jai mirties dieną. Sužinojusi, kad archyvuose randama papildomų dokumentų po to, kai juose buvo suskaitmeninta ir susisteminta informacija, pareiškėja dar kartą užklausė archyvus ir 2012 m. vasario 13 d. gavo atsakymą bei prie jo pridėtą nekilnojamųjų turtų žinionešės (toliau – ir Žinionešė) kopiją, kurioje nurodyta, kad A. Z. yra medinio gyvenamojo namo ir 91 kv. m žemės, valdytos činšo teise, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), valdytojas, taip pat dokumento – žinios apie atskirus butus – kopiją, kurioje A. Z. 1935 m. yra įvardijamas kaip 3600 Lt vertės gyvenamojo namo ir 200 Lt vertės žemės sklypo savininkas ir yra jo, kaip savininko, parašas. Atsakyme nurodyta, kad daugiau duomenų apie A. Z. (duomenys neskelbtini) turėtą nekilnojamąjį turtą archyve saugomuose fonduose nerasta. Pareiškėja tęsė paieškas ir iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013 m. liepos 18 d. gavo atsakymą apie rastus dokumentais, patvirtinančius, kokiomis teisėmis buvo valdomos A. Z. žemės ir kokie imami mokesčiai. Iš papildomų duomenų paaiškėjo apie pareiškėjos tėvo S. Z. turėtą iki nacionalizacijos turtą. Pareiškėja aiškinosi ir tai, kaip suprasti činšo teise valdomą žemę ir gautuose išlikusiuose dokumentuose įrašus apie priskaičiuotus ir mokamus nekilnojamojo turto mokesčius, ar 91 kv. m žemė, valdoma činšo teise, buvo verta 200 Lt. Iš gautų duomenų paaiškėjo, kad 91 kv. m činšo žemė verta 15 Lt. Taigi A. Z. valdė 91 kv. m žemę, kurios vertė buvo 15 Lt, činšo teise ir nuosavybės teise valdė 3600 Lt vertės medinį gyvenamąjį namą bei 200 Lt vertės nuosavą žemės sklypą. Nuosavybės faktą patvirtina tokie įrodymai: mokestis už činšo žemę buvo rašomas į atskirą žiniaraštį, o mokestis už nuosavą medinį gyvenamąjį namą ir nuosavą žemės sklypą – į kitą dokumentą. Taigi už tą patį žemės sklypą negalėjo būti imami dvigubi mokesčiai. Be to, 1926 m. liepos 3 d. A. Z., kaip savininkas, prašė Ukmergės miesto valdybos išduoti leidimą remontuoti gyvenamąjį namą, todėl pateiktų archyvinių dokumentų pagrindu pareiškėja darė išvadą, kad A. Z. jau 1926 m. nuosavybės teise valdė medinį gyvenamąjį namą ir 200 Lt vertės žemės sklypą. Be to, iš 2012 m. vasario 13 d. gauto dokumento (žinios apie atskirus butus) matyti, kad 1935 m. lapkričio 12 d. A. Z. buvo burmistro nustatytas vidutinis metinis bruto pelningumas – 480 Lt, todėl 1935 m. gruodžio 11 d. Ukmergės miesto burmistras, pasirėmęs šioje Žinionešėje pateiktais ir turimais daviniais, nustatė penkmečiui 19,20 Lt metinį mokestį. Šie faktai leidžia teigti, kad nuosavybės teise valdytas 200 Lt vertės žemės sklypas buvo 12,14 aro dydžio. Be to, pareiškėjai pavyko gauti dokumentus, patvirtinančius, kad jos mama S. Z. buvo padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą (1992 m. kovo 31 d. pradėta byla Nr. 699 (10 lapų). Nuosavybės teisės jai neatkurtos, nes nepakako Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktų dokumentų nuosavybės teisei atkurti, o į činšo teise valdytą žemę nuosavybės teisės neatkuriamos. Pareiškėjai tapo aišku, kad jos tėvui priklausė ne tik činšo teise valdyta žemė, bet ir 200 Lt vertės žemės sklypas. Kadangi pareiškėjos motinos prašymu buvo užvesta nuosavybės teisės atkūrimo byla, tai pareiškėjai nereikia atnaujinti termino dėl prašymo pateikimo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Laikytina, kad pareiškėjos motina S. Z. prašymą padavė laiku (1992 m.), bet iki mirties ši teisė liko neįgyvendinta.