Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-542-372/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-06
Bylos Nr.: 2A-542-372/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00269-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. 2A-542-372/2023 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00269-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 3.1.7.13.; 3.1.10.1.; 3.1.10.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-591-1174/2023 pagal ieškovų A. P. ir A. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2019-07-12 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl 2019-07-12 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo. Teismo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-07-12 Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad skundžia 2019-07-12 Privalomąjį nurodymą, papildytą 2022-01-17 Potvarkiu Nr. P3-11. Ieškovų vertinimu, Inspekcija, Potvarkiu įrašydama į Privalomąjį nurodymą šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas Privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“, pakeitė Privalomojo nurodymo turinį iš esmės, kad turinys kažkiek atitiktų įstatymo šiam dokumentui keliamus reikalavimus, todėl Privalomasis nurodymas yra naikintinas, o apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas iš naujo dėl šio pakeitimo, nes tai nėra du atskiri savarankiški administraciniai aktai.

3. Ieškovai nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 7 dalis nesuteikia galimybės papildyti Privalomąjį nurodymą Nr. PN-616. Potvarkis Nr. P3-11 yra Privalomojo nurodymo Nr. PN-616 klaidų ištaisymas, kadangi Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą Nr. PN-616, neįrašė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalies (jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju asmuo įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo).

4. Ieškovai pažymėjo, kad Potvarkis Nr. P3-11 prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ ) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 15 straipsnio 4 daliai. Privalomasis nurodymas yra individualus administracinis teisės aktas, surašytas ant norminio administracinio akto – privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus formos, kurio rekvizitai panaikinti 2019-05-14. Privalomajame nurodyme Nr. PN-616 teigiama, kad privalomojo nurodymo teisinis pagrindas yra Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis, tačiau neaišku, ar tai yra Privalomojo nurodymo teisinis pagrindas, nenurodytas joks kitas tariamai pažeistas įstatymas.

5. Ieškovai nurodė, kad Privalomojo nurodymo Nr. PN-616 turinyje teigiama, kad yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 dalis. Su tokiu teiginiu nesutiktina, kadangi melioracijos griovys ties sklypo teritorija yra kanalizuotas ieškovės šeimos lėšomis ir darbu, vykdant valstybės pareigūnų nurodymą. Ieškovai nepažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatytų subjektų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Kanalizuotas griovys (t. y hidrotechninis statinys – įrengta vandens pralaida) yra asmeninė ieškovės nuosavybė valstybinėje žemėje. Privalomojo nurodymo Nr. PN-616 ginčo objektas yra priestatas – apie 1 metrą pločio ir 3,47 metro ilgio ant kanalizuotos griovio briaunos.

6. Ieškovai nurodė, kad Privalomajame nurodyme Nr. PN-616 surašymo momentu melagingai nurodyta negaliojanti apskundimo tvarka, o nesant nurodytos teisingos apskundimo tvarkos ir nurodytų teisių, darytina išvada, kad jis prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 2 daliai ir yra naikintinas. Privalomajame nurodyme Nr. PN-616 pažeista Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis (inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima). Departamento pareigūnas, surašydamas Privalomąjį nurodymą Nr. PN-616, neturėjo atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadų, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima, o pasirinko griežčiausią sankciją – nugriauti statinį. Privalomasis nurodymas Nr. PN-616 surašytas ant nebegaliojančio administracinio akto formos ir grubiai pažeidžia Priežiūros įstatymą, VAĮ todėl turi būti naikintinas.

7. Ieškovai nurodė, kad neteisėtu Privalomuoju nurodymu Nr. PN-616 Inspekcija pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį.

8. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovė, net nelaukdama teismo sprendimo dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, dar neįsiteisėjusį Privalomąjį nurodymą atidavė vykdyti antstoliams. Inspekcija po 2,5 metų į savo priimtą sprendimą įrašė naują tekstą, nors tokios teisės nesuteikia Priežiūros įstatymas. Atsakovė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą surašė net neatvykusi patikrinti, ieškovai su šiuo dokumentu susipažino tik su teismo procesiniais dokumentais. 2019-07-04 faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje nebuvo sudarytas situacijos planas, kada ir kur jis sudarytas, ieškovams nežinoma, situacijos plane nurodytas 2,40 plotis, o faktiškai pastatas ant valstybinės žemės stovi tik apie 1 metrą. Priestato statyba nebuvo savavališka, o buvo vykdoma turint galiojantį leidimą vykdyti statybos darbus, griovys buvo kanalizuotas 2000 m. A. ir S. Č. šeimos lėšomis ir darbu. Priestatas pristatytas tik ant mažos dalies kanalizuoto griovio, kuris kanalizuotas vykdant valstybės pareigūnų nurodymą. Atsakovė, įpareigodama ieškovę nugriauti I grupės nesudėtingą statinį – pagalbinio ūkio pastato paskirties 2,70 m aukščio, 3,47 m ilgio ir 2,40 m. pločio priestatą, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, nenurodė, į kokias teisės aktų nuostatas atsižvelgia, ieškovė nėra gavusi viešojo administravimo subjektų išvadų, kad tokio statinio statyba negalima. Privalomasis nurodymas surašytas ant nuo 2019-05-15 panaikinto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus formos, todėl jis yra niekinis, neturintis jokios teisinės galios, todėl išnyksta pareiga jį vykdyti.

Atsiliepimas

9. Atsakovė Inspekcija atsiliepime prašė taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes ir reikalavimą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo atmesti, kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuota, jog ieškovai, nesant svarbių priežasčių, praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio privalomojo nurodymo apskundimo terminą, todėl šis terminas nebuvo atnaujintas; jeigu bus nuspręsta netaikyti teisės aktuose nustatytų terminų parleidimo pasekmių, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius 2019-05-10 pranešimu Nr. 35SD-1634-(14.35.137E.) informavo Inspekciją, kad prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinės dalies, valstybinėje žemėje pastatytas statinys pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad valstybinėje žemėje, neturint privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo, šiaurinėje pusėje, pastatytas statinys. Statinio statyba vykdyta 2006 m. vasarą-rudenį. Faktinės aplinkybės užfiksuotos 2019-07-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1541.

11. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616, kuriuo A. P. įpareigota iki 2020-01-11 nugriauti I grupės nesudėtingąjį statinį – pagalbinį ūkio paskirties 2,70 m aukščio, 3,47 m ilgio ir 2,40 m pločio priestatą, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Privalomasis nurodymas A. P. išsiųstas 2019-07-12 registruotu laišku. A. P. prašymu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas Inspekcijos 2020-01-07 sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. (16.29) RE-8 buvo pratęstas iki 2020-07-11. Inspekcijos 2020-07-16 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo aktu Nr. (16.29) RE-266 konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl Privalomasis nurodymas 2020-07-27 prašymu Nr. 2D-10067 buvo perduotas antstolei priverstiniam vykdymui. Privalomojo nurodymo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) bei priverstiniai vykdymo veiksmai.

12. Atsakovė nurodė, kad A. P. ir A. P. 2020-08-19 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Inspekcijos Privalomąjį nurodymą, taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020-08-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinę pareiškėjų A. P. ir A. P. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundą atsisakė priimti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nustatė, kad Inspekcija skundžiamą Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus priėmė 2019-07-12, o iš pareiškėjų 2020-01-02 prašymo nustatė, kad skundžiamas administracinis aktas buvo įteiktas 2019-07-17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-10-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020-08-28 nutartį paliko nepakeistą.

13. Atsakovė nurodė, kad Privalomasis nurodymas 2022-01-17 buvo papildytas potvarkiu Nr. P3-11 į Privalomąjį nurodymą įrašant tai, kad „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Ieškovai reiškia ieškinį ir prašo panaikinti Privalomąjį nurodymą dėl to, kad jis papildytas Inspekcijos 2022-01-17 Potvarkiu Nr. P3-11. Tai, kad Potvarkiu papildytas Privalomasis nurodymas, suteikiant teisę Inspekcijai vykdyti ieškovės neteisėtai pastatyto statinio griovimo darbus, savaime nereiškia, kad jis yra neteisėtas ar kaip nors pablogina asmens padėtį.

14. Vadovaudamasi Priežiūros įstatymu, Inspekcijos viršininko 2016-12-13 įsakymu Nr. 1V-156 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų patvirtinimo“, Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016-12-22 įsakymu Nr. 1V-175 (Inspekcijos viršininko 2020-06-02 įsakymo Nr. 1V-97 redakcija) (toliau – Aprašas), 25 punktu, Inspekcija privalėjo papildyti Privalomąjį nurodymą, priimdama Potvarkį pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalį (jeigu asmuo, kuriam įteiktas Privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Inspekcijai suteikiama teisė nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis). Ieškovės prievolė pašalinti neteisėtos statybos padarinius išliko ta pati ir tik nevykdymo atveju teisė, bet ne pareiga, įstatymu yra suteikiama Inspekcijai, tad Potvarkiu Privalomasis nurodymas yra tik papildytas. Atsakomybė ir pasekmės už Privalomojo nurodymo nevykdymą arba netinkamą vykdymą tenka asmeniui, kuriam surašytas Privalomasis nurodymas, kuriame nustatyti įpareigojimai nepasikeitė.

15. Atsakovė pažymėjo, kad statinys pastatytas valstybinėje žemėje, ieškovei A. P. neturint jokios šio žemės dalies valdymo, naudojimo ar disponavimo teisės, kuri privaloma statytojo teisei įgyvendinti (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai). Privalomasis nurodymas surašytas pagrįstai pažeidimą padariusiam asmeniui. Ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šių asmens teisę statyti Privalomajame nurodymą nurodytą statinį jiems nepriklausančioje valstybinėje žemėje. Privalomajame nurodyme reikalaujamo nugriauti statinio statybos metu galiojo nesudėtingų statinių statybos tvarka, numatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (redakcija galiojusi 2006-04-16 – 2008-01-05) (toliau – Reglamentas STR 1.01.07:2002). Reglamento STR 1.01.07:2002 21.2 punktas numatė, kad statytojas (užsakovas), organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype. Vadovaujantis Privalomojo nurodymo surašymo metu, taip pat ir šiuo metu galiojančiu Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 50 punktu, statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.

Atsiliepimas

16. Atsakovė nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, paneigiančių Privalomojo nurodymo teisėtumą, t. y. tai, kad statybai turi privalomą sutikimą, statytojo teisė įgyvendinta statytojui valdymo ar naudojimo teise valdant valstybei priklausančią žemę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai tokių įrodymų nepateikė, darytina išvada, kad Privalomasis nurodymas surašytas pagrįstai, yra teisėtas ir nėra jokio pagrindo jį naikinti. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad priimtas Privalomasis nurodymas sunaikina jų nuosavybę. Įrodymų, kad tai yra šių asmenų nuosavybė, byloje nepateikta, priešingai, esami rašytiniai įrodymai patvirtina atliktų statybos veiksmų neteisėtumą. Inspekcija veikia kaip institucija, vykdanti jai priskirtas funkcijas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje. Nustačiusi pažeidimą, kuris šiuo atveju įvykdytas pastačius statinį valstybinėje žemėje neturint sutikimo ir statytojo teisės, privalo veikti įstatymų nustatyta tvarka.

17. Atsakovė nurodė, jog ieškovų teigimu, Privalomasis nurodymas surašytas ant netinkamos dokumento formos, kuri jau negaliojo jo surašymo metu. Nors Privalomasis nurodymas surašytas ant formos, kuri surašymo metu buvo kiek pakeista, tačiau tai savaime nekeičia Privalomojo nurodymo esmės ir nesudaro kliūčių jį perduoti antstoliui priverstiniam vykdymui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Aprašo, nustatyta tvarka. Ieškovė niekada nėra nurodžiusi, kad jai yra neaiškus Privalomojo nurodymo turinys, priešingai, ji aiškiai suprato, kokie ir kokiu pagrindu jai keliami Privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, per kokį terminą šie reikalavimai turi būti įvykdyti, tai patvirtina ir jos teiktas prašymas Inspekcijai dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo.

18. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai reiškia reikalavimą dėl Inspekcijos surašyto administracinio sprendimo – Privalomojo nurodymo, panaikinimo. Toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nustatė, kad A. P. ir A. P. nurodytos aplinkybės, dėl kurių jie praleido skundo padavimo teismui terminą, nėra svarbios, ekstraordinarios, nuo šių asmenų valios nepriklausiusios, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, todėl praleisto skundo padavimo termino neatnaujino bei skundą atsisakė priimti (2020-08-28 nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teismas įvertino, kad A. P. ir A. P. nebuvo atidūs, rūpestingi, todėl praleido terminą paduoti skundą, o nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjų valios, todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Privalomojo nurodymo paduoti ir atsisakė priimti skundą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, konstatuota, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą ginčyti Privalomąjį nurodymą. Privalomojo nurodymo apskundimo termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 21 d. sprendimu nuspręsta civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir A. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl 2019 m. liepos 12 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo nutraukti.

20. Teismas nurodė, jog papildančiam Potvarkiui yra nustatyta atskiras apskundimo terminas, nei viename teisės akte nėra nurodyta, jog papildomas potvarkis atnaujina privalomojo nurodymo apskundimo terminą. Teismas atmetė ieškovų argumentus, jog atsakovei Potvarkiu papildžius Privalomąjį nurodymą, buvo atnaujintas skundo padavimo terminas Privalomajam nurodymui ginčyti.

21. Teismas konstatavo, kad ieškovams apie galimai pažeistas jų teises tapo aišku 2019-07-17, todėl 2019-07-12 Privalomajame nurodyme nurodyta apskundimo tvarka jie privalėjo pasinaudoti iki 2019-08-17.

22. Teismas nurodė, kad procesinis teisės kreiptis į teismą dėl 2019-07-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616 terminas yra pasibaigęs, todėl ieškovų ieškinio reikalavimas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo atmestinas (byla nutrauktina).

23. Teismas nurodė, kad ieškovai neginčijo, jog dalis statinio stovi ant valstybei priklausančio žemės sklypo, tačiau nei surašant Privalomąjį nurodymą, nei bylą nagrinėjant teisme, nepateikė įrodymų, paneigiančių Privalomojo nurodymo teisėtumą, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šių asmenų teisę statyti statinį jiems nepriklausančioje valstybinėje žemėje.

24. Teismas sprendė, jog ieškovų konkliudentiniai veiksmai, prašymas NŽT rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, teikti paaiškinimai, pateikti papildomi dokumentai, jog siekia įteisinti žemės sklypo naudojimą, patvirtina, kad ieškovai suprato ir žinojo, kad valstybei priklausantį nesuformuoto žemės plotą naudojo ir šiuo metu naudoja be jokio teisinio pagrindo.

25. Teismas darė išvadą, kad nors Privalomajame nurodyme ir buvo neteisingai nurodyta apskundimo tvarka, ieškovai pasinaudojo suteikta teise apskųsti Privalomąjį nurodymą jame nurodyta apskundimo tvarka.

26. Teismas nurodė, kad papildyta nuostata „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“ nei pakeičia Privalomojo nurodymo esmę, nei pablogina ieškovės finansinę padėtį, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, jog ieškovei Privalomasis nurodymas buvo aiškus, ji aiškiai suprato, kokie reikalavimai jai keliami, per kokį terminą jie turi būti įvykdyti.

27. Teismas konstatavo, kad atsakovė, vadovaudamasi teisės aktais, turėjo pareigą papildyti priimtą Privalomąjį nurodymą, todėl pagrįstai 2022-01-17 priėmė Potvarkį, kuris tik patikslina teisės aktuose numatytą atsakovės teisę statytojo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Teismas sprendė, kad Potvarkiu nebuvo pakeista ieškovei nustatytų įpareigojimų apimtis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, esamų įpareigojimų turinys liko nepakitęs, ieškovų teisės ir interesai nebuvo pažeisti.

28. Teismas nurodė, jog ieškovė, žinodama nuosavybės teise turėto žemės sklypo ribas, žinodama, kad prie sklypo yra išskirta teritorija, būdama įpareigota kanalizuoti valstybei priklausantį griovį, esantį valstybinėje žemėje, tačiau vis tiek statydama statinius valstybinėje žemėje, neturėdama kompetentingos institucijos leidimo ir nesilaikydama statybos metu galiojusių teisės aktų, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad jai tokia neteisėta statyba nesukels atitinkamų padarinių.

29. Teismas konstatavo, jog ginčijamas Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, jame išdėstytos jo priėmimo faktinės aplinkybės, nurodytas teisinis pagrindas, apskundimo terminas ir tvarka, kuria ieškovai pasinaudojo.

30. Teismas sprendė, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl jų pačių veiksmų ir jiems kylančios atsakomybės dėl pradėto proceso, neatlygintinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

31. Apeliaciniame skunde ieškovai (apeliantai) A. P. ir A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintomis normomis, reglamentuojančiomis bylos nutraukimą.

31.2. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį.

31.3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi netekusiais galios teisės aktais, painiojo įstatymų nuostatas, painiojo sąvokas, rėmėsi ne įstatymais, o poįstatyminiais teisės aktais.

31.4. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl priestato nugriovimo teisėtumo.

31.5. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai negrąžino žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

32. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė Inspekcija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

32.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovų ieškinį dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, atliko faktinį ir teisinį vertinimą bei konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

32.2. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų nurodytus argumentus dėl šališko teismo.

32.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo Privalomojo nurodymo surašymo aplinkybes, jame konstatuotas faktines aplinkybes, nustatytą įpareigojimą, taikytas teisės normas bei pasisakė dėl administracinio akto atitikties VAĮ.

32.4. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškinį Privalomojo nurodymo teisėtumo įvertinimo apimtyje, atsižvelgė į šiam administraciniam aktui apskųsti numatytą terminą bei jo apskundimo tvarką ir pagrįstai sprendė, kad civilinė byla nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atsikirtimų į atsakovės atsiliepimą ir naujų įrodymų

34. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepimą. Kartu su atsikirtimais į atsakovės atsiliepimą ieškovai pateikė naujus įrodymus – 2023-05-26 ieškinio papildomą paaiškinimą, kurio nepriėmė pirmosios instancijos teismas. Ieškovai prašė teikiamus procesinius dokumentus pridėti prie bylos.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

36. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

37. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

38. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

39. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovų ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2022-02-07. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-02-21 nutartimi ieškovams buvo nustatytas 20 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, nurodyti aiškų ieškinio reikalavimą (dalyką) bei tuo pagrindu suformuluoti aiškų ieškinio pagrindą (nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas/reikalavimai). Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, jog iš skundo (ieškinio) turinio nėra aišku, kurį konkrečiai aktą ieškovai skundžia; jog įžanginėje ir aprašomojoje skundo (ieškinio) dalyje nurodoma, kad yra skundžiami trys aktai (2022-01-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. 2D-984, 2022-01-17 Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento potvarkis Nr. P3-11 „Dėl 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616 papildymo; 2019-07-12 inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616), tačiau skundo rezoliucinėje dalyje prašoma panaikinti tik vieną aktą – 2019-07-12 Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616; jog nėra aiškus ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Šiaulių apygardos teismas 2022-03-30 nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-02-21 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas administracinių teismų priimtus procesinius sprendimus, atkreipė pareiškėjų dėmesį į procesinių terminų praleidimo pasekmes bei procesinių terminų atnaujinimo galimybę, į ką atsižvelgtina tikslinant ieškinio dalyką ir pagrindą. 2022-04-12 ieškovai pateikė ieškinį (ieškininį pareiškimą), 2022-04-28 pateikė ieškinio pareiškimo papildymą, prašė panaikinti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-07-12 Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616. 2023-05-17 teismo posėdis buvo atidėtas, ieškovams pareiškus norą pateikti papildomus dokumentus bei paaiškinimus. 2023-05-26 ieškovai pateikė ieškinio papildomą paaiškinimą su reikalavimu panaikinti 2022-01-17 Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento potvarkį Nr. P3-11 „Dėl 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616 papildymo“ bei papildomus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog ieškovams Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-02-21 nutartimi buvo išaiškinta dėl pateikto ieškinio trūkumų, atsižvelgęs į tai, kad 2022-04-12 ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė panaikinti tik 2019-07-12 Privalomąjį nurodymą, įvertinęs tai, kad patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2022-04-12, ir vadovaudamasis CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis (iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą), 2023-05-31 vykusiame teismo posėdyje atsisakė priimti ieškinio papildomą paaiškinimą kaip patikslintą ieškinį, ir grąžino jį ieškovams, taip pat išaiškino, jog papildomus paaiškinimus ieškovai, be naujo reikalavimo, gali teismui pateikti iš naujo.

40. Įvertinęs nurodytus civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų teikiamus ieškinio papildomus paaiškinimus atsisakė priimti nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai galėjo būti laiku pateikti pirmosios instancijos teisme, ir nėra pagrindo vertinti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad civilinio proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame teisme reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį skundą.

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti ieškovų pateiktus atsikirtimus į atsakovės atsiliepimą bei 2023-05-26 ieškinio papildomą paaiškinimą.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

42. Ieškovai apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

43. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

44. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti yra skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

45. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo, bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (O. v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).

46. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

47. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovai nepagrindė savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Į nagrinėjamą bylą šalys teikė įrodymus, paaiškinimus, nurodė savo pozicijas ginčo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

48. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2019-05-10 pranešimą Nr. 35SD-1634-(14.35.137E.), kad prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinės dalies, valstybinėje žemėje pastatytas statinys pažeidžia Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, atlikusi patikrinimą nustatė, kad valstybinėje žemėje, neturint privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, šalia A. P. priklausančio žemės sklypo, šiaurinėje pusėje pastatytas statinys.

49. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi nustačius, jog valstybinėje žemėje, nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, šalia A. P. priklausančio žemės sklypo šiaurinėje dalyje, pastatytas I grupės nesudėtingas statinys – pagalbinio ūkio paskirties priestatas, kurio aukštis – 2,70 m, ilgis – 3,47 m, plotis – 2,40 m, statybos metai – 2006, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-07-12 surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616, kuriuo A. P. įpareigota iki 2020-01-11 nugriauti I grupės nesudėtingąjį statinį – pagalbinį ūkio paskirties 2,70 m aukščio, 3,47 m ilgio ir 2,40 m pločio priestatą, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

50. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius 2022-01-17 potvarkiu Nr. P3-11 „Dėl 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616 papildymo“ papildė 2019-07-12 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616 įrašant šiuos žodžius „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“

51. Ieškovės A. P. prašymu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas Inspekcijos 2020-01-07 sprendimu pratęstas iki 2020-07-11. Inspekcijai 2020-07-16 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo aktu Nr. (16.29) RE-266 konstatavus, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, Privalomasis nurodymas 2020-07-27 prašymu Nr. 2D-10067 buvo perduotas antstolei priverstiniam vykdymui. Privalomojo nurodymo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) bei priverstiniai vykdymo veiksmai.

Dėl ieškovų (apeliantų) apeliacinio skundo argumentų

52. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamu sprendimu nusprendė civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir A. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl 2019-07-12 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo nutraukti.

54. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK įtvirtintomis normomis, reglamentuojančiomis bylos nutraukimą.

55. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-324/2012; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016).

56. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė panaikinti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 12 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616. Šis Privalomasis nurodymas yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas.

57. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei ieškovų pareikštą reikalavimą, darytina išvada, kad minėtas išaiškinimas dėl terminų taikymo aktualus ir nagrinėjamai bylai. Tai reiškia, kad pareikštam ieškovų reikalavimui dėl Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo taikomi administracinių bylų teisenos, o ne ieškinio senaties terminai.

58. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

59. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu.

60. Skundžiamajame Privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus yra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas – per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

61. Pažymėtina, kad 2019-07-12 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616 buvo papildytas 2022-01-17 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento potvarkiu Nr. P3-11 „Dėl 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29.) PN-616 papildymo“. Atsižvelgiant į VAĮ 15 straipsnio 1 dalį, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016-12-22 įsakymu Nr. 1V-175 (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2022-06-17 įsakymo Nr. 1V-93 redakcija) (galiojusi redakcija nuo 2017 -01-01 iki 2023-05-01) 21.6 punktą, 21.7. punktą, darytina išvada, jog papildančiam potvarkiui yra nustatyta atskiras apskundimo vieno mėnesio terminas ir, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad papildomas potvarkis atnaujina privalomojo nurodymo apskundimo terminą.

62. Byloje nustatyta, kad apie 2019-07-12 Privalomąjį nurodymą ieškovams tapo žinoma 2019-07-17, ieškovai Privalomajame nurodyme nurodyta apskundimo tvarka galėjo pasinaudoti iki 2019-08-17.

63. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020-08-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinę pareiškėjų A. P. ir A. P. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundą atsisakė priimti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nustatė, kad Inspekcija skundžiamą Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus priėmė 2019-07-12, o iš pareiškėjų 2020-01-02 prašymo nustatė, kad skundžiamas administracinis aktas buvo įteiktas 2019-07-17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-10-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020-08-28 nutartį paliko nepakeistą.

64. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, kuris 2022-02-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų A. P. ir A. P. prašymo dėl termino atnaujinimo skundui dėl 2019-07-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616 panaikinimo netenkino ir termino neatnaujino. Pareiškėjams pateikus skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-03-23 nutartimi administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022-02-02 nutartį paliko nepakeistą.

65. Nustačius, kad ieškovai reikalavimui pareikšti praleido terminą ginčyti administracinį teisės aktą ir nėra pagrindo jo atnaujinti, turi būti sprendžiamas šio termino praleidimo teisinių pasekmių klausimas.

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

67. Asmens teisę kreiptis į teismą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis. Ši teisė taip pat įtvirtinta proceso įstatymuose – CPK 5 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnyje ir kituose įstatymuose. Minėti proceso įstatymai detalizuoja kreipimosi į teismą tvarką – nustato reikalavimus procesinių dokumentų turiniui, mokėtiną žyminį mokestį, atstovavimo taisykles, skundų padavimo terminus ir kt. Taigi, asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ši teisė neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių, be kita ko, yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023).

68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023 yra nurodęs, kad procesinis teisės kreiptis į teismą terminas priskirtinas procesinių terminų rūšiai. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia.

69. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir jos įgyvendinimo sąlygas apibrėžia proceso teisės normos. Administracinių bylų nagrinėjimo taisykles nustato ABTĮ, o civilinių bylų – CPK.

70. Šiuo atveju ieškovų administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK taisykles. CPK nekonkretizuoja teisinių pasekmių, kai nustatoma, kad yra praleistas administracinio akto apskundimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tuo tarpu ABTĮ tokias pasekmes apibrėžia.

71. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, taip pat jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Taigi, ABTĮ nuostatos suponuoja, kad administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme. Tai patvirtina ir administracinių teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-196-552/2018; 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-486-525/2018; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020; 2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2984-1047/2022).

72. Kaip nustatyta, administraciniai teismai, nustatę, kad administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir nėra pagrindo jo atnaujinti, nusprendė pareiškėjų prašymų dėl termino atnaujinimo netenkinti. Minėta, kad tokiu atveju pagal ABTĮ nuostatas ir jas aiškinančią administracinių teismų praktiką būtų pagrindas ne atmesti pareiškėjų skundą, o administracinę bylą nutraukti. Tad šiuo atveju nėra pagrįsta taikyti skirtingas procesines teisines pasekmes administracinio teisinio pobūdžio reikalavimui, pareikštam pasibaigus administracinio akto apskundimo terminui ir nesant pagrindo jį atnaujinti, priklausomai nuo to, kokiame teisme – administraciniame ar bendrosios kompetencijos – jis yra nagrinėjamas.

73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023 nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į administracinio teismo praktiką, yra pripažįstama, kad, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 35 punktas). Teisės kreiptis į teismą prielaidos susijusios tiesiogiai su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo išnagrinėjimo. Teismas, bylos iškėlimo stadijoje nustatęs, kad ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį, turi atsisakyti priimti ieškinį vienu iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų. Nors CPK 137 straipsnio 2 dalyje nėra konkretizuoto ieškinio priėmimo atsisakymo pagrindo asmeniui kreipusis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, kai administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, aiškinant jį kaip apimantį negalimumą nagrinėti bylos teisme tuo pagrindu, kad yra pasibaigusi asmens procesinė subjektinė teisė ir ši procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo. Taigi, jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Vis dėlto praktikoje aplinkybės dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimo dažnai gali paaiškėti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl, šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.

74. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, minėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad procesinis teisės kreiptis į teismą dėl 2019-07-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616 terminas yra pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių turėjo pagrindą civilinę bylą pagal ieškovų ieškinio reikalavimą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo nutraukti.

75. Pažymėtina, jog net ir konstatavęs, kad ieškovai praleido terminą Privalomojo nurodymo apskundimui, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl skundžiamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjo iš esmės, ir sprendė, jog ginčijamas Privalomasis nurodymas yra teisėtas, pagrįstas, jame išdėstytos jo priėmimo faktinės aplinkybės, nurodytas teisinis pagrindas, apskundimo terminas ir tvarka, kuria ieškovai pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai nenurodė ir neįrodė nei vieno ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio akto panaikinimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

76. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį.

77. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovai apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių teismo veiksmų, kurie patvirtintų pagrįstas prielaidas abejoti, jog civilinė byla teisme galėjo būti išnagrinėta šališkai.

78. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

79. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

80. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovai nušalinimo teismo sudėčiai nereiškė, su bylą nagrinėjančio teismo sudėtimi sutiko, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai nagrinėjamu atveju nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo.

81. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl priestato nugriovimo teisėtumo.

82. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Inspekcijai dėl 2019-07-12 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo. Ieškovai teismo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-07-12 Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616.

83. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas.

84. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

85. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).

86. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovų pareikštą reikalavimą – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-07-12 Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616 visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo Privalomojo nurodymo surašymo aplinkybes, jame konstatuotas faktines aplinkybes, nustatytą įpareigojimą, taikytas teisės normas, pasisakė dėl administracinio akto atitikties VAĮ, skundžiamo Privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo.

87. Ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisėtai negrąžino žyminio mokesčio.

88. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o tokios procesinės situacijos atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

89. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

90. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

91. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

92. Kaip šiuo atveju pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės išnagrinėtas ne ieškovų naudai; ieškovų bylinėjimosi išlaidos (už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis) buvo patirtos dėl jų inicijuoto proceso, kuris pradėtas jau ne pirmą kartą, nors ieškovai jau buvo praleidę terminą administraciniam aktui ginčyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovų bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl jų pačių veiksmų ir jiems kylančios atsakomybės dėl pradėto proceso, todėl pirmosios instancijos teismo neatlygintos (žyminis mokestis negrąžintas) pagrįstai.

93. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

94. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Mockevičius Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė