- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- eAS-486-525/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01458-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vipakus“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vipakus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vipakus“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vipakus“ (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 (toliau – ir Raštas).
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad terminą skundui paduoti praleido, nes visų pirma bandė išspręsti susidariusią situaciją neteisminiu keliu ir susigrąžinti iš organizacijos jai sumokėtas įmokas už pakuočių atliekų perdirbimo paslaugas, kurios, remiantis Departamento sprendimu, galbūt nebuvo atliktos. Per tą laiką, kol tikėjosi ir bandė spręsti problemą tokiu būdu, praleido terminą. Pareiškėjo teigimu, tai neturėtų iš jo atimti galimybės ginčyti neteisėtus Departamento sprendimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atmetė pareiškėjo UAB „Vipakus“ prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Vipakus“ skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas į teismą dėl Sprendimo ir Rašto kreipėsi 2018 m. balandžio 30 d., t. y. praleidęs terminą jiems apskųsti.
Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kaip taisyklė, yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios (fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan.). Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl vertintinos kaip nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjo tikėjimasis, delsimas (laukimas), kad ginčas bus išspręstas neteisminiu būdu, negali būti vertinama, kaip svarbi priežastis. Šiuo atveju pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, ir, kaip pats teigia, tik stebėjo viešoje erdvėje VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vykdomus veiksmus (vedamas derybas).
Teismo vertinimu, pareiškėjo laukimas ir tikėjimasis apibūdina pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį, todėl vertintina kaip subjektyvi termino praleidimo priežastis (t. y. subjektyvus situacijos vertinimas, dėl ko pareiškėjas turi prisiimti jam kilusias neigiamas pasekmes dėl savo neveikimo). Pareiškėjui ginčijamo Sprendimo apskundimo tvarka ir terminai buvo aiškiai nurodyti Sprendime, todėl net neturėdamas teisinių žinių pareiškėjas galėjo juos suprasti. Taigi, gavęs skundžiamą Sprendimą ir Raštą, pareiškėjas galėjo imtis aktyvių veiksmų (jeigu jis nesutiko su Sprendimu), o ne ilgą laiką delsti, nes pareiškėjas yra pats atsakingas už tinkamą savo teisių įgyvendinimą ir gynimą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi po daugiau kaip 4 mėnesių nuo Sprendimo gavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, siekdamas pasinaudoti savo teise į gynybą ir esant tokiai situacijai pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių aplinkybių, kurios jam sutrukdė laiku kreiptis į teismą ir kurios pateisintų jo nesikreipimą į administracinį teismą laiku.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį; priimti naują nutartį – atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti UAB „Vipakus“ skundą.
Pareiškėjas nurodo, jog skundžiama teismo nutartimi formaliais motyvais užkertamas kelias pareiškėjui pasinaudoti savo teise į pažeistų teisių teisminę gynybą. Įstatymų leidėjas numato itin ilgą naikinamąjį dešimties metų terminą skundo dėl administracinio akto panaikinimo, aiškiai išreikšdamas valią, kad netoleruotina, jog teisinėje valstybėje galiotų neteisėti administraciniai aktai, todėl atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pareiškėjas yra nežymiai praleidęs skundo padavimo terminą, lyginant su naikinamuoju dešimties metų terminu. Teismas spręsdamas dėl termino skundui pateikti atnaujinimo turėjo atsižvelgti, kad šioje byloje pareiškėjas skundžia sprendimus, kurie buvo priimti ne dėl jo neteisėtų veiksmų. Sprendimai pareiškėjui buvo priimti dėl kito juridinio asmens veiksmų. Skundžiami sprendimai sukėlė pareiškėjui nepageidaujamas teisines pasekmes, tačiau priežastys, kodėl šie sprendimai buvo priimti, priklausė ne nuo pareiškėjo, o nuo kitų atliekų perdirbimo organizacijų veiksmų. Teismas taip pat privalėjo atsižvelgti į tai, kad pateiktas skundas yra dėl sprendimų, kuriuos Departamentas priėmė dėl atliekų perdirbimą patvirtinančių dokumentų panaikinimo, ir iškilusi atliekų perdirbimo problema yra aktuali ir sprendžiama visos valstybės mastu. Pareiškėjas nesikreipė į teismą, nes būdų kaip išspręsti susidariusią atliekų perdirbimo problemą buvo ieškoma vedant derybas tarp Aplinkos ministerijos bei pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų, išrašiusių savo klientams patvirtinimus, remiantis UAB „Metrail“ išduotais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, kurie buvo panaikinti, bei ieškoma galimybės kaip taikiai išspręsti šią pakuočių atliekų tvarkymo problemą. Todėl pareiškėjas dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių nesikreipė į teismą su skundu dėl Departamento priimtų sprendimų, nes klausimas buvo sprendžiamas valstybiniu lygmeniu ir pagrįstai buvo tikimasi, kad palankus visoms šalims sprendimas bus rastas ir nebus pagrindo inicijuoti brangų tiek finansiškai, tiek laiko prasme teisminį procesą. Neinicijuodamas teisminio proceso, pareiškėjas neturėjo jokių užslėptų ketinimų, sąmoningai nevilkino laiko ir nepiktnaudžiavo savo teisėmis. Teismui panaikinus analogiškus, kitų juridinių asmenų atžvilgiu priimtus sprendimus, kurie buvo priimti panaikinus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų, išrašiusių savo klientams patvirtinimus, remiantis UAB „Metrail“ išduotais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, susidarytų netoleruotina situacija, jog teismui formaliais pagrindais atsisakius priimti UAB „Vipakus“ skundą, jam priimti neteisėti Departamento sprendimai, kurie sukelia jam papildomą finansinę naštą, dėl kitų juridinių asmenų neteisėtų veiksmų liktų galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).
Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido skundo dėl skundžiamų aktų panaikinimo padavimo terminą (ABTĮ 29 str. 1 d.).
Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, jog jo nurodytos priežastys yra pakankamai svarbios praleistam terminui atnaujinti.
Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginčyti minėtus viešojo administravimo subjekto aktus, laikantis ABTĮ nustatytų sąlygų ir ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio apskundimo termino.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti su teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes, dėl kurių jis nesikreipė į administracinį teismą ABTĮ nustatytu terminu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių priežasčių.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas termino praleidimą grindžia išimtinai subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. kad bandė prieš tai išspręsti situaciją ne ginčo tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nėra nurodęs įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti padaryta išvada, kad pareiškėjas praleido terminą ginčyti konkrečius atsakovo administracijos aktus dėl svarbių priežasčių, ir turėtų būtų atnaujintas terminas skundui paduoti.
Nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vipakus“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.