Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1033-1118/2022 pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl papildyto Potvarkiu Nr. P3-11 2019-07-12 Privalomojo nurodymo Nr. PN-616 teisėtumo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai A. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su skundu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl papildyto Potvarkiu Nr. P3-11 2019-07-12 Privalomojo nurodymo Nr. PN-616 teisėtumo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad gavo Potvarkį Nr. P3-11 dėl 2019-07-12 Privalomojo nurodymo Nr. PN-616 papildymo. Pareiškėjai pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 11 straipsnio 7 dalis nesuteikia galimybės papildyti Privalomąjį nurodymą; Potvarkyje nurodyti įsakymai prieštarauja TPSVPĮ 22, 23 straipsniams, 25 straipsnio 8 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 15 straipsniui; papildytas Privalomasis nurodymas suteikia teisę skųsti viso Privalomojo nurodymo teisėtumą.

3. Pareiškėjai nurodė, kad Privalomasis nurodymas surašytas ant panaikinto norminio administracinio akto formos; aiškiai nesuformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, neteisingai nurodyti akto apskundimo terminai; Privalomasis nurodymas pažeidžia TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalį; jame nenurodyta TPSVPĮ 11 straipsnio 7 dalis, 8 dalis; Privalomasis nurodymas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 2 daliai.

4. Pareiškėjai prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-07-12 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartimi nutarta pareiškėjams nustatyti 20 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y.: pateikti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus; nurodyti aiškų ieškinio reikalavimą (dalyką) bei tuo pagrindu suformuluoti aiškų ieškinio pagrindą, t. y. nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas/reikalavimai; pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų (tinkamai patvirtintų), kad po vieną tektų priešingai šaliai ir teismui; primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.

6. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjų pateikto skundo matyti, kad jie reiškia ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, todėl toks ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skundo (ieškinio) dalykas ir pagrindas nėra tinkamai suformuluoti, todėl jie turi tikslinti ieškinio dalyką ir suformuluoti aiškų ieškinio pagrindą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjai teismui pateikė tik vieną skundo egzempliorių, nors turėjo būti pateikti du, skirti ne tik teismui, bet ir atsakovei, be to, pareiškėjų pridėti priedai yra tinkamai nepatvirtinti.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjai yra sumokėję 20,00 Eur dydžio žyminį mokestį (kaip už skundo nagrinėjimą), tačiau teikiant teismui ieškinį ir keliant neturtinio pobūdžio reikalavimą, pareiškėjai turi sumokėti 118,00 Eur dydžio žyminį mokestį (teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai).

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Skunde dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarties pareiškėjai A. P. ir A. P. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti jų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kita teismo sudėtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Teismas rėmėsi dešimties metų senumo nutartimis, pamiršdamas, kad CPK straipsniai nuolat keičiami ir papildomi.

9.2. Skunde nurodyti skundžiami trys administraciniai aktai yra tiesiogiai susiję vienas su kitu. Šiam teismui yra teismingas 2022-01-17 Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento potvarkis Nr. P3-11 „ Dėl 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29.) PN-616 papildymo“, suteikiantis teismui teisę iš naujo nagrinėti 2019-07-12 Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29.) PN-616 teisėtumą. Pripažinus Privalomąjį nurodymą Nr. PN-616 neteisėtu, Departamento Potvarkis Nr. P3-11 automatiškai taps niekiniu.

9.3. Skundžiamas yra 2019-07-12 Inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (16.29.) PN-616, papildytas 2022-01-17 Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento potvarkiu Nr. P3-11 „Dėl 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29.) PN-616 papildymo“, sukurptu atgaline data, vykdant 2022-01-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. 2D-984.

9.4. 2022-01-17 Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento potvarkis Nr. P3-11, papildantis 2019-07-12 Inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29.) PN-616, sudaro teisinį pagrindą iš naujo apskųsti privalomojo nurodymo teisėtumą, todėl nėra būtinybės prašyti apskundimo termino atnaujinimo.

9.5. Bendrosios kompetencijos teismui įstatymai nesuteikia teisės komentuoti administracinių teismų sprendimų ir nutarčių.

9.6. Skundas atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus.

9.7. Skundo reikalavimas aiškiai suformuluotas.

9.8. Nesuvokiama teismo nutarties dalis, reikalaujant primokėti 118,00 Eur dydžio žyminį mokestį. CPK 80 straipsnis tokios sumos nenumato, kadangi nėra reiškiamas turtinis reikalavimas.

9.9. Byla yra dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo, kadangi ant privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų yra surašytas individualus administracinis aktas – Privalomasis nurodymas Nr. PN-616.

9.10. Teismas privalo sustabdyti bylą ir kreiptis į administracinį teismą CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams buvo nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

12. CPK 111 straipsnyje reglamentuota dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma, turinys ir pateikimo tvarka. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); 3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; 4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 6) priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 7) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data (CPK 111 straipsnio 2 dalis).

13. Pareiškėjai pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą skundu dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos papildyto Potvarkiu Nr. P3-11 2019-07-12 Privalomojo nurodymo Nr. PN-616 teisėtumo. Prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-07-12 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjų pateikto skundo matyti, kad jie reiškia ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, todėl toks ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

15. Ieškinyje, be to, nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Bendrai yra pripažįstama, jog tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

17. Nustatyta, kad pareiškėjai savo skundo įžanginėje dalyje „Skundžiami aktai“ nurodė tris aktus: 2022 m. sausio 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. 2D-984; 2022 m. sausio 17 d. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento potvarkį Nr. P3-11 „Dėl 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616 papildymo; 2019 m. liepos 12 d. Inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616. Skunde suformulavo reikalavimą – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-07-12 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616.

18. Atsižvelgdamas į nustatytas faktine aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šiuo atveju nėra aiškus pareiškėjų reikalavimas, t. y. skundo (ieškinio) dalykas. Be to, pareiškėjai skunde nurodė, kad minėti aktai prieštarauja įstatymams, pateikė įvairių teisės aktų normų nuostatas, tačiau argumentų ar motyvų, kurie pagrįstų pareiškėjų išdėstytas aplinkybes, nenurodė, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nėra aiškus ir pareiškėjų skundo (ieškinio) pagrindas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų skunde (ieškinyje) nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šios bylos nagrinėjimo ribos yra aiškios. Ieškinio pagrindą pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų skundo (ieškinio) dalykas ir pagrindas nėra tinkamai suformuluoti, todėl pareiškėjai turi tikslinti ieškinio dalyką ir tuo pagrindu suformuluoti aiškų ieškinio pagrindą, t. y. nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

19. Be to, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas administracinių teismų priimtus procesinius sprendimus, atkreipė pareiškėjų dėmesį į procesinių terminų praleidimo pasekmes bei procesinių terminų atnaujinimo galimybę, į ką atsižvelgtina tikslinant ieškinio dalyką ir pagrindą.

20. CPK 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju – visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, – tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus šio Kodekso numatytus atvejus. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis).

21. Šiuo atveju pareiškėjai teismui pateikė tik vieną procesinio dokumento egzempliorių, o prie procesinio dokumento pridėti priedai yra tinkamai nepatvirtinti (pateikti priedai yra skanuotos kopijos (nepatvirtintos kopijos)), jų pateikta tik po vieną kopiją. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėjus pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų (tinkamai patvirtintų), kad po vieną tektų priešingai šaliai ir teismui.

22. CPK 80 straipsnyje nustatytas žyminio mokesčio dydis, mokėtinas už kiekvieno ieškinio, pareiškimo dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimo jau pradėtoje byloje, pareiškimo ypatingosios teisenos bylose pateikimą. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtina, kad kituose ginčuose už ieškinį mokėtinas vieno šimto eurų žyminis mokestis. Šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis).

23. Atsižvelgęs į minėtas teisės normas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teikdami teismui ieškinį ir keldami neturtinio pobūdžio reikalavimą, pareiškėjai turėjo sumokėti 118,00 Eur dydžio žyminį mokestį (Vartotojų kainų indeksas 117,60). Pareiškėjams išaiškinta, jog teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

24. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys neatitinka šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis).

25. Taigi aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų procesinio dokumento priėmimo klausimą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

26. Pareiškėjai apeliacinės instancijos teismo prašė perduoti jų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kita teismo sudėtimi. CPK 337 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismui įstatyme nenumatyta teisė, išnagrinėjus atskirąjį skundą, spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sudėties. Bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka (CPK 62 straipsnio 7 dalis), o turint abejonių dėl teismo sudėties, įstatyme numatytas nušalinimo institutas.

27. Atskirajame skunde pareiškėjai taip pat nurodė, jog teismas privalo sustabdyti bylą ir kreiptis į administracinį teismą CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais.

28. CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas pareiškėjų procesinio dokumento priėmimo klausimas, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės bylos stabdymo ar kreipimosi į administracinį teismą CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.