- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- e2-7-1174/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01950-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Ieškovas
- P. J.
- Atsakovas
- S. N.
- Trečiasis asmuo
- I. J., D. J.
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Arvydas Aranauskas, Vacys Milkonas, Aurelija Puzinienė
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Almai, Mažrimienei, Lilijai Drizgienei, Vilijai Rukšėnienei, Deimantei Martinaitienei, Jūratei Svobutienei, Indrei Mitkuvienei,
atsakovei S. N., jos atstovams advokatui Algiui Staškūnui ir advokatei Aurelijai Puzinienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. patikslintą ieškinį atsakovei S. N. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo, tretieji asmenys I. J., D. J., bei atsakovės S. N. priešieškinį ieškovui P. J. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovas P. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:
1.1. pripažinti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant ieškovui P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę kiekvienam į 1/2 šio turto dalį, kurio ½ dalies piniginė išraiška, yra 9 919,50 Eur;
1.2. pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: šulinį, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ir nuotekų rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant ieškovui P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę kiekvienam į 1/2 šio turto dalį, kurio ½ dalies piniginė išraiška, yra 6 191,50 Eur;
Šalies argumentai
1.3. pripažinti 11500/63201 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę kiekvienam į 1/2 šio turto dalį, kurio ½ dalies piniginė išraiška, yra 1 394,45 Eur;
1.4. pripažinti ieškovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos;
1.5. priteisti iš atsakovės S. N. ieškovo P. J. naudai visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.
Šalies argumentai
2. Atsakovė S. N. pateiktu priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovą P. J. iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovė 2023 m. liepos 19 d. pateikė prašymą solidariai paskirti ieškovui P. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui už piktnaudžiavimą procesu CPK 95 straipsnyje numatytą maksimalią - 5000 Eur baudą, kurios 50 procentų priteisti atsakovės S. N. naudai.
3. Ieškovas P. J. patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė S. N. daugiau nei 10 metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o bendro gyvenimo, partnerystės etape susilaukė vaiko - dukros B. J., kuriai šiuo metu yra 6 metai. Kartu su ieškovu ir atsakove taip pat gyveno atsakovės vaikai, kurių biologinis tėvas yra buvęs atsakovės sutuoktinis, ir kuriuos ieškovas su atsakove kartu užaugino, kaip savo vaikus. Ieškovą ir atsakovę siejo šeimoje puoselėjamų vertybių, bendrystės pagrindu sukurti faktiniai sutuoktinių santykiai, kurie truko daugiau nei 10 metų. Ieškovas ir atsakovė planavo bendrą ateitį, kartu tvarkė finansus, sprendė dėl jų panaudojimo bendroms reikmėms ne tik kasdieniame šalių gyvenime, buityje bet ir turėjo tikslą sukurti savo namus, būstą pritaikyti savo šeimos poreikiams, todėl nusprendė įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant kartu, kuriant bendrą ateitį gimė dukra, kuri kreipimosi į teismą dieną yra 6 metų amžiaus. Ieškovas pažymi, kad šalims įsigijus pirmąjį šeimos būstą, ieškovas ir atsakovė savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau šiuo adresu deklaravo ir jų dukros gyvenamąją vietą. Visos išlaidos ieškovo, atsakovės ir jų vaikų poreikiams tenkinti, kitam nekilnojamajam turtui įsigyti buvo kooperuojamos, kadangi šalys faktiškai gyveno kaip šeima ir ieškovui nė karto nebuvo kilusi absoliučiai jokia abejonė, kad šalių įsigijimas turtas galėtų būti traktuojamas kaip kažkurio atskira asmeninė nuosavybė.
3.1. Ieškovas ir atsakovė, nors ir nebuvo sudarę santuokos, gyvendami kartu, faktiškai sukūrė šeimą, bendru sutarimu ir bendromis pastangomis, pastarųjų sukurtos šeimos poreikiams tenkinti įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: 2014 m. vasario 5 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu šeimos gyvenamąjį būstą – butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), 19 839,00 Eur vertės, 2016 m. spalio 11 d. Pirkimo - pardavimo sutarties ir 2016 m. spalio 13 d. Susitarimo pakeisti sutartį pagrindu žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 8 374,00 Eur vertės, pastatą – gyvenamąjį namą, 1 920,00 Eur vertės, ūkinį pastatą, 257,00 Eur vertės; kitus inžinerinius statinius: šulinį, 32,00 Eur vertės ir nuotekų rezervuarą, 1 800,00 Eur vertės, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir kurio bendra vidutinė rinkos vertė 12 383,00 Eur, taip pat nekilnojamojo turto registre viešinamas, kaip atsakovės vardu įregistruota asmeninė nuosavybė; 2018 m. gegužės 21 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu 11500/63201 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), esančio greta aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, 15 327,00 Eur vertės. 2021 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė informavo ieškovą, kad ji išsikrausto gyventi į kitą miestą ((duomenys neskelbtini)) pas savo buvusį sutuoktinį. Ieškovui toks atsakovės sprendimas buvo netikėtas ir šokiravo, šalių bendravimas tapo sudėtingas ir konfliktiškas, ieškovui siekiant su atsakove susitarti tiek dėl jų dukros interesų užtikrinimo susidariusioje situacijoje, tiek dėl bendrai sukurto, įgyto turto pasidalinimo, pastaroji nebendradarbiauja. Kadangi ieškovas ir atsakovė faktiškai buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, esant aptartoms aplinkybėms susiklostė situacija, kurioje pažeistos ieškovo, kaip savininko teisės.
3.2. Nurodytą nekilnojamąjį turtą kartu su atsakove įgijo nuo bendro gyvenimo pradžios kaupdami santaupas, taip pat gaudami pajamas iš darbinės veiklos, o kartu būdami buvo finansiškai pajėgūs, pasitarė ir nusprendė sukurti naująjį šeimos būstą, atitinkantį šeimos lūkesčius bei poreikius, be kita ko investuoti ir į kitą, šiame ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą. Iš esmės, šalims sutarus, pastarųjų bendro gyvenimo metu uždirbtų, gautų pajamų dalis buvo skiriama gyvenamojo būsto įsigijimui ir remontui, likusią dalį skiriant ieškovo ir atsakovės šeimos poreikių tenkinimui, užtikrinant pilnavertę šeimos buitį ir šeimos narių aprūpinimą, patarnavimų už komunalines paslaugas apmokėjimą. Ieškovas būdamas lojalus atsakovei ir pastarąja visiškai pasitikėdamas, ne(si)tikėjo, kad ateityje šalių santykiai gali nutrūkti, bus komplikuoti, todėl nesuprato, kad bendrai kuriamo, perkamo nekilnojamojo turto dokumentų įforminimo, registracijos klausimai ginčo atveju taps esminiais, taigi nesuprasdamas nekilnojamojo turto įgijimo ir registravimo atsakovės vardu, pasekmių, neprieštaravo tokiai pozicijai. Ieškovas vėlgi paaiškina, kad nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), šalys įsigijo siekdamos sukurti savo šeimos būstą, jį bendromis lėšomis ne tik įgijo, bet ir investuodami savo bendrą darbą atliko remontą, pritaikė savo norams ir poreikiams, todėl, vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, nurodytas butas pripažintinas ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad ieškovo ir atsakovės dalys yra lygios, t. y. ieškovo nuosavybės teisė yra 1/2 dalis, o atsakovės - 1/ 2 dalis. Žemės sklypą, gyvenamąjį namą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), šalys bendromis lėšomis įsigijo norėdamos investuoti į ateitį, nusprendė turtą suremontuoti ir pritaikyti šeimos poilsiui, o galbūt netgi ir gyvenimui ateityje, todėl, vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, nurodytas nekilnojamasis turtas pripažintinas ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad ieškovo ir atsakovės dalys yra lygios, t. y. ieškovo nuosavybės teisė yra 1/2 dalis, o atsakovės - 1/ 2 dalis. Ieškovas ir atsakovė 11500/63201 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo siekdami dar labiau užtikrinti šeimos finansinę gerovę, pasitarę ir nusprendę, kad geriausia bendrų lėšų investicija būtų į nekilnojamąjį turtą, todėl, vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, nurodytas nekilnojamasis turtas pripažintinas ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad ieškovo ir atsakovės dalys yra lygios, t. y. ieškovo nuosavybės teisė yra 1/2 dalis, o atsakovės - 1/ 2 dalis.
3.3. Ieškovas iš savo asmeninių lėšų įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, t. y. sumokėjo už šią transporto priemonę 300,00 Eur ir tokiu būdu tapo nurodyto daikto savininku, tačiau transporto priemonės registracijos liudijime fiksuotas transporto priemonės registracijos atsakovės S. N. vardu faktas. Aptariamu atveju ieškovas teikia teismui įrodymą - 2021 m. liepos 2 d. pinigų priėmimo kvitą Serija KL Nr. 008, paneigiantį atsakovės nuosavybės teisę į automobilį, kartu, laikytiną teisiniu pagrindu keisti transporto priemonės registravimo duomenis, taigi įrodantį, kad ieškovas sumokėjo už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ir ši nuosavybės teise priklauso P. J.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovas patikslintu ieškiniu reiškia papildomą reikalavimą – pripažinti, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui.
Atsiliepimas
4. Atsakovė S. N. pateiktu priešieškiniu ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti nurodydama, kad ieškinys pagrįstas išgalvotais ir melagingais teiginiais. Ji su ieškovu susipažino 2010 metų balandžio mėnesį internetinėje pažinčių svetainėje, kai abiem byrėjo santuoka, tačiau po savaitės pokalbių, susitikimų, bendravimas nutrūko, nes ji išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę. Po metų parašė jam sveikinimą su gimtadieniu žinute ir jis labai greitai „įsiveržė“ į atsakovės gyvenimą liaupsėmis, komplimentais, gėlėmis. 2011 m. balandžio 24 dieną jis apsilankė tėvų dovanotame bute ir labai greitai ėmė lankytis dažniau, vis pasilikdamas nakčiai. Daugiau nei 3 metus ieškovas neturėjo jokių pajamų, jo užsiėmimas buvo šachmatai internete ir kelionės miškan pašerti žvėrelius, medžioklė bei laikas Vokietijos aukcionuose internete, kur pardavinėjama atributiką skirtą medžioklei. Iš antstolių 2014-2016 metais jis gaudavo patvarkymus dėl skolų didelėmis sumomis išieškojimo. Jų sumokėti neturėjo galimybių, nes gyveno atsakovės sąskaita. Antstolių patvarkymai ir pranešimai jam buvo siunčiami į adresu (duomenys neskelbtini), į jo nuomojamą butą. Jam įsipareigojus grąžinti skolas, per keletą kartų paskolino apie 10 000 Lt, kurių jis niekada negrąžino. Dėl savo patiklumo skolos raštelių ar vekselių nepaėmė. Akivaizdu, kad jis naudojosi atsakove, jos pinigais. Ieškovas skundėsi sunkiu gyvenimu, skolomis, bijojo kreditorių ir skambučių. Ieškovas yra geras psichologas. Jis labai gražiai, be skatiko kišenėje atsakovę liaupsino, kokia ji graži, nuostabi, tobula mama, rūpestinga moteris, puiki darbuotoja, meistrė ir tuo pačiu išnaudojo be jokių skrupulų gyvendamas iš atsakovės uždirbtų pinigų. Jį buvo išvariusi iš savo namų ne kartą, tačiau jis vis grįždavo ir maldaudavo atleidimo, vis pasigailėdavo. Keletą metų jis niekur nedirbo ir jokių pajamų neturėjo, palaipsniui jo dėmesys išblėso, o gyvenimas kartu tapo pragaru, keletą metų intensyviai girtavo, jokio dėmesio nei atsakovei, nei vaikams nerodė.
4.1. Jau po kelių bendro gyvenimo metų pradėjo žeminti ir įžeidinėti vaikų akivaizdoje, grasinti paversti psichine ligone, nors pats vartoja įvairius vaistus be gydytojų receptų, įskaitant ir nervus raminančius, jo elgesys tapo neadekvatus, o emocinė būsena nestabili. 2018 metais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą dėl jo smurtinių veiksmų prieš atsakovę, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris dėl pačios klaidos buvo nutrauktas su ieškovu susitaikius. Ieškovas ir toliau savo elgesio nepakeitė: terorizavo, įžeidinėjo, žemino vaikų akivaizdoje, vaikai pradėjo ginti ir reikšti jam pastabas, kad negražiai elgiasi su jų mama, per daug girtauja. Jis tada nusitaikė į jos sūnų Ž. N., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, jį pradėjo terorizuoti, stumdyti, įžeidinėti mažametį vaiką ir grasinti jam. Šiuo metu prieš ieškovą P. J. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo žiauraus elgesio atsakovės sūnaus Ž. atžvilgiu. Dėl savo ir vaikų saugumo persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir toliau ją persekioja, ne kartą kvietė policijos pareigūnus dėl tariamos grėsmės jų bendros dukros B. J. gyvybės. Tokių santykių kontekste ji niekada nesiejo savo ateities ir bendro gyvenimo su ieškovu ir nepuoselėjo jokių tikslų įgyti bendro turto. Ieškovas su ieškiniu jokių įrodymų apie tai, kaip prisidėjo prie jos vardu įregistruoto nekilnojamo turto įgijimo, nepateikė, tokių įrodymų ir neturi. Šis ieškinys iš esmės yra jo kerštas atsakovei, už tai, kad jį paliko. Jokių savo pajamų, į atsakovės turtą jis neinvestavo ir jokios bendros nuosavybės pagal tariamą jungtinės veiklos sutartį nekūrė.
4.2. Visas ieškovo nurodomas turtas yra įgytas atsakovės asmeninėmis lėšomis ir pardavus jai dovanotą turtą. Ji ilgą laiko tarpą dirbo Jungtinėje Karalystėje, kur uždirbo nemažas sumas, iš Anglijos parsivežė apie 16 000 svarų, važiavo dirbti į Norvegiją, kur uždirbo apie 20 000 litų. Skyrybų metu 2010 metais buvęs sutuoktinis D. N. pervedė 30 000 litų už sūnaus D. išlaikymo laikotarpį iki jo pilnametystės ir vėliau savanoriškai teikė vaikams išlaikymą. 2011 m. sausio 14 d. tėvai K. ir S. M. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jį suremontavę, apstatę naujais baldais, apsigyveno. 2014 metais dirbo ne tik (duomenys neskelbtini) įmonėje, bet dar ėmė vykdyti individualią veiklą. 2014 metais įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), mieste iš savo pajamų, uždirbtų vykdant individualią veiklą. 2016 metais ėmė pardavinėti tėvų dovanotą butą (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu metu ieškojo kito nekilnojamo turto, į kurį galėtų investuoti pinigus, pardavusi dovanotą butą. 2016 metais nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini), 2018 metais miško sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovas pripažįsta, jog tarp atsakovės ir jo nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis, tačiau jis siekia įrodyti, jog buvo sudaręs žodinę jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė nurodo, jog jokio susitarimo nei rašytine forma, nei žodžiu nebuvo sudarę.
Šalies argumentai
4.3. Ieškovas nurodo, kad iš savo asmeninių lėšų įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas atsakovės S. N. vardu. Atsakovė ginčo automobilį yra įgijusi sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį ir jos pagrindu įregistruodama jį savo vardu. 2021 m. vasarą ieškovas pats pasiūlė atsakovei pigiai įsigyti automobilį (duomenys neskelbtini), kurį parduoda (duomenys neskelbtini), šioje įmonėje, tuo metu, direktoriaus pareigas ėjo jo brolis J. M.. Jis nurodė, kad automobilis parduodamas už 800 Eur. Tokia kaina atsakovę tenkino, todėl ji sutiko ir perdavė ieškovui 800 Eur. Kaip vėliau paaiškėjo, į įmonės kasą buvo įnešta tik 300 Eur. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su atsakove, jis teisiškai registruotas jos vardu. Todėl ir šis reikalavimas turi būti atmestas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
5. Tretieji asmenys I. J., D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teisme gautas prašymas, bylą nagrinėti tretiesiems asmenims bei jų atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
6. Ieškovas P. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir nurodė, kad susipažino su atsakove 2010 metais, po dviejų savaičių išsiskyrė, ji išvažiavo į užsienį. Grįžusi iš užsienio, pasveikino su gimtadieniu, kartu pardėjo gyventi nuo gimtadienio 2011 metais. Atsakovės sūnus gimęs 2011 metais, kuris galėjo būti ieškovo sūnus, todėl darė DNR tyrimus, nors vaiko tėvas buvo ne ieškovas, jis sūnų augino kaip savo, juo rūpinosi. Vyresnįjį sūnų atsakovė buvo palikusi pas tėvų, ieškovas pasiūlė surasti didesnį būstą, kad galėtų visi kartu gyventi. Nusprendė įsigyti būstą, planavo dar vieną vaiką. S. surado būstą, tam reikėjo pinigų. Ieškovas galvojo, kaip būsto pirkimui užsidirbti pinigų, jis pasiūlė atsakovei atsidaryti individualią veiklą ir ją supažindino su ilgamečiu pažįstamu, (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakovė pasirašė sutartį darbams, nes ieškovas dėl turimų skolų negalėjo naudotis savo sąskaitomis. Visus sutartus darbus atliko ieškovas, nes be jo tų darbų atlikti negali niekas, lituoti tam tikras detales padėjo ir atsakovė. Skubos tvarka atlikti darbai, pervesti pinigai į atsakovės sąskaitą, už kuriuos įsigytas butas. Minėto buto įsigijimui, avansui, pinigus į atsakovės sąskaitą ieškovo prašymu atliko S. R. Įsigijus butą, šalys pradėjo gyventi tame bute, kartu gyveno ir atsakovės vyresnysis sūnus. Buto (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijimui buvo panaudoti iš (duomenys neskelbtini) gauti pinigai, atsakovei priklausantis nuosavybės teise butas nebuvo parduotas, jis buvo išnuomotas. Tvarkė įsigytą butą, keitė langus, darė remontą, visi pinigai buvo uždirbti ieškovo, vedė bendrą ūkį, buvo net atsakovę įdarbinęs pas pažįstamus. Jų šeima per mėnesį išleisdavo 2000-3000 Eur, už darbą gaudavo ir grynųjų pinigų, kuriuos atiduodavo atsakovei grynais arba pinigus įnešdavo į atsakovės banko sąskaitą. Dalį (duomenys neskelbtini) uždirbtų pinigų atsakovė išgrynino, pinigus panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, pragyvenimui, maistui, būsto remonto darbams. Ieškovo tėvai suorganizavo darbą mokykloje, kartą ar du kartus per savaitę atsakovė vykdavo į darbą, užmokestis buvo mažas, kelionės išlaidos buvo didesnė, tai buvo pramoga, bet ne uždarbis. Atsakovė visada ieškovui priekaištavo, kad jie naudojasi ieškovo tėvams priklausančia sodyba, investuoja į ją pinigus, todėl bendrai nusprendė įsigyti sau sodybą, atsakovė surado sodybą, visus pirkimo sutarties reikalus derino ieškovas, sodyba apžiūrėti vyko abu kartu, atsakovė pasirašė tik ant pačios sutarties pas notarą. Pirkdamas nekilnojamąjį turtą ir jį sutikdamas registruoti atsakovės vardu ja pasitikėjo, galvojo, kad jų santykiai nenutrūks, planavo kartu auginti vaikus. Kai nupirko sodybą, buvo sienos ir stogas išdraskyti paukščių, dėjo stogą, betonavo grindis, atliko kitus remonto darbus. Darbus planavo kartu, labai daug laiko praleisdavo gamtoje, kepdavo dešreles ir per karantiną. Sodybos pirkimui buvo panaudota likusi dalis pinigų iš sutarties su (duomenys neskelbtini) ir bendrai uždirbti bei abiejų taupyti pinigai. Sutarties pagrindinius darbus išskirtinai atliko ieškovas, jis baigęs elektronikos inžinerinę, kad sistemą paleisti, reikia daug žinių, atsakovė buvo kaip asmuo, per kurį perleisti pinigai, dokumentų pasirašymas, atsakovė padėdavo tas detales sudėlioti plokštėje su pincetu, jis užbaigdavo pagaminti ir sumontuoti visą įrenginį. Atsakovė vykdė individualią veiklą, sausio pradžioje pasirašė sutartį, buvo sutarta, kad sąskaitos bus apmokėtos greit, darbų už 60 000 litų buvo atlikta pirminės sąskaitos skubos tvarka, kiti darbai dar nebuvo atlikti, pinigai panaudoti buto pirkimo. Nes jau buvo pasirašę preliminarią buto pirkimo - pardavimo sutartį. Kitų užsakymų nebuvo, tai buvo vienkartinis sandoris. Nuo 2010 m. darbo stažą šioje srityje turi, nuo 19 metų dirba oficialiai, dirbo ne vienoje įmonėje, buvo atsidaręs ir savo įmonę vien su transporto kontrole. Bankrutavus jo įmonei, atsidarė su kolega kitą įmonę, turėjo įsiskolinimo, teko pasirašyti vekselius, antstolė vykdė išieškojimus pagal vekselius. Neprisidėjusi atsakovė prie pagrindinių darbų atlikimo, ji augino vaikus. Atsakovė buvo išvažiavusi į Angliją, toli gražu iki buto įsigijimo. Už jos uždirbtus pinigus įsigijo tėvai butą (duomenys neskelbtini) g., kurį vėliau tėvai jai ir padovanojo. Kiekvieną savaitę buvo įnešamos didelės pinigų sumos, trūko pinigų, ji pardavė savo butą. Pardavus butą, pinigai iškeliavo jos asmeninėms reikmėms, ji buvo pradėjusi mokytis, pirko brangias priemones. Kadangi turi problemų su antstoliais, jis įsigytą turtą registravo atsakovės vardu, kad ji jaustųsi saugi. Gavo pranešimą, kad parduodamas miškas, kuris ribojasi su jų žeme, todėl nusprendė įsigyti ir mišką iš bendrų uždirbtų ir sutaupytų pinigų. Abu šeimoje turėjo savo automobilius, automobilio, kurį prašo pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, sutartis sudaryta kaip darbuotojo su vadovu. Automobilis parduotas buvo atsakovei, bet apmokėjo už automobilį ieškovas. Atsakovė niekada nėra perdavusi jokių pinigų už automobilį, jos net nebuvo šalia, kai jis perdavė tuos pinigus, ten skyrėsi savininkas su direktoriumi, būtent todėl viskas vyko greituoju būdu. J. M. Registrų centre pasirašė automobilio pardavimo sutartį. Kai atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), ji buvo parašiusi, kad jis tą automobilį įsiregistruotų savo vardu, į atsakovės turimą automobilį nepretenduoja. Neprašė jam priteisti automobilio, kol atsakovė nepareikalavo jo grąžinti.
7. Ieškovas P. J., atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jo naujai pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė viso proceso metu teikė melagingus duomenis, jog jie nuo 2011 metų gyveno kartu, jog jis minėtų dokumentų negalėjo teismui pateikti dėl svarbių priežasčių, patėviui pakeitus seifo, kuriame jis laikė dokumentus, PIN kodą ir jo neprisiminus. Paaiškino, kad jis didelius pinigus namo nešdavo grynais pinigais, kad jų šeimos išlaidos per mėnesį būdavo iki 5 000 Eur vidutiniškai, jog grynais pinigais mokėjo mokesčius, remontavo butą, sodybą. Nurodė, jog atsakovė grįžusi iš užsienio niekur nedirbo, kad jis ne kartą atsakovę buvo įdarbinęs su juo susijusiose įmonėse, jog faktiškai atsakovė ten niekada nėra dirbusi.
Šalies argumentai
8. Ieškovo P. J. atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas prašė teismo pilna apimtimi tenkinti pateiktą patikslintą ieškinį, palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir nurodė, kad šalys bendrą gyvenimą pradėjo 2011 metais, gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškojo šeimai didesnio buto. Santuokos nebuvo sudarę, tačiau turėjo bendrą sutarimą, bendromis žiniomis, sudarius su (duomenys neskelbtini) sutartį, už gautus pinigus įsigyti butą (duomenys neskelbtini) g. Didžiąją dalį darbų pagal minėtą sutartį atliko ieškovas, jis turi tam reikalingų įgūdžių, išsilavinimą. Minėto buto avanso sumokėjimui buvo panaudoti ieškovo uždirbti ir į atsakovės sąskaitą S. R. pervesti pinigai. Ieškovas byloje neginčijo, jog jis turėdamas įsiskolinimų, negalėjo turėti turto, jog, kol neišsispręs ginčas, pinigai bus pervedami atsakovei ir turtas perkamas atsakovės vardu. Įsigydami bendrą turtą, nemanė, kad gali ateityje iškilti tokių ginčų. Atsakovė be ieškovo pagalbos negalėjo įsigyti šio turto, neturėjo tiek lėšų, neįtikėtina, kad už plokščių sulitavimą jai buvo sumokėta 128 000 litų suma, tokio pobūdžio darbas negalėtų būti įvertintas tokia suma. Atsakovė pati nurodė, kad buvo susitarimas dalintis uždirbtas lėšas po 50 procentų. Kad atsakovė dalį gautų pinigų išgrynino, tai nereiškia, kad pinigus atidavė būtent ieškovui, išgrynino apie 31 000 litų, S. R. į atsakovės sąskaitą pervedė 12 500 litų, atsakovės teigimu skirtus ieškovui. Atsakovės butas (duomenys neskelbtini) g. buvo pirktas būtent po sandorio su (duomenys neskelbtini) sudarymo. Pasibaigus minėtam sandoriui, atsakovė individualios veiklos daugiau nevykdė, tai buvo vienkartinis projektas, įgyvendintas bendru sutarimu. Atsakovė teigusi, jog butą pirko iš užsienyje uždirbtų pinigų, nepateikė jokių įrodymų, kad gavo nurodytą sumą, kad sutaupė būtent tokią sumą, jos nurodytas darbo laikas neįtikinamas, jog galima dirbti po 20 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Liudytoja V. K. nematė atsakovės gautų pinigų, tik nurodė galimą sumą, mokėtą grynaisiais pinigais. Iš sutuoktinio atsakovė gavo pinigus prieš 2-3 metus, galimai juos išleido savo buto remontui, pragyvenimui. Ieškovas aktyviai dalyvavo viso nekilnojamojo turto įsigijime, tiesiogiai dalyvavo derinant sutarties sąlygas. Iš (duomenys neskelbtini) ne visos gautos pajamos buvo panaudotos buto įsigijimui, dalis gautų pinigų buvo panaudota ir sodybos, žemės pirkimui. Sodybos pirkimui E. M. paskolino atsakovei 7 000 Eur sumą, kurią grąžino ieškovas. Automobilis keliaudavo su ieškovu iš įmonės į įmonę, automobilis buvo pirktas ieškovo darbui, atsakovė turi įsigijusi kitą automobilį savo reikmėms, ieškovas pretenzijų neturi. Šalys gyvendamos kartu veikė bendros jungtinės veiklos pagrindu, apjungdamos bendras žinias, gebėjimus ir už gautas lėšas įsigijo nekilnojamąjį turtą.
9. Ieškovo P. J. atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovė pakeitė savo poziciją dėl gaunamų pajamų grynais pinigais, ankstesniuose teismo posėdžiuose teigdama, jog visus mokėjimus atlikdavo tik kortelėmis ar bankiniais pavedimais. Nėra aiškus atsakovės nurodymas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, jog nuo 2011 metų yra su ieškovu sugyventiniai, jog jų bendras gyvenimas prasidėjo tik gimus dukrai. Atsakovė nėra teismui pateikusi visų savo banko sąskaitų pilnų išrašų, pateikusi tik konkrečius bankinius pavedimus, kas jai naudinga. Nurodė, jog ieškovas neturi tikslo vilkinti proceso, nes jis negyvena ginčo bute, priėmus galimai jam palankų sprendimą, galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, jog ieškovui buvo pataręs neteikti teismui papildomų dokumentų, teismui išėjus priimti procesinio sprendimo.
10. Teismo posėdžio metu atsakovė S. N. prašė patikslintą ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2011 m. sausio 14 d. padovanojo tėvai jai butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš kur ieškovas pasakoja, kad tai už jos pinigus pirktas, ji nežino. Jiems susipažinus vaizdavo labai nelaimingą, prasitarė, kad skolingas bankui, ji tuo metu turėjo daug pinigų iš užsienio, sutuoktinis buvo perdavęs 30 000 litų, prašė paskolinti pinigų. Verkšleno, kad jai nepristatys 4 000 litų, jam bus blogai. Ji vis skolino pinigus ieškovui, po kelių mėnesių jų keliai įsiskyrė. 2012 m. gegužės mėnesį išvažiavo į Norvegiją dirbti, parsivežė apie 20 000 litų, vėl tai pagyveno kartu, tai išeidavo. Pinigų jis tikrai neturėjo. Tuo metu nuomojosi butą, turėjo įsiskolinimą, prašė paskolinti, 800-900 litų komunaliniams mokesčiams. Buvo pasiskolinęs nemažą pinigų sumą, tėvų dovanotame bute gyveno iš atsakovės pinigų, atsakovė pirko rūbus. Atsakovei pradėjus prašyti skolintų pinigų, jis sakė, kad sugalvojo planą su (duomenys neskelbtini), ji atsidarė individualią veiklą, pasirašė su (duomenys neskelbtini) sutartį, ten nieko nebuvo sudėtinga, jos sūnus taip pat litavo plokštes, viską mokėjo užpildyti ir programavo, už darbą gavo apie 100 000 litų, buvo sutarę, kad taip ji galės susigrąžinti (užsidirbti) skolą iš ieškovo. Už darbą gavo pajamas, ji litavo detales ir gavo pinigus. Surado butą, iš savo sąskaitos pervedė 7000 Lt už butą avansą, likusius pinigus pervedė nupirkus butą, gavus pinigus iš (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą, kai išvykusi į užsienį dirbti buvo vienas vaikas, antrą kartą išvyko į Norvegiją 6-8 savaitėm, vaikus prižiūrėjo tėvai. Per 8 savaites parsivežė apie 20 000 litų. 2012-2013 tuo metu Anglijoje turėjo savo sąskaitoje apie 8 000 svarų. Pateikė 30 000 litų sutuoktinio pervestus alimentus padidintus. Dėl įsigyto buto (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo bendro susitarimo su ieškovu, ji turėjo savo uždirbtų pinigų, matė antstolio ieškojimus, nenorėjo su tuo žmogumi jokių sieti santykių, jis turėjo apie 130 000 litų 2014 metais skolos, su tokiu žmogumi ji neketino kurti ateities. Tėvai duodavo po 200 Eur, tėvai apipirko vaikus, tėvai sumokėjo už mišką, o ieškovas nori prisiteisti kaip savo. Norvegijoje 2012 metais parsivežė per 6-8 savaites apie 20 000 litų, už gyvenimą, maistą nemokėjo, nes gyveno pas draugę, dar ir lauktuvių parsivežė. Miegojo po 2-3 valandas, apie 6-8 objektus per parą valė, dirbo septynias dienas. Į Angliją buvo keletą kartų išvažiavusi, 2010 metų pabaigoj grįžo, 2012 metų pabaigoje buvo Anglijoje, kūdikį paliko pas savo tėvus, ieškovas turbūt buvo išėjęs ar buvo išvariusi, parsivežė 8000 litų, dirbo viešbutyje ir greito maisto restorane. Valandų buvo daug, 14-18 val. abu darbai buvo vienas netoli kito, apie valandą važiuodavo. Lietuvoje dirbo grožio srityje, kirpykloje, grožio industrijoje, pusę dienos administracinį darbą, dienos centre, mokytoja dirbo. Buvo laikas, per dieną uždirbdavo ir šimtą litų. Ieškovas atsakovę papirko komplimentais, todėl ir sutiko gyventi, vaikas atsirado. Dėl skolų nesikreipė niekur, nebuvo dokumentų, kurie patvirtintų skolas. Visada ieškojo didesnio buto, tai buvo atsakovės iniciatyva, visada svajojo apie didesnį butą. Rado tinkantį butą, ieškovas žadėjo skolą grąžinti. Kalbėdavo garsiai, kad nori buto, ieškovas žinojo. 2013 m. pabaigoje pradėjo pravedinėti po 4000 litų kelis pavedimus, su rizika, kad jei kas, parduos tėvų dovanotą butą. 2014 metų pradžioje buvo pervesta didelė pinigų suma. Sudarius sutartį su (duomenys neskelbtini), buvo sakę, kad reikės padaryti tam tikrą kiekį darbų, kuro matuoklių. Darbuotojas R. V. montavo kuro matuokles, su sūnumi didžiąją dalį darbų padarė ji pati. Ar ieškovas atliko darbus, ji nežino. Kiek transporto priemonių buvo įdiegtų sistemų – daug. (duomenys neskelbtini) sandoris nebuvo bendrai sugalvotas verslo modelis, projektą viena padarė, ieškovas tik tarpininkavo. Nuo ryto iki vėlumos ji dirbo, ieškovas pramogavo. Su darbų vadovais tarpininkauti padėdavo ieškovas. Kas darbų aktus pasirašinėdavo, neprisimena. Užsidirbusi pinigų, norėjo įsigyti sodybą, jog vaikai galėtų gyventi sodyboje. Ieškojo apie du metus sodybos, (duomenys neskelbtini) miestelyje susitiko su brokeriu. Apie 7-8000 Lt reikėjo pasiskolinti, pinigus paskolino iš E. M., juos grąžino pardavusi savo butą, nepamena, kas skolino pinigus, ji ar J. Sodyba negyvenama buvo, nuostabi gamta, buvo naujai pakeistas stogas, su šeima apšiltino visą namą polistirolu, sudėjo langus, atliko remonto darbus, dėl kurių kreipėsi į savo buvusį sutuoktinį. Ieškovo iniciatyva buvo suorganizuotos lentos. Terasos nebuvo, grindys buvo įlūžusios, durys buvo, langų nebuvo. Garažo stogą remontavo tėvas, namo vidaus stogą apšiltino, neprisimena, kas atliko darbą, neatsimena, kas stogą šiltino, langus sudėjo, sutartį pati sudarė dėl langų. Darbai atlikti, darbus atliko patys, medžiagas pirko iš šeimos lėšų. Sodybai kiek išleido, neskaičiavo. Butą įsigijus keitė langus, duris, vaikų kambarius remontavo 2019 metais vasarą. 2017-2018 metais tėvai net maistui davė pinigų. Ir dabar tėvai padeda. Mišką pirko už tėvų pinigus, ji susitvarkė ūkininko veiklą, kad galėtų pirkti mišką. Ji niekad nebūtų išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), jei būtų taip gerai buvę su ieškovu. 2021 birželio mėnesį sužinojo, jog J. ketina pardavinėti automobilį, tą dieną ieškovas paėmė aštuonis šimtus iš jos, lyg sumokėjo 300 Eur. Automobilis yra jos, ji sumokėjo ir jį įregistravo savo vardu. Pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė Regitroje, pinigus padavė ieškovui, nes pardavė ieškovo brolis. Pirma padavė pinigus, paskui pasirašė sutartį.
Atsiliepimas
11. Atsakovė S. N., atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovo pateiktuose papildomai dokumentuose (ieškinyje) yra nurodytos pajamos, jai auginant vaiką, grįžusi į Lietuvą iš užsienio ji turėjo sąskaitoje 23 000 Lt. Ji neneigia, kad dirbo su ieškovu susijusiose įmonėse, nes užsienyje buvo įgijusi žinių, reikalingų ieškovo įmonei. Nurodė, jog remontas bute, vaiko kambaryje baigtas 2018 metais, sodyboje remonto darbai vyko 2016-2018 metais, bute remontas dar dabar nėra baigtas, todėl ieškovo pateikti papildomai dokumentai galimai yra jo broliui pirktos statybinės medžiagos, nes brolis 2021 metais vykdė savo namo rekonstrukciją. Pati negali pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, nes visi dokumentai pas ieškovą. Ieškovo pateikti komunalinių mokesčių mokėjimai, lapeliai pildyti atsakovės, ji duodavo grynųjų pinigų, kad ieškovas sumokėtų mokesčius, paaiškino, jog dirbo grožio srityje, gaudavo pajamų grynaisiais. Ginčo laikotarpiu atsiskaitinėjo bankiniais pavedimais, tačiau turėjo ir grynųjų. Papildomai paaiškino, jog negalėjo gyventi su ieškovu nuo 2011 metų, nes buvo išvykusi dirbti į užsienį.
12. Atsakovės S. N. atstovė advokatė Aurelija Puzinienė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių priešieškinio reikalavimų atsisako, prašo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio ir prašė patikslintą ieškinį atmesti nurodydama, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tam tikrais laikotarpiais epizodiškai gyveno kartu ir turi bendrą dukrą, tačiau tarp šalių kilo ginčas nuo kada jie pradėjo gyventi drauge. Atsižvelgiant į vaiko gimimo laikotarpį, yra akivaizdu, jog butas (duomenys neskelbtini) g., dėl kurio buvo sudaryta Preliminari sutartis 2013 m. gruodžio mėn. ir pagal kurią atsakovė iš savo banko sąskaitos atliko avansinius 15 000 Lt sumoje mokėjimus, negalėjo turėti tikslo įsigyti būstą nei dėl šeimos pagausėjimo, nei dėl „bendrų santaupų“. Šalių paaiškinimai iš esmės paneigia galimybę buto įsigijimo metu egzistuoti bendroms santaupoms, nes abiejų šalių yra pripažįstama, kad atsakovė santykių pradžioje per kelias paskolos paskolino ieškovui apie 10 000 Lt, ieškovo teigimu - 7000 Lt, kas patvirtina, jog šalys pinigines lėšas valdė atskirai. Ieškovo prašymu pervestus pinigus už jo turimas skolas Ž. Š. byloje tai pagrindė atliktais 2012 m. kovo 16 d. – 3 000 Lt sumai ir 2012 m. kovo 17 d. - 2000 Lt sumai mokėjimo pavedimais. Ieškovas savo ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe iš esmės grindžia gyvenimo kartu su atsakove faktu, nors pareikšdamas ieškinį pats negali nurodyti tikslios gyvenimo kartu pradžios. Atsakovę ilgą laiką su ieškovu siejo trumpalaikiai romanai, tik po vaiko gimimo pradėjo gyventi S. N. bute. Atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-1878-721/2020 dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo yra nurodyta, kad vaiko tėvas „nuo dukters gimimo (2015-07-31 d.) visiškai neteikia būtino, bent ir minimalaus išlaikymo, vengia rūpintis dukros priežiūra bei auklėjimu“. Ieškovas 2023 m. vasario 14 d. teismo posėdyje pripažino jog tai buvo ne susitarimas, o ieškovo sprendimas ir galėjo registruoti ginčo turtą kieno nori vardu.
12.1. Ieškovas sudarytos bendros jungtinės veiklos žodinės sutarties motyvą grindžia savo sunkia finansine padėtimi ir tuo metu turimomis skolomis, problemomis su antstoliais, o susitarimo tikslas, dėl ko visos ginčo sutartys buvo įformintos atsakovės vardu. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas galėjo prisidėti pinigais ginčo turtui įsigyti, realiai jo pajamos visą ginčo laikotarpį buvo minimalios. Ieškovas didžiąją dalį bylos skyrė analizei S. N. gautoms pajamoms iš (duomenys neskelbtini), tačiau be savo žodinių paaiškinimų, negalėjo pateikti nė vieno įrodymo kaip jis kitaip prisidėjo prie šios sutarties, išskyrus tarpininkavimą ir savo turimus ryšius, S. N. įregistravo ir vykdė teisėtą veiklą, gavo teisėtas pajamas, susimokėjo mokesčius, atsiskaitė už tarpininkavimą su ieškovu ir to neneigė, tiksliai ir aiškiai nurodydama visas sumas, paaiškindama faktiškai savo atliktus darbus, dokumentuose esančią informaciją. Dalis jos butui įsigyti pinigų, gautų iš (duomenys neskelbtini) yra teisėtai uždirbti ir panaudoti asmenine nuosavybės teise, įsigyjant ginčo butą, ieškovas išgrynintų gautų lėšų fakto neneigė, tik nurodė, kad jie buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovo teismo posėdžiuose duoti paaiškinimai dėl jungtinės veiklos susitarimo prieštaringi, buvo teigiama, jog ieškovas siekė, kad atsakovė, jiems gyvenant kartu, jaustųsi saugi, tai, kad jis negalėjo ant savęs forminti, nes turėjo skolų, tai, kad toks susitarimas tarp šalių iš viso neegzistavo, nes visi pinigai buvo neva tik jo. Ieškovas niekada neturėjęs ir neturintis nekilnojamojo turto, atsakovė jau valdė nuosavybės teise turtą, ne kartą vyko dirbti į užsienį ir priešingai, nei ieškovas, niekada neturėjo tretiesiems asmenims skolų, kurias reikėtų vykdyti priverstine tvarka ar atlikti neteisėtus veiksmus, siekiant jų nevykdyti.
12.2.Atsakovei įsigyjant pirmąjį ginčo objektą - butą (duomenys neskelbtini) g., 2014 m. vasario 5 d. šalys negyveno kartu, nes atsakovė dirbo ir ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, iš kurios grįžo tik 2013 m. lapkričio 6 d., turėdama tikslą įsigyti butą. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos parodymus, jog 2012 m., 2013 m. (sveikatos draudimo kortelė, banko kortelė, atlyginimo apskaičiavimai, grįžimo į LR įrodymas) ji dirbo Didžiojoje Britanijoje, turėjo santaupų, ir net fiziškai negalėjo gyventi su ieškovu, kuris tuo metu nuomojo gyvenamą būstą. L. V. K. patvirtino, jog tik po dukters gimimo šalis matė, kad gyveno kartu. Byloje yra pateikta bute deklaruotų asmenų pažyma, kurių tarpe nėra ieškovo, patvarkymai iš antstolių siųsti 2014 m. P. J. buvo adresuojami (duomenys neskelbtini), o 2015 m. adresuojami (duomenys neskelbtini), adresu. Atsakovė, grįžusi į Lietuvą iš Anglijos Karalystės 2013 m. lapkričio 6 d., buto pardavėjui M. M. 2013 m. gruodžio 8 d. pervedė 4000 Lt, 2013 m. gruodžio 10 d. pervedė 4000 Lt, 2013 m. gruodžio 12 d. pervedė dar 4000 Lt, 2013 m. gruodžio 13 d. pervedė 3000 Lt, ir sudarius pagrindinę buto Pirkimo pardavimo pervedė 50 000 Lt. Nors atsakovė mokėjimo pavedimais apmokėjo už butą iš savo asmeninių sąskaitų buto (duomenys neskelbtini) g. kainą - 65 000 Lt, ieškovas viso proceso metu bandė teismą įtikinti, kad atsakovės su (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis neva yra apsimestinė ir visos gautos pajamos pagal šią sutartį yra jo uždirbti pinigai. Ieškovas pats nurodė, kad atsakovė padėjo ant matuoklės plokštės sudėlioti detales, nurodęs tokios detalės kainą 0,50 ct, savo žodžių nepagrindė jokiais įrodymais, kokia yra rinkoje S. N. atliktų darbų vertė. Liudytojas J. A., buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius, negalėjo atsakyti ar atsakovei pagal sutartį galėjo būti sumokėta tik už plokštes, patvirtino, kad ieškovas dirbo visus darbus, kuriuos nurodė kaip „įdiegimo ir monitoringo darbai“. Iš paties ieškovo pateiktų sąskaitų, darbų atlikimo aktų, jų priedų matyti, kad atsakovė neatliko „įdiegimo ir montavimo“ darbų, o darbams, kurių ji nesugebėjo atlikti, samdė R. V., su kuriuo atsiskaitė grynais pinigais. Nors R. V. teismui neigė dirbęs atsakovei, kad 2014 m. sausio mėnesį buvo nedarbingas, tačiau teismo išreikalautuose duomenyse matyti, kad R. V. nedarbingas buvo tik nuo 2014 m. vasario mėnesio. Liudytojas patvirtino, kas jis geba atlikti aktuose numatytus darbus ir kad juos yra įmanoma atlikti per pakankamai trumpą laikotarpį. Liudytojas paneigė ieškovo teiginius, jog jis tik vienas geba atlikti tokius darbus. Atsakovė neneigė fakto, kad jei ne ieškovo tarpininkavimas, jį nebūtų sudariusi sutarties su (duomenys neskelbtini), kad būtent šiame susitarime egzistavo bendra jungtinė veikla, pagal kurią ji pusę gautų lėšų išgrynino ir atidavė už tarpininkavimo veiksmus ieškovui. Tačiau šis ieškovo pasiūlymas šiai veiklai atėjo atsakovei pareikalavus grąžinti jai turimą skolą, o ne bendram būstui įsigyti. Ieškovas niekada nesirūpino butu, jo neišlaikė, nemokėjo už komunalines paslaugas, jo pateiktos į bylą remontuojamo buto nuotraukos, bendraujant su dukra, nėra užfiksavusios nė vieno fakto, iš kurio būtų įmanoma konstatuoti, kad ieškovas pats asmeniškai prisidėjo prie buto pagerinimo savo darbu.
12.3. Atsakovė leistinais rašytiniais įrodymais įrodė, jog turėjo iki buto įsigijimo santaupų dirbdama užsienyje, buvo gavusi iš buvusio sutuoktinio vienkartinę išmoką sūnaus išlaikymui 30 000 Lt sumą, atsakovei nuolat finansinę paramą teikė ir jos tėvai, kurie apklausti kaip liudytojai K. ir S. M. patvirtino, kad dukrai davė 10 000 Lt pardavę mazuto siurblinę bei 8 000 eurų ar 8 500 eurų miškui įsigyti. Ieškovas niekaip ir negalėjo paaiškinti iš ko buvo grąžinta kelioms savaitėms paimta liudytojui E. M. 7 000 Eur paskola, ieškovas neįrodė savo teiginių apie gautas pajamas, leidžiančias kiekvieną mėnesį patirti 2000-3000 Eur išlaidų. Ieškovo teiginiams paneigti, jog atsakovės tėvai neturėjo iš kur tokį butą nupirkti, atsakovė pateikė į bylą iš VĮ „Registrų centras“ išrašą su istorija, kuris patvirtina atsakovės ir liudytojų duotus parodymus, kad K. M. 2014 m. gegužės 13 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė pastatą - mazuto siurblinę, t. y. turėjo ir pardavė kito turto bei disponavo gautomis savo nuožiūra. Ieškovas santaupų neturėjo, 2014 – 2015 metais išduoti vykdomieji raštai dėl 119 638, 97 Lt išieškojimo iš ieškovo, ieškovas panašiu laikotarpiu iš atsakovės skolinosi 7 000 Lt – 10 000 Lt, kurių grąžinimui pasiūlė jai įkurti individualią veiklą, iš kurios ji galėsianti užsidirbti. 2014 metais buto (duomenys neskelbtini) g. pirkimo metu ieškovas neturėjo jokių asmeninių lėšų šiam turtui įsigyti. Ieškovo paaiškinimai apie pinigų pasiskolinimą iš atsakovės patvirtina, kad šalys pinigines lėšas valdė atskirai, ieškovas niekada nebuvo deklaruotas atsakovės bute.
12.4. 2016 m. spalio 11 d. sudaryta sodybos pirkimo-pardavimo sutartis buvo išimtinai apmokėta iš asmeninių atsakovės lėšų, pardavus asmenine nuosavybės teise valdytą turtą - tėvų padovanotą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, už kurį gautus 15 300 Eur sumoje pinigus investavo į sodybą (duomenys neskelbtini). Už parduotą butą 12 160 Eur mokėjimo pavedimas buvo gautas tik 2016 m. lapkričio 10 d., todėl laikinai atsakovė buvo pasiskolinusi pinigų. Atsakovės parodymus patvirtina sudaryta sodybos pirkimo-pardavimo sutartis bei į bylą pateikiamas mokėjimo pavedimas 3000 Eur sumai (sumokėtas iš I. B. grynais pinigais gauto buto avanso, gauta 3140 Eur suma), atliktas sodybos pardavėjui M. B.. Atsakovei pilnai pakako gautų asmeninių lėšų sodybos įsigijimui už 11 000 Eur ir dar liko remonto darbams. Visos Atsakovės nurodytos aplinkybės yra pagrįstos oficialiais rašytiniais įrodymais, notariškai patvirtintomis sutartimis, mokėjimų pavedimais. Ieškovas realiai jokių finansinių galimybių prisidėti prie turto įsigijimo neturėjo. Kad jokių santaupų šalys neturėjo ir sodyba buvo įsigyta iš parduoto asmenine nuosavybės teise atsakovės valdyto turto, patvirtina ir atsakovės pateiktas Luminor banko sąskaitos išrašas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kuris aiškiai paneigia ieškovo versiją, jog sodyba buvo įgyta iš neva iš Šiaulių plento uždirbtų ir sutaupytų lėšų, nes jau 2014 m. gruodžio 31 d. pinigų likutis sudarė tik 6 315 Lt, o atsakovė 2015 m. VSDFV Sodrai ir VMI sumokėjo 4 112,20 Eur/14998,60Lt mokesčių už individualioje veikloje gautas pajamas. Ieškovas negalėjo konkrečiai nurodyti visos gautos iš AB „Šiaulių plentas“ pinigų sumos, iš banko išrašo gautos pajamos buvo 81 979,40 Lt, t. y. net 40 000 Lt mažiau nei nurodė ieškovas. O tai vienareikšmiai patvirtina, kad ieškovas nežino nei iš sutarties gautų pajamų, nei neva turėtų „bendrų santaupų”.
12.5. Ieškovas, net ir susilaukus dukters, niekada nevedė bendro ūkio su atsakove, neišlaikė savo dukters, santykiai visada buvo konfliktiški dėl ieškovo ir atsakovės bei jos vaikų atžvilgiu egzistuojančio psichologinio ir fizinio smurto. Telšių apylinkės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1878-721/2020, patvirtina, kad net taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovas savo dukrai geranoriškai nevykdė, iki šiol egzistuoja skola atsakovei už vaiko išlaikymą. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia bet kokio susitarimo galimybę su ieškovu. Atsakovei 2018 m. gegužės 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant trečiąjį ginčo objektą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė savo parodymams pagrįsti - kokiam tikslui įsigijo šį ginčo turtą - į bylą pateikia įrodymus, patvirtinančius, jog išklausė ūkininko kursus, už juos apmokėjo mokėjimo pavedimu ir gavo Ūkininko pažymėjimą. Ieškovas šio sklypo įsigyti niekada net nebūtų galėjęs, nes neatitiko net įstatymo formaliai keliamų reikalavimų, neįrodė, kad iš kažko galėjo šiam objekto įsigijimui pasiskolinti pinigų. Atsakovės tėvai S. ir K. M. ją parėmė, finansuodami šio objekto įsigijimą 8 500 Eur sumą. Atsakovė įsigydama dalį žemės sklypo pervedė 7500 Eur bankiniu pavedimu iš asmeninės banko sąskaitos žemės sklypo pardavėjui S. M. Atsakovė sudarė su žemės sklypo bendraturčiais sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovas negali nurodyti jokių atliktų su turto įsigijimu, apmokėjimu ir tolimesniu valdymu faktinių aplinkybių ir/ar savo paties atliktų aktyvių veiksmų. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1008-/2023 dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo paties ieškovo į bylą nėra įtraukiamas į neva jam „bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą“. Ieškovas nepateikė į bylą nė vieno sandorio, kuris būtų sudarytas jo vardu, ar siekiant pagerinti ginčo turtą, nepateikė jokių atliktų mokėjimų turtui įsigyti ar pagerinti savo sąskaita, nepateikė nė vieno įrodymo, jog galėjo turėti asmeninių lėšų ginčo turtui įsigyti, ieškovas arba nedirbo, arba gavo minimalias pajamas, turėjo ir turi didelių įsiskolinimų, todėl turėtų santaupų versija byloje yra visiškai paneigta.
12.6. Ieškovas pareikšdamas ieškinį į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nepretendavo. Ieškovė dar 2021 m. spalio 28 d. kreipėsi į policiją dėl transporto priemonės neteisėto užvaldymo. Ieškovas tik patikslintu ieškiniu 2022 m. sausio 14 d. pradėjo transporto priemonę reikalauti pripažinti jo asmenine nuosavybe, tuo pačiu patvirtindamas, kad sugyventiniai neturėjo bendrų lėšų ir susitarimo. Reikalaudamas pripažinti automobilį jo asmenine nuosavybe dėl to, kad perdavė bendrovei pinigus už automobilį, akivaizdu, kad ieškovas alogiškai sau prieštarauja ir tuo pačiu, pareikšdamas tokį reikalavimą pripažįsta, kad tarp šalių niekada nebuvo ir nėra bendrų pinigų, kad dėl kiekvieno daikto jis turi įrodyti apie egzistavusį susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos. Taip ir lieka neaišku, jei transporto priemonę įsigijo ne atsakovė, nes ieškovo ir jo brolio liudytojo J. M. parodymais, transporto priemonę reikėjo skubiai „perrašyti“ dėl liudytojo skubaus atleidimo iš darbo, o ieškovas tuo metu buvo išvykęs. Tokie ieškovo ir liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes rašytiniai įrodymai paneigia skubos būtinybę, nes tarp pinigų sumokėjimo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo praėjo beveik 2 mėnesių terminas. Transporto priemonė aukščiau minėtoje Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra nurodyta nei kaip valdomas asmenine nuosavybės teise, nei kaip bendra daline nuosavybės teise. Ieškovas už ginčo transporto priemonės naudojimą yra nuolat traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, kas patvirtina, kad ieškovas niekada nesielgė ir nesielgia kaip ginčo turto savininkas, nes šio nedraudžia, neišlaiko, neprižiūri. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovas ir atsakovė nuo dukters gimimo galėjo bendrai tvarkyti buities reikalus, tačiau net teismui įvertinus ir nustačius aplinkybę, kad šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu S. N. įgytas turtas automatiškai yra laikytinas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali tam tikro turto įgyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, jį grindė tik gyvenimo su atsakove kartu faktu, vėliau tarp atsakovės su (duomenys neskelbtini) sudarytu sandoriu, iš kurio gautos lėšos yra teisėtos, nenuginčytos, ir kuris nesuponuoja padaryti išvados, kad ieškovas prisidėjo prie atsakovės asmeninio turto įsigijimo ar pagerinimo.
12.7. Atsakovės S. N. atstovė advokatė Aurelija Puzinienė, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovė niekada neneigė, kad su ieškovu bendrauja nuo 2011 metų, kad bendras gyvenimas prasidėjo gimus dukrai. Ginčo buto įsigijimo metu atsakovė nebuvo nėščia, neturėjo jokio bendro tikslo, nevedė bendro ūkio. Ieškovas teikdamas statybinių medžiagų važtaraščius, nepateikė nei įsigijimo čekių, nei adresų, kuriais buvo pristatytos statybinės medžiagos. Taip pat mažai tikėtina, kad šalims išsiskyrus, ieškovas būtų tvarkęs butą ar sodybą, kurie priklauso atsakovei, atsakovė pateikė teismui nuotraukas, kaip pati remontuoja butą.
13. Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovą pažįsta kokį dešimt metų, atsakovę yra tik matęs kelis kartus. Šeimomis nėra bendravę, daugiau bendravo su ieškovu: medžioklėje, diegęs įrangą, kameras į mašiną, tiekęs kitas paslaugas kaip įmonė. Atsakovė nėra prašiusi paskolinti pinigų, ieškovas prašė paskolinti pinigų, sakė, jog nori įsigyti sodybą netoli (duomenys neskelbtini), prašė 7000 Eur paskolinti, grąžino po kelių savaičių. Skolino grynais, grąžino ir grynais. Ieškovas tuo metu montuodavo į automobilius sekimo įrangą. Nepažįsta daugiau tokių specialistų. Pinigus skolino 6-7 metai atgal, žodinė sutartis, asmeniškai skolino, asmeniškai grąžino. Siejo darbiniai reikalai, neatsimena nuo kada. Diegė įrangą į vieną automobilį, kamera statė dviejuose parduotuvėse. Pusdienis įrangą į automobilį įdiegti, į parduotuvę ir apie pusdienį. Nežino ar sodybą nupirko, kai skolino sakė, kad po mėnesio grąžins. Bendrauja laikas nuo laiko. Žino, kur gyvena, kieno būstas, nežino. Nuo pažinties pradžios, bute gyveno kartu su atsakove. Nėra buvęs bute.
14. Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo brolis, byloje pakviestas dėl automobilio pardavimo. Šis automobilis buvo nupirktas iš įmonės, kurioje dirbo anksčiau P. Kaip įmonės direktorius, akcininkas ir vienintelis savininkas P. įsigijo automobilį. Kai reikėjo išeiti iš darbo, automobilis buvo parduotas P. Likutinė vertė buvo 300 Eur, pinigų perdavimo kvitą pasirašė ir pinigus perdavė P. Jam pranešus, kad išeina iš darbo, reikėjo greitai viską sutvarkyti. Brolis yra pasakojęs kad butą įsigyjant jis dirbo su „Šiaulių plentu“, ten dideli pinigai buvo, iš ten ir pirko butą. Darbų S. nevykdė, viską darė P. P. visada dirbo, nežino visų įmonių, kuriuose jis dirbo. Sodybos įsigijimui pirkti ieškojo skolintis pinigų, kreipėsi ir į jį paskolinti pinigų. Su S. kartu gyvena jau seniai, Ž. buvo labai mažytis gal 1-2 metų. Tuo metu ji buvo įdarbinta KLI LT, Besmegeniai, Ar S. realiai dirbo, buvo įdarbinta dėl socialinių garantijų, P. iniciatyva. Šeima rūpinosi P. Apie brolio skolas nuo 2010 metų žino, žino jo problemas su antstoliais, 2010 iki 2016 metų brolis visada dirbo. Dirbo jų įmonėje, gaudavo pajamas. Yra padėjęs broliui finansiškai ne kartą, skolinęs pinigų. Kad kažkokį butą pardavė, pasakojo brolis. Automobilis buvo susijęs su tuo, kad jie išėjo iš darbo, bijojo, kad turtas nepaliktų toje įmonėje. Kadangi P. negalėjo atvažiuoti, S. pasirašė automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Negali atsakyti, kas pirmiau pinigai sumokėti ar sutartis pasirašyta, negali nurodyti, gauti pinigai įnešti į buhalteriją, pinigus jis paėmė ir atidavė buhalterei. Pinigai atsakovei buvo mokami į sąskaitą, kai pas jį dirbo. Žino, kad sodybą įsigijo skolintomis lėšomis. Ar brolis turėjo santaupų, nežino. Skolos dėl „biznio“ reikalų. Visą gyvenimą dirba su automobilio signalizacijos kontrole, labai aukšta kvalifikacija. Automobilio kontrolės paleisti galėjo tik P., tokių žmonių nėra daug. S. negalėjo paleisti nei vienos automobilio kontrolinės sistemos. Ieškovas reguliuodavo darbus, žino, kad S. niekada nėra važiavusi montuoti. Turi turėti teisę – paleisti. Aukšto lygio apsaugos duomenys, prie kurių gali prisijungti tik keli žmonės. Nežino, kas suteikia tą galimybę. Sulituotą įrenginį reikėtų programuoti, S. to negalėtų padaryti. Dirbo administracinį darbą, priimti skambučius Kompiuterinis langas, S. dirbo kasdien. KLI LT buvo įdarbinta dėl socialinių garantijų, sistema persivadino Besmegeniai, netiko pavadinimas, pervedus į „Kompiuterinis langas“, ji tikrai dirbo. Sunkmečio laiku įmonė bankrutavo. Kaip atlyginimą pasiimdavo statybines medžiagas buto remontui.
15. Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės tėvas, kad ieškovas nori atimti dukros butą, nupirko butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, reikėjo kitam butui pinigų, mazutinę pardavė, viską atiduodavo dukrai. Išlaikė dukra ieškovą. Anūkam dviračius supirko, pianiną vežė. Dukra su P. gyvena, kai grįžo iš Anglijos gal po metų. (duomenys neskelbtini) butą pirko dukra iš uždirbtų pinigų, dukra važiavo į Angliją, Norvegiją, užsidirbo pinigų, turėjo verslą. Ieškovas turėjo daug skolų, neturėjo jis tų pinigų. Per daug myli dukrą, nieko jai nesakė dėl tokio vyro (baiboko). Jis būdavo girtas, koks ten bendras ūkis galėjo būti. Prie sodybos įsigijimo taip pat davė dukrai pinigų. Prašė dukra nusipirkti mišką, norėjo padėti, baigė ūkininko kursus, norėjo užsiimti. Sesuo davė 4 000 Eur, jis davė 8 000 Eur tam miškui. Pirko mišką dukros vardu. Dukra pirko kitą butą, nes norėjo geriau gyventi, ji turėjo pinigų iš Anglijos, Norvegijos. Ir sodybai ir miškui davė, dovanojo pinigus, pardavęs mazutinę davė 10 000 Lt, dar 8 500 Eur miškui grynais davė.
16. Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės mama, jog po skyrybų dukra išvažiavo į Angliją. Po skyrybų gavo 30 000 Lt nuo vyro vaikų išlaikymui, bet tuo pačiu buvo ir alimentai dar mokami. Grįžusi iš Norvegijos džiaugėsi, kad užsidirbo pinigų, džiaugėsi, kad pelningą verslą turi. Kai pamatė, kad neturi pinigų, sakė, kad turi tokį vyrą, kuriam davė pinigų, nes jam blogai. Sodyba buvo pirkta, pardavus jų dovanotą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dar klausė ar jie nepyks, kad ji butą parduos. Prie sodybos buvo parduodamas miškas, už jį norėjo 8 500 Eur, klausė, ar padės. Vyras skambino pusseserei, kad žemę parduoda, atidavė gautus tuos pinigus dukrai. Ir savo santaupas atidavė dukrai. Mazutinę pardavė, kai reikėjo tvarkyti naujai pirktą butą, davė 10 000 Lt. Kiekvienam vaikui nupirko po butą. Tai šaldytuvą pirko, nuolat padėdavo dukrai. Pinigai buvo perduoti grynais. Ateidavo ieškovas naktim, buvo meilužis, ilgą laiką ateidavo ir išeidavo, išvarydavo ir vėl pareidavo. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute gyveno kartu, kai dukra atsirado. Bendro šeimos vedimo nebuvo. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo išvariusi kelis kartus. Butą (duomenys neskelbtini) gatvėje nepamena kada pirko butą, nusipirko butą ir padovanojo dukrai. Nelabai suprato jos tų pelningų užsakymų, ji lituodavo plokštes (duomenys neskelbtini) gatvėje. Butą pirko iš jos pačios uždirbtų pinigų, prisidėjo 10 000 Lt remontui. Sodybą įsigijo pardavusi (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą. Nežino apie atliktus darbus sodyboje. Pati špakliavo sienas, darė remontą, remontavo iš savo lėšų. S. ir vaikų centre, ji visada dirbo. Tas automobilis dabar yra S.
17. Liudytojas J. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius. Su ieškovu bendradarbiauja nuo 2006 metų, kreipdavosi į ieškovą dėl sistemų įdiegimo į automobilius, ieškovas buvo įkūręs ne vieną įmonę. 2014 m. buvo atsivežęs atsakovę S. N., su ja pasirašė sutartį, bet visus darbus derino ir atliko ieškovas P. J.. Buvo pasirašyta standartinė sutartis, P. buvo nurodęs, kad norėjo jog pinigai eitų būtent per S. N. įmonę, norėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą. Turėjo įdėti į automobilius kuro apskaitą į baką, matuoklį, džipiesą, kad matytų, kur yra transporto priemonė, kad matytų gedimus, sistemas taip pat taisydavo P. Duodavo P. automobilių sąrašą ir jis įdiegdavo sistemas. Niekada nieko nėra derinęs su S., kiek matė, visus darbus atlikdavo P. Iš (duomenys neskelbtini) išėjo 2020 metais, kol dirbo, visą laiką bendradarbiavo su P. Nuo 2008 metų (duomenys neskelbtini) be ieškovo, niekas šio darbo daugiau nėra dirbęs. Pinigus pervedė į S. individualios įmonės sąskaitą, S. N. matė vieną kartą pasirašant sutartį.
18. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 metais su atsakove nėra turėjęs jokių darbinių reikalų, nėra gavęs jokių įpareigojimų ar pinigų. Už darbus pinigus jam pervesdavo įmonė. Yra daug metų dirbęs ieškovui P. J.. Pagrindiniai darbai vyksta žiemą, nes atostogauja vairuotojai. Kaip ir nebuvo daugiau asmenų, kas į automobilius galėtų sumontuoti matuokles ar kitus įrenginius. Ar atliko darbus (duomenys neskelbtini) nurodyti negali, dirbo, kai nebuvo biuletenyje, kiek pamena 2014 metais sausio mėnesį buvo biuletenyje. Įrangą įdiegti per dieną galimai ir vienai mašinai, galima ir dviem mašinoms. Atlikdavo kuro bako demontavimo darbus, programavimo darbus. Per mėnesį atlikdavo iki dešimt automobilio demontavimo bakų, dar statydavo ir kuro matuokles. Visą laiką dirbo su P. J..
19. Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad sulaukė skambučio su prašymu parodyti sodybą, namas pamiškėje, 2016 metais, už (duomenys neskelbtini). Sodybą apžiūrėti važiavo vieną ar du kartus, važiavo trise, jis, P. J. ir moteris. Didelių derybų ten nebuvo, niekas per daug nesiderėjo. Dėl notaro ir pirkimo viską derino su P., nors buvo abudu. Nepamena, kodėl namas pirktas buvo ne P. vardu, ar jam pasakojo. Dokumentus lyg derino elektroniniu paštu. Visas aplinkybių derinimas dėl pirkimo vyko su P., tik formalumas buvo derinamas su S. Turtas buvo lyg ne jo, turėjo įgaliojimą. Preliminarią sutartį pasirašė ne iš pirmo karto, šią sutartį ruošia jis pats, lyg derino mieste, negali pasakyti kieno vardu buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Derino laiką dėl notaro, kada galės, pamena, kad turtą pirko pas notarą moteris savo vardu, apmokėjo pavedimu.
20. L. V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove S. N. yra kaip seserys, jos mokėsi kartu, ieškovo nepažįsta. Po skyrybų su pirmuoju vyru atsakovei buvo sunku vienai, du vaikai, todėl ji atvyko dirbti į Norvegiją pas V. K.. V. K. dirbo valymo firmoje, trūko žmonių, todėl atsakovė galėjo dirbti. Į darbus išvažiuodavo apie 7 val. ryto, grįždavo išdirbusios po 12 valandų ir daugiau. Dieną valydavo privačius namus, vakarais valydavo įmonių patalpas. Atsakovė atvyko 2012 metų vasaros pradžioje, dirbo apie du mėnesius. Iš pradžių į darbą važiuodavo kartu, atsakovė dirbo „nelegaliai“, valstybei mokesčių nemokėjo, galėjo per mėnesį uždirbti iki 10 000 Lt. Į darbo valandas įskaičiuodavo kelionės laiką, nes kelionės užtrukdo 4-5 valandas. Atsakovei atvykus dirbti į Norvegiją kalbėjosi tik apie buvusį vyrą, kad jai sunku, kad su vyru išsiskyrė, apie ieškovą jai nepasakojo. Atsakovė gyveno pas ją, todėl atsakovei nereikėjo mokėti būsto nuomos, mokesčių, galėjo taupyti. Per savaitę dirbo ir septynias dienas. Jos žiniomis pinigai buvo mokami grynais, kas savaitę, ar kas mėnesį, pagal prašymą. Kai grįžo į Lietuvą iš Norvegijos, atsakovės dukrai buvo apie 4-5 metai, atsakovė jai savo šeimos rūpesčių nepasakojo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2014 m. vasario 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį priklauso butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
22. Iš 2013 m. gruodžio 6 d. Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. už butą, kurio (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojo iki 15 000 Lt sumokėti iki 2013 m. gruodžio 16 d., likusią 50 000 Lt dalį įsipareigojo sumokėti prieš pagrindinės notarinės sutarties pasirašymą, pagrindinę sutartį pasirašyti ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 3 d.
23. Iš 2014 m. vasario 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pirko butą, kurio (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 65 000 Lt, kuriuos pardavėjui sumokėjo prieš sutarties pasirašymą.
24. Iš S. N. lėšų judėjimo banke nustatyta, kad 2014 m. sausio 30 d. buvo sumokėta likusi 50 000 Lt turto kainos dalis M. M. už butą, kurio (duomenys neskelbtini).
25. Iš S. N. lėšų judėjimo banke nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 12 d. buvo sumokėta 4 000 Lt dalinis avansas M. M. už butą, kurio (duomenys neskelbtini).
26. Iš S. N. pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 10 d. buvo sumokėta 4 000 Lt dalinis avansas M. M..
27. Iš S. N. pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 8 d. buvo sumokėta 4 000 Lt dalinis avansas M. M..
28. Iš S. N. pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 13 d. buvo sumokėta 3 000 Lt dalinis avansas M. M..
29. Iš pateiktų elektroninių laiškų nustatyta, kad P. J. 2013 m. gruodžio 3 d. buvo siųstas parduodant butą sutarties maketas, 2016 m. rugsėjo 22 d. dėl sodybos (duomenys neskelbtini).
30. Iš byloje pateiktos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 16-30, bendrosios 2022 m. balandžio 20 d. sąskaitos nustatyta, kad už komunalinius mokesčius susikaupusi 540,99 Eur skola.
31. Iš byloje pateiktos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios 2022 m. gegužės 2 d. sąskaitos ir pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad už komunalinius mokesčius dalis 300,29 Eur susikaupusios (566,61 Eur) skola.
32. Iš UAB „Mažeikių vandenys“ buhalterinės apskaitos skyriaus pažymos nustatyta, kad S. N. 2022 m. liepos 20 d. už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą adresu (duomenys neskelbtini), skolinga 116,55 Eur sumą.
33. Iš 2022 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. N. už komunalinių mokesčių įsiskolinimą UAB „Intrum Lietuva“ sumokėjo 264,59 Eur sumą.
34. Iš 2022 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. N. už komunalinius mokesčius sumokėjo 618,51 Eur sumą, buvo susikaupusi skola.
35. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad S. N., adresu (duomenys neskelbtini), už spyną ir jos keitimo darbus turėjo sumokėti 240 Eur.
36. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2016 m. spalio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkini pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai: šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)
37. Iš 2016 m. spalio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur, kuriuos M. B. sumokėjo prieš sutarties pasirašymą 17 000 Eur grynais ir 3 000 Eur bankiniu pavedimu.
38. Iš 2016 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. N. M. B. pervedė 3 000 Eur.
39. Iš byloje pateiktų 2022 m. liepos – rugpjūčio mėnesių PVM sąskaitų – faktūrų nustatyta, kad sąskaitos už elektros energijos tiekimą objekte (duomenys neskelbtini), ir bute, adresu (duomenys neskelbtini), išrašomos S. N. vardu, už butą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m vasario iki 2022 m. gegužės mėnesį susikaupusi skola.
40. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2018 m. gegužės 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį priklauso 11500/63201 dalis 6,3201 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
41. Iš 2018 m. gegužės 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pirko žemės sklypą, 11500/63201 dalis 6,3201 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 8 000 Eur, kuriuos pardavėjui sumokėjo prieš sutarties pasirašymą.
42. Iš 2018 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. N. S. M. pervedė 7 500 Eur sumą.
43. Iš 2017 m. gegužės 3 d. Mažeikių politechnikos mokyklos pažymėjimo Nr. 572 nustatyta, kad S. N. baigė 8 sav. trukmės ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir įgijo kompetenciją ūkininkauti. Iš 2017 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad kursus S. N. sumokėjo 185 Eur.
44. 2018 m. balandžio 23 d. S. N. buvo išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas Nr. 0176576.
45. Iš Mokymo centro sertifikato nustatyta, kad S. N. baigė kompetencijos kėlimo Mokymo centro surengtus buhalterinės apskaitos kursus.
46. Iš 2016 m. spalio 31 d. Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties nustatyta, kad S. N. pardavė išsimokėtinai butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), I. B. už 15 000 Eur.
47. Iš 2016 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad I. B. S. N. pervedė 12 160 Eur.
48. Iš 2011 m. sausio 14 d. sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise K. M. ir S. M. padovanojo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
49. Iš 2021 m. rugsėjo 17 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad S. N. kreipėsi į Telšių AVPK Telšių rajono PK su pareiškimu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.
50. Iš Ištuokos liudijimo nustatyta, kad S. N. ir D. N. santuoka nutraukta 2010 m. liepos 7 d.
51. Iš 2010 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad D. N. S. N. pervedė 30 000 Lt už D. N. išlaikymą iki pilnametystės.
52. Iš mokėjimo nurodymų nustatyta, kad D. N. S. N. pervesdavo po 500 - 2500 Lt vaikų išlaikymui, gimtadieniams, bendra pervestų pinigų suma – 7850 Lt.
53. Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad S. N. sūnus Ž. N., gimęs (duomenys neskelbtini), tėvas - D. N..
54. Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad S. N. sūnus D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), tėvas - D. N..
55. Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad S. N. duktė B. J., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas – ieškovas P. J..
56. Iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 605305 nustatyta, kad S. N. nuo 2014 m. sausio 7 d. vykdė individualią veiklą.
57. Iš 2015 m. balandžio 14 d. individualios veiklos mokesčių skaičiuoklės nustatyta, kad S. N. iš viso sumokėjo 22 722,06 Lt mokesčių.
58. Iš 2014 m. sausio 10 d. sąskaitos – faktūros Nr. 0001 nustatyta, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 28 043 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.: 1401/01SP, 1401/02SP, 1401/03SP, kuriuos 2014 m. sausio 6-8 d. pasirašė R. V., pinigai atsakovei pervesti 2014 m. sausio 14 d.
59. Iš 2014 m. sausio 20 d. sąskaitos – faktūros Nr. 0002 nustatyta, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 34 160 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.: 1401/04SP, 1401/05SP, 1401/06SP, kuriuos 2014 m. sausio 7-16 d. pasirašė R. V., pinigai atsakovei pervesti 2014 m. sausio 21 d.
60. Iš 2014 m. vasario 14 d. sąskaitos – faktūros Nr. 0003 nustatyta, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 3 781 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.1401/07SP, kuriuos 2014 m. vasario 7-14 d. pasirašė R. V., pinigai atsakovei pervesti 2014 m. kovo 6 d.
61. Iš 2014 m. kovo 3 d. sąskaitos – faktūros Nr. 0004 nustatyta, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 4 041 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr. 401/08SP, kuriuos 2014 m. kovo 3 d. pasirašė S. N., pinigai atsakovei pervesti 2014 m. kovo 21 d.
62. Iš 2014 m. kovo 28 d. sąskaitos – faktūros Nr. 0005 nustatyta, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 14 228 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.1401/09SP, kuriuos 2014 m. kovo 27 d. pasirašė S. N., pinigai atsakovei pervesti 2014 m. balandžio 7 d.
63. Iš 2014 m. balandžio 11 d. sąskaitos – faktūros Nr. 0006 nustatyta, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 11 925 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.1401/10SP, kuriuos 2014 m. balandžio 8-10 d. pasirašė S. N., pinigai atsakovei pervesti 2014 m. gegužės 16 d.
64. Iš mokėjimo nurodymų nustatyta, kad S. N. VSDF valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. balandžio 27 d. sumokėjo 400 Eur, 2015 m. balandžio 28 d. – 945,51 Eur, 2015 m. balandžio 29 d. – 1000 Eur, 2015 m. balandžio 27 d. – 740,69 Eur.
65. Iš 2021 m. liepos 2 d. pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad už automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) P. J. sumokėjo J. M. 300 Eur.
66. Iš Registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. N..
67. Iš 2021 m. birželio 28 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas S. N. už 300 Eur.
68. Iš Telšių AVPK policijos komisariato Mažeikių rajono PK veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad S. N. kreipėsi į policiją, nes P. J. negrąžina jos vardu registruoto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsižvelgus į tai, kad turto vyksta civilinis ginčas teisme, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
69. Iš administracinio nusižengimo protokolų nustatyta, kad S. N. 2023 m. sausio 20 d. ir P. J. 2022 m. liepos 5 d., 2022 m. lapkričio 3 d., 2023 m. sausio 18 d. buvo surašyti protokolai už tai, kad nevykdė pareigos privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
70. Iš 2022 m. vasario 22 d. Telšių apylinkės teismo vykdomojo rašto nustatyta, kad buvo išduotas vykdomasis raštas dėl nepilnametei dukrai B. J. priteisto išlaikymo po 250 Eur laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.
71. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad S. N. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini).
72. Iš (duomenys neskelbtini) atsakymo nustatyta, jog S. N. nėra turėjusi jokių santykių su įmone (duomenys neskelbtini), šiuo metu paslaugų prieigos administratorius yra P. J.
73. Iš 2021 m. birželio 11 d. valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus informacijos nustatyta, kad S. N. nurodė, jog su P. J. pragyveno 10 metų, tačiau paskutinius du metus jų santykiai ypač pablogėjo.
74. Iš antstolės Elenos Miliauskienės pateiktų patvarkymų nustatyta, kad iš P. J. vykdomi išieškojimai nepilnamečių vaikų išlaikymui: A. J. ir B. J..
75. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros rašto nustatyta, kad P. J. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų D. N. ir S. N., deklaravusių gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
76. Iš teismų informacinės sistemos išrašo nustatyta, kad R. V. nustatytas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus draudimo laikotarpis nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. kovo 31 d.
77. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad S. N. pajamos už mokestinius metus 2012-2013 metus Anglijoje 8105 svarų.
78. Iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad iš P. J. vykdomi išieškojimai nuo 2002 metų, dalis ieškojimų įvykdytų, dalis išieškojimų dar vykdoma, nuo 2013 m. liepos 25 d. vykdomas išieškojimas UAB „Agromena lt“ 6605,55 Eur sumai, išieškotojo T. Š. naudai nuo 2011 m. sausio 13 d. vykdomas išieškojimas 32 482,03 Eur sumai.
79. Iš 205 m. birželio 20 d. Šiaulių universiteto bakalauro diplomo nustatyta, kad P. J. Šiaulių universitete baigė elektronikos inžinerijos studijų programą ir jam suteiktas elektronikos inžinerijos bakalauro kvalifikacijos laipsnis ir inžinieriaus profesinė kvalifikacija.
80. Iš 2012 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad S. N. Ž. Š. pervedė 3000 Lt sumą, 2012 m. kovo 17 d. – 2000 Lt.
81. Iš pateiktų krovinio važtaraščių nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 8 d. buvo pristatytos statybinės medžiagos, nei užsakovas, nei iškrovimo vieta nenurodytos, nurodyta transporto valstybinis numeris - P. J..
82. Iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių sumokėjimo nustatyta, jog komunaliniai mokesčiai 2016-2020 metais už tam tikrus mėnesius buvo mokami grynaisiais.
83. Iš pateikto Swedbank išrašo nustatyta, jog atsakovė laikotarpiu 2011 m. vasario 1 iki 2011 m. gruodžio 15 d. banko sąskaitoje turėjo 22 887,48 Lt.
84. Iš atliktų darbų akto nustatyta, jog atsakovė 2014 m. gruodžio 18 d. buvo užsakius radiatorius ir jų priedus, atliktus darbus priėmė buto savininkė atsakovės S. N..
85. Atsakovė pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad ji dažo sienas.
III. Dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe
86. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.
87. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
88. Ginčo, kad ieškovas P. J. ir atsakovė S. N. nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties, byloje nėra. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju šalių pozicija dėl ieškovo ir atsakovės siejusių santykių ir siekio sukurti bendrąją dalinę nuosavybę ginčo laikotarpiu nebuvo vienoda. Ieškovas P. J. prašė pripažinti ginčo turtą šalių bendrąja daline nuosavybe motyvuodamas tuo, jog su atsakove S. N. daugiau nei 10 metų gyveno kartu kaip pora, kūrė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį kartu, partnerystės laikotarpiu susilaukė dukters, ir bendromis pastangomis įsigijo butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ir 11500/63201 dalį 6,3201 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad tarp ieškovo ir atsakovės S. N. susitarimo dėl jungtinės veiklos nebuvo, jog jokių mokėjimų, susijusių su ginčo turto pirkimu ir įsigijimu, ieškovas neatliko, kad ieškovas tuo laikotarpiu neturėjo pajamų, gyveno atsakovės sąskaita, tuo tarpu ieškovo ir atsakovės gyvenimas kartu protarpiais (negyveno kartu nuolatos, atsakovė jį vis išvarydavo iš namų, ieškovas vėl sugrįždavo) negali būti laikoma pakankama aplinkybe sukurti bendrą dalinę nuosavybę.
89. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.
90. Apibendrinant aptartą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).
91. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Nagrinėjamu atveju remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, taigi, šioje byloje ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.
92. Remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.
93. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, ieškovas privalėjo įrodyti, jog: 1) šalims gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę; 2) kad toks susitarimas buvo sudarytas dėl kiekvieno ieškinyje nurodyto turto objekto; 3) kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) ieškovas įnešė į konkretų turto objektą; 4) kiek ieškovo indėlis į konkretų turto objektą pagerino šio objekto vertę ar sudaro šio turto objekto vertės; 5) nekilnojamojo turto objektų atveju – esminį turto pagerinimą iš asmeninių ieškovo lėšų ar asmeninio darbo.
94. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį. Nagrinėjamu atveju ginčo turtas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas. Būtina įvertinti ginčo objekto specifiką. Jei šalys ginčijasi dėl nekilnojamojo turto, kuris įgytas notarine sutartimi, ir sutartyje nurodyta, kad jį asmeninės nuosavybės teise įgijo viena iš šalių, nekilnojamasis turtas gali būti pripažįstamas bendru šalių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas abiejų asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad turtas buvo iš esmės pagerintas.
95. Ieškovas P. J. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo P. J. ir atsakovės S. N. bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant ieškovui ir atsakovei teisę kiekvienam į ½ šio turto dalį, kurio ½ dalies piniginė išraiška, yra 9 919,50 Eur.
96. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2014 m. vasario 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį priklauso butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
97. Ieškovas susitarimą sukurti bendrą turtą, t. y. įgyto ginčo turto, buvimo faktą tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje įrodinėja šalių gyvenimu kartu, nurodė, kad ieškovą ir atsakovę siejo šeimoje puoselėjamų vertybių, bendrystės pagrindu sukurti faktiniai sutuoktinių santykiai, kurie truko daugiau nei 10 metų. Ieškovas ir atsakovė planavo bendrą ateitį, kartu tvarkė finansus, sprendė dėl jų panaudojimo bendroms reikmėms ne tik kasdieniame šalių gyvenime, buityje bet ir turėjo tikslą sukurti savo namus, būstą pritaikyti savo šeimos poreikiams, todėl nusprendė įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, turint omenyje ir vykusius teismo posėdžius, siekė įrodyti, jog jis su atsakove daugiau nei dešimt metų gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kad nuo bendro gyvenimo pradžios kaupdami santaupas, taip pat gaudami pajamas iš darbinės veiklos, iš bendrų lėšų įgijo ginčo turtą, o tai, pasak ieškovo, pagrindžia faktą, kad šalys žodžiu sudarė jungtinės veiklos sutartį sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.
98. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalys internetinėje pažinčių svetainėje susipažino 2010 metais, tačiau ji netrukus išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, kad su ieškovu jie bendraudavo protarpiais, kad ji su ieškovu negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, tuo labiau neturėjo tikslo įsigyti nekilnojamąjį turtą kartu, nes ieškovas jiems susipažinus turėtų daugybę skolų. Atsakovė savo paaiškinimus apie jos darbą užsienyje, pagrindžia rašytiniais įrodymais: banko kortele, atlyginimo, mokesčių paskaičiavimais už 2012-2013 metus. Atsakovė nurodė, jog grįždama iš Jungtinės Karalystės ji parsivežė 8000 svarų, po santuokos nutraukimo su buvusiu sutuoktiniu, D. N. jai pervedė 30 000 Lt sūnaus išlaikymui, ir geranoriškai dar prisidėdavo prie vaikų išlaikymo, dėl ko ji galėjo save ir vaikus pilnai išlaikyti, ką patvirtina 2010 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymas, kad D. N. S. N. pervedė 30 000 Lt už D. N. išlaikymą iki pilnametystės, bei papildomai S. N. pervesdavo po 500 - 600 Lt vaikų išlaikymui, gimtadieniams, bendra papildomai pervestų pinigų suma – 7850 Lt (pateikti mokėjimo nurodymai byloje). Atsakovė taip pat nurodė, kad 2011 metais gimus sūnui, ji vaikus palikusi savo tėvams išvyko dirbti į Norvegiją, iš kur parsivežė apie 20 000 Lt.
99. Nors ieškovas ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe iš esmės grindžia šalių gyvenimu kartu, tačiau nei pareikšdamas ieškinį, nei teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai nurodyti datos, nuo kada šalys gyveno kartu, ieškinyje nurodydamas, kad kartu su atsakove gyveno daugiau nei 10 metų, teismo posėdžio metu nurodydamas, kad su atsakove šalys bendrą gyvenimą pradėjo 2011 metais po jo gimtadienio, gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, kad net buvo kilę abejonių, ar atsakovės 2011 metais gimęs nėra sūnus nėra ieškovo.
100. Atsakovės nurodytas aplinkybes apie darbą Norvegijoje patvirtino liudytoja V. K., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad S. N. po skyrybų su pirmuoju vyru 2012 metų vasaros pradžioje atvyko dirbti į Norvegiją, dirbo apie du mėnesius valymo firmoje „nelegaliai“, gyveno pas ją, dirbo daug valandų, todėl galėjo per mėnesį uždirbti apie 10 000 Lt. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į pateiktus atsakovės dokumentus byloje: užsienio banko kortelę, kuri galiojo nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio, atlyginimo, mokesčių paskaičiavimais už 2012-2013 metus Jungtinėje Karalystėje, liudytojos parodymų, teismas daro išvadą, kad šalys 2011-2012 metais net fiziškai negalėjo gyventi kartu, nes atsakovė dirbo užsienyje.
101. Kaip minėta, šalys nebuvo sudariusios rašytinės jungtinės veiklos sutarties, tuo tarpu nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriuo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt., taigi, būtent ieškovas turėjo įrodyti šias aplinkybes.
102. Pažymėtina, kad ieškovas P. J. byloje nepateikė įrodymų, jog jis investavo į atsakovei S. N. šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kiek konkrečiai lėšų ir kada jis investavo į kiekvieną iš ginčo turto objektų, ar dar daugiau, dalyvaujant savo darbu, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šalys sudarė susitarimą jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog ieškovas prie įsigyto buto, adresu (duomenys neskelbtini), prisidėjo savo lėšomis (darbu), atsakovei su (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį ir šios sutarties pagrindu gavus, jo nurodymu 128 000 Lt sumą, ieškovas pradėjo įrodinėti tik atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį ir kartu pateikus savo banko išrašus apie gautas pajamas (duomenys neskelbtini), iš kurių dalį lėšų ji skyrė ginčo buto įsigijimui.
103. Ieškovo pateiktus argumentus, jog šalys bendrai tvarkė finansus, kūrė bendrus planus, atsakovė neigė nurodydama, kad jie 2013 metais neturėjo bendrų santaupų, bendrų lėšų, bendro tikslo įsigyti bendrą turtą, nes atsakovė turėjo pakankamai lėšų išlaikyti savo šeimą ir vaikus, nurodė, kad išlaikė ir net patį ieškovą, kuris net tris metus niekur nedirbo ir turėjo didžiulių skolų. Atsakovė nurodė, kad turėdama pinigų uždirbtų užsienyje ji ieškovui paskolino 10 000 Lt skolų grąžinimui, nors ieškovas neginčijo, kad atsakovė jam skolino lėšas turimų jo skolų grąžinimui, tik nurodė kitą – 7 000 Lt sumą. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo prašymu Ž. Š. pervedė 5 000 Lt sumą jo skoloms padengti, šių aplinkybių ieškovas taip pat neginčijo. Atsakovė byloje pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad ji 2012 m. kovo 16 d. Ž. Š. pervedė 3000 Lt sumą, 2012 m. kovo 17 d. – 2000 Lt.
104. Įstatymas numato, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Pažymėtina, kad įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177 str. 1 d., 180 str.). Tirdamas įrodymus teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
105. Tarp šalių yra kilęs ginčas nuo kada jos pradėjo gyventi kartu, nei viena iš šalių konkrečiai negalėjo nurodyti tikslios datos, tačiau, kad šalys tam tikrais laikotarpiais gyveno kartu, ginčo nėra. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad šalys gyvendamos kartu planavo bendrą ateitį, bendrai finansus tvarkė, bendru tikslu siekė gerinti gyvenimo sąlygas, t. y. įsigyti didesnį ir erdvesnį butą, namus, tačiau teismui tai pagrindžiančių jokių dokumentų nepateikė, ir tik atsakovei pateikus teismui iš (duomenys neskelbtini) gautas pajamas, kurios buvo panaudotos buto įsigijimo, teismui nurodė, kad tai ieškovo uždirbti pinigai.
106. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad grįžus iš užsienio ieškovas vis dažniau pas ją lankydavosi, pasilikdavo nakčiai, gyveno iš jos uždirbtų pajamų, skolinosi pinigus iš atsakovės skolų grąžinimui, o jai pradėjus prašyti ieškovą grąžinti paskolintus pinigus, šis turėdamas pažinčių padėjo jai sudaryti sutartį su (duomenys neskelbtini), kad ji taip galėtų „užsidirbti“ ir susigrąžinti skolintus pinigus ieškovui, dalį pinigų ji išgrynino ir atidavė ieškovui.
107. Ieškovas neigdamas atsakovės nurodytas aplinkybes paaiškino, kad šalys gyvendamos kartu, norėjo pagerinti savo gyvenimo kokybę, kad visi atsakovės vaikai gyventų su kartu (nurodė, kad vyresnysis sūnus gyveno su atsakovės tėvais), kad tai buvo bendras tikslas įsigyti didesnį butą, kad jis turėdamas pažinčių ir sugebėjimų sugalvojo, kaip reikėtų užsidirbti butui, o kadangi turėjo daug įsiskolinimų, sutartį su (duomenys neskelbtini) sudarė atsakovės vardu, o visus darbus (duomenys neskelbtini) jis atliko pats. Savo argumentams pagrįsti ieškovas prašė byloje apklausti liudytojus R. V. ir buvusį (duomenys neskelbtini) generalinį direktorių J. A., taip pat pateikė byloje PVM sąskaita faktūras ir bei darbų atlikimo aktus.
108. Liudytojas J. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, jog kreipdavosi į ieškovą dėl sistemų įdiegimo į automobilius, jog 2014 m. ieškovas buvo atsivežęs atsakovę S. N., su ja pasirašė sutartį, bet visus darbus derino ir atliko ieškovas P. J.. Paaiškino, kad buvo pasirašyta standartinė sutartis, P. norėjo, jog pinigai „eitų“ būtent per S. N. įmonę, norėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą. Turėjo įdėti į automobilius kuro apskaitą į baką, matuoklį, džipiesą, kad matytų, kur yra transporto priemonė, kad matytų gedimus, sistemas taip pat taisydavo P. Duodavo P. automobilių sąrašą ir jis įdiegdavo sistemas, niekada nieko nėra derinęs su S., kiek matė, visus darbus atlikdavo P.
109. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 metais su atsakove nėra turėjęs jokių darbinių reikalų, nėra gavęs jokių įpareigojimų ar pinigų. Už darbus pinigus jam pervesdavo įmonė. Yra daug metų dirbęs ieškovui P. J. Pagrindiniai darbai vyksta žiemą, nes atostogauja vairuotojai. Ar atliko darbus (duomenys neskelbtini) nurodyti negali, dirbo, kai nebuvo biuletenyje, kiek pamena 2014 metais sausio mėnesį buvo biuletenyje. Įrangą įdiegti per dieną galima ir vienai mašinai, galima ir dviem mašinoms. Atlikdavo kuro bako demontavimo darbus, programavimo darbus. Per mėnesį atlikdavo iki dešimt automobilio demontavimo bakų, dar statydavo ir kuro matuokles. Visą laiką dirbo su P. J..
110. Atsakovė nurodydama, kad 2014 metais su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis, kurios pagrindu ji gavo lėšas, pateikė Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. 605305, kad S. N. nuo 2014 m. sausio 7 d. vykdė individualią veiklą. Byloje taip pat pateiktos: 2014 m. sausio 10 d. sąskaita – faktūra, Nr. 0001, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 28 043 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.: 1401/01SP, 1401/02SP, 1401/03SP, kuriuos 2014 m. sausio 6-8 d. pasirašė R. V.; 2014 m. sausio 20 d. sąskaita – faktūra Nr. 0002, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 34 160 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.: 1401/04SP, 1401/05SP, 1401/06SP, kuriuos pasirašė 2014 m. sausio 7-16 d. pasirašė R. V.; 2014 m. vasario 14 d. sąskaita – faktūra Nr. 0003, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 3 781 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.1401/07SP, kuriuos pasirašė 2014 m. vasario 7-14 d. pasirašė R. V.; 2014 m. kovo 3 d. sąskaita – faktūra Nr. 0004, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 4 041 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr. 401/08SP, kuriuos pasirašė 2014 m. kovo 3 d. pasirašė S. N.; 2014 m. kovo 28 d. sąskaita – faktūra Nr. 0005, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 14 228 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.1401/09SP, kuriuos pasirašė 2014 m. kovo 27 d. pasirašė S. N.; 2014 m. balandžio 11 d. sąskaita – faktūra Nr. 0006, kad paslaugos teikėja S. N. išrašė sąskaitą 11 925 Lt sumai pagal atliktų darbų aktus Nr.1401/10SP, kuriuos pasirašė 2014 m. balandžio 8-10 d. pasirašė S. N.. Iš byloje atsakovės pateikto banko išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. už atliktus darbus (duomenys neskelbtini) atsakovei pervedė 96 178 Lt sumą.
111. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovas pagal atsakovės su (duomenys neskelbtini) pasirašytą sutartį nėra atlikęs jokių darbų, ant byloje pateiktų atliktų darbų aktų yra nurodyta, jog darbus atliko R. V. ar pati atsakovė. Ieškovo byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas, jog S. N. nėra turėjusi jokių santykių su įmone (duomenys neskelbtini), šiuo metu paslaugų prieigos administratorius yra P. J., nepaneigė atsakovės gautų lėšų pagrįstumo pagal sutartį su (duomenys neskelbtini), kaip atsakovė ne kartą teismo posėdžio metu nurodė, jog darbus, kurių ji nesugebėjo atlikti, atliko R. V..
112. Ieškovas teismo posėdžio metu ne kartą keitė savo parodymus teigdamas, kad „buto pirkimas su atsakove buvo bendras sprendimas pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas“, kad „tai buvo jo vieno uždirbti pinigai ir jis galėjo butą užrašyti kam nori“, kad „butą užrašė atsakovės vardu, nes pats turėjo daug įsiskolinimų“, kad „atsakovė jam padėjo lituoti darbui reikalingas plokštes“, kad „jis tik vienintelis Lietuvoje gali atlikti tokio pobūdžio darbus“ ir t.t. Taip pat pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas buvo nurodęs, kad nesuprato, jog bendrai kuriamo, perkamo nekilnojamojo turto dokumentų įforminimas, registracijos klausimai ginčo atveju taps esminiais, kad nesuprato ginčo turto registravimo atsakovės vardu pasekmių, tačiau nei karto teismo posėdžio metu pasisakydamas nenurodė, jog tuo metu nesuprato ginčo turto registravimo atsakovės vardu pasekmių, nurodydamas, kad apgalvotai tai buvo daroma, nes jis turėjo daug kreditorių.
113. Nors byloje apklaustas liudytojas J. A. nurodė, kad darbus jo įmonėje yra atlikęs tik P. J., tačiau byloje apklaustas liudytojas R. V. nurodė, kad galimai jis atliko (duomenys neskelbtini) kuro bako demontavimo, programavimo ir kitus darbus. Nors liudytojas R. V. nurodė, kad niekada nėra dirbęs atsakovei S. N., kad 2014 metų sausio mėnesį buvo nedarbingas, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai tai paneigia, nes iš Teismų informacinės sistemos išrašo nustatyta, kad R. V. nustatytas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus draudimo laikotarpis tik nuo 2014 m. vasario 15 d., jog ant atliktų darbų aktų, kurių pagrindu paslaugos teikėja S. N. (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. vasario 14 d. darbus atliko ir pasirašė būtent R. V., teismo posėdžio metu neneigė, kad ant darbų atlikimo aktų yra jo parašai. Atsakovė teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, jog ji negeba atlikti visų pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) sutartų darbų, o darbams kurių nesugebėjo atlikti samdė R. V., jam mokėjo grynais, ką ir patvirtino byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytojas J. A., buvęs (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, negalėjo nurodyti už kokius konkrečiai darbus buvo sumokėta atsakovei. Teismas kritiškai vertina liudytojo R. V. parodymus, jog jis niekada nėra dirbęs atsakovei, atsižvelgęs į tai, kad kaip liudytojas nurodė, jog daug metų dirbęs ieškovui P. J., ir į tai, kad byloje rašytiniai parodymai jo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu paneigia. Ieškovo bei liudytojo J. A. nurodytus argumentus, jog pagal sutartį su (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta atsakovės vardu, visus darbus atliko tik ieškovas, kad tik jis vienintelis geba visoje Lietuvoje tokius darbus atlikti, paneigė byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei paties ieškovo kviestas liudytojas R. V., kuris nurodė, kad jis atlikdavo kuro bako demontavimo, programavimo ir kitus darbus.
114. Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, priedai prie atliktų darbų aktų, mokėjimo nurodymai, paneigia ieškovo teiginius, jog būtent jis atliko visus darbus pagal atsakovės sudarytą sutartį su (duomenys neskelbtini), o liudytojų parodymai (paaiškinimai) negali paneigti rašytinių įrodymų visuma patvirtintų aplinkybių, jog atsakovė sąžiningai iš (duomenys neskelbtini) gavo pajams ir sumokėjo mokesčius (pateikti mokėjimo nurodymai, jog S. N. VSDF valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. balandžio 27 d. sumokėjo 400 Eur, 2015 m. balandžio 28 d. – 945,51 Eur, 2015 m. balandžio 29 d. – 1000 Eur, 2015 m. balandžio 27 d. – 740,69 Eur).
115. Atsakovė neneigė byloje fakto, kad be ieškovo tarpininkavimo ji nebūtų sudariusi minėtos sutarties su (duomenys neskelbtini), kad buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, kad sudarius sutartį su (duomenys neskelbtini) dalis gautų lėšų bus pasidalintos, t. y. taip galės susigrąžinti ieškovui skolintus pinigus ir dalį gautų lėšų atsakovė dar išgrynino ir atidavė ieškovui. Iš byloje pateikto banko išrašo nustatyta, kad 2014 metų laikotarpyje iš viso atsakovė išgrynino apie 38 000 Lt sumą, kurią jos teigimu dalį atidavė ieškovui, o ieškovo teigimu, minėtas lėšas išleido šeimos poreikiams, nurodydamas, kad jų šeimos išlaidos per mėnesį būdavo 2000 - 3000 Eur.
116. Iš 2013 m. gruodžio 6 d. Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. už butą, kurio (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojo 15 000 Lt sumokėti iki 2013 m. gruodžio 16 d., likusią 50 000 Lt dalį įsipareigojo sumokėti prieš pagrindinės notarinės sutarties pasirašymą, pagrindinę sutartį pasirašyti ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 3 d.
117. Atsakovė byloje nurodė, kad jai 2013 metais sudarant preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį nebuvo jokių bendrų tikslų su ieškovu kartu įsigyti buto, nes ji buvo grįžusi iš užsienio, turėjo savo lėšų, nekilnojamojo turto, o ieškovas tuo metu negalėjo prisidėti pinigais, neturėjo jokio nekilnojamojo turto, skolinosi pinigus iš jos skolų grąžinimui, komunalinių mokesčių mokėjimui, šalys neturėjo tuo metu bendrų vaikų, atsakovė nesilaukė, buto pirkimui buvo panaudota didžioji dalis jos iš (duomenys neskelbtini) sutarties gautų pajamų.
118. Atsakovė byloje pateikė banko išrašus, jog iš savo sąskaitos Luminor banke 2013 m. gruodžio 12 d. už butą, kurio (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), M. M. sumokėjo 4 000 Lt avansą bei nurodė, kad kitus pinigus pervedė iš savo AB Swedbank sąskaitos, t. y. 2013 m. gruodžio 8, 10 dienomis po 4 000 Lt, 2013 m. gruodžio 13 d. -3 000 Lt. Iš to paties pateikto Luminor banke išrašo nustatyta, jog atsakovė 2014 m. sausio 30 d. galutinai atsiskaitė su buto pardavėju M. M. už perkamą butą, pervesdama iš savo sąskaitos 50 000 Lt sumą.
119. Pažymėtina, kad atsakovė už ginčo butą sumokėjo 65 000 litų iš savo asmeninių sąskaitų, gautos pajamos iš (duomenys neskelbtini) 96 178 litų, nors atsakovė nurodė, kad mokesčių sumokėjo 4 112,20 Eur sumą, tačiau byloje pateikė mokėjimo nurodymus, jog sumokėjo 3 086,20 Eur sumą mokesčių, iš byloje 2014 metų pateikto banko išrašo nustatyta, kad 2014 metų laikotarpyje iš viso atsakovė išgrynino apie 38 000 Lt sumą, taip pat dalis lėšų yra išleisti pirkiniams. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad net atsakovės gautų lėšų iš (duomenys neskelbtini) neužteko buto įsigijimui (96 178 Lt – 38 800 Lt – 10 656,03 Lt (3086,20 Eur) = 47 521,97 Lt). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovui net nebuvo žinoma, kokią konkrečią sumą už atliktus darbus (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei, jis buvo nurodęs 128 000 Lt sumą, kai atsakovei buvo pervesta ženkliai mažesnė - 96 178 litų suma.
120. Atsakovė leistinais rašytiniais įrodymais pagrindė, jog iki buto įsigijimo turėjo santaupų, nes parsivežė uždirbtų pinigų iš užsienio (8 000 svarų iš Jungtinės Karalystės ir 20 000 Lt iš Norvegijos), buvo gavusi iš sutuoktinio N. D. 30 000 Lt, bei papildomų lėšų vaikų išlaikymui. Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, pateikė papildomus įrodymus, jog atsakovė laikotarpiu 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. Swedbank banko sąskaitoje turėjo 22 887,48 Lt. Tuo tarpu priešingų duomenų, pagrindžiančių ieškovo teiginius, esą jis ginčo laikotarpiu iš savo asmeninių lėšų (kurias, pasak ieškovo užsidirbo) prisidėjo prie ginčo objekto įsigijimo ieškovas nepateikė, t. y. neįrodė, kad bendrą turtą kūrė asmeninėmis lėšomis.
121. Ieškovas byloje nurodė, jog 2013 m. gruodžio 10-11 dienomis S. D. (R.) į atsakovės sąskaitą pervedė 1 700 Lt ir 3 400 Lt ieškovo uždirbtų pinigų, iš kurių buvo sumokėtas avansas už butą.
122. Pažymėtina, jog byloje pateikti duomenys, jog atsakovė 2012 m. kovo 16-17 d. Ž. Š. pervedė 3 000 Lt ir 2 000 Lt sumas, grąžindama ieškovo skolas, ieškovas to byloje neneigė. Ieškovo susidariusius įsiskolinimus kreditoriams patvirtina ir byloje pateikta informacija iš Lietuvos antstolių rūmų, kurie patvirtina, jog vykdomi išieškojimai iš ieškovo nuo 2002 metų, dalis išieškojimų dar vykdoma, nuo 2013 m. liepos 25 d. vykdomas išieškojimas UAB „Agromena lt“ 6 605,55 Eur sumai, išieškotojo T. Š. naudai nuo 2011 m. sausio 13 d. vykdomas išieškojimas 32 482,03 Eur sumai.
123. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
124. Ieškovas byloje teigė, jog šalims įsigijus pirmąjį šeimos būstą, ieškovas ir atsakovė savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodydama, kad niekada nebuvo davusi sutikimo ieškovui savo gyvenamąją vietą deklaruoti jai nuosavybės teise priklausančiame būste, byloje pateikė pažymas apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kuriose nurodyta, kad atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais iki 2011 m. sausio 28 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. spalio 20 d. savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės byloje pateiktų patvarkymų dėl skolos išieškojimo nustatyta, kad 2014 m. sausio 22 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo ieškovui buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), o 2015 m. spalio 7 d. antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo ieškovui P. J. siųstas adresu J. T. (duomenys neskelbtini).
125. Pažymėtina, jog CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.
126. Taigi rašytinių įrodymų, kaip ir kitų įrodymų tikslas yra kuo objektyviau atspindėti praeities įvykius. Įrodymai gali patvirtinti arba paneigti tas pačias aplinkybes, gali prieštarauti vienas kitam ar papildyti vienas kitą. Kita vertus, liudytojų parodymai, kurie gali žinoti tam tikras bylos aplinkybes geriau negu bet kas kitas, todėl tai yra nepakeičiamas žinių šaltinis ir dėl šios priežasties jų ignoruoti negalima, tačiau reikia turėti galvoje, kad duoti paaiškinimai turi specifiką, nes šalys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl liudytojai tam tikras aplinkybes gali nuslėpti, iškraipyti ar pan.
127. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas).
128. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog šalys butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registruotą S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2014 m. vasario 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį, siekė įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi ieškovas nepateikė nė vieno tokį ketinimą pagrindžiančio įrodymo, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bendrą turtą kūrė savo asmeninėmis lėšomis, ar darbu – vykusių teismo posėdžių metu apklausti ieškovo kviesti liudytojai J. A. ir R. V., kurie turėjo patvirtinti šias ieškovo aplinkybes, jų nepatvirtino, jie nurodė, kad darbus (duomenys neskelbtini) atliko P. J., tačiau šiuos liudytojų argumentus paneigia bylos rašytiniai įrodymai, t. y. byloje pateikti atliktų darbų aktai, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad esant nesutapimams tarp duotų liudytojų parodymų ir rašytinių bylos įrodymų, teismas liudytojų parodymų negali laikyti patikimais.
129. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nurodydamas, kad Lietuvoje buvo vienintelis specialistas galintis suteikti tam tikras paslaugas ir uždirba didelius pinigus, tačiau nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškovo teiginius, apie jo uždirbtas didžiules lėšas. Nei viena iš šalių negalėjo nurodyti konkrečios datos, nuo kad jie pradėjo gyventi kartu, tačiau bendras, kad ir epizodinio gyvenimo kartu faktas neturi įtakos pretenduojant į S. N. nuosavybės teise priklausiusį butą, kadangi ginčo atveju būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti savo investicijas į S. N. nuosavybės teise priklausiusį butą, o ne atvirkščiai, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog šalims gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. įsigyti butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Be to šalių nurodytos aplinkybės, kad atsakovė ieškovui skolino pinigus, taip pat patvirtina, jog tarp šalių nebuvo jokių bendro gyvenimo santaupų, kad šalys pinigines lėšas valdė atskirai.
130. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dėl šalių konfliktiškų santykių ir pradėto ikiteisminio tyrimo atsakovė 2021 m. rugpjūčio 28 d. išsikraustė iš ginčo buto, kuriame ieškinio pateikimo dienai gyveno ieškovas. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros rašto nustatyta, kad P. J. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų D. N. ir S. N., deklaravusių gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
131. Atsakovė byloje pateikia dokumentus, kurie pagrindžia komunalinių mokesčių įsiskolinimus ginčo bute laikotarpiu, kai bute gyveno ieškovas: UAB „Mažeikių vandenys“ buhalterinės apskaitos skyriaus pažymos nurodyta, kad S. N. 2022 m. liepos 20 d. už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą adresu (duomenys neskelbtini), skolinga 116,55 Eur sumą, 2022 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymu S. N. už komunalinių mokesčių įsiskolinimą UAB „Intrum Lietuva“ sumokėjo 264,59 Eur sumą, 2022 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu S. N. už komunalinius mokesčius sumokėjo 618,51 Eur sumą, buvo susikaupusi skola, kas įrodo, jog ieškovas niekada nelaikė savęs minėto buto bendrasavininku, juo nesirūpino, net gyvendamas ginčo bute nemokėjo mokesčių. Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog jis laikotarpiu nuo 2016 m. – 2021 m. mokėjo komunalinius mokesčius grynaisiais. Atsakovė teismui nurodė, jog pateiktų komunalinių mokesčių kvitai pildyti jos, jog ne kartą ji yra davusi ieškovui grynųjų, jog šis sumokėtų komunalinius mokesčius.
132. Ieškovas teismui nurodė, kad atsakovė tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tiek kitoje civilinėje byloje, neneigia fakto, kad šalys daugiau nei 10 metų gyveno kaip šeima. Teismas tenkindamas ieškovo pateiktą prašymą net du kartus 2023 m. sausio 17 d. ir 2023 m. vasario 28 d. nutartimis kreipėsi į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32300-2021 kontroliuojantį prokurorą su prašymu leisti naudoti kontroliuojamo ikiteisminio tyrimo duomenis, tačiau prašomų duomenų negavo. Ieškovas 2023 m. kovo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu prašė sudaryti galimybę teismui pateikti pertraukos metu iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus dokumentus, teismui tenkinus šį prašymą, paaiškėjo, kad ieškovas dokumentus buvo gavęs gerokai anksčiau, tik teismui skyrus pertrauką susipažinti atsakovei ir jos atstovei su prieš pat teismo posėdį ieškovo pateiktais dokumentais, ieškovas pamatė gautus dokumentus. Ieškovas pateikė teismui ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje apklausiant S. N., ši nurodė, jog su ieškovu gyvena nuo 2011 metų bute adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek pati atsakovė, tiek jos atstovė nurodė, jog atsakovė neneigia fakto, kad su ieškovu bendrauja nuo 2011 metų, tačiau neigia, jog nuo 2011 metų gyveno kartu, nes ne kartą buvo išvykusi į užsienį. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovė šiuo metu klaidina teismą, teigdama, jog su ieškovu gyventi pradėjo kartu tik gimus dukrai.
133. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos, sukuriant bendrą turtą įrodymų, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan. Nagrinėjamu atveju teismas, pasisakydamas dėl šalių bendro gyvenimo pradžios, ir atkreipdamas dėmesį į tai, jog šalys dėl konkrečios datos ar epizodinio gyvenimo kartu nesutarė, todėl sprendžia, jog nustačius, kad ieškovas neįrodė sudarytos jungtinės veiklos sutarties fakto, šios aplinkybės lieka teisiškai nereikšmingos, nes vien šalių gyvenimas kartu nėra pagrindas pripažinti tarp šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties faktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje atsakovė nurodė, kad su ieškovu gyvena nuo 2011 metų bute adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame nuosavybės teise, tačiau bylos duomenimis, ji ne kartą tuo metu išvykusi dirbti į užsienį, o minėtą butą įsigijo tik 2014 metais, todėl su ieškovu jame gyventi negalėjo nuo 2011 metų.
134. Teismas nevertina ieškovo pateiktų krovinio važtaraščių laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 8 d., nes ginčo butą atsakovė įsigijo 2014 metais.
135. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, kad šalys ketino įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe, ieškovo nurodomas tikslas įsigyti turtą šeimos poreikiams, gyventi ir auginti jame ateityje vaikus, nėra pagrindas išvadai, kad buvo siekta turtą įgyti dalinės nuosavybės teise, t. y. ieškovas neįrodė, kad su atsakove į S. N. veikė jungtinės veiklos pagrindu, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo P. J. ir atsakovės S. N. bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant ieškovui P. J. ir atsakovei S. N. teisę kiekvienam į ½ šio turto dalį, kurio ½ dalies piniginė išraiška, yra 9 919,50 Eur. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė ir pripažino, jog su (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį tarpininkaujant ieškovui, tačiau tai nėra pakankami duomenys išvadai, jog ieškovas ir atsakovė buvo įsipareigoję, kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes, užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo, t. y. sudarant susitarimą jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įsigyti ginčo butą.
136. Vienas iš ieškovo P. J. reikalavimų: pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: šulinį, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ir nuotekų rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo P. J. ir atsakovės S. N. bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant ieškovui ir atsakovei teisę kiekvienam į ½ šio turto dalį, kurio ½ dalies piniginė išraiška, yra 6 191,50 Eur.
137. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2016 m. spalio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai: šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)
138. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).
139. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje taip pat įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).
140. Ieškovas tvirtina, kad žemės sklypas ir jame esantys pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), taip įsigyti iš bendrų lėšų, šalis siejus jungtinės veiklos teisiniams santykiams, siekiant šeimos poilsiui ir kaip materialinę investiciją į bendrą šeimos ateitį, nurodydamas, jog turto įsigijimui buvo panaudota dalis lėšų gautų iš (duomenys neskelbtini) bei skolintų lėšų iš E. M.. Ieškovas taip pat nurodė, jog įsigijus butą (duomenys neskelbtini) gatvėje jame apsigyveno, jį tvarkė, keitė langus, darė remontą, visi pinigai buvo uždirbti ieškovo, vedė bendrą ūkį, buvo net atsakovę įdarbinęs pas pažįstamus. Jų šeima per mėnesį išleisdavo 2000-3000 Eur, už darbą gaudavo ir grynųjų pinigų, kuriuos atiduodavo atsakovei grynais arba pinigus įnešdavo į atsakovės banko sąskaitą
141. Atsakovė neneigė, jog su ieškovu tam tikrais laikotarpiais gyveno kartu, jog 2015 m. liepos 31 d., susilaukė dukters B. J., tačiau atsikirsdama nurodė, kad visas būtent šis nekilnojamasis turtas įgytas iš jos asmeninių lėšų, pardavus tėvų dovanotą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad ji niekada nėra davusi sutikimo jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje ieškovui deklaruoti savo gyvenamąją vietą, o ieškovo byloje pateiktos buto remonto nuotraukos yra padarytos ieškovui bendraujant su jų dukra.
142. Ieškovo prašymu byloje buvo apklaustas liudytojas E. M., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovą pažįsta apie dešimt metų, atsakovę matęs kelis kartus, pinigus paskolinti prašė būtent ieškovas, nurodė, jog nori įsigyti sodybą netoli (duomenys neskelbtini), prašė 7 000 Eur, pinigus grąžino po kelių savaičių, skolino grynais, grąžino taip pat grynais, tačiau nežino ar ieškovas sodybą pirko būtent už jo skolintus pinigus.
143. Byloje taip pat buvo apklaustas ir liudytojas A. M., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad sulaukė skambučio su prašymu parodyti sodybą, namą pamiškėje, 2016 metais, už (duomenys neskelbtini), sodybą apžiūrėti važiavo vieną ar du kartus, važiavo trise: jis, P. J. ir moteris (atsakovė). Visas aplinkybių derinimas dėl pirkimo vyko su P., tik formalumas buvo derinamas su S., dokumentus lyg derino elektroniniu paštu.
144. Atsakovė neneigia, kad sodybos važiavo apžiūrėti kartu su ieškovu, kad galimai jis derino pirkimo pardavimo sutarties sąlygas, tačiau nurodė, jog tai nepatvirtina jos ketinimo sodybą įsigyti kartu su ieškovu, sudarant jungtinės veiklos sutartį.
145. Iš byloje pateiktos 2016 m. spalio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pirko žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, ir kitus inžinerinius statinius: šulinį, nuotekų rezervuarą, adresu (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur, kuriuos pardavėjui sumokėjo prieš sutarties pasirašymą 17 000 Eur grynais ir 3 000 Eur bankiniu pavedimu.
146. Atsakovė neneigia, jog laikinai buvo pasiskolinusi pinigus sodybos pirkimui, kuriuos galimai paskolino ieškovas iš E. M. , tačiau nurodo, jog ji ir grąžino tą skolą pardavusi tėvų dovanotą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ieškovo byloje apklaustas liudytojas E. M. patvirtina tik patį pinigų perdavimo faktą, kad iš jo buvo skolinti pinigai, tačiau jis nepatvirtino, jog skola buvo grąžinta būtent iš ieškovo lėšų, kad būtent jo skolinti pinigai buvo panaudoti sodybos pirkimui. Ieškovas byloje nepateikė jokių duomenų, jog minėtu laikotarpiu jis uždirbo ir turėjo galimybę skolą grąžinti iš savo lėšų.
147. Ieškovas taip pat byloje nurodė, jog sodybos pirkimui buvo panaudotos ir likusi dalis pinigų dalis gauta iš (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog atsakovei iš minėtos įmonės pagal sudarytą sutartį už darbą buvo pervesta 96 178 Lt suma, atsakovė sumokėjus mokesčius, išgryninus dalį gautų pinigų, likusių pinigų neužteko net buto (duomenys neskelbtini) g. pirkimui, 2014 metais likusi nepanaudota pinigų suma 6 315 Lt, ką patvirtina banko išrašo likutis 2014 m. gruodžio 31 d. – 6 315,70 Lt.
148. Atsakovė byloje pateikė 2016 m. spalio 31 d. Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, jog S. N. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), I. B. už 15 300 Eur sumą. Kaip atsakovė nurodė, kad gavusi 3 140,00 Eur avansą grynais už parduodamą butą, 2016 m. spalio 11 d. mokėjimo pavedimu sodybos pardavėjui M. B. pervedė 3 000 Eur sumą, likusią 12 160 Eur sumą už parduotą butą gavo 2016 m. lapkričio 10 d., pateikė mokėjimo nurodymus.
149. Byloje apklausti liudytojai atsakovės tėvai K. M. ir S. M. patvirtino, kad atsakovė sodybą pirko pardavus jų dovanotą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, nurodė, jog jų atsiklausė, ar jie nepyksta, kad dukra parduota jų dovanotą butą, jų parodymus patvirtina pateikta 2011 m. sausio 14 d. sutartis, iš kurios nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise K. M. ir S. M. padovanojo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
150. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jų šeimos gyvenimo kartu išlaidos buvusios didelės, 2000-3000 Eur per mėnesį, nurodydamas, jog uždirbtus pinigus parnešdavo į šeimą grynais ar net įnešdavo į atsakovės sąskaitą, jog atsakovė pardavusi butą pinigus išleido savo asmeninėms reikmėms, tačiau tokių teiginių byloje niekuo nepagrindė bei neprašė jų išreikalauti teismo. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė dirbo ne vienoje jo įmonėje, gaudavo pajamas.
151. Iš byloje atsakovės pateikto banko išrašo už 2014 metus nustatyta, kad atsakovė gaudavo lėšas iš (duomenys neskelbtini), kad atsakovė dirbo su ieškovu susijusiose įmonėse patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas J. M., kuris nurodė, kad S. įmonėje dirbo administracinį darbą, kad buvo įdarbinta dėl socialinių garantijų, kad sunkmečio laikotarpiu kaip atlyginimą pasiimdavo statybines medžiagas.
152. Teismas pažymi, jog tai, kad S. N. dirbo su ieškovu susijusiose įmonėse ir gaudavo iš jų darbo užmokestį, nepatvirtina nei šalių bendro gyvenimo kartu, nei tai, kad jie vedė bendrą ūkį, bendrai tvarkė finansus.
153. Atsakovė byloje nurodė, kad sodyba buvo negyvenama, nuostabi gamta, buvo naujai pakeistas stogas, su šeima apšiltino visą namą polistirolu, sudėjo langus, atliko remonto darbus, dėl kurių kreipėsi į savo buvusį sutuoktinį. Ieškovo iniciatyva buvo suorganizuotos lentos. Terasos nebuvo, grindys buvo įlūžusios, durų, langų nebuvo. Garažo stogą remontavo tėvas, namo vidaus stogą apšiltino, neprisimena, kas atliko darbą, neatsimena, kas stogą šiltino, langus sudėjo, sutartį pati sudarė dėl langų. Darbai atlikti, darbus atliko patys, medžiagas pirko iš šeimos lėšų. Sodybai kiek išleido neskaičiavo.
154. Ieškovas byloje yra pateikęs sodybos remonto atliekamų darbų ir ten leidžiamo su šeima laiko nuotraukas, pažymėtina, kad nors ieškovas ir nurodė, kad jis prisidėjo prie sodybos namo remonto, jog name dirbo tam tikrus darbus, ko neginčijo ir atsakovė, tačiau jokių sutarčių dėl darbų nebuvo sudaryta, nėra ir rašytinių įrodymų apie atliktus mokėjimus būtent iš ieškovo lėšų, ieškovas jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė.
155. Ieškovas byloje pateikė statybinių medžiagų važtaraščius, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 8 d. buvo pristatytos statybinės medžiagos, tačiau nei užsakovas, nei iškrovimo vieta pateiktuose statybinių medžiagų važtaraščiuose nenurodyti, nurodyta transporto valstybinis numeris - P. J.. Kaip ir nurodė paties ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, jie neprašo šioje byloje kompensacijos dėl atsakovei priklausančio turto pagerinimo, pažymėtina, jog ginčo žemės sklypas ir jame esantys pastatai atsakovės įsigyti 2016 metais, o ieškovo važtaraščiai pateikti laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 8 d., kurie nepatvirtina, jog būtent jis įsigijo statybines medžiagos, jog šios statybinės medžiagos būtų pristatytos atsakovei priklausančio nekilnojamojo (buto ar sodybos) adresu. Pažymėtina, jog kai kurie statybinių medžiagų važtaraščiai išrašyti atsakovei išsikrausčius iš ginčo buto 2021 m. rugpjūčio 28 d., todėl kaip ir nurodė, atsakovės atstovė, mažai tikėtina, kad šalims susipykus ieškovas būtų atlikęs remonto darbus atsakovei nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte.
156. Teismas pažymi, kad prisidėjimas prie bendro turto sukūrimo ar įsigijimo neturėtų būti suprantamas kaip pavieniai veiksmai (pagalba surandant turtą ar sudarant pardavimo sutartį ir pan.). Be to, vien aplinkybė, jog šalis tam tikru laikotarpiu siejo artimi santykiai, vėliau šalys viena kitai padėjo įsigyjant nekilnojamąjį turtą, ar gerinant jo būklę, nesant aiškiai išreikštos šalių valios turtą įgyti kartu, reiškia, kad šalys nesiekė sukurti bendros veiklos. Byloje duomenų, kad šalys turėjo bendrų lėšų, kartu disponavo darbo pajamomis, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, jog vien gyvenimas drauge, laisvalaikio praleidimas, byloje pateiktos bendros nuotraukos, nesudaro pagrindo pripažinti tarp šalių buvus susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo argumentus, jog šalys iš bendrų lėšų įsigijo sodybą ar kad galimai sodybos pirkimui skolintus pinigus ieškovas grąžino iš savo uždirbtų ar asmeninių lėšų (CPK 178 straipsnis).
157. Tai, kad atsakovė pirko sodybą ir siekė, jog juo būtų naudojamasi ateityje tenkinant šeimos poreikius, užtikrinant šeimai gyvenamąją vietą dar nereiškia, jog atsakovė išreiškė valią turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškovu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs, vien naudojimosi turtu faktas nėra pakankamas jungtinės veiklos sutarties sudarymui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).
158. Visuma byloje esančių įrodymų (rašytiniai įrodymai, dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų paaiškinimai) nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčo turtas (sodyba) buvo įgytas bendrai, yra jungtinės veiklos rezultatas ir bendroji dalinė šalių nuosavybė, nes atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog 2016 m. spalio 31 d. Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gauti pinigai buvo sumokėti už ginčo turtas (sodybą), todėl atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: šulinį, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ir nuotekų rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo P. J. ir atsakovės S. N. bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant ieškovui ir atsakovei S. N. teisę kiekvienam į ½ šio turto dalį, kurio ½ dalies piniginė išraiška, yra 6 191,50 Eur.
159. Trečiasis ieškovo reikalavimas buvo pripažinti 11500/63201 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo P. J. ir atsakovės S. N. bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant ieškovui ir atsakovei teisę kiekvienam į ½ šio turto dalį, kurio ½ dalies piniginė išraiška, yra 1394,45 Eur.
160. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pagal 2018 m. gegužės 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį priklauso 11500/63201 dalis 6,3201 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
161. Kaip ir kitus ieškinio reikalavimus ieškovas turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe grindžia bendru šalių gyvenimu, bendromis lėšomis, teigdamas, kad jo gaunamos lėšos buvo didelės, kad iš jų buvo pirktas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
162. Atsakovė nurodė, kad jų santykiai visada buvo įtempti, nuolat kildavo konfliktai, nesutarimai, todėl ji niekada neplanavo bendro gyvenimo kartu, bendro nekilnojamojo turto įsigijimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas niekada neturėjo galimybių prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo, kad turėjo daugybę įsiskolinimų, kad gyveno iš jos lėšų, o gimus dukrai ir neteikiant jai išlaikymo, net kreipėsi į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo jų nepilnametei dukrai B.
163. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina Telšių apylinkės Mažeikių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1878-721/2020 pateiktas ieškinys, kuriuo S. N. prašė priteisti ne tik iš atsakovo P. J. išlaikymą nepilnametei jų dukrai B. J., bet ir išlaikymo įsiskolinimą 8 123,50 Eur dydžio sumą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d., kas patvirtina, jog tarp šalių nebuvo jokio bendro sutarimo, bendrų finansų, jog šalys nevedė bendro ūkio. Pažymėtina, jog atsakovės pateikta Lietuvos antstolių rūmų pažyma patvirtina, jog ir šiuo metu pagal vykdomąjį raštą išduotą minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1878-721/2020 yra vykdomas išieškotojos S. N. naudai išlaikymo 1385,00 Eur sumai ir 4 018,75 Eur sumai išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas.
164. Iš 2018 m. gegužės 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad S. N. asmeninės nuosavybės teise pirko žemės sklypą, 11500/63201 dalį 6,3201 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 8 000 Eur, kuriuos pardavėjui sumokėjo prieš sutarties pasirašymą. Iš byloje pateikto 2018 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad atsakovė S. M. pervedė 7 500 Eur sumą.
165. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai pinigus žemės sklypo pirkimui paskolino tėvai, kad ji išklausė ūkininkavo pradmenų kursus, už juos sumokėjo, gavo ūkininko pažymėjimą.
166. Atsakovės nurodytas aplinkybes byloje patvirtina 2017 m. gegužės 3 d. Mažeikių politechnikos mokyklos pažymėjimas Nr. 572, kad S. N. baigė 8 sav. trukmės ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir įgijo kompetenciją ūkininkauti, mokėjimo nurodymą, kad už kursus 2017 m. kovo 15 d. S. N. sumokėjo 185 Eur, jog 2018 m. balandžio 23 d. S. N. buvo išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas Nr. 0176576.
167. Ieškovas teismo posėdžio metu ginčijo, kad atsakovės tėvai neturėjo galimybių atsakovei paskolinti minėtų lėšų.
168. Byloje apklausti liudytojai atsakovės tėvai K. M. ir S. M. patvirtino, atsakovės nurodytus argumentus, jog jie pardavę mazutinę, pinigus atidavė dukrai. Taip pat nurodė, kad visada padėjo dukrai, nes žinojo, jog P. turėjo daug skolų, neturėjo pinigų. Nurodė, jog miško pirkimui davė 8500 Eur, gautus pardavus mazutinę ar žemės sklypą. Liudytojai taip pat nurodė, kad ieškovas ilgą laiką ateidavo ir išeidavo, išvarydavo ir vėl pareidavo, bendro šeimos vedimo nebuvo.
169. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju ne atsakovė privalo įrodyti iš kokių lėšų įsigijo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, o ieškovas privalėjo įrodyti kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) įnešė į konkretų turto objektą.
170. Atsakovė žemės sklypo pardavėjui sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, ką patvirtina byloje esanti 2018 m. gegužės d. pirkimo – pardavimo sutartis, sutarties 3.1 punktas, jog atsakovė 2018 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pardavėjui bankiniu pavedimu iš asmeninės sąskaitos pervedė 7 500 Eur sumą bei pateiktas mokėjimo nurodymas, priešingai, ieškovas byloje nepateikė jokių duomenų, jog galėjo prisidėti prie žemės sklypo įsigijimo savo lėšomis. Atsakovė į bylą pateikė VĮ Registro centro išrašus, jog jos tėvai turėjo jiems priklausiusio nekilnojamojo turto, kurį pardavę, įgijo finansinių galimybių prisidėti prie minėto atsakovės žemės sklypo įsigijimo. Be to, pagal tuo metu įsigaliojusį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą atsakovė išklausiusi ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir įgijusi ūkininko pažymėjimą turėjo pirmumo teisę įsigyti minėtą žemės sklypą.
171. Teismas taip pat nurodo, kad byloje pateikti įrodymai, šalių pripažįstami paskoliniai santykiai dėl skolintų pinigų, atsakovės pinigų pervedimas ieškovo kreditoriams, kreipimasis į teismą dėl nepilnametės dukters išlaikymo, suponuoja išvadą, jog šalys finansinius reikalus tvarkė atskirai. Pažymėtina, kad iš byloje Teismų informacinės sistemos Liteko išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie ieškovo P. J. išrašas apie asmens darbovietę patvirtina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 2 d. gavo darbo užmokestį, jo gaunamos pajamos buvo minimalios, nors pats ieškovas jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas turi nepilnametę dukrą iš pirmos santuokos, kuriai taip pat buvo išieškomas išlaikymas iš gaunamų minimalių pajamų, ką patvirtina Lietuvos antstolių pateikta pažyma.
172. Tarp šalių esančius konfliktinius santykius patvirtina byloje pateiktas Telšių krizių centro 2020 m. sausio 27 d. informacinis raštas, kuriame nurodoma, jog S. N. į Mažeikių PK kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 10 d. dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
173. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas teikdamas paaiškinimus ir duomenis į bylą dėl ginčo objektų įsigijimo, t. y. aukščiau aptarto buto įsigijimo, tuo tarpu apie kitų ginčo objektų įsigijimą (sodybos ir žemės sklypo) plačiau nepasisakė, nepaaiškino, kiek ir kada investavo į šiuos ginčo objektus, tik nurodė, kad turto įsigijimo klausimus sprendė kartu su atsakove, kad nuolat uždirbdavo pinigus ir juos atiduodavo atsakovei grynais ar įnešdavo į jos sąskaitą, kad ginčo turtas pirktas už skolintus pinigus, nurodydamas, kad jeigu reikia, teismui gali pateikti tuos duomenis, tačiau teismui tokių duomenų taip ir nepateikė. Byloje taip pat nepateikė savo banko sąskaitų išrašų ar metinių pajamų (turto) deklaracijų, kuriais pagrįstų savo galimybę prisidėti prie atsakovės nekilnojamojo turto įsigijimo.
174. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad ieškovas gal ir neturėjo teisinių žinių, tačiau visos bylos nagrinėjimo metu jis turėjo atstovą, turėjo galimybę teismui pateikti savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus.
175. Atsižvelgus į išdėstytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių tarpusavio santykius, į tai, kad atsakovė S. N. bendro gyvenimo metu visą įgytą nekilnojamąjį turtą registravo savo vardu, ieškovui byloje nepateikus jokių duomenų apie įdėtą konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) į ginčo turto objektą, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog P. J. nesiekė bendrai įsigyti turto, tarp jų ir ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovės S. N. vardu, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas turėjo lėšų, kuriomis būtų prisidėjęs prie ginčo turto pirkimo, ieškovas taip pat neįrodė, kad perkant ginčo turtą buvo siekiama sukurti bendrą dalinę nuosavybę, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti 11500/63201 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo P. J. ir atsakovės S. N. bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant ieškovui ir atsakovei S. N. teisę kiekvienam į ½ šio turto dalį, kurio ½ dalies piniginė išraiška, yra 1 394,45 Eur.
transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)
176. Ieškovas byloje prašė pripažinti ieškovo P. J. asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos.
177. Iš Registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. N..
178. Ieškovas teismui nurodė, jog ginčo automobilis keliaudavo su ieškovu iš įmonės į įmonę, automobilis buvo pirktas ieškovo darbui, kad atsakovė turi įsigijusi kitą automobilį savo reikmėms, į kurį ieškovas pretenzijų neturi. Automobilis parduotas buvo atsakovei, bet apmokėjo už automobilį ieškovas. Atsakovė niekada nėra perdavusi jokių pinigų už automobilį, jos net nebuvo šalia, kai ieškovas perdavė tuos pinigus, dėl įmonėje kilusio konflikto automobilį reikėjo parduoti greituoju būdu. J. M. Registrų centre pasirašė automobilio pardavimo sutartį. Ieškovas neprašė jam priteisti automobilio, kol atsakovė nepareikalavo grąžinti automobilio.
179. Atsakovė nurodė, kad dar 2021 m. spalio 28 d. kreipėsi į policiją dėl transporto priemonės grąžinimo, ikiteisminį tyrimą dėl vykstančio teisminio proceso buvo atsisakyta pradėti, ji aiškiai išreiškė valią, jog automobilis yra jos. Atsakovė nurodo, kad ieškovas prašymas pripažinti automobilį jo asmenine nuosavybe ir pripažinimas, kad atsakovė turi savo automobilį, patvirtina, kad jie niekada neturėjo bendrų lėšų ir susitarimo turtą įgyti bendrai.
180. Iš byloje pateiktos 2021 m. birželio 28 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas S. N. už 300 Eur, sutartį pasirašė J. M. ir atsakovė, pinigai už parduotą automobilį buvo sumokėti 2021 m. liepos 2 d., ką patvirtina byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kad už automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) P. J. 2021 m. liepos 2 d. sumokėjo J. M. 300 Eur.
181. Byloje buvo apklaustas liudytojas J. M., kuris pasirašė ginčo automobilio pirkimo pardavimo sutartį ir priėmė iš ieškovo pinigus už parduotą automobilį. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo brolis, kad automobilis buvo nupirktas iš įmonės, kurioje anksčiau dirbo P., kai reikėjo išeiti iš darbo, automobilis buvo parduotas P. Paaiškino, jog jam pranešus, kad išeina iš darbo, reikėjo greitai viską sutvarkyti. Kadangi P. negalėjo atvažiuoti, S. pasirašė automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Negali atsakyti, kas pirmiau pinigai išmokėti ar sutartis pasirašyta.
182. Pažymėtina, kad tarp 2021 m. birželio 28 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo 2021 m. liepos 2 d. už parduotą automobilį praėjo kelios dienos, priešingai, nei nurodo atsakovės atstovė, jog praėjo beveik dviejų mėnesių laikotarpis. Ieškovo nurodytas aplinkybes, jog dėl įmonėje kilusio konflikto ir direktoriaus išėjimo automobilį reikėjo parduoti „greituoju būdu“ patvirtino byloje apklaustas liudytojas J. M.. Ieškovas mokėdamas pinigus už parduotą automobilį žinojo, kad automobilis registruotas atsakovės vardu, tam neprieštaravo. Nors tiek ieškovas, tiek liudytojas J. M. nurodė, kad automobilis buvo nupirktas iš įmonės, kurioje anksčiau dirbo P., kad tai ieškovo darbui skirta mašina, tačiau nurodytus argumentus patvirtinančių jokių duomenų byloje nepateikė.
183. Ieškovas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, jog atsakovei išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), ši buvo jam parašiusi, kad automobilį ieškovas įsiregistruotų savo vardu, tačiau ieškovas teismui tai pavirtinančių įrodymų nepateikė.
184. Kad ieškovas savęs nelaikė teisėtu transporto priemonės savininku patvirtina ir byloje pateikti administracinio nusižengimo protokolai, kad S. N. 2023 m. sausio 20 d. ir P. J. 2022 m. liepos 5 d., 2022 m. lapkričio 3 d., 2023 m. sausio 18 d. buvo surašyti protokolai už tai, kad nevykdė pareigos privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog tiesiog žmogiškai pamiršo apdrausti automobilį, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovei ne kartą surašyti administracinių nusižengimų protokolai už nevykdymą pareigos privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios ginčo transporto priemonės. Atsakovė nurodydama, kad būtent ji davė ieškovui pinigų sumokėti už įsigytą automobilį, niekuo nepagrindė. Ieškovas neprašė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nurodydamas, jog tai jo pirktas automobilis, kuris dėl susidariusių aplinkybių buvo registruotas atsakovės vardu, 2021 m. birželio 28 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties neginčijo pagal sandorio nuginčijimo pagrindus, taip pat teismo neprašė iš atsakovės jam priteisti už minėtą automobilį sumokėtų pinigų.
185. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad 2021 m. birželio 28 d. sudaryta Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovė įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojanti, į tai, kad CK pirmosios knygos II dalies IV skyriuje įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą, kuris lemia tai, kad sudarytas sandoris galioja tol, kol nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, teismas ieškovo reikalavimą pripažinti ieškovo P. J. asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atmeta.
V. D. priešieškinio reikalavimo
186. Atsakė S. N. pateiktu priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovą P. J. iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
187. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės pateikto reikalavimo atsisakė nurodydama, jog ieškovas baudžiamojoje byloje yra iškeldintas iš atsakovei priklausančio buto ir įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, taip pat prašė grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.
188. Šalis turi teisę atsiimti savo reikalavimus (CPK 42 straipsnis, 139 straipsnis), kitai šaliai su atsiėmimu sutikus (CPK 139 straipsnis). Prašymai dėl ieškinio atsiėmimo, sutinkant šalims, priimtini, ieškinys paliktinas nenagrinėtu (296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
189. Ieškovas byloje dėl pateikto prašymo atsiimti priešieškinio reikalavimus neprieštaravo.
190. Nagrinėjamu atveju priešieškinio atsiėmimas priimtinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 139 straipsnio 1 dalis) ir atsakovės S. N. priešieškinis atsakovui P. J., paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
191. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai ieškinys atsiimamas. Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.
192. Atsižvelgus į tai, kad byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, atsakovei grąžintina 75 procentai sumokėto (85 Eur) žyminio mokesčio, t. y. 63,75 Eur.
V. D. baudos skyrimo
193. Atsakovės S. N. atstovė advokatė Aurelija Puzinienė prašė solidariai paskirti ieškovui P. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui už piktnaudžiavimą procesu CPK 95 straipsnyje numatytą maksimalią - 5000 Eur baudą, kurios 50 procentų priteisti atsakovės S. N. naudai.
194. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės.
195. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
196. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
baudos skyrimo ieškovo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui
197. Atsakovės S. N. atstovė advokatė Aurelija Puzinienė prašydama solidariai paskirti ieškovui P. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui už piktnaudžiavimą procesu CPK 95 straipsnyje numatytą maksimalią - 5000 Eur baudą, kurios 50 procentų priteisti atsakovės S. N. naudai nurodė, jog dėl ieškovo atstovo advokato padėjėjo Vacio Milkono pateiktų nepagrįstų prašymų neįvyko du teismo posėdžiai 2023 m. birželio 20 d. dėl skubios komandiruotės ir 2023 m. birželio 23 d. dėl atstovavimo administracinėje byloje. Advokato padėjėjas pateikė praktikos vadovo pranešimą „Dėl advokato padėjėjo nedalyvavimo teismo posėdyje“, kuriame praktikos vadovas Arvydas Aranauskas atsisakė pateikti savo padėjėjo komandiruotės į užsienio šalį patvirtinančius dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 4 punkte įtvirtintu kliento Dėl paslapties neatskleidimo principu, pateikdamas atstovo tik kelionės bilietus į užsienio šalį, kurie nepatvirtina, kad buvo vykstama darbo tikslais, pats advokatas teismui nepateikė įrodymų, jog jis analogiškomis dienomis vyko tais pačiais skrydžiais į užsienio šalį, kas reiškia, kad prašymas atidėti 2023 m. birželio 20 d. teismo posėdį buvo nepagristas. Ieškovo atstovas taip pat teismui nepateikė jokių įrodymų dėl 2023 m. birželio 23 d. neįvykusio teismo posėdžio, jog jis realiai dalyvavo administracinio nusižengimo bylos (ROIK 23205912514) nagrinėjime, advokatės manymu advokato padėjėjas netinkamai nusistato prioritetus, administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimas tikrai galėjo būti atidėtas dėl atnaujintos bylos nagrinėjime vykstančio teismo posėdžio į vėlesnį laiką, nes toks nedalyvavimas būtų pateisinamas objektyvia priežastimi - teismo šaukimu, atstovo prašymas buvo pateiktas jau teismo posėdžiui vykstant po 20 min. - kas galimai leidžia daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad tuo metu administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimas jau buvo užbaigtas, galėjo prašyti teismo ne atidėti posėdį, o perkelti teismo posėdžio laiką pusvalandžiu vėliau. Ieškovo ir jo atstovo veiksmais vykstantis bylos vilkinimas, piktnaudžiaujant procesu, yra turint siekį atsakovei daryti kuo ilgesnį ir didesnį psichologinį poveikį, t. y. per skundus, užvestus civilinius procesus, ją terorizuoti, apsunkinti trijų nepilnamečių vaikų priežiūrą, darbo sąlygas.
198. PK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (2 dalis). Taigi, iš normos turinio aišku, kad bauda pagal CPK 95 straipsnį gali būti skiriama tik dalyvaujančiam byloje asmeniui.
199. CPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas P. J. su Aranausko advokatų profesinės bendrija NEXUS 2021 m. rugsėjo 14 d. sudarė Atstovavimo susitarimą Nr. 21/130, kuri advokato padėjėjui Vaciui Milkonui leido atstovauti P. J. šioje byloje.
200. Šiuo atveju dėl ieškovo atstovo pateiktų prašymų neįvyko du teismo posėdžiai 2023 m. birželio 20 d. dėl skubios komandiruotės ir 2023 m. birželio 23 d. dėl atstovavimo administracinėje byloje. Ieškovo atstovas 2023 m. birželio 16 d. negalėdamas dalyvauti iš anksto numatytame 2023 m. birželio 20 d. 10.00 val. teismo posėdyje dėl jo skubios komandiruotės į užsienio šalį 2023 m. birželio 17-20 dienomis prašė atidėti civilinės bylos posėdį nurodydamas, jog dėl skubios komandiruotės į užsienio šalį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui nedelsiant po ieškovo atstovo sugrįžimo į Lietuvos valstybę, prašyme nurodė neužimtas dienas liepos, rugpjūčio mėnesiais.
201. Teismas tenkino ieškovo atstovo prašymą, kitą teismo posėdžio datą paskirdamas 2023 m. birželio 23 d. 10.00 val., atsižvelgdamas į Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (toliau – Liteko) esančią informaciją apie šalių atstovų užimtumą kitose byloje ir bylą nagrinėjančios teisėjo užimtumą nagrinėjant kitas bylas. Pažymėtina, kad kitas teismo posėdis buvo paskirtas atsižvelgus į ieškovo atstovo užimtumą Liteko esančią informaciją, pats atstovas prašyme buvo nurodęs datas, kuriomis galėtų dalyvauti kitame teismo posėdyje liepos ir rugpjūčio mėnesiais, t. y. teismo paskirta posėdžio data nebuvo derinta su pačiu ieškovo atstovu. Teismui paskyrus kitą teismo posėdį 2023 m. birželio 23 d. 10.00 val., ieškovo atstovas 2023 m. birželio 22 d. susisiekė telefonu su posėdžių sekretore nurodydamas, kad jis tuo metu turi administracinio nusižengimo bylą paskirtą gerokai anksčiau, domėjosi dėl galimybės pakeisti numatyto posėdžio laiką. Nepavykus susisiekti telefonu su atsakovės atstove dėl numatyto posėdžio laiko pakeitimo, ieškovo atstovas buvo informuotas, jog nėra galimybės pakeisti numatyto posėdžio laiko. Nors atsakovės atstovė prašyme skirti baudą nurodė, jog prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo pateiktas jau teismo posėdžiui vykstant po 20 min., tačiau Liteko duomenimis ieškovo atstovo prašymas teismui pateiktas 2023 m. birželio 23 d. 08:48:13.
202. Atsakovės atstovė 2023 m. birželio 23 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovo atstovą Vacį Milkoną pateikti įrodymus, galinčius objektyviai pagrįsti pateiktus prašymus dėl jo negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose, teismas tenkino minėtą prašymą, įpareigojo ieškovą atstovą pateikti atsakovės atstovės prašyme nurodytus dokumentus teismui iki 2023 m. liepos 10 d.
203. Ieškovo atstovas 2023 m. liepos 10 d. teismui pateikė paaiškinimą nurodydamas, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyko Vilniaus AVPK nuotoliniu būdu, iš anksto, 2023 m. birželio 12 d. vykusiame administracinio nusižengimo bylos ROIK 23205912514 posėdyje žodžiu kitą bylos nagrinėjimo datą ir laiką, t. y. 2023 m. birželio 23 d. 10.00 val., suderinus su Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniuoju tyrėju administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Aranausko advokatų profesinės bendrijos NEXUS advokatas Arvydas Aranauskas, vadovaujantis advokato padėjėjo Vacio Milkono praktikai, papildomai nurodė, jog advokato padėjėjas Vacys Milkonas šių metų birželio 17-20 dienomis, kartu, teisinių paslaugų teikimo tikslu turėjo skubiai vykti į užsienio šalį. Kelionės bilietai teismui pateikti kartu su 2023 m. birželio 23 d. prašymu atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo užimtumo kitoje byloje. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinys byloje pareikštas 2021 m. rugsėjo 20 d., kad tai buvo pirmas kartas, kai ieškovo atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą būtent dėl jo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje dėl skubios komandiruotės į užsienį.
204. Iš byloje pateiktų paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. birželio 23 d. 10.00 val. vykusio posėdžio atsakovo atstovas nedalyvavo nagrinėjamoje byloje numatytame teismo posėdyje, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data buvo numatyta 2023 m. birželio 12 d., teismas neturi pagrindo netikėti tiek pačio ieškovo atstovo, tiek jo vadovo paaiškinimais, todėl paskiriant teismo posėdžio datą nebuvo matyti ieškovo atstovo užimtumas Liteke, todėl teismas posėdį paskyrė laiku, kuriuo ieškovo atstovas turėjo dalyvauti administracinių nusižengimų bylos nagrinėjime.
205. Atsižvelgus į išdėstytą teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šioje byloje paskirti ieškovo atstovui baudą, kadangi nenustatyta, kad ieškovo atstovas nesąžiningai ar ne pagal paskirtį naudojosi procesinėmis teisėmis. Priešingai – nustatyta, kad ieškovo atstovas kelias dienas prieš numatytą teismo posėdį prašė atidėti teismo posėdį, pakeisti teismo posėdžio laiką, nurodė atidėjimo priežastis, pateikė rašytinius įrodymus, be to, teismas skirdamas teismo posėdį 2023 m. birželio 23 d. 10.00 val. neturėjo galimybių nustatyti ieškovo atstovo užimtumo, kad ieškovo atstovas numatytu teismo posėdžio metu turėjo dalyvauti administracinių nusižengimų bylos nagrinėjime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023 m. liepos 20 d. 9.30 val. ieškovo atstovas dalyvavo teismo posėdyje turėdamas nedarbingumą, kas patvirtina, jog jis niekada neturėjo tikslo vilkinti proceso. Advokato padėjėją tiesiogiai pripažinti piktnaudžiaujančiu procesinėmis teisėmis ir paskirti sankcijas teismas gali tik tada, kai akivaizdu, jog jis veikia visiškai savarankiškai ir tai tiesiogiai numato CPK normos, pavyzdžiui CPK 246 straipsnio 3 dalis, kurioje reglamentuojamos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, šalies atstovui už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių teismas gali skirti tik iki 300 Eur baudą. Dėl nurodytų priežasčių netenkintinas atsakovės atstovės prašymas skirti ieškovo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui baudą už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 straipsnis).
baudos skyrimo ieškovui P. J.
206. Atsakovės S. N. atstovė advokatė Aurelija Puzinienė prašydama solidariai paskirti ieškovui P. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui už piktnaudžiavimą procesu CPK 95 straipsnyje numatytą maksimalią - 5000 Eur baudą, kurios 50 procentų priteisti atsakovės S. N. naudai nurodė, jog ieškovas nesąžiningai elgėsi prašydamas priimti į bylą naujus įrodymus po baigiamųjų kalbų, net nepateikiant prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą, turėdamas akivaizdų tikslą piktnaudžiauti procesu, po to sekantys trys nepagrįsti jo paties ir jo atstovo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, kuriais siekiama vilkinti procesą ir daryti neigiamą poveikį atsakovei, kuri yra pripažinta paminėtoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja dėl ilgalaikio artimo šeimos nario psichologinio ir fizinio smurto. Ieškovas pateikdamas rašytinius paaiškinimus, kad seifas, kuriame laikė dokumentus yra su juo kartu kiekvieną dieną gyvenančio patėvio K. M. seife, kad jo patėvis neva pamiršo PIN kodą ir spyna užsiblokavo, t. y. vykstant bylos nagrinėjimui nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. teismo nutarties priėmimo, kuria buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, negalėjo teismui pateikti, jo vertinimu, svarbių rašytinių įrodymų, galėsiančių netgi lemti bylos baigtį, tikrai neturėjo būti kliūčių pačiam ar susiradus kitą kvalifikuotą specialistą atidaryti seifą. Toks įrodymų nesavalaikis pateikimas buvo iš anksto suplanuotas, t. y. teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, sąmoningai piktnaudžiaujant procesu, teikiami absoliučiai ginčo esmei neaktualūs įrodymai, tikslu – atnaujinti procesą, nes ieškovas niekada savo paaiškinimuose nenurodė jokių „techninių kliūčių“ ar būtinumo išreikalauti duomenis iš trečiojo asmens. P. J. nepateikė dėl nedalyvavimo 2023 m. gegužės 16 d. 10 val. teismo posėdyje pagrįstumą galinčio patvirtinti tinkamo įrodymo, gydytojo išduotos pažymos formos Nr. 094/a. Ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad ieškovas sirgo žarnyno infekcija. Be to, pažymėtina, kad ieškovas turi atstovą ir teismo posėdis galėjo būti taip skubotai neatidėtas, nes posėdis galėjo būti vedamas ir per atstovą.
207. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.
208. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
209. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 20 punktas).
210. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
211. Nagrinėjamu atveju 2023 m. kovo 20 d. posėdyje teismas išnagrinėjęs bylą atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2023 m. balandžio 6 d. 14.30 val. Teismui išėjus priimti sprendimo, ieškovas P. J. 2023 m. balandžio 6 d. pateikė naujus įrodymus byloje, nurodydamas, kad minėtų dokumentų negalėjo pateikti anksčiau. Teismas susipažinęs su pateiktais dokumentai nustatė, kad pateikti dokumentai yra reikšmingi ir gali turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, kad yra reikalinga išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias bylai reikšmės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2-7-1174/2023 nagrinėjimą iš esmės.
212. Pažymėtina, jog ieškovas pateiktas naujus rašytinius įrodymus savo prašyme nurodė, jog teikia dokumentus, kuriuos buvo įsipareigojęs pateikti teismui anksčiau, bet nepateikė dėl tos priežasties, kad dokumentai buvo padėti saugoti į privatų (ne mano) seifą ir patekti į jį, dėl techninių kliūčių, iki šios dienos negalėjo. Atsakovės atstovei paprašius teismo įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie trečiąjį asmenį, pas kurį neva buvo saugomi dokumentai su klientės ir jos nepilnamečių vaikų asmens duomenimis bei įrodymus dėl savalaikio įrodymų nepateikimo, t. y. „technines kliūtis“ pagrindžiančius įrodymus, ieškovas papildomai paaiškino, jog atsakovė S. N. išvykdama gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą išsivežė jų kartu įsigyto buto pagrindinės spynos raktus, ko pasekoje jis negalėjo užrakinti buto ir saugiai palikti bute vertingų daiktų bei svarbių dokumentų, visus svarbius dokumentus, daiktus buvo priverstas vežioti kartu su savimi, todėl 2021 metų rudenį dalį dokumentų, duomenų laikmenų ir kitų vertingų daiktų išvežė pasaugoti pas savo tėvus ir padėjo juos į ginklų seifą, kuriame buvo laikomi bendro naudojimo medžiokliniai ginklai. Dėl ieškovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, buvo sustabdytas leidimas naudotis ginklais, dėl saugumo patėvis pakeitė seifo PIN kodą, kurį pamiršo ir spyna užsiblokavo, dokumentus iš seifo galėjo pasiimti tik tada, kai patėviui pagaliau pavyko įvesti (atspėti) teisingą seifo elektroninės spynos PIN kodą.
213. Kaip ir nurodė atsakovės atstovė ieškinys teisme gautas 2021 m. rugsėjo 20 d., vykstant bylos nagrinėjimui nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. ieškovas jo teigimu negalėdamas teismui pateikti, jo vertinimu, svarbių rašytinių įrodymų, galėsiančių netgi lemti bylos baigtį, nė karto teismui nenurodė, kad turi svarbių įrodymų, kurių dėl objektyvių priežasčių negali teismui pateikti, nepaaiškino, kodėl teismo neprašė šių dokumentų išreikalauti iš trečiojo asmens (CPK 199 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas du kartus buvo atidėjęs teismo posėdžius (2023 m. sausio 5 d. ir 2023 m. vasario 14 d.) tenkinęs ieškovo prašymą, suteikti galimybę pateikti dokumentus iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, užbaigus ikiteisminį tyrimą.
214. Teismui 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, byla skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. gegužės 16 d. 10.00 val., 2023 m. gegužės 15 d. ieškovo atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad ieškovas negalės dalyvauti iš anksto numatytame 2023 m. gegužės 16 d. 10.00 val. teismo posėdyje dėl ligos (galimos virusinės infekcijos). 2023 m. gegužės 23 d. pateikė Informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2023-05-15 iki 2023-05-16, kurioje nurodyta, jog P. J. išduotas nedarbingumas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. Atsakovės atstovei prašius teismo įpareigoti ieškovą pateikti dėl nedalyvavimo teismo posėdyje pagrįstumą pagal procesą privalomą pateikti gydytojo išduotą pažymą, forma Nr. 094/a, ir teismui tenkinus šį prašymą, ieškovas nurodytos pažymos nepateikė, teigdamas, jog jo gydytoja atostogauja ir nėra kam tos pažymos išrašyti, paaiškindamas teismo posėdžio metu, jog jis negalėjo teismo posėdyje dalyvauti net nuotoliniu būdu dėl žarnyno viruso.
215. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje civilinėje byloje ieškovui P. J. 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo paskirta 500 Eur bauda už sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, nurodant, kad ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą dar neturėdamas visų įrodymų, dalį kurių pateikė atstovui dieną prieš posėdį, o dalies dar ir dabar neturi, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą ir dar neturėdamas ieškinį pagrindžiančių įrodymų, piktnaudžiavo savo teise.
216. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).
217. Eilė aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei CPK 95 straipsnio nuostatos leidžia neabejotinai konstatuoti, kad toks ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu, pažeidžiančiu ne tik esminius civilinio proceso principus, tačiau ir priešingos ginčo šalies atsakovės teises ir teisėtus interesus, bei pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu sąmoningai ir sistemingai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, kreipėsi į teismą neturėdamas visų įrodymų, ne kartą prašė atidėti teismo posėdį ir teismo išreikalauti papildomus įrodymus, naujus įrodymus pateikė teismui išėjus priimti sprendimo, nepagrįstai, nenurodydamas jokių svarių argumentų bei nepateikdamas objektyvių įrodymų, jog naujų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, P. J. skirtina 1 000 Eur bauda. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, įvertina piktnaudžiavimo pobūdį, mastą, pasekmes, įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pareiškėjo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, P. J. skirtinos baudos dydis palyginus su įstatyme įtvirtintu maksimaliu (5000 Eur) nustatomas santykinai mažas – 1 000 Eur, 50 procentų šios baudos skiriant S. N. (CPK 95 straipsnio 2 dalis)
V. D. bylinėjimosi išlaidų priteisimo
218. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
219. Atsakovė byloje prašė priteisti patirtas atstovavimo išlaidas, pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus, jog patyrė 2210,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškinį atmetus, paminėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo P. J. atsakovės S. N. naudai (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
V. D. laikinųjų apsaugos priemonių
220. Teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo P. J. patikslintą ieškinį atmesti.
Priimti atsakovės S. N. priešieškinio atsiėmimą ir priešieškinį palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš ieškovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2 210,00 Eur (du tūkstančius du šimtus dešimt eurų 00 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti atsakovei S. N. 2022 m. vasario 25 d. 75 procentus sumokėto (85,00 Eur) žyminio mokesčio, t. y. grąžinti 63,75 Eur (šešiasdešimt tris eurus 75 ct) žyminio mokesčio.
2021 m. rugsėjo 23 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Ieškovui P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), skirti 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei S. N., a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.