Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutarties, sprendžiant ieškininio pareiškimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. P. ir A. P. po trūkumų šalinimo pateikė teismui ieškininį pareiškimą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškininį pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl ieškinio teismingumo

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

10. Teismingumas yra laikomas viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismų kompetenciją nustato įstatymas. Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo taisyklėmis, kurios yra imperatyvaus pobūdžio. Šių taisyklių privalo laikytis tiek teismai, tiek ginčo šalys. Esant imperatyviosioms rūšinio teismingumo taisyklėms, ginčo šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą kreiptis. Jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal rūšinio teismingumo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2007).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškininiu pareiškimu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-07-12 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčijame privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus ieškovė A. P. įpareigota nugriauti I grupės nesudėtingą statinį – pagalbinio ūkinio pastato paskirties 2,70 m. aukščio 3,47 m. ilgio ir 2,40 m. pločio priestatą, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Apie šio privalomojo nurodymo įvykdymą raštu informuoti Vakarų departamentą.

13. Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama rūšinio teismingumo klausimus, išaiškino, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos CK bei specialiame Statybos įstatyme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016; 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-77/2017; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-35/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-57/2018; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-22/2019).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savavališkos statybos akto surašymas, nesant atitinkamų duomenų apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas) arba įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalis), eliminuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo galimybę. Tai reiškia, kad savavališkos statybos aktas gali turėti įtakos asmens, kuriam jis surašytas, teisėms – t. y. jis gali riboti galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019).

15. Pažymėtina tai, kad savavališkos statybos aktas sukelia ir kitokio pobūdžio civilines teisines pasekmes: CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

16. Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).

17. Iš aptarto, darytina išvada, kad šioje byloje keliamas klausimas dėl įpareigojimo nugriauti I grupės nesudėtingą statinį – pagalbinio ūkinio pastato paskirties 2,70 m. aukščio 3,47 m. ilgio ir 2,40 m. pločio priestatą, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo, nes ieškovai jį pastatė, nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovų ieškininį pareiškimą priimti kaip neteismingą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

18. Pritartina apeliantams taip pat dėl to, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose ir nutartyse buvo sprendžiamas klausimas tik dėl termino atnaujinimo skundui dėl 2019 m. liepos 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo paduoti ir termino neatnaujino. Visiškai nebuvo sprendžiami klausimai dėl privalomojo nurodymo įpareigojimo nugriauti I grupės nesudėtingą statinį – pagalbinio ūkinio pastato paskirties 2,70 m. aukščio 3,47 m. ilgio ir 2,40 m. pločio priestatą, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo.

19. Pažymėtina, jog bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).

20. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškininį pareiškimą ir dėl to, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

21. Atsakovė teigia, kad ieškovai yra neaiškiai suformulavę ieškinio dalyką. Sutiktina su atsakove, jog ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai - ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu - ieškinio dalyku - apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011 ir kt.).

22. Tačiau pažymėtina, jog teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliai neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

24. Nagrinėjamu atveju iš ieškininio pareiškimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, ieškininio pareiškimo dalykas aiškiai suformuluotas. Ieškinyje esantys tam tikri neaiškumai turi būti nagrinėjami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi, šiuo atveju, jeigu teismui kyla dar kokių neaiškumų dėl pateikto ieškininio pareiškimo, dėl kurių teismo procesas negali būti pradėtas, jis gali dar kartą ieškovus įpareigoti pašalinti ieškininio pareiškimo trūkumus arba juos išsiaiškinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

25. Taip pat pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Pareiškimo dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo priėmimo klausimą reglamentuoja CPK 141 straipsnis. Pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovų ieškininio pareiškimą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.