Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KASDAIRAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KASDAIRAS“ ieškinį atsakovams K. K. ir D. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškovės ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo, priteisti K. K. iš ieškovei administruoti skirtų lėšų 2 147,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovui D. K. iš ieškovei administruoti skirtų lėšų 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, netenkinti atsakovo D. K. prašymo skirti baudą ieškovės bankroto administratorei UAB „Bankrotas“ ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Trejų metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 4 d., suėjo 2021 m. spalio 4 d., taigi, ieškovė nepraleido senaties termino ieškiniui dėl žalos atlyginimo reikšti;

2.2. 2017 m. balandžio 12 d. ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršijo 1/2 dalį turto. Tai yra aiškus ieškovės nemokumo momentas, kurį galima konkrečiai nustatyti iš į nagrinėjamą bylą pateiktų duomenų. Ieškovė ir 2016 m. turėjo didelių finansinių sunkumų, nes 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 1 742,00 Eur lėšų, o įsipareigojimai kreditoriams buvo lygūs 121 464,00 Eur. Vis dėlto nėra galimybės nustatyti, kiek iš nurodytų įsipareigojimų buvo pradelsti, tad nėra galimybės nustatyti konkretaus ieškovės nemokumo momento 2016 m.;

2.3. UAB „KASDAIRAS“ esant nemokiai, gresiant bankrotui ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, iš dalies buvo tenkinami beveik visų bankroto byloje patvirtintų UAB „KASDAIRAS“ kreditorių reikalavimai ir patenkinti 358 865,87 Eur suma bei visiškai patenkinti daugelio kitų UAB „KASDAIRAS“ kreditorių reikalavimai 243 920,79 Eur suma, iš viso – 602 786,66 Eur suma. Taigi nėra pagrindo teigti, kad, 2016 – 2017 m. esant UAB „KASDAIRAS“ sunkiai ekonominei situacijai bei neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkinti išimtinai tik vieno ar keleto ieškovės kreditorių reikalavimai (atsakovo D. K. ir D. K.);

2.4. Ieškovė buvo šeimos verslas, jai vadovavo (duomenys neskelbtini) (direktorius) ir (duomenys neskelbtini) (pavaduotojai). Taigi, atsakovas D. K. užėmė vadovaujančias pareigas, buvo (duomenys neskelbtini), bet nepakeitė ieškovės direktoriaus. Tik atsakovas K. K. galėtų būti atsakingas už dėl tyčinio bankroto ieškovei padarytą žalą, jeigu būtų visos buvusio ieškovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygos;

2.5. Tai, kad baudžiamojoje byloje konstatuota, jog ieškovės vadovas neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų registrų, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindas spręsti, kad yra visos atsakovo K. K. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos dėl nepatenkintų kreditorių reikalavimų ir bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų;

2.6. Bankroto administratorė ginčijo sandorius, kuriuos ieškovė sudarė iki ir po nemokumo momento (2017 m. balandžio 12 d.) ir kuriais pakenkta ieškovės mokumui ir visų ieškovės kreditorių interesams. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00493-2018-2) iš esmės ginčijamų sandorių pagrindu ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu. Atsakovas D. K. pateikė įrodymų, kad nurodytoje byloje ieškovei priteistos sumos yra sumokėtos ir antstolis užbaigė priverstinį sprendimo vykdymą. Taigi ieškovės ir jos kreditorių interesai jau yra apginti kitu pažeistų teisių gynimo būdu, todėl jų nebegalima ginti antrą kartą nagrinėjamoje byloje taikant buvusiam ieškovės vadovui deliktinę civilinę atsakomybę;

2.7. Buvusio ieškovės vadovo ir su jo žinia veikusio kito administracijos vadovo – (duomenys neskelbtini) veiksmai, kai dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi ne jie patys, o paprašė tą padaryti ieškovės kreditorę, negali būti vertinami kaip vengimas ir delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jų vadovautai įmonei iškėlimo. Vis dėlto atsakovai ėmėsi veiksmų bankroto bylai inicijuoti ir tai nelaikytina delsimu sąmoningai siekiant tyčinio bankroto padarinių – nesąžiningai išvengti atsiskaityti su visais ieškovės kreditoriais;

2.8. Ieškinyje, be kita ko, ieškovės patirtos žalos dydis grindžiamas ir paskaičiuotas įtraukus taip pat ir administravimo išlaidas. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino likviduojamos UAB „Kasdairas“ 2021 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata ir perdavė šį klausimą iš naujo svarstyti kreditoriams, pripažinęs, kad nepagrįstai didelės 81 049,95 Eur administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštaravo bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams. Šiuo atveju ieškovė neišskyrė ir neatribojo, kurios administravimo išlaidos, patirtos ieškovės bankroto byloje, yra įprastos, kurios būtų patirtos nepaisant to, jog ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, ir kurios administravimo išlaidos susijusios su atsakovų veiksmais, delsimu iškelti bankroto bylą, buhalterinės apskaitos registrų neišsaugojimu ar ieškovės kreditoriams nenaudingais sandoriais. Ieškovė neįrodė žalos dydžio;

2.9. Atsakovai nagrinėjamoje byloje paneigė priežastinio ryšio prezumpciją. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės vadovo veiksmus, kurie nustatyti teismui pripažinus ieškovės bankrotą tyčiniu, sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys su nepatenkintais kreditorių reikalavimais ir bankroto proceso metu patirtomis administravimo išlaidomis;

2.10. Nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės bankroto administratorius nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tuo pagrindu atsakovo D. K. prašymas skirti bankroto administratoriui baudą netenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir BUAB „KASDAIRAS“ naudai iš K. K. ir D. K. priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovė prie bankroto privesta sąmoningais veiksmais, kuriuos atliekant buvo didinami ieškovės įsipareigojimai, dalis turto nepanaudota atsiskaitymams su visais esamais kreditoriais bei sukurta situacija, kai įsipareigojimų įvykdymas tapo neįmanomas. Būtent šios ieškovės tyčinio privedimo prie bankroto pasekmės turi esminę reikšmę sprendžiant ieškovės vadovų civilinės atsakomybės klausimą;

3.2. Ieškovės bankroto procesas pareikalavo didelių administravimo išlaidų. Kadangi bankroto proceso pradžiai ieškovė neturėjo didelės vertės turto, tai reiškia, kad restitucijos pagrindu gautos lėšos turėjo būti skirtos pirmiausia bankroto administravimo procesui, administravimo išlaidų dengimui. Todėl vien dėl to teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo įvykdymas neatlygino kreditoriams padarytos žalos;

3.3. Kadangi ieškovės tyčinis bankrotas nustatytas pagal pareiškimą dėl pripažinimo, šio teismo sprendimo negali ginčyti ne tik atsakovas K. K., bet taip pat atsakovas D. K. ir joks kitas asmuo. Todėl skundžiamu sprendimu teismas taip pat neturėjo teisės pripažinti, kad atsakovai nesikreipdami į teismą dėl ieškovės bankroto elgėsi sąžiningai, nesiekė tyčinio bankroto;

3.4. Skundžiamame sprendime nurodyta ieškovės nemokumo momento data prieštarauja nustatytoms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms. Pateikti skaičiavimai dėl ieškovės pradelstų įsipareigojimų 2017 m. balandžio 12 d. grindžiami atsakovo D. K. asmeniškai parengtais, vienašališkai atrinktais bei neverifikuotais duomenimis. Atsakovai nepateikė įrodymų dėl tokių duomenų patikrinimo, o pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat neatliko jokio šių duomenų vertinimo. Išvada, kad ieškovė tapo nemoki 2017 m. balandžio 12 d., padaryta byloje nesant įrodymų;

3.5. Į bylą pateikti duomenys, ieškovės buhalterių paaiškinimai ir baudžiamojo proceso tvarka nustatytos aplinkybės įrodo, kad dėl atsakovų veiksmų yra neįmanoma nustatyti tikslaus ieškovės nemokumo momento. Dėl to yra pagrindas laikyti, kad bendrovės nemokumas egzistavo nuo baudžiamojoje byloje nustatyto bendrovės turto apskaitos dokumentų trūkumo pradžios, t. y. 2016 m. sausio mėn.;

3.6. Atsakovai nepaneigė byloje taikytinų ieškovės žalos ir priežastinio ryšio prezumpcijų. Po bylos užbaigimo administravimo išlaidų sąmatą patvirtinantis ieškovės kreditorių komiteto nutarimas buvo panaikintas, tačiau tai nepaneigia ieškovės administravimo paslaugų fakto bei nepanaikina ieškovės pareigos atlyginti administravimo išlaidas, taip pat neeliminuoja administravimo išlaidų ryšio su tyčiniu ieškovės bankrotu bei administravimo metu dėtomis papildomomis pastangomis apginti ieškovės kreditorių pažeistas teises ir teisėtus interesus. Bankroto bylos laikotarpiu BUAB „KASDAIRAS“ buvo teiktos įvairios teisinės paslaugos, jų realumą įrodo tai, kad BUAB „KASDAIRAS“ bankroto proceso metu dalyvavo dideliame kiekyje teisminių ginčių – daugiau kaip 46 bylos teismuose, neįskaitant baudžiamosios bylos, ikiteisminių tyrimų. Ieškovei palankūs teismų sprendimai įrodo, kad paslaugos buvo pagrįstos;

3.7. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti neteisėti veiksmai tyčia privedant ieškovę prie bankroto, nusikalstami veiksmai aplaidžiai tvarkant ieškovės apskaitą ir neišsaugojant arba tyčia prarandant ieškovės apskaitos dokumentus yra tiesiogiai susiję su ieškovės kreditorių nuostoliais dėl ieškovės veiklos tęsimo po 2016 m. sausio 1 d., kai ieškovė jau buvo nemoki ir veikė aplaidžiai tvarkant apskaitą;

3.8. Ieškovei iškėlus bankroto bylą ūkinė veikla nebuvo vykdoma, vertingas turtas neperduotas, likusios reikalavimo teisės į skolininkus bevertės, todėl bankroto bylos metu nebuvo objektyvių prielaidų ir priemonių gausinti ieškovės turtinę padėtį kitaip nei reiškiant pretenzijas atsakovams. Savo ruožtu administravimo metu nebuvo patirta jokių su ieškovės administravimu, likvidavimu bei teisinių galimybių kuo labiau patenkinti ieškovės kreditorių reikalavimų sukūrimu nesusijusių išlaidų. Už ieškovės valdymą ir ūkio sprendimų priėmimą atsakingam asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, neprivedus ieškovės prie tyčinio bankroto, nesudarius ieškovės ir jo kreditorių teises pažeidžiančius, atsakovų šeimos interesus tenkančius sandorius, tinkamai tvarkius ieškovės apskaitą nebūtų atsiradusios nei vienos iš civilinės ir baudžiamosios bylos poreikis ir pagrindas ginti ieškovės kreditorius. Todėl visos bankroto bylos metu patirtos papildomos administravimo išlaidos yra ne tik tiesiogiai susijusios su ieškovės tyčiniu bankrotu, bet ir atsirado pirmiausiai būtent dėl to, kad ieškovė buvo privesta prie bankroto sąmoningai ir tikslingai;

3.9. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nuspręsta, kad ieškovė neįrodė atsakovo D. K. faktinio vadovo statuso. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 nustatyti neteisėti veiksmai, kuriuos atliko abu atsakovai ir kurie tiesiogiai susiję veiksmais, kuriais ieškovė tyčia privesta prie bankroto. Pripažinta, kad UAB „KASDAIRAS“ veikla buvo šeimos verslas, atsakovai, veikdami kartu, įmonės turtą iš esmės siekė perleisti savo (savo šeimos) nuosavybėn;

3.10. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad BUAB „KASDAIRAS“ privedimo prie tyčinio bankroto metu D. K. priiminėjo įmonei ir jos kreditoriams nepalankius sprendimus ir sudarė sandorius, kurie buvo pripažinti negaliojančiais, taip pat įvertinti kaip viena iš UAB „KASDAIRAS“ tyčinio bankroto priežasčių. Tai patvirtina Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00595-18 nustatytos aplinkybės;

3.11. Būtent D. K. sprendė klausimus su UAB „Asia Tasty“ ir būtent D. K. sprendimu atsirado viena didžiausių bendrovės skolų šiam kreditoriui. Atsakovo D. K. sprendimu ieškovė nevykdė pareigos kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokesčio, dėl to kiekvieno mėnesio įmoka tapo pradelsta bei pateko į pradelstų įsipareigojimų kategoriją;

3.12. Kreditorius UAB „Industek“ taip pat tiesiogiai susijęs su D. K. veikla ir sprendimais. Būtent UAB „Industek“ inicijavo BUAB „KASDAIRAS“ bankroto bylą ir kartu su UAB „Asia Tasty“ yra didžiausi bendrovės kreditoriai. Taigi, bylos įrodymai patvirtina, kad už BUAB „KASDAIRAS“ santykius su šiais didžiausiais kreditoriais buvo atsakingas asmeniškai D. K.;

3.13. D. K., kaip ir K. K., buvo faktinis šio verslo savininkas bei vadovas, nes gaudavo ir kitokią naudą iš BUAB „KASDAIRAS“, t. y. gaudavo finansinę naudą per pelną, kitus galimus BUAB „KASDAIRAS“ pajamų šaltinius. D. K. veikla de facto vadovo pareigose buvo nuolatinė ir viršijo jo, kaip (duomenys neskelbtini), funkcijas, be to, nuo 2016 m. pabaigos, kai K. K. patyrė (duomenys neskelbtini), D. K. faktiškai buvo vienintelis ir aukščiausias pareigas užimantis BUAB „KASDAIRAS“ vadovas, vienvaldiškai priimantis BUAB „KASDAIRAS“ sprendimus. Todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti veiksmai, kuriais ieškovė nuo 2016 m. pabaigos tyčia privesta prie bankroto, laikytini taip pat atlikti D. K., o jis kaip faktinis vadovas taip pat yra atsakingas už tokiais veiksmais padarytą žalą;

3.14. D. K. vaidmuo ir reikšmė tyčia ieškovę privedant prie bankroto sudaro pagrindą pripažinti solidarią atsakovų atsakomybę, kadangi žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais K. K. tinkamai neatliekant savo, kaip de jure bendrovės vadovo, pareigų, ir D. K. atliekant de facto vadovo veiksmus, kuriais ieškovė tyčia privesta prie bankroto. Atsakovus sieja bendri veiksmai ir neveikimas tiek neteisėtų veiksmų ir kaltės atžvilgiu, tiek dėl visų kilusių padarinių.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. K. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės bankroto administravimo lėšų arba bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ atsakovo D. K. naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1. Nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. kovo 1 d. nei nemokumo administratorius, nei prokuratūra, nei teismai nenustatė nei vieno sandorio, kuris įmonei galėjo būti nenaudingas;

4.2. Ieškovės atstovas nepagrįstai mano, kad civilinės bylos Nr. eB2-2531-262/2018 ir Nr. e2-1319-381/2018, kuriose atsakovas D. K. nedalyvavo, jam neva turi prejudicinę galią ir gali sukelti kokias nors pasekmes;

4.3. Įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu remiantis vien tik administratoriaus pareiškimu, nepridedant jokių įrodymų apie įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų balansą ir apie bylą neinformuojant nei vieno atsakovo, BUAB „KASDAIRAS“ administracijos darbuotojo;

4.4. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-682-912/2022 ieškovės atstovas negalėjo atsakyti nei į teismo, nei į atsakovų klausimus. Ieškovės atstovas negalėjo įvardinti BUAB „KASDAIRAS“ pradelstų mokėti įsipareigojimų 2016 – 2017 m.;

4.5. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu neginčijo pagal teismo liudijimą surinktų faktinių duomenų dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų ir nemokumo momento nustatymo suvestinių diagramų, duomenų lentelių;

4.6. Ieškovės nemokumo administratorius išvaistė įmonės turto daugiau kaip 100 000,00 Eur sumai ir šią sumą siekia prisiteisti iš atsakovų, nors Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. panaikino kreditorių nutarimą, kuriuo 20 230,00 Eur administravimo išlaidų sąmata buvo padidinta iki 98 070,44 Eur sumos;

4.7. Teismui pareikalavus atsakyti, nemokumo administratorius Saulius Grigaravičius pripažino, kad daugiau kaip 30 000,00 Eur buvo suplanuota išleisti iš karto po panaikinto kreditorių nutarimo ir suma buvo pervesta jo (duomenys neskelbtini) S. G. įmonės UAB „Įmonės teisininkai LT“ atstovaujamai advokatei Jūratei Šlitei, ne į įmonės, o jos asmeninę sąskaitą;

4.8. Įmonės finansinė būklė pagerės, kai administratorius atlygins savo veiksmais padarytą žalą;

4.9. Teismas pagrįstai nustatė, kad įmonė tapo nemoki 2017 m. balandžio 12 d., kai įsigaliojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-5412-541/2017, kuria teismas atsisakė tenkinti UAB „Daikaras“ pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo iš UAB „Daikaras“ ieškovės UAB „Asia tasty“ naudai buvo priteista daugiau nei 26 000,00 Eur skola. Iš karto po to atsakovas D. K. telefonu susisiekė su K. K., kad informuotų apie sudėtingą finansinę įmonės padėtį dėl atsiradusio pradelsimo mokėti. Pokalbio metu K. K. pavedė D. K. prašyti UAB „Industek“ vadovo kelti įmonei bankroto bylą. Tą pačią dieną D. K. telefonu paprašė ir UAB „Industek“ vadovas V. R. pažadėjo kelti įmonei bankroto bylą;

4.10. Įvertinus tai, kad įmonė nemoki tapo tik ne anksčiau kaip 2017 m. balandžio 12 d., kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutaris, o bankrotas įmonei Vilniaus apygardos teisme iškeltas 2017 m. liepos 27 d., nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad bankroto byla įmonei iškelta buvo nesavalaikiai, t. y. pavėlavus;

4.11. Siekiant nustatyti įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų dinamiką buvo surinkti duomenys iš įmonės dokumentų, taip pat užklausta įmonės kreditorių, pareikalaujant įrodymų apie pradelstus įsipareigojimus laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 27 d. Visa surinkta informacija susisteminta ir kartu su pirminiais dokumentais pateikta teismui į bylą. Iš surinktų duomenų teismas priėmė pagrįstą išvadą dėl nemokumo momento (2017 m. balandžio 12 d.). Apeliantė šių duomenų neginčijo ir neginčija;

4.12. Atsakovai negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jų veiksmų, ieškovė būtų turėjusi pareigą juos sumokėti, todėl bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku. Tiek UAB „Asia tasty“ finansinis reikalavimas 26 166,08 Eur sumai, tiek A. V. finansinis reikalavimas 9 729,49 Eur sumai buvo ginčijami, t. y. dėl šių finansinių reikalavimų vyko teisminiai ginčai, kurie atitinkamai baigėsi 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gegužės 11 d., todėl iki to laiko negalėjo būti laikytini neginčijamais įmonės įsipareigojimais ir pradelstais įsipareigojimais;

4.13. Tiek D. K., tiek K. K. negali būti atsakingi už BUAB „KASDAIRAS“ administravimą nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d., nes visus vadovavimo įgaliojimus perėmė UAB „Bankrotas“ ir jos įgaliotas darbuotojas. Būtent po 2017 m. rugpjūčio 7 d., kai įmonei pradėjo vadovauti UAB „Bankrotas“, ekonominiai rodikliai pasiekė žemumas, to įmonėje nebuvo nuo 1997 m. Iš BUAB „KASDAIRAS“ bankroto UAB „Bankrotas“ siekia pasipelnyti. Už įmonei padarytus nuostolius, kurie atsirado nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. birželio 22 d., išimtinai atsakinga yra tik UAB „Bankrotas“;

4.14. Įmonės įsipareigojimai, kurie atsirado iki 2017 m. gegužės 10 d., laikytini atsiradę iki nemokumo būsenos, todėl negali būti priteisiami iš įmonės vadovų. Vadovai gali būti atsakingi tik už nuostolius, kurie atsirado po to, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo 59 147,57 Eur sumą ir kurie atsirado dėl vadovų kaltės, jeigu šie būtų vėlavę kreiptis dėl bankroto, tačiau sprendimas dėl bankroto buvo priimtas tą pačią dieną, kai tik buvo gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis;

4.15. 2021 m. gegužės 24 d. UAB „Bankrotas“ vadovas Saulius Grigravičius išvaistė įmonės 29 166,68 Eur turtą, nes būtent jo iniciatyva buvo pasirašyta įmonei žalinga reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 21/05-24-1, kurios pagrindu ne mažiau kaip 29 166,68 Eur finansiniai reikalavimai į įmonės debitorius parduoti už 310,00 Eur, kas sudaro apie 1 proc. nominalios vertės;

4.16. Įmonei visuomet vadovavo atsakovo D. K. (duomenys neskelbtini) K. K., kuris buvo vienasmenis įmonės vadovas. Visi sprendimai įmonėje buvo priimami tik su jo žinia, pritarimu ir (ar) pavedimu. Visas ūkines finansines operacijas bankiniu pavedimu galėjo atlikti tik K. K. Nuo pat įmonės įsteigimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo tik K. K. buvo BUAB „Kasdairas“ vadovu de jure ir de facto. Atsakovas D. K. ėjo tik (duomenys neskelbtini) pareigas ir vykdė tik su jo pareigomis susijusias funkcijas;

4.17. Sandoriai, kuriais remiasi ieškovė, nesukėlė jokios žalos BUAB „KASDAIRAS“;

4.18. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, teismas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeitė ir solidariai iš atsakovų K. K. ir D. K. BUAB „KASDAIRAS“ naudai priteisė 47 000,00 Eur skolą, 2 591,53 Eur palūkanas ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą 49 591,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. D. K. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla buvo užbaigta ir grąžinta teismui. Taigi, ieškovė reikšdama šį ieškinį atsakovams piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi ji jau pasinaudojo teise į teisminę gynybą bei prisiteisė menamą žalą/skolą iš ginčytinų sandorių ir priteistos sumos yra visiškai apmokėtos;

4.19. D. K. įvykdė įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 ir sumokėjo BUAB „KASDAIRAS“ 19 018,00 Eur skolą bei 2 842,28 Eur palūkanų, dėl ko vykdomoji byla buvo užbaigta ir grąžinta teismui. Taigi, atsakovas D. K. paneigė tai, kad ginčijamais sandoriais buvo padaryta žala įmonei, kadangi pagal juos visus yra atsiskaityta. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad ieškovė sąmoningai ir nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, kadangi reiškia reikalavimus dėl piniginių sumų, kurios jau yra priteistos įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose bylose ir kurios jau yra visiškai apmokėtos;

4.20. Ieškovė neturi teisės šioje byloje reikšti atsakovams reikalavimo dėl žalos atlyginimo, žalą siejant su nepatenkintais kreditorių reikalavimais pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-223-432/2019 patvirtintus 180 329,97 Eur dydžio finansinius reikalavimus ir 2021 m. birželio 18 d. kreditorių komiteto protokolu patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. I eilės finansiniai reikalavimai atsirado dėl aplinkybių, nulėmusių bendrovės veiklos nutraukimą (bankroto bylos iškėlimą). Taigi, bankroto bylos iškėlimą nulėmė ūkinės komercinės veiklos nesėkmė/konfliktas su patalpų nuomotoju. Tai reiškia, kad prievolė padengti darbuotojų finansinius reikalavimus nesusijusi priežastiniu ryšiu su ieškovės ieškinio pagrindu;

4.21. II eilės finansiniai reikalavimai bankroto bylos iškėlimo metu buvo santykinai nedideli. Mokestinės prievolės buvo privalomos ir nepriklausančios nei nuo atsakovų veiksmų, nei jų valios, nes įmonėje dirbo darbuotojai, kuriuos atleidžiant iš darbo reikėjo mokėti ne tik atlyginimus, išmokas, bet ir su tuo susijusius mokesčius. Taigi, šių finansinių reikalavimų padidėjimas bankroto metu negali būti laikomas žala, nes tai yra bendrovės mokestinės prievolės, kurios atsiranda nepriklausomai nuo to, kada bankroto byla yra iškelta, ir nepriklausomai nuo ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių;

4.22. III eilės finansiniai reikalavimai iš esmės yra tipinės įmonės veiklos išlaidos. Kreditorių reikalavimai nėra atsiradę dėl tam tikrų tyčinių atsakovų veiksmų ir (ar) neveikimo.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas K. K. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą visą apimtimi ir priteisti iš ieškovės bankroto administravimo lėšų arba bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ atsakovo K. K. naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

5.1. 2022 m. sausio 31 dienos sprendimas yra teisėtas ir teisingas, o ieškovės atstovės pateiktas apeliacinis skundas nepagrįstas, kaip ir ieškinys;

5.2. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu teismas galėjo nustatyti ir nustatė tikrąjį įmonės nemokumo momentą ir ieškinį atmetė pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Teisėjų kolegija, spręsdama naujų įrodymų priėmimo klausimą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2022 m. sausio 31 d. Tai sudaro pagrindą teigti, kad dalis apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis ir 2022 m. vasario 28 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolas objektyviai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad teikiama Vilniaus apygardos teismo nutartis ir kreditorių komiteto posėdžio protokolas buvo surašyti ir priimti po ginčijamo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija vertina, kad yra pagrindas šiuos naujai teikiamus įrodymus priimti. Juolab kad iš minėtų įrodymų turinio nustatyta ir tai, jog duomenys yra susiję su nagrinėjama byla ir gali turėti įtakos bylos baigčiai.

12. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. liudijimą, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį, suvestines ir diagramas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui negalimumą ar jų pateikimo būtinybės atsiradimą vėliau. Tačiau pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai. Šie įrodymai taip pat yra susiję su nagrinėjama byla ir įrodinėjimo dalyku bei gali būti svarbūs sprendžiant šalių ginčą byloje. Neturint duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą teise teikti įrodymus ar jog naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą ir siekiant teisingai išspręsti ginčą teisėjų kolegija nutaria priimti atsakovo pateiktus papildomus įrodymus ir vertinti juos visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1583-934/2020 nutarė netenkinti K. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1253-262/2019, kurioje buvo tenkintas bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ prašymas pripažinti UAB „KASDAIRAS“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-518-585/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3484-614/2020 nutarė K. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-563-432/2020 atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1684-407/2020 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-296, 1 t., b. l. 20).

15. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-223-432/2019 patvirtino patikslintus UAB „KASDAIRAS“ kreditorių finansinius reikalavimus. Iš viso kreditorių reikalavimai įmonės bankroto byloje sudaro 180 329,97 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

16. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1285-803/2022 nutarė panaikinti UAB „KASDAIRAS“ 2021 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo 3 – uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą „Dėl BUAB „KASDAIRAS“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos, įskaitant atlyginimą bankroto (nemokumo) administratoriui, patvirtinimo“ ir klausimą perduoti kreditoriams svarstyti iš naujo („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-296, 1 t., b. l. 20).

17. UAB „KASDAIRAS“ nemokumo administratorė į įmonės bankroto bylą pateikė 2022 m. vasario 28 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą Nr. 9, kuriame nurodyta, kad 2 klausimu svarstyta dėl UAB „KASDAIRAS“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos, įskaitant atlyginimą bankroto (nemokumo) administratoriui, patvirtinimo. Nutarimas dėl 67 560,08 Eur bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo nepriimtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl aktualios teismų praktikos nagrinėjamo ginčo kontekste taikymo

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas).

19. Kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas).

20. Juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

21. Taigi, teismų praktikoje išaiškinta, jog civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

Dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl tyčinio bankroto, taikymo

22. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyti neteisėti veiksmai ir tokie veiksmai yra tiesiogiai susiję su tais veiksmais, kuriais ieškovė buvo tyčia privesta prie bankroto. Todėl įmonės vadovas atsakingas už bendrovei padarytą žalą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.

23. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018 nutarė pripažinti UAB „KASDAIRAS“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1319-381/2018 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Šioje nutartyje teismas nustatė, kad K. K., UAB „KASDAIRAS“ esant nemokiai, sąmoningai neinicijavo bankroto bylos bendrovei iškėlimo, per tą laiką dar didino nemokios įmonės skolas ir mažino jos turtą, jį perleisdamas susijusiems asmenims. Taigi, šiuo atveju vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, yra nustatytos įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi dėl tyčinio bankroto, todėl atsižvelgiant į tai, jog šios civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos prejudicinių faktų forma, jos pakartotinai neperžiūrimos ir neanalizuojamos (žr. šios nutarties 21 punktas), todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl argumentų, kuriais atsakovai kvestionuoja faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu. Priešingas aiškinimas reikštų res judicata principo pažeidimą. Kitos dvi civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, yra preziumuojamos, tačiau atsakovų gali būti paneigtos. Todėl nagrinėjamoje byloje plačiau pasisakytina dėl priežastinio ryšio prezumpcijos, kurią siekia paneigti atsakovai.

Dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų prezumpcijos (ne)paneigimo

24. Viena iš aplinkybių, kuriomis apeliantė argumentuoja priežastinio ryšio egzistavimą, yra delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad bendrovės nemokumas egzistavo nuo baudžiamojoje byloje nustatyto bendrovės turto apskaitos dokumentų trūkumo pradžios, t. y. 2016 m. sausio mėn. Taip pat teigė, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pripažinti, kad nesikreipiant į teismą dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo buvo elgiamasi sąžiningai ir nesiekiama tyčinio bankroto, kadangi taip yra peržiūrimas kitoje byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu teismo atliktas vertinimas.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 12 d. ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršijo 1/2 dalį turto, o tai yra aiškus ieškovės nemokumo momentas, kurį galima konkrečiai nustatyti iš į nagrinėjamą bylą pateiktų duomenų. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir papildomai pažymi, nors įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais konstatuota, jog įmonė 2016 m. buvo nemoki, tačiau įvertinusi atsakovo D. K. nurodytas aplinkybes dėl jo nedalyvavimo tyčinio bankroto byloje, teisėjų kolegija pasisakys dėl įmonės nemokumo momento.

26. Pirma, nustatydamas nemokumo momentą, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi atsakovų pateiktomis nemokumo momento nustatymo lentelėmis, kuriose nurodyta, kad 2017 m. balandžio 7 d. teismo sprendimu buvo priteista 26 166,08 Eur skola UAB „Asia Tasty“ ir tuo pagrindu ieškovės pradelstų mokėjimų suma sudarė viso 35 385,33 Eur, kai tuo tarpu sąskaitos likutis sudarė 16 891,80 Eur. Be to, nuo 2017 m. balandžio 10 d. nurodytas susidaręs darbuotojams mokėtino atlyginimo įsiskolinimas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-15458, 1 t., b. l. 169). Apeliantas su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė suvestines ir diagramos apie UAB „KASDAIRAS“ nemokumo momentą, kurioje nurodyta, jog įmonės pradelsta mokėti suma pusę turimo turto viršijo 2017 m. liepos 27 d. (12 t., b. l. 54, 59). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien atsakovo vienašališkai sudarytos ir pateiktos UAB „KASDAIRAS“ nemokumo momento nustatymo suvestinės bei diagramos, nepateikiant jų sudarymą pagrindžiančių įrodymų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent 2017 m. balandžio 12 d. bendrovė tapo nemoki bei nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista, konstatuotos aplinkybės, jog bendrovė buvo nemoki 2016 m.

27. Antra, aplinkybę, jog įmonė jau 2016 m. buvo nemoki, pagrindžia ir ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00595-18 pateikta specialisto išvadą, jog bendrovė jau 2016 m. ir 2017 m. liepos 27 d. neturėjo galimybių savo turtu padengti savo įsipareigojimus ir jos veikla buvo nuostolinga ir pagal mokumo rodiklių reikšmes bendrovė nuo 2015 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės statusą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-296, 1 t., b. l. 20).

28. Trečia, nustatyta, kad UAB „KASDAIRAS“ 2016 m. balanso duomenimis turėjo 71 991,00 Eur turto, iš kurio 61 153,00 Eur ilgalaikio turto, o 10 838,00 Eur – trumpalaikio turto. 2016 m. įmonės įsipareigojimai sudarė 121 464,00 Eur, tuo tarpu jos pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 1 742,00 Eur. Šiais metais bendrovė patyrė 8 159,00 Eur nuostolį („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-14477, 1 t., b. l. 153). Vertinant įmonės įsipareigojimų ir turto santykį pažymėtina, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų. Taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Bendrovės 2016 m. balanso duomenimis nustatyta, kad trumpalaikis turtas sudarė 10 838,00 Eur sumą, o iš šio turto 4 580,00 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Į bendrą turto masę neįtraukiant šios sumos, bendrovės turimas turtas iš viso sudarė 67 411,00 Eur (71 991,00 – 4580,00) sumą. Taigi, turimi įsipareigojimai bendrovės objektyviai turimo turto vertę 2016 m. viršijo 1,80 karto.

29. Papildomai pažymėtina, jog remiantis šalių nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra galimybės nustatyti, kiek iš įsipareigojimų 2016 m. buvo pradelsti, kadangi bendrovės vadovas aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (dėl K. K. nusikalstamos veikos nebuvo galima nustatyti UAB „KASDAIRAS“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d.) bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta baudžiamoje byloje Nr. 1A-289-576/2021, atmestas K. K. apeliacinis į skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo.

30. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nemokumo momento, taip pat rėmėsi kreditoriai UAB „Asia tasty“ iš ieškovės priteista 26 166,08 Eur suma, nurodydamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 5 d. sprendimas už akių įsiteisėjo tik 2017 m. balandžio 12 d., įsiteisėjus 2017 m. kovo 31 d. nutarčiai, kuria netenkintas pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos vertinimu nesutinka. Teismų praktikoje pažymima, jog pats teismo sprendimas ir jo pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas paprastai nesukuria prievolinių santykių. Teismo sprendimu tik patvirtinama dar iki kreipimosi į teismą atsiradusi asmens teisė, konstatuojamas jos pažeidimas ir pritaikomas atitinkamas pažeistos teisės gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021).

31. Taigi, nors pagal byloje esančius duomenis negalima nustatyti 2016 m. pradelstų įsipareigojimų konkretaus dydžio, tačiau įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą (žr. šios nutarties 26-30 punktus), o būtent tai, kad dėl įmonės vadovo nusikalstamos veikos nebuvo galima nustatyti UAB „KASDAIRAS“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d., 2016 m. įmonės finansiniai įsipareigojimai 1,8 karto viršijo turto vertę, įmonė turėjo 1 742,00 Eur lėšų, kai tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams sudarė 121 464,00 Eur, taip pat tai, kad 2016 m. įmonė veikė nuostolingai, teisėjų kolegija sprendžia, jog įmonė nuo 2016 m. sausio 1 d. atitiko nemokios įmonės statusą (CPK 176 straipsnis). Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovai nepateikė, o vien pateiktos lentelės, diagramos nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog byloje nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su ieškinio senaties termino nepraleidimu, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.

32. Teismui konstatavus, jog įmonė nuo 2016 m. sausio 1 d. atitiko nemokios įmonės statusą, bendrovės vadovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo dar 2016 m. Teismų praktikoje pažymima, jog įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti nedelsdamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tačiau byloje nėra duomenų, jog įmonės vadovas nedelsiant būtų pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorė UAB „Industek“ 2017 m. birželio 25 d.

33. Atsakovas byloje siekė įrodyti, kad D. K., gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį, telefonu susisiekė su UAB „Industek“ vadovu ir paprašė, o šios įmonės vadovas prižadėjo kelti UAB „KASDAIRAS“ bankroto bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad atsakovų veiksmai, kai dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi ne jie patys, o paprašė tą padaryti ieškovės kreditorę, negali būti vertinami kaip vengimas ir delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jų vadovautai įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad nors atsakovas D. K. įrodinėjo bankroto proceso iniciavimą telefonu, susisiekiant su kreditore, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šią atsakovo nurodomą aplinkybę. Šios aplinkybės nepatvirtino ir UAB „Industek“ vadovas V. R., teismo posėdžio metu nurodęs, kad UAB „KASDAIRAS“ teigė, jog su UAB „Industek“ bus atsiskaityta, nes bendrovė gaus turto ir jį parduos, tačiau tai neįvyko, ir būtent tuo pagrindu UAB „Industek“ kreipėsi į UAB „KASDAIRAS“ su laišku ir nustatė atsiskaitymo terminą, kurio metu neatsiskaičius bus iškelta bankroto byla (2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 2:30:20-2:31:40 min.). Kita vertus, net ir pripažįstant, kad atsakovas kreipėsi į UAB „Industek“ dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pažymėtina, kad laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų būtent įmonės vadovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-103-585/2021). Taigi, bendrovės vadovas turi teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, o ne perkelti šią pareigą su ekonominiais sunkumais susiduriančios įmonės kreditoriams. Be to, jeigu ir įmonės vadovas kreipėsi į kreditorių dėl nemokumo bylos iškėlimo, toks kreipimasis buvo pavėluotas, juolab kad sieti faktinį įmonės nemokumo momentą su priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (žr. šios nutarties 30 punktą).

34. Taigi, įmonės vadovas neįvykdė savo pareigos nedelsiant inicijuoti bankroto bylą ir nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis. Šias aplinkybes patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1319-381/2018, nurodydamas, kad K. K. neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė jau 2016 metais buvo nemoki, todėl jam, kaip įmonės akcininkui ir vadovui, kuriam įmonės finansinė padėtis turėjo būti žinoma geriausiai, kilo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo jis nesikreipė, be to, teismas taip pat konstatavo, jeigu K. K. būtų, be kita ko, laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, sandoriai su jam artimais asmenimis nebūtų įvykę, papildomi įsipareigojimai nebūtų atsiradę, atsakovė turėtų daugiau turto ir visi atsakovės kreditoriai būtų turėję didesnes galimybes patenkinti savo reikalavimus ĮBĮ nustatyta tvarka. Tuo pagrindu teismas nustatė, kad K. K., UAB „KASDAIRAS“ esant nemokiai, sąmoningai neinicijavo bankroto bylos bendrovei iškėlimo, per tą laiką dar didino nemokios įmonės skolas ir mažino jos turtą, jį perleisdamas susijusiems asmenims, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo bankroto bylos UAB „KASDAIRAS“ neinicijavimo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Taigi, apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrovės vadovas, delsęs kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir savalaikiai neįgyvendinęs šios jam numatytos pareigos, atliko neteisėtus veiksmus ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pažeidimą.

35. Apeliantė taip pat nurodė, kad dalies ieškovės ir atsakovų sudarytų sandorių nuginčijimo pasekmės taikant restituciją nepašalina ieškovės kreditorių, nukentėjusių dėl tyčinio ieškovo bankroto, teisių pažeidimo, o restitucijos pagrindu gautos lėšos savaime neatlygina kreditoriams padarytos žalos. Ieškovės teigimu, teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo įvykdymas nepaneigia atsakovų civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais argumentais.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, viena vertus, atsakovas D. K. pagrįstai nurodė, kad žala iš ginčytinų sandorių yra priteista ir priteistos sumos yra visiškai apmokėtos. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1319-381/2018 nurodė, kad tyčinio bankroto požymių egzistavimas buvo konstatuotas nustačius, jog 2017 m. atsakovės turtas pažeidžiant įmonės kreditorių interesus buvo perleistas su įmonės vadovu artimais ryšiais susijusiems asmenims – (duomenys neskelbtini) D. K. bei (duomenys neskelbtini) D. K. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 nutarė, be kita ko, pripažinti 2017 m. sausio 7 d. transporto priemonės MitsuBishi L400 pirkimo – pardavimo sutartį, 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės Mitsubishi Space Gear pirkimo – pardavimo sutartį, 2017 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6655 bei 2017 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8071 negaliojančiomis ir taikyti vienašalę restituciją bei priteisti ieškovei UAB „KASDAIRAS“ solidariai iš atsakovų K. K. ir D. K. 19 018,00 Eur skolą bei priteisti ieškovei UAB „KASDAIRAS“ solidariai iš atsakovų K. K. ir D. K. 47 000,00 Eur skolą ir 2 591,53 Eur palūkanas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus el. laišku D. K. nurodė, jog vykdomosios bylos Nr. 0240/20/00167 ir Nr. 0240/20/02413 bus užbaigtos, o vykdomojoje byloje Nr. 0240/19/01740 liko išieškoti 1 721,29 Eur sumą. Pateiktas mokėjimo nurodymas, iš kurio matoma, jog D. K. antstoliui Vytautas Mitkus sumokėjo 1 721,29 Eur sumą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-21837, 2 t., b. l. 90). Pagal antstolio Vytauto Mitkaus 2021 m. liepos 7 d. patvarkymą, vykdomoji byla skolininkei D. K. dėl 546,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, 49 591,53 Eur skolos ir 7 404,76 Eur palūkanų išieškojimo UAB „KASDAIRAS“ naudai užbaigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (4 t., b. l. 58-59). Pagal antstolio Vytauto Mitkaus 2021 m. liepos 7 d. patvarkymą, vykdomoji byla skolininko D. K. atžvilgiu dėl 19 018,00 Eur skolos ir 2 842,28 Eur palūkanų išieškojimo UAB „KASDAIRAS“ naudai užbaigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (4 t., b. l. 112-113). Taigi, dalį sandorių, kurių pagrindu buvo nustatyti tyčinio bankroto požymiai, pripažinus negaliojančiais, taikant restituciją ir priteistas sumas atlyginus, buvo atlyginta žala, kuri kilo būtent iš sudarytų sandorių.

37. Visgi, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju žala kyla ne vien iš sudarytų ieškovei nenaudingų sandorių su bendrovės vadovui artimais asmenimis. Žala taip pat kyla ir iš kitų nustatytų neteisėtų veiksmų, tokių kaip sąmoningas bankroto bylos ieškovei neinicijavimas, ir to, jog neinicijuojant bankroto bylos ieškovei tuo metu buvo didinamos nemokios įmonės skolos ir mažinamas jos turtas. Taigi, nors žala, kilusi iš bendrovei nenaudingų sandorių sudarymo, jau yra atlyginta, tačiau tai savaime nepaneigia dėl kitų neteisėtų veiksmų kilusios žalos atlyginimo būtinybės.

38. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog priežastinis ryšys tarp žalos, kurią šiuo atveju sudaro kreditorių finansiniai reikalavimai 114 669,05 Eur apimtyje, ir atliktų neteisėtų veiksmų, nurodytų konstatuojant bendrovės tyčinį bankrotą, yra nustatytas ir atsakovų nepaneigtas.

Dėl žalos dydžio pagrįstumo

39. Apeliantė iš atsakovų prašė priteisti 197 555,63 Eur žalą, susidedančią iš UAB „KASDAIRAS“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, kurių dydis yra 180 329,97 Eur, likusios neapmokėtos UAB „KASDAIRAS“ bankroto administravimo išlaidų sumos, kuri yra 39 235,66 Eur, ir iš šios sumos atėmus UAB „KASDAIRAS“ sąskaitoje turimas lėšas viso 22 010,00 Eur sumai.

40. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-223-432/2019 patvirtino patikslintus UAB „KASDAIRAS“ kreditorių finansinius reikalavimus viso 180 329,97 Eur sumai. Teismų praktikoje pažymima, jog pripažinus bankrotą tyčiniu įsigalioja prezumpcija, kad atsakovo, kaip vadovo, neteisėtais veiksmais padarytą žalą sudaro visi ieškovės bankroto procese patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Taigi, taikant šią prezumpciją laikytina, kad patvirtinti 180 329,97 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai yra neteisėtais veiksmais padaryta žala. Tačiau taip pat pažymėtina tai, jog žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017). Ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 17 242,76 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir VSDFV Alytaus skyriaus 26 503,15 Eur finansinis reikalavimas. Iš bankroto byloje esančių duomenų matoma, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 17 242,76 Eur finansinį reikalavimą sudaro 17 142,43 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 100,33 Eur delspinigiai. VSDFV Alytaus skyriaus 26 508,49 Eur finansinis reikalavimas susidarė dėl garantinio fondo lėšų pervedimo UAB „KASDAIRAS“, kurios buvo skirtos darbuotojų išmokoms mokėti pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste, neįtraukia 43 650,92 Eur mokestinės prievolės į žalos dydį. Tuo tarpu VSDFV Vilniaus skyriui susidariusi 100,33 Eur delspinigių skola į bendrą žalos sumą įtraukiama, kadangi nors nesumokėti mokesčiai nėra žala bendrovei, tačiau baudos ir delspinigiai žalą sudaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

41. Atsakovui nepateikus objektyvių duomenų, kurie paneigtų prezumpciją dėl nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų priskirtinumo patirtai žalai, laikytina, kad pagrįsta žalos suma, kylanti iš patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų bendrovės bankroto byloje, yra 136 679,05 Eur (180 329,97 Eur – 43 650,92 Eur). Apeliantei iš prašomos priteisti žalos dydžio išskaičiavus UAB „KASDAIRAS“ sąskaitose turimas 22 010,00 Eur lėšas, ši suma yra išskaičiuojama ir iš galutinės žala pripažintinos sumos apimties nustatant, kad pagal kreditorių finansinius reikalavimus susidariusi žala yra 114 669,05 Eur (136 679,05 Eur – 22 010,00 Eur).

42. Apeliantė taip pat prašė priteisti 39 235,66 Eur sumą, kurią sudaro bankroto administravimo išlaidos, kurias prašė priteisti iš atsakovų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

43. Pirma, administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo/dalyvio veiksmų pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė prašomų pripažinti žala administravimo išlaidų realumą, pagrįstumą ir sąsajumą su neteisėtais veiksmais. Antra, Vilniaus apygardos teismui 2022 m. sausio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1285-803/2022, panaikinus UAB „KASDAIRAS“ 2021 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo 3 – uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą „Dėl BUAB „KASDAIRAS“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos, įskaitant atlyginimą bankroto (nemokumo) administratoriui, patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinta 98 070,44 Eur administravimo išlaidų sąmata, ir klausimą perdavus kreditoriams svarstyti iš naujo, administravimo išlaidų sąmata patvirtinta nebuvo. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog administravimo išlaidos šiuo atveju negali būti laikomos patirta žala, ir ieškovei nepagrindus konkretaus administravimo išlaidų dydžio, turinio ir administravimo išlaidų sąsajumo su neteisėtais veiksmais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės reikalavimas dėl administravimo išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl asmens pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu sąlygų

44. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų apie D. K. vaidmenį atliekant iš esmės visus veiksmus, kurie ieškovė buvo tyčia privesta prie bankroto, teigdama, kad D. K. atliko de facto vadovo veiksmus. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

45. Civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas narys gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmai įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Teismas, spręsdamas ar įmonės darbuotojas pripažintinas faktiniu jos vadovu, turi įvertinti, ar tokio asmens veikla viršijo darbuotojui būdingas funkcijas, ar toks asmuo vienvaldiškai priimdavo verslo sprendimus ir ar ši veikla buvo nuolatinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-176-302/2020).

46. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

47. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieškovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju. Aplinkybė, ar sandorį sudaro formalus vadovas, ar kiti asmenys įgaliojimo pagrindu, ar de facto vadovas, nėra kvalifikuojanti aplinkybė nustatant de facto vadovo statusą. Galimi atvejai, kai tas pats asmuo priima verslo sprendimą ir sudaro sandorį šio sprendimo pagrindu, bet galimos ir situacijos, kad verslo sprendimą priėmęs faktinis vadovas nurodo sudaryti sandorį formaliam vadovui ar įgaliotam asmeniui. Sandoriai yra sudaromi verslo sprendimų pagrindu, todėl vertinant, kas atlieka valdymo funkciją, svarbu nustatyti, kas faktiškai nuolatos priima verslo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

48. Taigi teismas, spręsdamas, ar įmonės darbuotojas pripažintinas faktiniu jos vadovu, turi įvertinti, ar tokio asmens veikla viršijo darbuotojui būdingas funkcijas, ar toks asmuo vienvaldiškai priimdavo verslo sprendimus ir ar ši veikla buvo nuolatinio pobūdžio.

49. Nagrinėjamu atveju iš UAB „KASDAIRAS“ įstatų nustatyta, jog bendrovės organus sudarė visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas – direktorius, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (įstatų 5.1, 5.5 punktai) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-296, 1 t., b. l. 20). Ginčo dėl to, kad K. K. buvo bendrovės de jure vadovas, t. y. direktorius, tarp šalių nekilo.

50. Apeliantė, įrodinėdama, jog D. K. atliko de facto vadovo veiksmus, nurodė, jog jis bendrovės vardu pagal įgaliojimą sudarinėjo sandorius, bendrovės darbuotojai jam teikdavo tarnybinius pranešimus, šis atstovavo bendrovę teismuose (civilinėse bylose Nr. e2-5412-541/2017, Nr. e2-28350-631/2016), priiminėjo sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo, iki UAB „KASDAIRAS“ bankroto savo žinioje turėjo visus bendrovės dokumentus, el. laiškais bendraudavo dėl susidariusių sąskaitų už elektrą, kanalizaciją, dėl patalpų nuomos. Aplinkybę, jog D. K. de facto buvo vadovu, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00595-18 duoti liudytojų parodymai ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 nurodytos aplinkybės apie nustatytus bendrus atsakovų veiksmus, kuriais bendrovė buvo tyčia privesta prie bankroto. Taip pat byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog D. K. bendrovės vardu 2007 m. kovo 22 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Keramikos meno centras“, 2016 m. sausio 4 d. ilgalaikę tiekimo sutartį su UAB „Industek“.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog jos įrodo faktą, jog D. K. dalyvavo įmonės komercinėje veikloje, o ir šios aplinkybės atsakovai iš esmės neginčijo, juolab kad D. K. užėmė vadovaujančias pareigas bei turėjo 2016 m. kovo 2 d. įgaliojimą sudaryti komercinius sandorius („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-296, 1 t., b. l. 20). Tačiau remiantis apelianto nurodytomis aplinkybėmis ir subjektyviu situacijos vertinimu, nėra pakankamo faktinio pagrindo daryti patikimai išvadai, jog D. K. 2016 m. – 2017 m. laikotarpių faktiškai nuolatos priimdavo verslo sprendimus, kurie viršijo jo, kaip (duomenys neskelbtini), pareigybės aprašyme priskirtas funkcijas (11 t., b. l. 82-84) ir tokie verslo sprendimai sąlygojo įmonės privedimą prie tyčinio bankroto. Priešingai, byloje esantys duomenys įrodo, jog K. K. vykdė įmonės vadovo pareigas ne tik formaliai, bet ir faktiškai. Baudžiamojoje byloje (žr. šios nutarties 29 punktas) teisėjų kolegija konstatavo, jog kaltinime nurodomu laikotarpiu K. K. vykdė įmonės vadovo pareigas ne tik formaliai, bet ir faktiškai, o skundo argumentai, kad vadovu buvo D. K. atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybę, jog K. K. tiek de jure, tiek de facto vykdė įmonės vadovo pareigas, pripažino pats K. K. (1 t., b. l. 92-121; 3 t., b. l. 146-161). Aplinkybė, jog K. K. faktiškai vykdė įmonės vadovo pareigas, nebuvo ginčijama bankroto pripažinimo tyčiniu byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1319-381/2018).

52. Taigi, vertindama byloje nustatytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 46-49 punktus), teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra pagrindo daryti patikimai išvadai, jog D. K. vienvaldiškai priimdavo verslo sprendimus ir ši veikla buvo nuolatinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę D. K. atžvilgiu.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

53. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

54. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, siekia, kad jo reikalavimas būtų kuo greičiau patenkintas, o nurodytoje teisės normoje nustatytu teisiniu reguliavimu skolininkui taikoma atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-193/2014).

55. Nagrinėjamu atveju iš dalies tenkinus ieškinį bei esant ieškovės prašymui, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 114 669,05 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. kovo 24 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovas nepagrindė, kad K. K. buvo faktinis įmonės vadovas, tačiau atmetęs ieškinį dėl žalos priteisimo, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl ginčijamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

57. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

58. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

59. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 197 555,63 Eur žalos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagrįstas žalos dydis sudaro 114 669,05 Eur. Taigi, ieškovės reikalavimas yra tenkintas 58,04 proc. apimtyje. Likusioje apimtyje (41,96 proc.) ieškovės reikalavimas yra atmetamas. Tuo pagrindu ieškovei atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 58,04 proc. apimtyje, o atsakovams – 41,96 proc. apimtyje.

60. Ieškovė pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų ir įrodymus dėl apmokėjimo, iš kurių nustatyta, kad už ieškinio parengimą buvo sumokėta 2 000,00 Eur suma. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą, maksimali už ieškinį priteistina suma yra 3 793,50 Eur (2,5 koeficientas x 1 517,40 Eur 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Už prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo parengimą sumokėta 121,00 Eur suma. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali už prašymą priteistina suma yra 606,96 Eur (0,4 koeficientas x 1 517,40 Eur 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo parengimą sumokėta 181,50 Eur sumą. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali už dokumentą, kuriame pareikšti atsikirtimai, priteistina suma yra 606,96 Eur (0,4 koeficientas x 1 517,40 Eur 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Už atsiliepimą į atskirąjį skundą sumokėta 423,50 Eur suma. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali už dokumentą, kuriame pareikšti atsikirtimai, priteistina suma yra 606,96 Eur (0,4 koeficientas x 1 517,40 Eur 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Už atsakovo prašymo analizę ir rašytinių paaiškinimų parengimą sumokėta 302,50 Eur suma. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali už dokumentą, kuriame pareikšti paaiškinimai, priteistina suma yra 626,56 Eur (0,4 koeficientas x 1 566,40 Eur 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Už rašytinės baigiamosios kalbos parengimą sumokėta 847,00 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali už dokumentą, kuriame pareikšti paaiškinimai, priteistina suma yra 626,56 Eur (0,4 koeficientas x 1 566,40 Eur 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus procesinius dokumentus, jų turinį, apimtis, taip pat tai, kad prašomos priteisti išlaidos už didžiąją dalį procesinių dokumentų neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių, sprendžia, jog ieškovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydis yra pagrįstas ir protingas. Visgi atsižvelgiant į tai, jog už rašytinės baigiamosios kalbos parengimą sumokėta 847,00 Eur suma viršija maksimalią priteistiną sumą už tokio pobūdžio dokumentą (626,56 Eur), ši bylinėjimosi išlaidų suma sumažinama iki maksimalios už tokį procesinį dokumentą priteistinos sumos dydžio, t. y. 626,56 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

61. Taip pat ieškovė prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų prašė priteisti ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas, pateikė įrodymus, patvirtinančius šių išlaidų apmokėjimą. Už atstovavimą 2011 m. birželio 3 d. parengiamajame posėdyje sumokėta 181,50 Eur suma. Už atstovavimą 2021 m. liepos 13 d. teismo posėdyje sumokėta 60,50 Eur suma. Už numatomą atstovavimą 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje sumokėta 484,00 Eur suma. Minėtos atstovavimo teisme paslaugos buvo teiktos 5 val. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimali už vieną atstovavimo teisme valandą priteistina suma yra 151,74 Eur (0,1 koeficientas x 1 517,40 Eur 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Taigi, už atstovavimą nurodytuose teismo posėdžiuose sumokėta 726,00 Eur suma, o maksimali už 5 val. teiktas atstovavimo teisme paslaugas priteistina suma yra 758,70 Eur. Už atstovavimą 2021 m. spalio 25 d. teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės sumokėta 363,00 Eur. Už numatomą atstovavimą 2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje sumokėta 302,50 Eur suma. Už numatomą atstovavimą 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje sumokėta 363,00 Eur, Iš viso šiuose teismo posėdžiuose atstovavimas buvo vykdomas 8,5 val., šis laikas, pagal Rekomendacijų 9 punktą, apvalinamas iki 9 val. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali už vieną atstovavimo teisme valandą priteistina suma yra 156,64 Eur (0,1 koeficientas x 1 566,40 Eur 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Taigi, iš viso buvo sumokėta 1 028,50 Eur suma, o už 9 val. atstovavimą teisme maksimali priteistina suma yra 1 409,76 Eur (2 t., b. l. 137-139; 6 t., b. l. 4-7; 7 t., b. l. 174-177; 11 t., b. l. 5-8). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje objektyviai reikalingas ir suteiktas atstovavimo teisme paslaugas, taip pat tai, kad šios prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių, sprendžia, jog ieškovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydis yra pagrįstas ir protingas. Taigi, iš viso pagrįstomis pripažintos 5 409,56 Eur ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys tenkinamas 58,04 proc. apimtyje, jai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 139,71 Eur.

62. Atsakovas K. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir įrodymus dėl apmokėjimo, iš kurių nustatyta, kad už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą sumokėta 255,00 Eur suma (9 t., b. l. 168). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali už atsiliepimą į ieškinį priteistina suma yra 3 793,50 Eur (2,5 koeficientas x 1 517,40 Eur 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Už konsultaciją sumokėta 145,20 Eur suma (11 t., b. l. 34). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimali už vieną teisinių konsultacijų valandą priteistina suma yra 151,74 Eur (0,1 koeficientas x 1 517,40 Eur 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą byloje sumokėta 900,00 Eur (9 t., b. l. 170). Už teisines paslaugas sumokėta 1 210,00 Eur suma (11 t., b. l. 35). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių, taip pat ir į tai, jog atsakovo K. K. apmokėtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir objektyviai reikalingos, sprendžia, kad jo patirtos 2 510,20 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl atlygintinos. Kadangi atsakovui išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų reikalavimų apimtyje, t. y. 41,96 proc., priteistinų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka 1 053,28 Eur.

63. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas D. K. pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, pateikė apmokėjimą patvirtinančius duomenis (11 t., b. l. 44-45). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali už atsiliepimą į ieškinį priteistina suma yra 3 793,50 Eur (2,5 koeficientas x 1 517,40 Eur 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Vertinant tai, kad bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių, taip pat ir tai, jog atsakovo D. K. apmokėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, teisėjų kolegija sprendžia, kad už atsiliepimą į patikslintą ieškinį patirtos bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos. Kadangi byloje nustatyta, jog D. K. atžvilgiu atsakomybė netaikytina, jo patirtos 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

64. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Iš jų nustatyta, kad ieškovė už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 2 420,00 Eur (12 t., b. l. 69-72). Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, maksimali už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, priteistina suma yra 2 940,83 Eur (1,7 koeficientas x 1 729,90 Eur 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Įvertinus tai, kad prašomos už apeliacinio skundo surašymą priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų, taip pat ir tai, jog išlaidos yra pagrįstos ir protingos, teisėjų kolegija sprendžia, jog patirtos išlaidos atlygintinos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimas tenkintas 58,04 proc. apimtyje, jai atlyginamos 1 404,57 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Iš viso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 4 544,28 Eur (3 139,71 Eur + 1 404,57 Eur).

65. Atsakovai D. K. ir K. K. į bylą nepateikė patirtų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos atsakovams neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „KASDAIRAS“, juridinio asmens kodas 124085483, ieškinį atsakovams K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „KASDAIRAS“, juridinio asmens kodas 124085483, naudai 114 669,05 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 24 d. dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3 139,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „KASDAIRAS“, juridinio asmens kodas 124085483, atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 053,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „KASDAIRAS“, juridinio asmens kodas 124085483, atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „KASDAIRAS“, juridinio asmens kodas 124085483, naudai 1 404,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.