Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. sausio 20 d. gautu atsakovų K. K. ir D. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0033/22/01724,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Šioje civilinėje byloje ieškovė BUAB „KASDAIRAS“ prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 197 555,63 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. spalio 20 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: priteisė ieškovei iš atsakovo K. K. 114 669,05 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovų paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl įmonės nemokumo momento nustatymo, atsakomybės už nemokios įmonės administratorės padarytą žalą, netinkamai taikė teisės normas, neteisingai sprendė dėl įmonės nemokumo momento nustatymo, neteisingai vertino BUAB „KASDAIRAS“ nemokumo momentą įrodančius dokumentus, įmonės nemokumo momentą nustatė remdamasis prielaidomis, todėl pažeidė atsakovų galimybę rungtis teismo procese, nes nevertino visų byloje esamų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, sprendimą grįsdamas prielaidomis, pažeidė teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią sprendimą galima grįsti tik tais įrodymais, kurie CPK 187 straipsnyje nustatyta tvarka buvo ištirti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas įmonės nemokumo momentą turėjo nustatyti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovas K. K. buvo atsakingas už BUAB „KASDAIRAS“ administratorės padarytą žalą, netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, o, vertindamas padarytos žalos dydį, teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį. Be to, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismo teisėjas Ž. Terebeiza turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes būtent šis teisėjas anksčiau sprendė klausimą dėl tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo neatnaujinimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovų kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, nespręstinas prašymas sustabdyti vykdomąją bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.