Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ ieškinį atsakovams K. K. ir D. K. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovai pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022 ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 22 d. sprendimą bei priimti naują procesinį sprendimą – palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovai 2023 m. birželio 20 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022 ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 22 d. sprendimą bei priimti naują procesinį sprendimą – palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovas K. K. 2025 m. sausio 31 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas.

12. Nurodė, kad procesas byloje turėtų būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodė, kad 2024 m. spalio 30 d. BUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimo metu jam tapo žinoma, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) atliko BUAB „Kasdairas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankrotas“ veiklos patikrinimą ir nustatė, jog administratorė pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normas. AVNT direktoriaus 2024 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V4-41 administratorei ir jos darbuotojui S. G. už nustatytus pažeidimus skirtos poveikio priemonės – įspėjimai bei nurodymas ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus. Administratorė buvo pasisavinusi BUAB „Kasdairas“ lėšas ir 30 696,16 Eur grąžino tik patikrinimo metu nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. kovo 27 d., neprofesionaliai, neskaidriai ir netinkamai disponavo įmonės piniginėmis lėšomis – įmonės sąskaitose esančias pinigines lėšas be jokio pagrindo pirmiausia pervesdavo į darbuotojo S. G. asmeninę sąskaitą, o tik po to dalį lėšų grąžindavo atgal į įmonės sąskaitas ir atlikdavo mokėjimus paslaugos teikėjui; dalis (30 696,16 Eur) pervestų pinigų iki patikrinimo pradžios nebuvo grąžinta, t. y. nebuvo užtikrinta, kad visi atsiskaitymai už patirtas administravimo išlaidas būtų vykdomi tik iš tam tikslui skirtos įmonės kreditorių sąskaitos ir kad kreditorių sąskaitoje esančios lėšos būtų naudojamos tik sąskaitos paskirtį atitinkantiems tikslams; bankroto proceso metu vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais, t. y. neužtikrino skaidrios ir efektyvios gaunamų lėšų kaupimo ir judėjimo kontrolės. Šios aplinkybės paneigia bylos nagrinėjimo metu ieškovės bankroto administratorės pateiktus melagingus duomenis apie BUAB „Kasdairas“ turtinę padėtį ir K. K. padarytą žalą įmonei. Teismas vertino ieškovės finansinę padėtį ne 2017 m., kai buvo iškelta bankroto byla, o 2021 m. duomenimis, kai UAB „Bankrotas“ vien S. G. be teisinio pagrindo jau buvo pervedusi 112 172,16 Eur. Nurodė, kad byloje liko neaptarti S. G. į bylą pateikti suklastoti ieškovės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai. Šios aplinkybės atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo teisme metu, nes AVNT patikrinimas buvo pradėtas jau po bylos išnagrinėjimo.

13. Nurodė, kad procesas byloje turėtų būti atnaujintas, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022 padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjęs teisėjas Ž. T. priėmė nepagrįstą, akivaizdžiai klaidingą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas, sąmoningai negrąžino bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekdamas asmeninės naudos, konkuruodamas karjeroje su pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmusiu teisėju T. V..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

27. Atsakovas K. K. atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka, jog byla būtų nagrinėjama ne žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo argumentų, kurie pagrįstų tokį atsakovo prašymą.

28. Vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

29. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nulemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta pačiam teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas). Taigi, vien asmens prašymo ar jo nuomonės, kad reikalinga būtent žodinė atskirojo skundo nagrinėjimo forma, savaime nepakanka tokiam posėdžiui paskirti.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši apeliacinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl atsakovo K. K. prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi byla buvo išspręsta teisingai.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

31. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovų solidariai priteisti 197 555,63 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

32. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 ieškovės ieškinį atmetė.

33. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo K. K. 114 669,05 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

34. Atsakovai pateikė kasacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022, paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2023 m. vasario 20 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakyta priimti.

35. Atsakovas D. K. 2023 m. gegužės 23 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą atnaujinti Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-688-934/2022 procesą, kuri grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8 ir 9 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

36. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2-933/2023 priėmė atsakovo D. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo dalį, kuri grindžiama CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kitą prašymo dalį atsisakė priimti, išaiškino, kad dėl šios dalies prašymas teismingas pirmosios instancijos teismui.

37. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2-933/2023 atsisakyta atnaujinti procesą pagal atsakovo D. K. prašymą, grindžiamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

38. 2023 m. birželio 19 d. atsakovas D. K., 2023 m. birželio 20 d. atsakovas K. K. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymus dėl proceso atnaujinimo, kuriuos grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

39. Prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) atsakovai motyvavo tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 24 d. išdavė atsakovui D. K. liudijimą, kuriuo leido iš AB SEB banko gauti visų atsiskaitomųjų ieškovės banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 23 d. Gavus šiuos duomenis nustatyta, kad administruojant ieškovę bendrovės lėšos buvo pervedamos į bankroto administratorės įgalioto asmens S. G. asmeninę sąskaitą. Nurodė, kad tokie duomenys nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo nebuvo pateikti dėl galimo bendrovės banko sąskaitų duomenų klastojimo. Tai lėmė netinkamą klausimo dėl atsakovo K. K. atsakomybės taikymo išsprendimą.

40. Prašymas atnaujinti procesą dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) atsakovų buvo grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022 netinkamai nustatė ieškovės nemokumo atsiradimo momentą – nesusipažino su ieškovės kreditorių pateikta ir iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gauta medžiaga, todėl nepagrįstai nusprendė, jog į bylą pateiktos ieškovės nemokumo nustatymo momento suvestinės ir diagramos, nepateikiant jų sudarymą pagrindžiančių įrodymų, savaime nesudaro pagrindo nemokumo momento konstatuoti 2017 m. balandžio 12 d.

41. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2413-794/2023 atsisakė atnaujinti procesą atsakovų nurodytais pagrindais.

42. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-995-553/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-2413-794/2023 paliko nepakeistą.

43. Atsakovas K. K. 2025 m. sausio 31 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas.

44. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi (skundžiama nutartis) atsisakė atnaujinti procesą, priteisė ieškovei iš atsakovo K. K. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (žr. šios nutarties 18–22 punktus).

45. Atsakovas K. K. Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. kovo 30 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022; 2) palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-688-934/2022 vykdymą.

46. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1-790/2025 atsisakė atnaujinti procesą pagal atsakovo K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl proceso atnaujinimo

47. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo K. K. prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022, nes: 1) pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu aiški teisės normos taikymo klaida yra padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o nagrinėjamu atveju, atsakovo K. K. teigimu, teisės taikymo klaida buvo padaryta ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teismo sprendime, peržiūrint pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; 2) atsakovo K. K. nurodomos aplinkybės, susijusios su bankroto administratorės padarytais pažeidimais, administruojant bankroto procesą, negali būti laikomos esminėmis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir teismų praktikos prasme, kurios turėtų esminę reikšmę nagrinėjamos bylos kontekste; 3) atsakovas K. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą.

48. Atsakovas K. K. su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, atskirajame skunde iš esmės nurodo argumentus dėl nesutikimo su teismo vertinimu netenkinti atsakovo K. K. prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (atsakovas nenurodo nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų netenkinti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu). Nurodo, kad teismas, nevertinęs ieškovės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų originalų, kurie nesutampa su UAB „Bankrotas“ pateiktais dokumentais, skundžiamoje nutartyje perrašė ieškovės atsiliepimo argumentus, kurie suklaidino teismą, taip pat, teismas nepagrįstai atmetė atsakovo D. K. prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 370 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsniui. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka.

49. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje (CPK XVIII) nustatytais pagrindais ir tvarka. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

50. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).

51. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

52. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

53. Įvertinęs bylos aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo K. K. nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka šios nutarties 51 punkte nurodytų požymių visumos. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovo K. K. prašyme nurodyti argumentai dėl ieškovės bankroto administratorės padarytų pažeidimų administruojant įmonės bankroto procesą nėra ir negali būti laikomi kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl to, jog šios aplinkybės nėra susijusios su atsakovo K. K. veiksmais / neveikimu, laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, didinant įmonės kreditorių reikalavimus, mažinant turtą, perleidžiant jį kitiems asmenims ir tokiu būdu tyčia privedant įmonę prie bankroto, arba buvo susijusios su bankroto proceso administravimo išlaidomis, dėl kurių priteisimo BUAB „Kasdairas“ pareikštas atsakovui reikalavimas sprendimu buvo atmestas, arba buvo susiję su administratoriaus disponavimo piniginėmis lėšomis trūkumais, kurie bet kuriuo atveju buvo ištaisyti ir pašalinti, dėl to nei įmonės turto / piniginių lėšų sudėtis, dydis, nei kokie nors kiti rodikliai nepasikeitė. Taigi, atsakovo K. K. nurodomos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, t. y. jos nebuvo aktualios teismui priimant sprendimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad, jeigu jos būtų žinomos teismui nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

54. Be to, nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas atnaujinti ar atsisakyti atnaujinti procesą, t. y. teismas sprendžia ir vertina tik tai, ar atsakovas K. K. nėra praleidęs termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir, ar jo prašyme nurodytos aplinkybės atitinka CPK numatytus proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 370 straipsnio 2, 3 dalys). Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, netiria iš naujo byloje esančių įrodymų. Tai galėtų būti daroma tik nagrinėjant bylą atnaujintame procese, jei atsakovo K. K. prašymas atnaujinti procesą būtų patenkintas (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Nors atsakovas K. K. atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevertino į bylą atsakovo D. K. pateiktų BUAB „Kasdairas“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų originalų, kurie nesutampa su UAB „Bankrotas“ pateiktais dokumentais, tačiau pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje tik konstatavo, kad remiantis atsakovo K. K. prašymu nėra pagrindo procesui atnaujinti, nes jo nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kriterijų.

55. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė atsakovo K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje jo netenkindamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas K. K. nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Taigi, atsakovo K. K. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

56. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas K. K. praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovas K. K. atskirajame skunde nenurodo argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovui K. K. apie AVNT 2024 m. kovo 27 d. išvadą buvo žinoma 2024 m. kovo mėnesį, kai D. K. (K. K. sūnui) elektroniniu laišku buvo išsiųstas AVNT raštas „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ Nr. (10.4 Mr)D2, tačiau atsakovas K. K. į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo byloje kreipėsi 2025 m. sausio 31 d., t. y. žymiai praleidęs 3 mėnesių terminą ir nenurodant pateisinamų priežasčių terminui atnaujinti (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

57. Atsakovas K. K. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo D. K. prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą dėl CPK 370 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsniui.

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra; įstatyme numatytas vienas pagrindas, kuomet teismas privalo kreiptis, t. y. tada, kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

59. Pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismui teisė nuspręsti, ar prašymą atnaujinti procesą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo K. K. prašymo turinį, nepažeisdamas CPK 370 straipsnio 2 dalies nuostatų, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, kartu atsižvelgus ir į nurodytą kasacinio teismo praktiką, nekyla pagrįstų abejonių dėl CPK 370 straipsnio 2 dalies konstitucingumo, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 370 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsniui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

61. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, vadovaujantis atskirojo skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo K. K. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Atsakovo K. K. atskirąjį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.