Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1931-912/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ ieškinį atsakovams K. K., D. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kasdairas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų K. K. ir D. K. 96 501,57 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir lygiomis dalimis – bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises.

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir už 96 501,57 Eur sumą areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, uždraudęs disponuoti areštuotu turtu, bet palikęs teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, taip pat nurodė, kad tokio turto nesant ar jo nepakankant, areštuotinos turtinės teisės ir piniginės lėšos, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines paslaugas ir su ieškove.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje – nurodė teisingą atsakovo K. K. asmens kodą.

4. Atsakovas D. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, prašydamas skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Nurodė, kad yra praleista ieškinio senatis, be to, ieškovė nepagrindė atsakovo D. K. nesąžiningumo, nepateikė jokių įrodymų apie jo turimą turtą ar blogą finansinę padėtį.

5. Ieškovė BUAB „Kasdairas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą, nutraukti ir grąžinti jam sumokėtą žyminį mokestį arba atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. kovo 25 d. nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti ir tokios priemonės šių nutarčių pagrindu atsakovams netaikomos.

6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios sąlygos nutraukti apeliacinį procesą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir juos nagrinėti taikomos taisyklės, kurios yra nustatytos apeliacinių skundų padavimui ir nagrinėjimui.

7. Kaip matyti iš civilinės bylos procesinės eigos, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį, kurioje padarytas rašymo apsirikimas buvo ištaisytas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismas išsiuntė Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai ir, kaip nustatyta iš byloje esančio VĮ Registrų centro 2021 m. kovo 26 d. pranešimo Nr. TA2-21-030596, jos pagrindu atsakovų atžvilgiu buvo įregistruotas turto areštas, kurio identifikavimo Nr. 2021010066. Skundžiamoje teismo nutartyje, be kita ko, buvo išaiškinta, kad asmuo, kurio prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi kreiptis į antstolį, kad šis surastų ir aprašytų konkretų atsakovų turtą.

8. Įstatymų leidėjo valia, jeigu nesikreipiama į antstolį ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja tik keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai, tokiu atveju išregistruojamas ir Turto arešto aktų registre teismo nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas (Lietuvos Respublikos Turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 5 punktas).

9. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. balandžio 9 d. buvo pateiktas VĮ Registrų centro pranešimas Nr. TA2-21-035029 dėl turto arešto akto išregistravimo iš Turto arešto aktų registro. Jame nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties pagrindu įregistruoto turto arešto akto, kurio identifikavimo kodas 2021010066, išregistravimo priežastimi tapo būtent CPK 147 straipsnio 6 dalyje įvardyta aplinkybė, t. y. nepateikus šios nutarties antstoliui vykdyti per keturiolika dienų arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo.

10. Taigi, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro pateiktus duomenis bei galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad skundžiama teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovui D. K. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė pagal įstatymą. Todėl nėra pagrindo apeliacine tvarka vertinti jų taikymo būtent šia teismo nutartimi teisėtumo bei faktinio pagrįstumo, nes šio klausimo išsprendimas nesukeltų dalyvaujantiems byloje asmenims jokių teisinių pasekmių. Šiame kontekste paminėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal pakartotinį ieškovės prašymą laikinosios apsaugos priemonės atsakovams pritaikytos kita, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartimi, šią nutartį atsakovas taip pat yra apskundęs atskiruoju skundu, kuris kol kas nėra paskirtas nagrinėti (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-1059-XX/2021).

11. Kadangi skundžiama nutartis jau nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d., nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

12. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą aptartu pagrindu, kartu priimama ir nutartis grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą. Bylos duomenys patvirtina, kad D. K. 2021 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 34 yra sumokėjusi 38 Eur žyminį mokestį už atsakovo D. K. pateiktą atskirąjį skundą. Mokėjimo nurodyme pradiniu mokėtoju nurodomas D. K., taigi šis žyminis mokestis teismo iniciatyva yra grąžinamas atsakovui D. K. (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 87 straipsnio 5 dalis).

13. Nutraukus apeliacinį procesą, šalių procesiniai prašymai, susiję su įrodymų prijungimu, tampa teisiškai neaktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų šioje nutartyje papildomai nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir šio straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties.

Grąžinti atsakovui D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu (dokumento Nr. 34), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.