Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Jadvygos Mardosevič,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KASDAIRAS“ ieškinį atsakovams K. K. ir D. K. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Atsakovas K. K. Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. kovo 30 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022; 2) palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-688-934/2022 vykdymą.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi: 1) priėmė atsakovo K. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo dalį, kuri grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, t. y. dėl neteisėtos Lietuvos apeliacinio teismo sudėties; 2) atsakovo K. K. prašymo atnaujinti procesą dalį, kuri grindžiama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktais, atsisakė priimti; 3) išaiškino, kad atsakovas K. K. turi teisę teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismui; 4) atsakovo K. K. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

3. Atsakovas K. K., grįsdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, siekdamas asmeninės naudos dirbti aukštesnės pakopos teisme, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022. Be to, teisėjas Ž. Terebeiza 2022 m. spalio 20 d. ne tik priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022, bet kartu su teisėju Tomu Venckumi tuo pačiu metu (2022 m. spalio 20 d., 14 val.) priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-993-553/2022.

4. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „KASDAIRAS“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovo K. K. prašymas yra nepagrįstas realiais argumentais, faktais ir įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

5. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK III dalies XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

6. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, turi patikrinti, ar prašymas paduotas nepraleidus termino prašymui atnaujinti procesą paduoti, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir ar jis yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Taigi, viena iš sąlygų atnaujinti procesą – prašymo pateikimas per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020 33 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju atsakovas K. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad 2025 m. sausio 3 d. iš interneto puslapio liteko.teismai.lt atsitiktinai sužinojo aplinkybę, jog teisėjai Ž. Terebeiza ir T. Venckus tuo pačiu metu, t. y. 2022 m. spalio 20 d., 14 val., priėmė procesinius sprendimus. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, atsakovas K. K. pradėjo rinkti detalesnę informaciją apie šiuos teisėjus ir savarankiškai nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Ž. Terebeiza, siekdamas asmeninės naudos dirbti aukštesnės pakopos teisme, sąmoningai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas K. K. apie prašyme nurodytas aplinkybes galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau nei 2025 m. sausio 3 d., kadangi procesiniai sprendimai, kuriuos nurodo atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo, buvo priimti 2022 m. spalio 20 d., o Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvada, kuria remiasi atsakovas – 2021 m. spalio 25 d. Tai, kad atsakovas apie jo nurodomas aplinkybes sužinojo 2025 m. sausio 3 d., nulėmė jo paties elgesys, o ne objektyvios, nuo atsakovo valios nepriklausiusios, aplinkybės.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2-933/2023 atsisakė atnaujinti procesą pagal atsakovo D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Šioje civilinėje byloje kaip proceso dalyvis dalyvavo ir atsakovas K. K., kuris pritarė prašymui atnaujinti civilinės bylos Nr. e2A-688-934/2022 procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2-933/2023 16 punkte konstatavo, kad atsakovai D. K. ir K. K., teikdami kasacinį skundą, jame dėstė aplinkybes apie neteisėtos sudėties Lietuvos apeliacinį teismą, tačiau kasacinio teismo atrankos kolegija kasacinį skundą 2023 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti. Kasacinio teismo atrankos kolegijos nutartis kasatoriams buvo išsiųsta 2023 m. vasario 22 d. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad terminas teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris siejamas su CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, t. y. dėl neteisėtos sudėties teismo, skaičiuotinas nuo 2023 m. vasario 24 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo K. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo nepagrindžiama, kad šiuo atveju prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo kitos dienos, nei buvo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-2-933/2023.

12. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad atsakovas K. K., Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. kovo 30 d. paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti, o prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti šio termino. Kitų objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų nuspręsti, kad jos atsakovui sukliudė laiku paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenustatyta.

Dėl pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu

13. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu procesas gali būti atnaujintas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. Nušalinimai“) teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėtą būtų galima tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos nariu, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019 50 punktas; 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 32 punktas). Šis atvejų, kai gali būti konstatuota, jog civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021 31 punktas).

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022, vadovaudamasis CPK 62 ir 319 straipsniais bei Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklių, patvirtintų Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. T-119 „Dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 10 ir 12 punktais, nutarė iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Ž. Terebeizos ir Almos Urbanavičienės sudaryti teisėjų kolegiją bei jos pirmininku ir pranešėju paskirti teisėją Ž. Terebeizą. Teisėjų kolegija 2022 m. spalio 18 d. nutartimi nutarė procesinį sprendimą priimti ir paskelbti 2022 m. spalio 20 d., 14 val.

15. Atsakovas K. K. prašyme atnaujinti procesą nenurodo jokių argumentų, kad civilinę bylą Nr. e2A-688-934/2022 išnagrinėjusi teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos nariu, teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą. Atsakovas prašyme atnaujinti procesą remiasi tuo, kad 1) teisėjas Ž. Terebeiza 2022 m. spalio 20 d. ne tik priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022, bet kartu su teisėju T. Venckumi tuo pačiu metu (2022 m. spalio 20 d., 14 val.) priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-993-553/2022; 2) teisėjas Ž. Terebeiza, siekdamas asmeninės naudos dirbti aukštesnės pakopos teisme, sąmoningai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022.

16. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y., jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

18. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo K. K. nurodyta aplinkybė, kad teisėjas Ž. Terebeiza 2022 m. spalio 20 d. ne tik priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022, bet tuo pačiu metu (2022 m. spalio 20 d., 14 val.) priėmė nutartį kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-993-553/2022, nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti teisėjo Ž. Terebeizos nešališkumu.

20. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-993-553/2022, vadovaudamasis CPK 62 ir 319 straipsniais bei Taisyklių 10, 12 punktais bei 43.4 papunkčiu, nutarė iš teisėjų Ž. Terebeizos, T. Venckaus ir Aldonos Tilindienės sudaryti teisėjų kolegiją bei jos pirmininke ir pranešėja paskirti teisėją A. Tilindienę. Teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ž. Terebeizos, A. Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir T. Venckaus, 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nutarė procesinį sprendimą priimti ir paskelbti 2022 m. spalio 20 d., 14 val. Pažymima, kad atsakovas K. K. civilinės bylos Nr. e2A-993-553/2022 nagrinėjime nedalyvavo, procesinio sprendimo priėmimas šioje byloje atsakovui K. K. nesukėlė jokių teisinių padarinių, todėl savaime ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. spalio 20 d., 14 val. skirtingose civilinėse bylose buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai, o juos priimant dalyvavo teisėjas Ž. Terebeiza, nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti teisėjo Ž. Terebeizos nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-688-934/2022.

21. Atsakovas K. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo prielaidas, kad teisėjas Ž. Terebeiza, siekdamas asmeninės naudos dirbti aukštesnės pakopos teisme, sąmoningai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022. Atsakovas K. K. tokią prielaidą grindžia tuo, kad, remiantis 2021 m. spalio 25 d. Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvada, teisėjai Ž. Terebeiza ir T. Venckus, būdami Vilniaus apygardos teismo teisėjais, dalyvavo atrankoje į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas. Atsakovo teigimu, teisėjas Ž. Terebeiza galėjo siekti pasigerinti darbo rezultatus sekančioms atrankoms į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą arba Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, panaikindamas geresnius balus atrankoje į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas gavusių teisėjų, tarp jų teisėjo T. Venckaus, nutartis.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Kiekvienas teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vykdydami savo pareigas ir priimdami sprendimus teisėjai neatsižvelgia į su teisingu bylos išnagrinėjimu nesusijusias faktines ir teisines aplinkybes.

23. Atsakovo prielaidos dėl to, kad teisėjas Ž. Terebeiza, siekdamas asmeninės naudos dirbti aukštesnės pakopos teisme, sąmoningai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-682-912/2022, neturi jokio objektyvaus pagrindo, yra deklaratyvios ir žeminančio teisėją pobūdžio. Atsakovas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžia, kad teisėjas Ž. Terebeiza sprendimą byloje priėmė ne pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisę, bet atsižvelgęs į su bylos nagrinėjimu nesusijusias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Taigi, tokios atsakovo prielaidos nesudaro pagrindo abejoti teisėjo Ž. Terebeizos nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-688-934/2022.

24. Pažymima ir tai, kad teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu CPK nustatyta tvarka nereiškė nušalinimo teisėjui Ž. Terebeizai.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas K. K. praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Dėl to prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

26. Atsisakius atnaujinti procesą pagal atsakovo K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylinėjimosi išlaidos atsakovui K. K. nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal atsakovo K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KASDAIRAS“ ieškinį atsakovams K. K. ir D. K. dėl nuostolių atlyginimo.