Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indusek“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei KASDAIRAS dalyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys byloje – D. K., K. K., D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tuo, kad 2018 m. sausio 5 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, po kurio su UAB „Bankrotas“ nebuvo pasirašyta pavedimo sutartis ir tai išaiškėjo tik 2020 m. balandžio 6 d. (ši aplinkybė patvirtinta 2020 m. balandžio 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – FM) atstovės D. S.-G. pranešimu ir 2020 m. balandžio 7d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovės I. P. raštu), todėl administratorė nebuvo įgaliota veikti kreditorių vardu, jos įgaliojimai nutrūko 2018 m. sausio 15 d. ir pareiškimą teismui dėl BUAB KASDAIRAS bankroto pripažinimo tyčiniu padavė neįgaliotas asmuo.

6. BUAB KASDAIRAS, atstovaujama nemokumo administratorės, prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios jam nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, pareiškėjas minimas aplinkybes nurodė bylą dėl UAB KASDAIRAS bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjančiam teismui, siekė jas įrodyti. Aplinkybė, kad sutartis su bankroto administratore atitinkamu metu nebuvo pasirašyta, prašymui atnaujinti bylos procesą neturi įtakos, kadangi administratorė veikė teismo nutarties pagrindu. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje. Be to, pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pateiktų prašymų ir atskirojo skundo ribų

20. Kreditorius D. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame be kita ko prašė išduoti teismo liudijimą gauti visą aktualią informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) ir prokuratūros vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00337-20 arba prašė šiuos įrodymus išsireikalauti teismo. Minėtais įrodymais kreditorius siekia pagrįsti atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, kad pavedimo sutartis tarp BUAB KASDAIRAS ir UAB „Bankrotas“ yra suklastota.

21. Kreditorius D. K. taip pat prašė priimti su atskiruoju skundu naujai teikiamus įrodymus – kreipimąsi į SODRĄ ir prokuratūrą dėl informacijos suteikimo ir šių institucijų atsisakymus informaciją suteikti, pavedimo sutartį, pavedimo sutarties projektą, SODROS atstovės elektroninį laišką. Be to, 2020 m. lapkričio 5 d. iki bylos nagrinėjimo pradžios D. K. pateikė prašymą dėl naujai gautų įrodymų priėmimo. Nurodė, kad pridėti dokumentai įrodo, jog tarp BUAB KASDAIRAS ir UAB „Bankrotas“ pavedimo sutartis niekada nebuvo sudaryta, todėl bankroto administratorė neabejotinai veikė neturėdama įgaliojimų.

22. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba išreikalaujami teismo šio kodekso nustatyta tvarka (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Asmuo, prašantis išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą, iš dalyvaujančių byloje arba kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytiniais įrodymais gali pagrįsti (199 straipsnio 1 dalis). Svarbu pažymėti, kad tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle (CPK 180 straipsnis). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar pavedimo sutartis tarp BUAB KASDAIRAS ir UAB „Bankrotas“ buvo suklastota, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar aplinkybė, kad pavedimo sutartis tarp BUAB KASDAIRAS ir UAB „Bankrotas“ galimai nebuvo pasirašyta 2018 m. sausio 5 d., gali būti laikoma naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, taip pat, ar pavedimo sutarties nepasirašymas gali turėti esminės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl BUAB KASDAIRAS bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomi išreikalauti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje, todėl prašymas išreikalauti įrodymus ir išduoti liudijimą dėl minėtų įrodymų gavimo yra atmestinas. Kadangi kreditoriaus prašomi pridėti prie bylos naujai teikiami įrodymai susiję su informacija, kurią apeliacinės instancijos teismas pripažino nesusijusia su nagrinėjamos civilinės bylos esme, o 2018 m. sausio 19 d. sudaryta pavedimo sutartis ir pavedimo sutarties projektas yra BUAB KASDAIRAS bankroto byloje, kreditoriaus D. K. teikiamus įrodymus su atskiruoju skundu ir su 2020 m. lapkričio 5 d. prašymu apeliacinės instancijos teismas priimti atsisako.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri be kita ko pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus. Taigi byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme (žr., pavyzdžiui, CPK 260 ir 265 straipsnius), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 27, 28 punktai).

26. Apeliacinės instancijos teismas iš atskirojo skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas iš esmės neteikia argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu, ir atskirąjį skundą grindžia keturiomis aplinkybių grupėmis, o būtent, kad: 1) Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-884-381/2020 buvo patvirtintas D. K. finansinis reikalavimas, o tai akivaizdžiai įrodo, kad 2017 m. vasario 13 d. sandoris, kuriuo BUAB KASDAIRAS pardavė D. K. butą, buvo naudingas bendrovei ir jos kreditoriams, nes už jį buvo atsiskaityta iš anksto; 2) Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2020 m. balandžio 6 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ir nenustatė nei vieno sandorio, kuris įmonei buvo ar galėjo būti nenaudingas, todėl sprendžiant dėl BUAB KASDAIRAS bankroto pripažinimo tyčiniu nepagrįstai konstatuota, jog buvo sudaryti bendrovei nenaudingi sandoriai; 3) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Bankrotas“ pavedimo sutarties su BUAB KASDAIRAS suklastojimo, tai patirtina, kad bankroto administratorė neturėjo įgaliojimų teikti pareiškimo dėl BUAB KASDAIRAS bankroto pripažinimo tyčiniu; 4) iki šiol nėra nustatytas realus nemokumo momento atsiradimo faktas, todėl nėra galimybės pripažinti, kad bankrotas tyčinis, nes pareiškėjas, kaip vadovas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos BUAB KASDAIRAS iškėlimo. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kiekvienos iš šių, pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Dėl taikytino teisinio reglamentavimo

27. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Indusek“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB KASDAIRAS dalyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju prašymas pripažinti atsakovės bankrotą Vilniaus apygardos teisme gautas 2018 m. kovo 20 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

28. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtinto D. K. finansinio reikalavimo BUAB KASDAIRAS bankroto byloje

30. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-884-381/2020 buvo konstatuota naujai paaiškėjusi aplinkybė, o būtent, buvo patvirtinta, jog 2017 m. vasario 13 d. buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo naudingas BUAB KASDAIRAS ir jos kreditoriams, kadangi už jį buvo atsiskaityta iš anksto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-884-381/2020 nustatytas aplinkybes. Šioje civilinėje byloje buvo remiamasi jau anksčiau išnagrinėtais ir įsiteisėjusiais sprendimais, inter alia (taip pat) Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, kurioje buvo nustatyta, kad D. K. 2015 m. kovo 16 d. pervedė BUAB KASDAIRAS 47 000 Eur sumą ir nurodė mokėjimo nurodymo paskirtį „išankstinis mokėjimas už žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“. Tačiau žemės sklypas D. K. perleistas nebuvo, taip pat 47 000 Eur suma nebuvo grąžinta D. K., todėl pareiškėjo minima Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-884-381/2020 D. K. buvo įtraukta į BUAB KASDAIRAS kreditorių sąrašą. Tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, minėtoje nutartyje nebuvo konstatuota, kad 2017 m. vasario 13 d. buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo naudingas BUAB KASDAIRAS.

31. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartyje nebuvo paneigta įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota aplinkybė, jog 2015 m. kovo 16 d. atliktas D. K. mokėjimo nurodymas negali būti laikomas apmokėjimu pagal 2017 m. vasario 13 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu išrašytą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą. Todėl tai, kad D. K. 2015 m. kovo 16 d. pervedė pingines lėšas BUAB KASDAIRAS ir šiuo pagrindu yra įtraukta į BUAB KASDAIRAS kreditorių sąrašą, nedaro įtakos tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu konstatuotoms aplinkybėms, jog bendrovei esant nemokiai, jai priklausęs vertingas nekilnojamasis turtas (butas) buvo perleistas su bendrovės vadovu artimais ryšiais susijusiems asmenims (sutuoktinei D. K.), tačiau įrodymų apie atsiskaitymą už perleistą turtą nėra. Pažymėtina, kad BUAB KASDAIRAS bankrotas pripažintas tyčiniu remiantis ne tik šiomis aplinkybėmis, tačiau ir kitais pagrindais, o būtent, jog, bendrovei esant nemokiai, 2017 metais BUAB KASDAIRAS turtas buvo perleistas ir bendrovės vadovo sūnui D. K., už kurį taip pat nebuvo atsiskaityta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtinto D. K. finansinį reikalavimą BUAB KASDAIRAS bankroto byloje, kadangi D. K. 2015 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymu pervedė pinigines lėšas BUAB KASDAIRAS, neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.

32. Pareiškėjas buvo BUAB KASDAIRAS vadovas ir akcininkas, todėl aplinkybė, kad jo sutuoktinė D. K. 2015 m. kovo 16 d. pervedė pingines lėšas BUAB „KASDAIRAS“, pareiškėjui neabejotinai buvo ar turėjo būti žinoma dar 2015 metais, tačiau pareiškėjas civilinės bylos dėl BUAB „KASDAIRAS“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu nenurodė konkrečių atsiskaitymo pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį detalių ir nepateikė atsiskaitymą patvirtinančių įrodymų (mokėjimo pavedimo), kurie būtų galėję patvirtinti, jog buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo BUAB KASDAIRAS ir jos kreditoriams nenaudingas (žalingas) sandoris (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1319-381/2018 dėl BUAB „KASDAIRAS“ bankroto pripažinimo tyčiniu 40 punktą), nors būtent šioje turėjo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad aplinkybes, jog D. K. 2015 m. kovo 16 d. pervedė pingines lėšas BUAB KASDAIRAS, pareiškėjas žinojo (galėjo sužinoti) aktualiu laikotarpiu, o ne susipažinęs su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo įrodymo pateikimą, tačiau ir užfiksavimą tokio įrodymo turinyje naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Taigi vien faktas, kad po bylos, kurioje BUAB KASDAIRAS buvo pripažintas tyčiniu, išnagrinėjimo, buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis, savaime neleidžia aplinkybės apie D. K. 2015 m. kovo 16 d. atliktą mokėjimo nurodymą laikyti nauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos prasme.

Dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, kurio metu nenustatyti bendrovei nenaudingi sandoriai

34. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. nutarimo sužinojo naujai paaiškėjusias aplinkybes, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nei vienas BUAB KASDAIRAS nenaudingas sandoris, todėl, remiantis vien aplinkybėmis dėl nenaudingų sandorių sudarymo, BUAB KASDAIRAS bankrotas pripažintas tyčiniu nepagrįstai. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti, kokią įtaką BUAB KASDAIRAS finansinei būklei turėjo su D. K. ir D. K. sudaryta mainų sutartis ir buto pirkimo–pardavimo sutartis, D. K. valdomai bendrovei išrašytos aštuonios PVM sąskaitos faktūros. Specialisto išvadoje taip pat buvo nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar D. K. ir D. K. atliktais mokėjimo nurodymais BUAB KASDAIRAS buvo atsiskaityta būtent už jiems perleistą turtą – butą ir prekes pagal PVM sąskaitas faktūras. Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad minėti sandoriai nenulėmė bendrovės bankroto, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti esant BK 209 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką. Tačiau šios išvados neturi jokios esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir tik patvirtina aplinkybes, kad bendrovei nenaudingi sandoriai buvo sudaryti po to, kai BUAB KASDAIRAS tapo nemoki.

35. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad bendrovei esant nemokiai, buvo iš viso patenkina kreditorių finansinių reikalavimų už 602 786,66 Eur sumą, likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 139 68,08 Eur, taigi nebuvo pagrindo teigti, jog, bendrovei esant nemokiai ir neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimai, buvo patenkinti išimtinai tik vieno ar keleto kreditorių reikalavimai, taigi nebuvo nustatytas būtinasis BK 208 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos požymis. Nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne todėl, jog nebuvo nenustatytas nei vienas sandoris, kuris įmonei buvo ar galėjo būti nenaudingas, o todėl, kad nei pareiškėjo, nei kitų asmenų veiksmuose, sudarant Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo negaliojančiais pripažintus sandorius, nebuvo nustatyta nusikaltimo sudėties.

36. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl nepateiktų finansinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar D. K. ir D. K. atliktais mokėjimo nurodymais BUAB KASDAIRAS buvo atsiskaityta būtent už jiems perleistą turtą – butą ir prekes pagal PVM sąskaitas faktūras. Taigi nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išvada, kad D. K. už butą pagal 2017 m. vasario 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį atsiskaitė dar 2015 m. kovo mėnesį, o D. K. už parduotas prekes atsiskaitė mokėjimo nurodymais ir grynaisiais pinigais laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. kovo 29 d., buvo padaryta remiantis tik tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo negauti duomenys, jog pagal atliktus mokėjimus D. K. ir D. K. gavo kitas prekes ar paslaugas. Šiuo atveju svarbu tai, kad baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Ikiteisminio tyrimo metu sandoriai, kurių pagrindu BUAB KASDAIRAS bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, buvo įvertinti baudžiamosios atsakomybės pagrindais, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Taigi faktas, kad šios aplinkybės nebuvo įvertintos kaip neteisėtos baudžiamosios teisės aspektu, nereiškia jų teisėtumo civiliniu teisiniu aspektu, ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu konstatuotų aplinkybių, jog, bendrovei esant nemokiai, jai priklausęs vertingas nekilnojamasis turtas (butas) buvo perleistas su bendrovės vadovu artimais ryšiais susijusiems asmenims, tačiau įrodymų apie atsiskaitymą už perleistą turtą nėra. Taigi pareiškėjo nurodomos aplinkybė neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.

37. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiškėjas dėl savo statuso ir užimamų pareigų ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes galėjo ir turėjo žinoti anksčiau, faktiškai tuomet, kai jos realiai įvyko – pervestos piniginės lėšos, atlikti mokėjimai pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Vien tai, kad šios aplinkybės yra įvardijamos ir buvo analizuojamos priimant nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nedaro šių aplinkybių per se (savaime) naujomis, kadangi yra svarbu įvertinti pačių aplinkybių turinį ir jų galimą sužinojimo momentą, o ne naujai sudaryto dokumento formą ir jo priėmimo datą.

38. Bankroto administratorė pagrįstai pažymėjo, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jo motyvai nelaikomi prejudiciniais faktais, minėtas procesinis dokumentas nesukelia teisinių pasekmių, kurių siekia pareiškėjas ir nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje nei pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nei pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktus.

Dėl pavedimo sutarties tarp BUAB KASDAIRAS ir nemokumo administratoriaus UAB „Bankrotas“

39. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, po kurio pavedimo sutartis su UAB „Bankrotas“ nebuvo pasirašyta ir tai išaiškėjo tik 2020 m. balandžio 6 d., kai buvo gautas VMI prie FM pranešimas ir 2020 m. balandžio 7 d. VĮ „Turto bankas“ raštas. Pareiškėjos teigimu, nemokumo administratorės įgaliojimai nutrūko 2018 m. sausio 15 d. ir pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismui padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo. Atskirajame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pavedimo sutarties su BUAB KASDAIRAS suklastojimo.

40. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjas buvo ne tik BUAB KASDAIRAS vadovas ir akcininkas, tačiau ir kreditorius BUAB KASDAIRAS bankroto byloje, todėl turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis bankroto eiga, gauti informaciją, kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, ir, atitinkamai dėl jų vykdymo ar nevykdymo (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 6 dalis). Be to, atsakovas aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą dėl BUAB KASDAIRAS bankroto pripažinimo tyčiniu, atstovaujamas profesionalaus teisininko teikė atskirąjį skundą, todėl aplinkybes, susijusias su nemokumo administratoriaus įgaliojimais ir pavedimo sutarties pasirašymu turėjo ir galėjo žinoti civilinės bylos dėl BUAB KASDAIRAS bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio1 dalies 2 punkto prasme.

41. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kad pagal galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies redakciją, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu tiek savo iniciatyva, tiek kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, todėl, teismo vertinimu, net jei pavedimo sutartis būtų buvusi nepasirašyta, pagal teisinį reglamentavimą nustatęs tyčinio bankroto požymius teismas turėtų diskrecijos teisę spręsti dėl tyčinio bankroto, taigi aplinkybė, jog galimai nebuvo sudaryta pavedimo sutartis tarp BUAB KASDAIRAS ir nemokumo administratoriaus UAB „Bankrotas“, neturi jokios esminės įtakos civilinės bylos dėl BUAB KASDAIRAS bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui. Atitinkamai, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pavedimo sutarties su BUAB KASDAIRAS suklastojimo.

42. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-563-432/2020 BUAB KASDAIRAS buvo iškelta bankroto byla ir BUAB KASDAIRAS bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankrotas“, dėl to UAB „Bankrotas“ galėjo ir gali veikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties pagrindu tol, kol jis nėra atstatydintas ĮBĮ (šiuo metu – JANĮ) nustatyta tvarka, taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, nemokumo administratoriaus įgaliojimai nenutrūko 2018 m. sausio 15 d. ĮBĮ, galiojęs ginčo teisinių santykių metu, imperatyviai nurodė, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su bankroto administratoriumi pavedimo sutartį (ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis), o įgalioto asmens sudarymas pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi iš esmės yra techninis veiksmas, kuriuo tik įforminama kreditorių susirinkimo jau išreikšta valia dėl pavedimo sutarties esminių sąlygų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-552-330/2016). Kaip matyti iš BUAB KASDAIRAS kreditorių 2018 m. sausio 5 d. susirinkimo protokolo Nr. 2, 7 darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl įgaliojimų suteikimo kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti pavedimo sutartį, balsų dauguma nutarta įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką pasirašyti pavedimo sutartį. Tarp BUAB KASDAIRAS ir BUAB KASDAIRAS nemokumo administratoriaus 2018 m. sausio 19 d. pasirašyta pavedimo sutartis, remiantis Pavedimo sutarties 5.1 punktu, galioja nuo 2018 m. sausio 5 d.

43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad CPK 137 straipsnis nustato teismui pareigą ex officio (savo iniciatyva) įvertinti, ar pareikštas ieškinys (prašymas, pareiškimas), atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, inter alia tai, ar pareiškimas paduotas įgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tiek Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bankroto administratoriaus pareiškimą dėl BUAB KASDAIRAS bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi nagrinėdamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė ir nekonstatavo civilinio proceso kodekso normų ar materialinių teisės normų pažeidimo dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių ar bankroto administratoriaus pavedimo sutarties nepasirašymo.

44. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1579-450/2020 išnagrinėjo kreditoriaus D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus D. K. skundas dėl BUAB KASDAIRAS 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio ir jame priimtų sprendimų panaikinimo, ir konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti, jog 2018 m. sausio 19 d. pavedimo sutartis yra negaliojanti ir nesuteikianti bankroto administratoriui įgaliojimų atlikti įmonės vardu bankroto procese numatytus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas apsvarstė visas pavedimo sutarties sąlygas ir 59,31 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių balsų joms pritarė, patvirtino pavedimo sutarties projektą bei įpareigojo kreditorių susirinkimo pirmininkę pasirašyti pavedimo sutartį (pagal sutarties projektą, esantį susirinkimo medžiagoje) su bankroto administratore UAB „Bankrotas“. Iš to seka, kad pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi sudarymas iš esmės yra veiksmas, kuriuo tik įforminama kreditorių susirinkime išreikšta jų valia (pritarimas) dėl pavedimo sutarties esminių sąlygų ir sudarymo faktui. Todėl argumentus ir abejones dėl pavedimo sutarties neteisėtumo ir bankroto administratorės įgalinimų nebuvimo, atmetė kaip nepagrįstus.

Dėl BUAB KASDAIRAS nemokumo momento

45. Pareiškėjas tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodo, kad iki šiol nėra tiksliai nustatytas bendrovės nemokumo momentas. Pareiškėjo teigimu, bendrovė su rimtesniais finansiniais sunkumais susidūrė tik 2017 m. balandžio 7 d. ir šiuos savo teiginius įrodinėja remdamasis 2019 m. spalio 22 d. sudaryta nemokumo nustatymo momento lentele pagal BUAB KASDAIRAS bankroto byloje esančius duomenis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nenustačius nemokumo momento, negalima konstatuoti, kad, bendrovei esant nemokiai, buvo sudaryti sandoriai, kurie pažeidė bendrovės kreditorių interesus ir sumažino bendrovės mokumą, taigi negalima konstatuoti buvus tyčinį bankrotą.

46. Kaip jau buvo minėta anksčiau, UAB KASDAIRAS bankrotas pripažintas tyčiniu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad UAB KASDAIRAS jau 2016 metais buvo nemoki, o pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, bendrovės nemokumo momento neginčijo. Pažymėtina, kad pareiškėjas siekia paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą bendrovės nemokumo momentą remdamasis, kaip pats pažymi, išimtinai tik bankroto bylos duomenimis, todėl jokių naujų aplinkybių nenurodo. Priešingai, dėl skolų kreditoriams UAB „Asia tasty“, A. V. ir UAB INDUSTEK pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi. Šiuo atveju pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė, kuria siekiama dar kartą įvertinti iš esmės tas pačias aplinkybes. Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, o teismas prašymą atnaujinti procesą turi nagrinėti taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Todėl pareiškėjo nurodomi argumentai ir teikiami įrodymai dėl bendrovės nemokumo momento pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertintini kaip neatitinkantys CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti proceso ir dėl to, kad K. K. praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą tokiam prašymui pateikti. Nors pareiškėjas prašė panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį, tačiau de facto (faktiškai) šios teismo nutarties dalies neginčijo ir atskirajame skunde jokių argumentų dėl to nenurodė. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas, jei terminas neatnaujinamas, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

48. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjo BUAB KASDAIRAS naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). BUAB KASDAIRAS nemokumo administratorė pateikė prašymą priteisti 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8.16 punktus maksimalios priteistinos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 552,40 Eur (1381 Eur x 04), todėl BUAB KASDAIRAS naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki šios sumos.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) BUAB KASDAIRAS, juridinio asmens kodas 124085483, naudai 552,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.