Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 11 d. paduotu suinteresuoto asmens D. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria buvo nutrauktas apeliacinis procesas pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, administravimo ir teisinių išlaidų patvirtinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismo diskrecija nustatyti administravimo sąmatą yra ribota, nes teismas turi vadovautis Vyriausybės nustatytomis taisyklėmis. Nustačius, jog teismas nesivadovavo minėtomis taisyklėmis - nutartis toje dalyje, kuria peržengta diskrecija yra skundžiama, nes ją turi būti galima peržiūrėti apeliacine tvarka. Teisė į apeliaciją siejama su galimybėmis apskųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. O šiuo atveju, kai dominuoja ir viešasis interesas, kuris turėtų būti ginamas, neturėtų dominuoti bankroto administratoriaus interesai ir negali būti pateisinami neteisėti bankroto administratoriaus veiksmai. Iš savo neteisėtų veiksmų administratorius neturėtų gauti naudos. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes: ją priėmė nusišalinti privalėjęs teisėjas; teismas netyrė faktų ar administratoriaus pateiktas lėšų panaudojimas buvo tinkamas ir būtinas, bet tik aklai patvirtino išlaidų būtinumą, nors pateiktos sąskaitos faktūros tik įrodo, kad išlaidos patirtos; skundžiama nutartis pažeidžia viešąjį interesą; teismas nesilaikė bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1100-934/2023, todėl jo grąžinimo klausimas nespręstinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.