- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2-518-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01409-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- K. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje tenkintas bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ prašymas pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ bankrotą tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kasdairas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankrotas“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. nutarė pripažinti atsakovę bankrutavusia ir taikyti jai likvidavimo procedūrą.
Šalies argumentai
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi pripažino BUAB „Kasdairas“ bankrotą tyčiniu. Teismas nurodė, kad atsakovė jau 2016 m. buvo nemoki, todėl jos vadovas privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau ne tik to nepadarė, bet ir toliau didino UAB „Kasdairas“ įsipareigojimus. Teismas nustatė, kad UAB „Kasdairas“ nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. birželio 23 d. su atsakovės direktoriumi K. K. artimais ryšiais susijusiam asmeniui D. K., kuris buvo ir atsakovės komercijos direktorius, pardavė turto ir prekių už 58 714,40 Eur, tačiau D. K. atsakovei sumokėjo tik 43 273,69 Eur. Taigi D. K. liko skolingas atsakovei 15 440,71 Eur. Ši suma atsakovei nėra sumokėta iki šiol. Atsakovė, atstovaujama K. K., 2017 m. kovo 13 d. už 47 000,00 Eur pardavė butą D. K., už kurį ji neatsiskaitė. Teismas sprendė, kad prekės ir butas buvo parduoti tuo metu, kai atsakovė jau buvo nemoki, o jos direktorius, sudaręs šiuos sandorius, iš anksto žinojo, jog pirkėjai už įsigytą turtą neatsiskaitys. Aplinkybę, kad K. K., būdamas UAB „Kasdairas“ vadovu, sąmoningai sudarė šias pardavimo sutartis, žinodamas, jog D. K. ir D. K. už įsigytą turtą neatsiskaitys, patvirtina ir tai, kad K. K. neatliko jokių veiksmų tam, jog iš šių asmenų būtų išieškotos skolos. Atsakovės vadovas, gavęs vienos iš pagrindinių kreditorių UAB „Asia tasty“ 2016 m. lapkričio 9 d. pretenziją dėl neapmokėtos 20 933,10 Eur skolos, taip pat esant pradelstiems įsipareigojimams kitiems UAB „Kasdairas“ kreditoriams, neturėjo jokios teisės sudaryti šių sandorių, nes jie prieštaravo atsakovės ir jos kreditorių interesams. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovės veikla buvo organizuojama taip, jog jos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Kasdairas“ turtą būtų apribotos ar panaikintos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad jos atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų sąlygas, todėl yra pagrindas pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu.
3. Kreditorius K. K. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, nagrinėjant bankroto administratorės prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu ir grąžinti jo nagrinėjimą į priėmimo stadiją. Nurodė, jog procesas turėtų būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktų pagrindais. Prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjas, kaip kreditorius, nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, kreditoriams nebuvo parnešta apie teismo posėdį bei apie priimtą nutartį. Be to, bankroto administratorė neatliko pareigų, kurias numato ĮBĮ. Administratorė suklaidino dėl nemokumo atsiradimo momento, tikrasis bankroto bylos iškėlimo iniciatorius D. K., kuris yra kreditorius, o ne skolininkas, D. K. seniausia kreditorė, o ne skolininkė, teismai netinkamai vertino 2015 m. kovo 16 d. pavedime nurodytos mokėjimo paskirtį, mainų sutartį, antstolio veiksmus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Atsiliepimas
4. Bankroto administratorė UAB „Bankrotas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė netenkinti K. K. prašymo į bylos nagrinėjimą įtraukti BUAB „Kasdairas“ kreditorius bei notarę D. J., netenkinti prašymo BUAB „Kasdairas“ bankroto administratorei skirti baudą, K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018 atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas apie aplinkybes, su kuriomis sieja proceso atnaujinimą, turėjo sužinoti nedelsiant po jų atsiradimo, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1319-381/2018 priėmimo metu, o ne 2019 m. spalio 19 d. Pareiškėjas nenurodė nei naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų žinomai melagingų šalies ar trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų, žinomai melagingos eksperto išvados, žinomai neteisingo vertimo, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimo, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.
5. Kreditorius D. K. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė jį tenkinti. Nurodė, kad administratorė atsiliepime remiasi prielaidomis, o remtis jomis negalima. Pareiškėjas vien tik iš administratorės gautos kreditorių susirinkimui balsuoti skirtos medžiagos neturėjo jokių galimybių sužinoti, jog po 2-3 mėnesių administratorė slaptai pateiks pareiškimą dėl tyčinio bankroto ir byloje tyčinis bankrotas bus paremtas sandoriais, kuriuose UAB „Kasdairas“ atstovavo būtent jis ir dar neva buvo nesąžiningas ir pažeidė kreditorių teises. D. K. ir K. K., neturėdami teisinio išsilavinimo, bylose veikė per atstovus, todėl patys, tiesiogiai nedalyvaudami procese, negalėjo nuspręsti apie teismų sprendimų įtaką pareiškėjui, buvo vengiama kalbėti teisminių ginčų tema.
6. Kreditorius K. K. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė jį tenkinti. Nurodė, jog iš esmės sutinka su pareiškime ir D. K. atsiliepime nurodytais argumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1253-262/2019, kurioje buvo tenkintas bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ prašymas pripažinti BUAB „Kasdairas“ bankrotą tyčiniu; priteisė iš pareiškėjo K. K. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB „Kasdairas“ naudai.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia, jog buvo praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nepatvirtina, kad pareiškėjas nežinojo ar objektyviai negalėjo žinoti apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, nes: 1) Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad tiek apie bankroto bylos iškėlimą, tiek apie 2018 m. birželio 5 d. teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas bankroto administratoriaus prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje; 2) byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas K. K. ir suinteresuotieji asmenys D. K., K. K. ir D. K. yra giminaičiai; 3) 2018 m. kovo 26 d. suinteresuotam asmeniui K. K. buvo išsiųstas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o 2018 m. birželio 5 ir d. – nutartis, kuria UAB „Kaisdairas“ bankrotas pripažintas tyčiniu; 4) Gyventojų registro centro duomenimis, tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotųjų asmenų D. K. ir K. K. gyvenamosios vietos adresas yra tas pats – visi nurodyti asmenys kartu gyvena (duomenys neskelbtini); 5) D. K. 2018 m. spalio 1 d. elektroniniu laišku, kuris buvo adresuotas ir K. K., ir kitiems BUAB „Kasdairas“ kreditoriams, buvo prašoma pateikti visą aktualią informaciją, skirtą kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimams spręsti, be kita ko, prašant pateikti duomenis BUAB „Kasdairas“ gautas pajamas ir turėtas išlaidas nuo bankroto bylos iškėlimo; 6) Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-4478-431/2019, netenkintas pareiškėjo K. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018. Nors pastarojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo ir minėta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, kadangi apskųsta apeliacine tvarka, tačiau teismas pripažino, kad tiek D. K. ir K. K., tiek K. K. apie aplinkybes, su kuriomis siejo proceso atnaujinimą, tačiau kurios yra identiškos aplinkybėms, nurodytoms pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą byloje, kurioje BUAB „Kasdairas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, žinojo arba turėjo sužinoti nedelsiant po jų atsiradimo, t. y. dar iki Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1319-381/2018 priėmimo. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs aplinkybes, jog K. K. ir atsakovai D. K., K. K. ir D. K. dirbo BUAB „Kasdairas“ vadovaujančiose pareigose iki bankroto bylos iškėlimo, tiek pareiškėjo, tiek D. K. ir K. K. gyvenamosios vietos adresas yra tas pats, Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvuose konstatuota aplinkybė, kad UAB „Kasdairas“ veikla buvo šeimos verslas, atsakovus siejo pasitikėjimo ryšiai.
Atsiliepimas
9. Teismo vertinimu, D. K. atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog 2018 m. spalio 1 d. elektroniniu paštu, kuris buvo adresuotas ir K. K. ir kitiems BUAB „Kasdairas“ kreditoriams, buvo vienkartinis atvejis ir ne informacijos pasidalinimas, o jos prašymas, nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie bankroto procesą ar negalėjo juo pasidomėti. Priešingai, kaip jau minėta, tai tik papildomai įrodo, jog pareiškėjui buvo žinoma apie bankroto procesą, todėl turėjo galimybę domėtis proceso eiga, bei tai, kad pareiškėjas ir D. K. tarpusavyje bendradarbiavimo, keisdamiesi informacija, susijusią su bankroto procesu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas sprendė, kad aptartų aplinkybių visuma, o būtent tai, kad pareiškėją, D. K., K. K. ir D. K. sieja giminystės ryšiai, jų gyvenamoji vieta sutampa, pareiškėjo buvo prašoma pateikti duomenis, reikšmingus bankroto procesui, be to, apie tai, kad bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, paskelbta viešai specialiame teismo tinklapyje, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog apie aplinkybes, kuriomis sieja proceso atnaujinimą, pareiškėjui buvo žinoma arba turėjo sužinoma dar iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria teismas pripažino BUAB „Kasdairas“ bankrotą tyčiniu, priėmimo, o ne nuo 2019 m. spalio 19 d. Todėl teismas laikė, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Net ir tuo atveju, jeigu skaičiuoti terminą nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties priėmimo, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo taip pat būtų praleistas. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog terminas praleistas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių, pareiškėjas nepateikė.
Šalies argumentai
11. Nepaisant to, kad termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimas savaime sudaro pagrindą prašymą atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis), papildomai teismas pasisakė dėl pareiškėjo prašyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų.
12. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis nebuvo įtrauktas į bankroto bylos nagrinėjimą, paneigia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria patvirtintas BUAB „Kasdairas“ kreditorių reikalavimų sąrašas ir pareiškėjas K. K. įtrauktas su 1 897,75 Eur finansiniu reikalavimu. Byloje nustatyta, jog pareiškėjui apie aplinkybes, kuriomis sieja proceso atnaujinimą, buvo žinoma arba turėjo sužinoma dar iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria pripažino BUAB „Kasdairas“ bankrotą tyčiniu, priėmimo. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę ginti savo tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema. Vien dėl šių argumentų, negali būti tenkinamas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas žinodamas ar turėdamas žinoti apie bankroto procesą, būtų kreipęsis į bankroto administratorę dėl informacijos gavimo, o ji būtų nepagrįstai atsisakiusi pateikti prašomą informaciją, ar nebūtų bendradarbiavusi su pareiškėju.
Žemesnės instancijos teismas
13. Be to, prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė pareiškėjo neįtraukęs į procesą. Tačiau pareiškėjas iš esmės apsiribojo subjektyviu situacijos ir teismo nustatytų aplinkybių vertinimu dėl nemokumo fakto nustatymo, sudarytų sandorių naudingumu, automobilių pardavimu, BUAB „Kasdairas“ kreditoriais ir skolininkais, nesutinkant su teismo padarytomis išvadomis. Tačiau objektyvių duomenų, jog teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, pasisakė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, iš esmės nepateikė, o aplinkybės, kurios sudaro civilinių bylų (Nr. eA2-4325-614/2019 ir Nr. eA2-4478-431/2019) atnaujinimo pagrindą, nenagrinėtinos šioje byloje. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-4325-614/2019 netenkino suinteresuotųjų asmenų D. K. ir K. K. prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-4478-431/2019, kuri dar nėra įsiteisėjusi, taip pat netenkintas pareiškėjo K. K. prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018.
Atsiliepimas
14. Pareiškėjo bei D. K. atsiliepime pateikti samprotavimai apie tai, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 teismas neteisingai nustatė aplinkybes, susijusias su nuomos sutarties pasirašymu, jog ją pasirašė ne vadovas K. K., o pareiškėjas, t. y. direktoriaus pavaduotojas gamybai K. K., taip pat savaime nesudaro pagrindo atnaujinti proceso, kadangi tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas nurodė, kad bankroto bylos nagrinėjimas vyko slaptai, t. y. nebuvo garantuotas viešumas, nes nei vienas posėdis per daugiau kaip 2 m. nebuvo paskirtas žodiniam nagrinėjimui. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais taip pat nesutiko. Pažymėjo, jog nei CPK, nei ĮBĮ nenustato privalomo bankroto bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl šie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad tiek apie pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Kasdairas“ iškėlimo priėmimą, tiek apie bankroto administratorės prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą buvo viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje.
Žemesnės instancijos teismas
16. Todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju. Vien tai, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nepagrįstai buvo neįtraukti kiti kreditoriai į bylos nagrinėjimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl turėtų būti tenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei į tai, kad pareiškėjas neturi teisės ginti kitų kreditorių interesų, plačiau nepasisakytina dėl pareiškėjo argumentų, kiek tai susiję su kitų kreditorių teisių ir interesų gynimu.
18. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat pateikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Viena vertus, pareiškėjui prašant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, negali būti reiškiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo įtrauktas į bankroto procesą, teismas papildomai pasisakė dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais.
19. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų žinomai melagingų šalies ar trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų, žinomai melagingos eksperto išvados, žinomai neteisingo vertimo, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimo, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
20. Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Prašymo dėl proceso atnaujinimo skyriuje (dalyje) „Esminės (naujos) faktinės aplinkybės“ pareiškėjas iš esmės dėsto aplinkybes dėl tariamai neteisėtų bankroto administratorės veiksmų, pateikė savo subjektyvų situacijos vertinimą, nesutikdamas su teismo padarytomis išvadomis, tačiau jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kurios turėtų esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės nepateikė. Be to, kaip jau minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-4325-614/2019, ir 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-4478-431/2019, netenkinti prašymai dėl proceso atnaujinimo, o aplinkybės, kurios sudaro minėtų bylų atnaujinimo pagrindą, nenagrinėtinos šioje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje pripažinti bankrotą tyčiniu.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas K. K. prašė bankroto administratoriui skirti maksimalią įmanomą baudą už nepagrįstą, nesąžiningą ir melagingą pareiškimą dėl BUAB „Kasdairas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas sprendė, jog netenkinus prašymo dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo spręsti, jog bankroto administratorius piktnaudžiavo procesine teise pateikti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o vien kreipimosi faktas, savaime neįrodo bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumo. Be to, tokio kreipimosi pagrįstumą patvirtino tiek Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi, įvertinęs Vilniaus apygardos teismo nutarties teisėtumą. Todėl teismas prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
22. Netenkinus prašymo dėl proceso atnaujinimo, teismas plačiau nepasisakė dėl pareiškėjo išvestinių ir procesinio pobūdžio prašymų dėl notarės įtraukimo trečiuoju asmeniu, senaties termino praleidimo, žodinio bylos nagrinėjimo, kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
23. Pareiškėjas K. K. atskiruoju skundu prašo prijungti prie bylos su atskiruoju skundu pateiktus priedus; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti civilinės bylos eB2-2531-26212018 nagrinėjimo procesą, grįžtant į pareiškimo priėmimo stadiją; patenkinti visus prašymus, kurie pateikti pašyme dėl proceso atnaujinimo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Pažeisti CPK 12 straipsnis, 177 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 ir 2 dalys, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo.
23.1.1. Nebuvo atliktas išsamus, nešališkas ir objektyvus visų į bylą pateiktų įrodymų vertinimas, prioritetizuojami administratorės paaiškinimai, nesivadovauta įrodymų pakankamumo taisykle.
23.1.2. Teismas netyrė ir nevertino K. K. pateiktų įrodymų, dėl to prašymą atmetė formaliai.
23.1.3. Pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes išgirsta tik bankroto administratorė, ignoruojant K. K. pateiktus įrodymus.
23.2. Teismas, neapklausęs liudytojų ir nesurinkęs jokių įrodymų, vien tik iš 2018 m. spalio 4 d. D. K. laiško subjektyviai sprendė dėl bylos baigties.
23.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apie tyčinio bankroto bylą K. K. turėjo sužinoti kažkokiu būdu, administratorei 2018 m. kovo 20 d. pateikus pareiškimą, nors į bylą jis buvo įtrauktas tik 2019 m. spalio 29 d.
23.4. Teismas, neturėdamas jokių įrodymų, nepagrįstai konstatavo, kad D. K. gyvena tuo pačiu adresu kaip ir K. K., o tai, kad D. K. ir K. K. yra giminės, neva įrodo, kad K. K. turėjo viską žinoti tiek apie bankroto proceso eigą, tiek apie tyčinį bankrotą, nors paaiškėjo, kad nei teismai, nei D. K. K. K. apie tai neinformavo.
23.5. Teismas nevertino nei bylą nagrinėjusių teismų, nei bankroto administratorės atsakomybės K. K. neinformavimo apie pareiškimą dėl tyčinio bankroto, nors pagal ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalį išlygų, kurios suteiktų teisę neinformuoti kreditoriaus, nustatyta nėra, ir nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė K. K.. K. K., būdamas kreditoriumi, pagrįstai tikėjosi gauti visą informaciją, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, įskaitant ĮBĮ.
Žemesnės instancijos teismas
23.6. Teismas rėmėsi neįsiteisėjusia nutartimi, priimti civilinėje byloje Nr. e2A-4478-431/2019, o tai daryti draudžiama.
23.7. Teismas (39 nutarties punkte) susitapatino su teisėjų kolegija, nors bylą nagrinėjo vienas.
Atsiliepimas
23.8. Teismas K. K. 2019 m. gruodžio 30 d. pateiktą atsilepimą priėmė tik keliasdešimt minučių iki skundžiamos nutarties priėmimo, kas atskleidžia, kad galimai visas teismo darbas atliktas formaliai, nes nutartis buvo parengta, dar nesusipažinus su šiuo atsiliepimu.
24. Bankroto administratorė UAB „Bankrotas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas praleidus nustatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
24.2. Apeliantas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo ir jo pagrįstumo.
24.3. Kiti apelianto reikalavimai, nesusiję su proceso atnaujinimo institutu netenkintini.
24.4. Naujai pateikti įrodymai neturėtų būti priimti, nes nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neturi jokios reikšmės sprendimui byloje bei apeliantas nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes jie gali patvirtinti ar paneigti.
25. Suinteresuotas asmuo K. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
25.1. Teismas nagrinėjęs prašymą atnaujinti procesą akivaizdžiai neatliko CPK 235 straipsnyje nurodytų privalomų pareigų, nes netyrė įrodymų, neapklausė nei vieno asmens, o tai reiškia, kad darbą atliko tik formaliai.
25.2. Teismas grubiai pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatas, kurios garantuoja praktines ir efektyvias, bet ne teorines ir iliuzines teises kreiptis į teismą.
25.3. K. K. pateikė visus turimus įrodymus, kurių anksčiau byloje nebuvo, tačiau teismas juos tiesiog ignoravo, t. y. netyrė, nevertino ir nepasisakė.
25.4. Ši byla paremta tik teismą klaidinančiais administratorės parodymais, o teismai vien dėl laiko stokos ir aklo pasitikėjimo administratore, sukurpė bylą lygioje vietoje ir dar joje nedalyvaujant asmenims, kurie tiesiogiai dalyvavo ginčytinuose sandoriuose, t. y. notarei D. J., K. K. ir D. K..
25.5. Bankroto administratorė pripratusi teikti neteisėtus ieškinius, tik ne visi teismai tai demaskuoja, neteisėtai švaisto įmonės lėšas, teismas aklai ir nemotyvuotai priteisė 600 Eur iš pareiškėjo, nors tai yra 2,73 karto daugiau, negu maksimali suma.
25.6. Ankstesni teismų sprendimai, susijusiose bylose, neturi prejudicinės galios, nes jose nei kaip proceso šalis, nei kaip trečiasis asmuo nedalyvavo pareiškėjas.
26. Pareiškėjas K. K. pateikė prašymą atkreipti dėmesį į nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kuriuo prašo, jei skundžiama nutartis nebus panaikinta, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Maksimali priteisti suma galėtų būti 222 Eur už atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tokio paties dydžio maksimalios išlaidos galėtų būti priteistos ir už atsiliepimą į atskirąjį skundą. Tačiau administratorė tik atkartojus tuos pačius argumentus, kuriuos naudojo pirmosios instancijos teisme ir kitose bylose, maksimali priteistina suma turėtų būti sumažinta.
26.2. Turėtų būti įvertinta, kad K. K. yra 3 nepilnamečių vaikų tėvas ir šeimos maitintojas, todėl administratorės reikalaujamos priteisti neteisėtos ir viršijančios protingumo, proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus išlaidos, neturėtų K. K. tapti papildoma našta.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
28. Pareiškėjas K. K. pateikė teismui prašymą priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus – 1) 2019 m. spalio 19 d. elektroninio laiško, 2) 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos teismo rezoliucijos, 3) 2020 m. sausio 5 d. pretenzijos ir 4) 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties kopijas. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais duomenimis, sprendžia, jog pirmas ir trečias įrodymas galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsisako šiuos įrodymus priimti. Tuo tarpu antras ir ketvirtas dokumentai yra Vilniaus apygardos teismo procesiniai sprendimai, su kuriais apeliacinės instancijos teismas gali susipažinti, pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, todėl juos priimti taip pat atsisakoma.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
29. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Taigi iš minėtų normų akivaizdu, kad atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė pakankamų motyvų, kurių pagrindu byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl šis prašymas atmetamas.
Dėl kitų procesinių prašymų
30. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo tenkinti visus jo prašymus, kurie pateikti pašyme dėl proceso atnaujinimo, tačiau šių prašymų atskirajame skunde išsamiau nedetalizuoja ir neapibrėžia, nemotyvuoja. Procesiniai prašymai, kuriuos byloje dalyvaujantys asmenys teikia apeliacinės instancijos teismui, turi būti aiškiai suformuluoti jų procesiniuose dokumentuose ir (ar) žodžiu (jei byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka). Tik tokiu atveju šie prašymai gali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Siekdami, kad jų aiškiai suformuluoti prašymai, pateikti apeliacinės instancijos teismui, būtų patenkinti, byloje dalyvaujantys asmenys tokius prašymus privalo motyvuoti. Tą lemia civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ypatumas, kuomet apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ginčo klausimo iš naujo, o patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio akto teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas pateikė nuorodą į pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje pateiktą procesinį dokumentą, o tai negali būti laikoma aiškiu prašomų tenkinti prašymų suformulavimu ir pateikimu apeliacinės instancijos teismui, tuo labiau – jų motyvavimu, siejant motyvus su skundžiamos nutarties tiriamu pagrįstumu ar teisėtumu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo prašymų, pateiktų jo prašyme dėl proceso atnaujinimo, nenagrinėja ir plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl atskirojo skundo argumentų
31. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju prašymas pripažinti atsakovės bankrotą Vilniaus apygardos teisme gautas 2018 m. kovo 20 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.
32. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ištyrė ir įvertino visus į nagrinėjimą bylą pateiktus duomenis, tai darė laikydamasis proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, užtikrindamas tiek rungimosi, tiek šalių lygiateisiškumo, tiek kitų civilinio proceso bei bendrųjų teisės principų veikimą nagrinėjamoje byloje. Tai gerai atspindi itin išsamūs ir detalūs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai. Pirmosios instancijos teismo šališkumo ar neobjektyvumo nustatyti nėra pagrindo. Nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas „netyrė“, „nevertino“, „ignoravo“ pareiškėjo pateiktus įrodymus, tačiau pastebėtina, kad pareiškėjas pateikia tik bendro pobūdžio argumentus, nenurodydamas, kurie konkrečiai įrodymai nebuvo ištirti ir įvertinti ir kokias aplinkybes jie įrodo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nėra palankus pareiškėjui, savaime nereiškia, kad jo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo.
33. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vien tik iš 2018 m. spalio 4 d. D. K. laiško subjektyviai sprendė dėl bylos baigties. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir visapusišką į bylą pateiktų duomenų tyrimą ir vertinimą, atitinkamai, sprendimą dėl nagrinėjamo ginčo procesinės baigties priėmė remdamasis ne vienu kažkuriuo atskirai paimtu įrodymu, o aplinkybėmis, nustatytomis ištyrus į bylą pateiktų įrodymų visumą.
34. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apie tyčinio bankroto bylą pastarasis turėjo sužinoti, administratorei 2018 m. kovo 20 d. pateikus pareiškimą, nors į bylą jis buvo įtrauktas tik 2019 m. spalio 29 d. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo procesine pozicija nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apie aplinkybes, su kuriomis pareiškėjas sieja proceso atnaujinimą, pareiškėjui buvo žinoma arba turėjo sužinoma iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria teismas pripažino BUAB „Kasdairas“ bankrotą tyčiniu, priėmimo, o ne 2018 m. kovo 20 d. administratorei pateikus pareiškimą, kaip nurodo pareiškėjas. Antra, pirmosios instancijos teismas apie momentą, kada pareiškėjui tapo ar turėjo tapti žinoma apie tyčinio bankroto atsakovei iškėlimą sprendė pagrįstai, nustatęs, kad: 1) pareiškėją, D. K., K. K. ir D. K. sieja giminystės ryšiai; 2) jų gyvenamoji vieta sutampa; 3) pareiškėjo buvo prašoma pateikti duomenis, reikšmingus bankroto procesui; 4) apie tai, kad bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, paskelbta viešai specialiame teismo tinklapyje; 5) 2018 m. kovo 26 d. pareiškėjui buvo išsiųstas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o 2018 m. birželio 5 ir d. – nutartis, kuria UAB „Kaisdairas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai, o jų visuma sudaro pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nagrinėjamu klausimu pagrįstomis.
35. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. K. gyvena tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėjas, o tai, kad D. K. ir pareiškėjas yra giminės, dar neįrodo, kad pareiškėjas turėjo viską žinoti tiek apie atsakovės bankroto proceso eigą, tiek apie tyčinį bankrotą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bylos duomenys ir skundžiama nutartis atskleidžia, kad pirmosios instancijos teismas apie aukščiau minėtų asmenų gyvenamąją vietą sprendė iš Gyventojų registro informacijos ir tai darė pagrįstai. Pažymėtina, kad ir dabar pareiškėjas neįrodinėja, jog jis ir (ar) D. K. gyvena kitur, nei tai buvo nurodyta minėtame registre. Tuo tarpu apie tai, kad pareiškėjui buvo žinoma apie atsakovės tyčinio bankroto procesą, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė iš byloje nustatytų aplinkybių visumos, įskaitant, bet neapsiribojant pareiškėjo ir D. K. giminystės ryšiu. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pamini, kad nustačius, jog pareiškėjui buvo žinoma apie atsakovės tyčinio bankroto procesą, bankroto administratorės ar kitų asmenų atsakomybės dėl pareiškėjo neinformavimo apie minėtą procesą klausimas teisinės reikšmės neturi.
36. Dėl pirmosios instancijos teismo sudėties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jokių pažeidimų nenustatyta. Skundžiamos nutarties 39 punkte pirmosios instancijos teismas remiasi kasacinio teismo praktika, todėl ten terminas „teisėjų kolegija“ minimas referuojant į kasacinį teismą, o ne į bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą. Tuo tarpu 2019 m. gruodžio 30 d. atsiliepimo priėmimo momentas nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą formaliai. Tiek skundžiamos nutarties turinys, tiek kiti bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas bylos procese veikė tinkamai.
37. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Pareiškėjas prašo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą tenkina iš dalies. Pirmosios instancijos teismas tenkino administratorės prašymą dėl šių išlaidų priteisimo pilna apimtimi ir iš pareiškėjo BUAB „Kasdairas“ naudai priteisė 600 Eur už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimą. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8.16 punktus maksimalios BUAB „Kasdairas“ naudai priteistinos išlaidos už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimą yra 527 Eur (1317,6 Eur x 04). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 527 Eur.
39. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, yra pagrindas suinteresuoto asmens K. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o bankroto administratorės – tenkinti iš dalies ir iš pareiškėjo BUAB „Kasdairas“ naudai priteisti 527 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Priteistos bylinėjimosi išlaidos mažinamos nuo 600 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą iki 527 Eur, remiantis Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktais (1317,6 Eur x 04).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi priteistas iš pareiškėjo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) BUAB „Kasdairas“, juridinio asmens kodas 12408583, naudai pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 527 Eur.
Priteisti iš pareiškėjo K. K. BUAB „Kasdairas“ naudai 527 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.