Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus D. K. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio ir jame priimtų sprendimų panaikinimo civilinėje byloje, kurioje uždarajai akcinei bendrovei „Kasdairas“ iškelta bankroto byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kasdairas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reglamentavimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus D. K. skundas dėl BUAB „Kasdairas“ 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio ir jame priimtų sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

16. Nagrinėjamu atveju, nors bendrovės bankroto procedūra inicijuota galiojant ĮBĮ nuostatoms, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Kasdairas“ kreditorių komiteto posėdis vyko 2020 m. kovo 10 d. (pranešimas dėl kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo ir kreditorių posėdžio darbotvarkės priimtas 2020 m. vasario 20 d.), t. y. po JANĮ įsigaliojimo, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė JANĮ numatytą teisinį reguliavimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo

17. Apeliantas D. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus: 1) Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 20 d. pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00337-20 pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnį; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. (IBPS-V-19677441-20) nutarties panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratūros atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą; 3) 2020 m. liepos 27 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuos prašo priimti į bylą.

18. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto teikiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratūros atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą yra teismo procesinis dokumentas, patalpintas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, kurios duomenimis teismas pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį gali naudotis, atsisako šį dokumentą priimti ir naudosis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei juos vertins. Įvertinęs apelianto teikiamus kitus dokumentus (pareiškimą ir pranešimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, teismas sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi, sprendžiant šioje byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, be to, vienas jų priimtas prieš savaitę iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šių įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes nagrinėjama byla vedama elektroniniu būdu, todėl bylos šalys turėjo galimybę ir pakankamai laiko su dokumentais susipažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

21. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. spalio 8 d. gautas D. K. prašymas išduoti liudijimą, leidžiantį susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, gauti jos kopijas bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą pateikti prašyme išvardintus duomenis apie 2018 m. sausio 19 d. Pavedimo sutarties pasirašymo aplinkybes. Pateikė papildomus duomenis, susijusius su jo kreipimusi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Pavedimo sutarties ir projekto kopijas, elektroninį laišką.

22. Prašymas netenkinamas. Byloje yra pateikta tiek pavedimo sutartis, tiek jos projektas, pateikti duomenys apie ikiteisminį tyrimą, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas prašydamas išreikalauti duomenis, bei priimti naujai teikiamus į bylą duomenis, iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, apelianto 2020 m. spalio 8 d. pateiktus duomenis atsisakytina priimti ir netenkinamas prašymas išduoti liudijimą.

Dėl pavedimo sutarties ir kitų apelianto argumentų

23. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi BUAB „Kasdairas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankrotas“. 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Kasdairas“ kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

25. JANĮ 43 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte – kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. JANĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (JANĮ 44 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

26. JANĮ 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo, taip pat kaip ir kreditorių komiteto (JANĮ 54 straipsnis) sprendimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais sprendimais, turi teisę apskųsti juos teismui (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 55 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų (nutarimų) teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ (šiuo atveju JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų sprendimų (nutarimų) priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų sprendimų (nutarimų) priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti sprendimai prieštarauja imperatyviosioms JANĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo sprendimus (nutarimus) panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

27. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties argumentais, apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus rinkdamas įrodymus; netyrė į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, jog pavedimo sutartis buvo suklastota ir formaliai konstatavo, jog pavedimo sutartis nėra nuginčyta. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

28. BUAB „Kasdairas“ 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimas neįvyko nesant kreditorių susirinkimo kvorumo, todėl kreditorių susirinkimo nutarimai 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais ir nebuvo priimti. Pavedimo sutarties tarp BUAB „Kasdairas“ ir BUAB „Kasdairas“ bankroto (nemokumo) administratoriaus UAB „Bankrotas“ projektas buvo patvirtintas BUAB „Kasdairas“ kreditorių 2018 m. sausio 5 d. pakartotiniame susirinkime. BUAB „Kasdairas“ 2018 m. sausio 5 d kreditorių susirinkimo (pakartotinio) protokolas Nr. 2 patvirtina, kad 3-iuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimo pirmininke išrinkta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliota atstovė; 6-uoju dienotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl pavedimo sutarties ir jos sąlygų patvirtinimo ir nutarta patvirtinti pavedimo sutartį (pavedimo sutarties sąlygas) pagal bankroto administratoriaus pateiktą projektą; 7-uoju darbotvarkės punktu buvo sprendžiamas klausimas dėl įgaliojimų suteikimo kreditorių susirinkimo pirmininkui (pirmininkei) pasirašyti pavedimo sutartį, iš siūlomų atstovų (VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ar kt.) balsu dauguma nuspręsta įgaliojimus suteikti VMI atstovei. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2018 m. sausio 19 d. Pavedimo sutarties, ją su BUAB „Kasdairas“ bankroto administratore UAB „Bankrotas“, pasirašė kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė B. K.. Pavedimo sutartis įsigaliojo 2018 m. sausio 5 d. (Sutarties 5.1 punktas).

29. ĮBĮ (įstatymas galiojęs susirinkimo metu) imperatyviai nurodo, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su bankroto administratoriumi pavedimo sutartį (ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis). ĮBĮ normų analizė leidžia spręsti, kad pavedimo sutartis su bankroto procedūras vykdančiu administratoriumi nesudaroma vieninteliu atveju, t. y. tik supaprastinto bankroto proceso metu (ĮBĮ 13¹ straipsnio 4 dalis).

30. Bankroto procesas turi vykti operatyviai ir sklandžiai, todėl ĮBĮ 23 straipsnio 10 punkte yra nustatyta kreditorių susirinkimo teisė įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį bei kreiptis į teismą dėl administratoriaus pavadavimo jo laikino nedarbingumo metu, jeigu administratorius dėl ligos to negali padaryti pats. Išdėstytų normų analizė leidžia spręsti, kad nutarimas sudaryti pavedimo sutartį su bankroto procedūras vykdančiu bankroto administratoriumi iš esmės yra įstatymo imperatyvas, todėl, nutarus dėl pavedimo sutarties sąlygų, tokia sutartis turi būti sudaryta. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarčiai, kuria buvo iškelta UAB „Kasdairas“ bankroto byla ir bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas“, pastaroji pradėjo vykdyti bankroto proceso veiksmus. Todėl kreditorių susirinkimui kilo pareiga sudaryti pavedimo sutartį su bankroto administratore.

31. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad įgalioto asmens sudarymas pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi iš esmės yra techninis veiksmas, kuriuo tik įforminama kreditorių susirinkimo jau išreikšta valia dėl pavedimo sutarties esminių sąlygų. Įsiteisėjus BUAB „Kasdairas“ 2018 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimams, pavedimo sutartį tarp BUAB „Kasdairas“ ir bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ pasirašė kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė B. K.. Nors pavedimo sutartį pasirašė ne kreditorių susirinkime išrinkta kreditorių susirinkimo pirmininkė (VMI atstovė), o kitos kreditorės – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė B. K., tačiau aptariamu atveju kreditorių susirinkimo atlikti pavedimo sutarties sudarymui būtini veiksmai (suderintos sutarties sąlygos, nutarta tvirtinti bankroto administratorės pateiktą sutarties projektą) atitinka galiojantį teisinį reguliavimą ir leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaryta pavedimo sutartis, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 5 d., įvertinus aplinkybę, kad pavedimo santykiai su bankroto administratore UAB „Bankrotas“ pagal pavedimo sutartį tęsiasi ilgiau nei du metus, pavedimo sutartis nėra nuginčyta (ginčijama), taip pat nėra duomenų, kad patvirtinta pavedimo sutartis būtų suklastota, todėl ir pripažinus aplinkybę, kad pavedimo sutartį pasirašė ne kreditorių susirinkimo įgaliotas asmuo (pirmininkas), bet kito kreditoriaus, kurio kandidatūra dėl išrinkimo kreditorių susirinkimo pirmininku taip pat buvo svarstyta susirinkime, įgaliotas asmuo, nėra pagrindo vertinti, jog 2018 m. sausio 19 d. pavedimo sutartis yra negaliojanti ir nesuteikianti bankroto administratoriui įgaliojimų atlikti įmonės vardu bankroto procese numatytus veiksmus. Pažymėtina, kad kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kurios įgaliotas asmuo pasirašė Pavedimo sutartį, iš esmės pavedimo sutarties sudarymo neginčijo.

32. Pažymėtina, kad kreditorė VMI 2017 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, nurodydama, jog perleido mokestinės nepriemokos reikalavimo teisę valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, t. y. perleido mokestinę 1 699,65 Eur nepriemoką, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtino VMI 1 699,65 Eur reikalavimo perleidimą VĮ Turto bankui; nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 20 d. Vadinasi, tuo metu, kai 2018 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo pirmininke buvo išrinkta VMI atstovė, ji dar buvo BUAB „Kasdairas“ kreditorė.

33. Reikalavimas pripažinti BUAB „Kasdairas“ kreditorių komiteto 2020 m. kovo 10 d. posėdžio nutarimus neteisėtais grindžiamas vienu faktiniu argumentu – kad BUAB „Kasdairas“ nemokumo administratorė neturėjo teisės inicijuoti šio kreditorių komiteto posėdžio, nes neturi įgalinimų, kadangi jis buvo sušauktas ir įvyko, jo metu priimti kreditorių komiteto sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais.

34. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad bankrutuojančiai įmonei atstovauja teismo nutartimi paskirtas bankroto administratorius (arba jo atstovas), su kuriuo bankrutuojančios įmonės kreditoriai yra sudarę pavedimo sutartį (galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis). Tarp BUAB „Kasdairas“ ir jo administratorės UAB „Bankrotas“ susiklostė pavedimo teisiniai santykiai rašytinės pavedimo sutarties pagrindu, kreditoriams pritarus pavedimo sutarties sudarymui. Kaip jau nurodyta, byloje pateikti duomenys, kad kreditorių susirinkimas apsvarstė visas pavedimo sutarties sąlygas ir 59,31 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių balsų joms pritarė, patvirtino pavedimo sutarties projektą bei įpareigojo kreditorių susirinkimo pirmininkę pasirašyti pavedimo sutartį (pagal sutarties projektą, esantį susirinkimo medžiagoje) su bankroto administratore UAB „Bankrotas“. Iš to seka, kad pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi sudarymas iš esmės yra veiksmas, kuriuo tik įforminama kreditorių susirinkime išreikšta jų valia (pritarimas) dėl pavedimo sutarties esminių sąlygų ir sudarymo faktui. Todėl apelianto argumentai ir keliamos abejonės dėl pavedimo sutarties neteisėtumo ir bankroto administratorės įgalinimų nebuvimo, atmetami kaip nepagrįsti.

35. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas, kad būtų nustatyti atitinkami procedūriniai pažeidimai, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, jog priimant ginčijamus kreditorių komiteto nutarimus buvo nesilaikyta susirinkimo sušaukimo, kreditorių komiteto informavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių skundžiamo kreditorių komiteto posėdžio, įvykusio 2020 m. kovo 10 d., procedūrinių pažeidimų.

36. Iš skundžiamo 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 4, matyti, kad kreditorių komitetas svarstė ir priėmė nutarimus dviem dienotvarkės klausimais: 1) dėl nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo; 2) dėl reikalavimo teisių (debitorinių skolų) pardavimo tvarkos ir kainos. Abu nutarimus kreditorių komitetas priėmė vienbalsiai, t. y. nutarė pritarti administratorės pateiktai veiklos ataskaitai ir BUAB „Kasdairas“ 27 647,30 Eur nominalios vertės reikalavimo teises (debitorinius įsiskolinimus) pardavinėti kaip vieną skolų paketą.

37. Kaip jau nurodyta, apeliantas ginčydamas 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimus, iš esmės remiasi vieninteliu argumentu – BUAB „Kasdairas“ bankroto administratorė veikė neteisėtai, neturėdama įgaliojimų atstovauti bankrutavusią įmonę. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė argumentų ir įrodymų, kad skundžiami BUAB „Kasdairas“ 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimai buvo priimti, pažeidžiant įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimų turiniui, taip pat kad BUAB „Kasdairas“ 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio sprendimai pažeidžia kreditorių arba įmonės teises ir įstatymų saugomus interesus. Pirmiausia būtina pažymėti, kad bankroto procedūrose dalyvauja ir jas vykdo ne pavieniai, o visi kreditoriai (šiuo atveju kreditorių komiteto nariai). Kreditorių daugumos sprendimai, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nepripažinta, kad jie prieštarauja teisės normoms ar teisės principams, privalomi visiems kreditoriams.

38. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties argumentais, nagrinėjamam klausimui aktualia teismų praktika bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl BUAB „Kasdairas“ 2020 m. kovo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio ir jame priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo jo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais.

39. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

40. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad BUAB „Kasdairas“ į bylą nebuvo pateikęs dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, BUAB „Kasdairas“ bankroto administratorius 2020 m. liepos 15 d. kartu su pavedimo sutartimi pateikė 2020 m. liepos 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20-07-01, mokėjimo nurodymą ir 2018 m. kovo 1 d. teisinių paslaugų sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

42. BUAB „Kasdairas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankrotas“, pateikė prašymą priteisti iš apelianto 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

43. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, BUAB „Kasdairas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 600 Eur priteisiamos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. BUAB „Kasdairas“ patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl priteisiamos iš apelianto bankrutavusios bendrovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kasdairas“ (juridinio asmens kodas 124085483) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.