Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Ribokaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. sprendimo pripažinti likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę „Kasdairas“ pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo dėl bendrovės pabaigos. Nemokumo administratorė UAB „Bankrotas“ neparengė ir kreditoriams nepateikė susipažinti LUAB „Kasdairas“ galutinės bankroto ataskaitos, nesušaukė kreditorių susirinkimo ir susirinkimas neturėjo galimybės pritarti arba nepritarti galutinei bankroto ataskaitai.

Nemokumo administratorė teismui nepateikė likusio turto grąžinimo, nurašymo ar perdavimo aktų. LUAB „Kasdairas“ turi reikalavimo teises, t. y. turtą, kuris prieš išregistruojant bendrovę turi būti realizuotas. Civilinėje byloje Nr. e2-957-451/2025 pareikštas ieškinys LUAB „Kasdairas“ naudai viršija 30 000 Eur. UAB „Bankrotas“ šioje byloje teisiasi su savo darbuotoju, kadangi, šiai nemokumo administratorei administruojant LUAB „Kasdairas“, daugiau kaip 112 000 Eur be teisinio pagrindo buvo pervesti darbuotojui S. G.. Ši aplinkybė teismo liko neįvertinta, o lėšos LUAB „Kasdairas“ negrąžintos. Dėl LUAB „Kasdairas“ patirtų nuostolių yra atsakinga UAB „Bankrotas“, o ne S. G., nes jis buvo tik įgaliotas darbuotojas. Dėl šio interesų konflikto UAB „Bankrotas“ klaidina teismą ir siekia išregistruoti bendrovę, kad LUAB „Kasdairas“ ir jos kreditoriai negalėtų reikalauti atlyginti nuostolių, atsiradusių dėl nemokumo administratorės veiklos. Atstatydinus UAB „Bankrotas“ iš LUAB „Kasdairas“ nemokumo administratorės pareigų, naujas nemokumo administratorius galėtų nustatyti padarytą žalą ir pateikti dėl jos ieškinį. Kadangi UAB „Bankrotas“ pripažįsta savo darbuotojo neteisėtus veiksmus, manytina, kad reikia kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, jog neteisėtai pervestos lėšos būtų grąžintos LUAB „Kasdairas“. Jų užtektų visų kreditorių reikalavimams patenkinti visa apimtimi. Toks ieškinys jau buvo teiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-4983-1159/2023, tačiau paliktas nenagrinėtas, nes yra teismingas apygardos teismui dėl didesnės kaip 100 000 Eur sumos. Tai rodo, kad bankroto procedūra nebaigta.

Suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas apie 2026 m. liepos 9 d. teismo posėdį. Jeigu būtų žinojęs apie posėdį – būtų informavęs teismą, kad nemokumo administratorė nepateikė 2024 metų, 2025 metų ir 2026 metų veiklos ataskaitų ir galutinės bankroto ataskaitos, todėl likvidavimo procedūros nėra baigtos ir LUAB „Kasdairas“ negali būti išregistruota.

Skundžiamas sprendimas taip pat neatitinka procesiniams dokumentams keliamų turinio reikalavimų, nes nėra aiškiai nurodytas nepatenkintų reikalavimų dydis.

Nutartis likviduoti UAB „Kasdairas“ dėl bankroto buvo priimta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ). Todėl klausimai, susiję su sprendimu pripažinti bendrovės pabaigą, turi būti sprendžiami taikant ĮBĮ, o ne JANĮ nuostatas. Apeliantas remiasi šiam bankroto procesui netaikytina teisės norma – JANĮ 99 straipsniu – ir teigia, kad bankroto procesas negalėjo būti užbaigtas, nes nemokumo administratorė neparengė galutinės bankroto ataskaitos. Pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodydamas JANĮ 99 ir 100 straipsnius, netinkamai identifikavo taikytiną teisinį reglamentavimą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo. Apeliantas neįrodė, kad pagal ĮBĮ egzistavo konkretus procesinis veiksmas, kurio neatlikimas užkirstų kelią sprendimui dėl bendrovės pabaigos priimti.

Apeliantas neįrodė, kad pagal ĮBĮ egzistavo tokia kreditorių susirinkimo procedūra, kurios neatlikimas savaime būtų kliūtis priimti sprendimą dėl LUAB „Kasdairas“ pabaigos. Apeliantas nepateikia duomenų, kokį rezultatą kreditorių susirinkimas būtų galėjęs pasiekti. Kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas nepasikeistų sušaukus kreditorių susirinkimą, nes bendrovės turtas yra realizuotas, o kito turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, nėra.

Ieškinio tenkinimas Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-957-451/2026 nesukurtų prielaidų didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Nemokumo administratorei atlyginimas už bendrovės nemokumo administravimą neišmokėtas, nes jį neteisėtai pasisavino S. G.. Taigi, nuostolius patyrė ne LUAB „Kasdairas“, o UAB „Bankrotas“. Jei ieškinys būtų patenkintas, priteista suma tektų nemokumo administratorei UAB „Bankrotas“, kaip atlyginimas už nemokumo administravimą, ir nebūtų skiriama kreditorių reikalavimams patenkinti. Minėta civilinė byla neišnagrinėta, jos nagrinėjimas užsitęsė, o kitas posėdis numatytas 2026 m. spalio 13 d. Vien dėl šios bylos nagrinėjimo fakto bankroto procesas negali būti neribotai tęsiamas.

Aplinkybė, kad sprendime dėl bendrovės pabaigos nėra nurodyti visi kreditorių reikalavimai, nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo esmės. Apeliantas nepaaiškina, kokią įtaką šios informacijos nenurodymas turi išvadai, kad bendrovės turtas realizuotas, bankroto proceso darbai atlikti ir nėra realių prielaidų sukaupti daugiau turto kreditorių reikalavimams patenkinti. Apeliantas nenurodo, kaip būtų galima artimiausiu metu gauti papildomo turto ir iš jo patenkinti kreditorių reikalavimus. Bankroto proceso tikslas – kreditorių reikalavimų tenkinimas – turi būti derinamas su būtinybe procesą užbaigti per protingą terminą.

Nemokumo administratorės darbuotojų atliktas lėšų pasisavinimas tiesiogiai pažeidė kreditorės D. K. turtinius interesus. Jei civilinėje byloje Nr. e2-957-451/2026 iš S. G. būtų išieškota daugiau kaip 30 000 Eur, šios lėšos būtų sugrąžintos į LUAB „Kasdairas“ sąskaitą ir skirtos pirmosios eilės kreditorių reikalavimams patenkinti. Nemokumo administratorės skuba išregistruoti bendrovę, kol minėta byla nebaigta, yra siekis panaikinti skolininko teisinį statusą, kad kreditoriai netektų pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš UAB „Bankrotas“ už jos darbuotojų nusikalstamus veiksmus ir neteisėtą lėšų pasisavinimą (įskaitant 15 000 Eur avansą J. Š.).

Užsitęsusį bankroto procesą lėmė nemokumo administratorės sistemingi pažeidimai ir bandymai pasipelnyti kreditorių sąskaita. Tai nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1285-803/2022, kuria panaikinta nemokumo administratorės inicijuota neteisėta 81 049,95 Eur bankroto proceso išlaidų sąmata. Šioje precedentu esančioje byloje konstatuota, kad nemokumo administratorė veikia priešingai kreditorių interesams. Interesų konfliktą ir nemokumo administratorės nepatikimumą papildomai įrodo tai, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) direktoriaus 2025 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V4-69 UAB „Bankrotas“ buvo panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus. Užbaigti nemokumo procesą esant neištirtoms aplinkybėms reikštų teisingumo ir sąžiningumo principų paneigimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas patikrina ex officio (savo iniciatyva). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo LUAB „Kasdairas“ pripažinta pasibaigusia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi UAB „Kasdairas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Daikaras“) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankrotas“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 6 d.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtintas LUAB „Kasdairas“ kreditorių sąrašas. Sąrašas patikslintas 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimis. Apeliantas yra bendrovės kreditorius.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 12 d. Bendrovės likvidavimo terminas ne kartą buvo pratęstas.

AVNT direktoriaus 2024 m. kovo 27 d. įsakymu UAB „Bankrotas“ ir S. G. paskirti įspėjimai už netinkamą veiklą, administruojant LUAB „Kasdairas“. AVNT direktoriaus 2025 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V4-69 UAB „Bankrotas“ ir S. G. buvo panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus. AVNT pranešimu apie tai buvo informuotas Vilniaus apygardos teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. eAS-687-575/2025) taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė AVNT direktoriaus 2025 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. V4-69 dalį, kuria UAB ,,Bankrotas“ paskirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, ir AVNT 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą išbraukti UAB „Bankrotas“ iš Nemokumo administratorių sąrašo panaikino. Todėl nemokumo administratorė UAB „Bankrotas“ 2025 m. birželio 20 d. buvo sugrąžinta į Nemokumo administratorių sąrašą.

2025 m. gruodžio 30 d. nemokumo administratorė kreipėsi į bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pratęsti bendrovės likvidavimo terminą iki 2026 m. birželio 30 d. Prašymas motyvuotas tuo, kad nemokumo administratorės paskirtam įgaliotu asmeniu bendrovės bankroto procedūrai administruoti S. G. dėl itin šiurkščių nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba panaikino nemokumo administratoriaus licenciją, S. G. išbrauktas iš nemokumo administratorių sąrašo. Iš LUAB „Kasdairas“ apskaitos duomenų paaiškėjo, kad S. G., piktnaudžiaudamas suteiktomis pareigomis, nuo 2017 iki 2025 metų sistemingai pervedinėjo bendrovei priklausančias pinigines lėšas į savo asmeninę sąskaitą, neturėdamas teisinio pagrindo. Dėl to nemokumo administratorė bendrovės vardu pareiškė ieškinį teisme atsakovui S. G. dėl minėtos sumos priteisimo, jo pagrindu pradėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. e2-36992-451/2025 nėra išnagrinėta. Nemokumo administratorės teigimu, kadangi iš S. G. susigrąžinus neteisėtai jo pasisavintas bendrovės lėšas egzistuotų didesnės galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus, šioje proceso stadijoje dar nėra galimybės priimti sprendimo dėl LUAB „Kasdairas“ pabaigos. Teismas 2025 m. gruodžio 30 d. rezoliucija nurodė dėl prašyme nurodytų priežasčių pratęsiantis bendrovės likvidavimo procedūrų terminą iki 2026 m. birželio 30 d.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2025 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos rezoliucija iškelta civilinė byla (dabartinis Nr. e2-957-451/2026) pagal ieškovės LUAB „Kasdairas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“ ieškinį atsakovui S. G. dėl 29 444,29 Eur priteisimo. Byloje paskirtas ir vykęs 2026 m. gegužės 28 d. teismo posėdis atidėtas 2026 m. spalio 13 d. Byla nėra išnagrinėta.

2026 m. birželio 25 d. LUAB „Kasdairas“ nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos, kurį pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2026 m. liepos 9 d. ir tos pačios dienos sprendimu patenkino.

Dėl informavimo apie teismo posėdį

Pirmosios instancijos teismas, gavęs nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“ prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos, 2026 m. birželio 26 d. rezoliucija paskyrė jį nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje 2026 m. liepos 9 d. 9 val.

Rašytinės proceso formos, sprendžiant su bankrotu susijusius klausimus, vyravimas susijęs su tuo, kad šiose bylose esminę reikšmę turi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys bendrovės finansinę būklę skirtingais laikotarpiais, sudaryti sandoriai, kreditorių ir debitorių sąrašai ir pan. Šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai kaip įrodinėjimo priemonė nėra tiek svarbūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 29 punktas). Šiuo atveju kreditorius nekelia klausimo dėl bylos nagrinėjimo formos, apeliuodamas į tai, kad apie 2026 m. liepos 9 d. teismo posėdį jis nebuvo informuotas.

CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.

Iš bylos duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO II nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas apie paskirtą teismo posėdžio laiką ir vietą paskelbė specialiame interneto tinklalapyje. Pranešimas apie paskirtą teismo posėdį paskelbtas 2026 m. birželio 26 d. 14.02 val. ir galiojo iki 2026 m. liepos 10 d. 9 val. Pranešimas atšauktas, kai tapo neaktualus – 2026 m. liepos 11 d. 4.01 val. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad teismo pranešimas apie rašytinį teismo posėdį buvo paskelbtas viešai, tai padaryta likus 11 dienų iki teismo posėdžio, spręstina, kad apeliantui apie paskirtą teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Aplinkybė, kad apeliantas galimai faktiškai nežinojo apie 2026 m. liepos 9 d. teismo posėdį, savaime neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl taikytino įstatymo

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės pabaigos, skundžiamame sprendime vadovavosi JANĮ nuostatomis.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis), tačiau JANĮ 155 straipsnyje, kuriame reglamentuojamos pereinamosios nuostatos dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras nurodytas šio įstatymo nuostatas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad likvidavimo dėl bankroto ir juridinio asmens pabaigos procedūras sieja juridinio asmens likvidacinis tikslas, tai nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą juridinio asmens likvidavimo etapą, kuris pradedamas juridinio asmens pripažinimu likviduojamu dėl bankroto ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020; 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-750-407/2021). Vadinasi, tuo atveju, kai juridinio asmens likvidavimas pradėtas galiojant ĮBĮ, jo pabaigos klausimas taip pat turi būti sprendžiamas, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, nepaisant to, kad sprendžiant šį klausimą jau galioja JANĮ.

Byloje nustatyta, kad UAB „Kasdairas“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 12 d. Kadangi bankroto byla bendrovei iškelta ir likvidavimo etapas pradėtas iki įsigaliojant JANĮ (galiojant ĮBĮ), daroma išvada, jog bendrovės pabaigos klausimai turi būti sprendžiami pagal ĮBĮ nuostatas.

Tai lemia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė vadovaudamasis netaikytinu byloje teisės norminiu aktu, nes skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi JANĮ, o ne ĮBĮ nustatytu reglamentavimu dėl juridinio asmens pabaigos, taip nukrypdamas nuo suformuotos ir nuoseklios teismų praktikos. Teisėjų kolegija pastebi, kad tai, jog bendrovės likvidavimo procedūros vykdytinos būtent pagal ĮBĮ, šioje bankroto byloje jau buvo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-263-381/2021).

Dėl bendrovės pabaigos sąlygų

Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 5, 6 dalis įmonė likviduojama dėl bankroto, kai bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos ir tokio sprendimo pagrindu Juridinių asmenų registras ją išregistruoja.

ĮBĮ nustatė, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1161-450/2021). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu nemokumo administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-552-577/2024).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nemokumo administratorius su prašymu dėl bendrovės pabaigos pateikė teismui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus 2026-06-10 pažymą Nr. AD5-12761 dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, kurioje nurodyta, kad bankrutuojanti UAB „Kasdairas“ nėra palikusi nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo tenkintas nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“ prašymas pripažinti bendrovę pasibaigusia dėl bankroto ir ją išregistruoti, teigia, kad likvidavimo procedūros nėra baigtos, nes: 1) nemokumo administratorė neparengė ir kreditoriams nepateikė LUAB „Kasdairas“ galutinės bankroto ataskaitos, nesušaukė kreditorių susirinkimo ir kreditorių susirinkimas neturėjo galimybės pritarti arba nepritarti galutinei bankroto ataskaitai; nepateikė savo veiklos ataskaitų už 2024–2026 metus; taip pat nepateikė teismui likusio bendrovės turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų; 2) teismas neįvertino aplinkybės, kad bendrovė turi reikalavimo teisę, kuri prieš bendrovę išregistruojant turi būti realizuota, t. y. neįvertino bendrovės pareikšto ir teisme nagrinėjamo ieškinio, kuriuo turtiniai reikalavimai pareikšti bendrovės nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui, reikšmės ir galimybės iš gautų lėšų patenkinti kreditorių reikalavimus.

Apelianto argumentas, kad nemokumo administratorė nepateikė teismui savo 2024–2026 metų veiklos ataskaitų, savaime nėra formali kliūtis bendrovės pabaigai. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nustatyta, kad nemokumo administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. ĮBĮ nėra nustatyto reikalavimo nemokumo administratoriui, teikiant teismui prašymą priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, kartu pateikti ir savo veiklos ataskaitas. Nemokumo administratorė UAB „Bankrotas“ veiklos ataskaitas turėjo teikti kreditorių susirinkimui pareikalavus, o duomenų, kad LUAB „Kasdairas“ kreditorių susirinkimas jų reikalavo, apeliantas nepateikė.

Vertinant apelianto teiginius dėl galutinės bankroto ataskaitos neparengimo ir nepatvirtinimo, kaip kliūties bendrovės pabaigai, primintina, kad šioje nutartyje jau minėta, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant bendrovės pabaigos klausimus, taikytinos ne JANĮ, bet ĮBĮ nuostatos. JANĮ 99 straipsnyje, kuriuo remiasi apeliantas, nustatyta nemokumo administratoriaus pareiga parengti galutinę bankroto ataskaitą ir aptarta jos pasirašymo ir tvirtinimo tvarka, kaip būtina sąlyga juridinio asmens pabaigai, tačiau ĮBĮ tokio dokumento parengimas ir patvirtinimas nebuvo reglamentuotas ar juolab imperatyviai reikalaujamas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dėl LUAB „Kasdairas“ pabaigos priėmimas yra likvidavimo veiksmų, pradėtų remiantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi, t. y. galiojant ĮBĮ, užbaigimas, aplinkybė, jog įsigaliojusiame JANĮ bankroto procese dalyvaujantiems asmenims nustatytos naujos teisės ir pareigos, kurios nebuvo įtvirtintos ĮBĮ, nelemia pagrindo taikyti tokias JANĮ nuostatas nagrinėjamam klausimui. Apeliantas ydingai interpretuoja teisės normų, kuriomis reglamentuojamas juridinio asmens bankrotas, taikymą laiko atžvilgiu, nes JANĮ 99 straipsnio, kuriame nustatytas galutinės ataskaitos tvirtinimas iki sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo, reikalavimų išpildymas yra aktualus tik tose likvidavimo dėl bankroto procedūrose, kurios pradėtos nuo 2020 m. sausio 1 d. Taigi, LUAB „Kasdairas“ nemokumo administratorė, priešingai nei teigia apeliantas, neturėjo pareigos parengti, su kreditoriais suderinti ir teismui teikti tvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, atitinkančios JANĮ 99 straipsnio nuostatas.

Teigdamas, kad nemokumo administratorė neatliko savo pareigų, būtinų prieš kreipiantis dėl bendrovės pabaigos į teismą, apeliantas remiasi ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14-17 punktais. Šiose nuostatose yra išdėstytos juridinio asmens nemokumo administratoriaus pareigos, nustatant, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą: gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas); teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktas); organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas); šaukia kreditorių susirinkimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 17 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nė vienas iš aptartų įpareigojimų (nekvestionuojant nemokumo administratoriaus prievolės juos vykdyti bankroto proceso metu) įstatymų leidėjo nėra tiesiogiai, formaliąja prasme susietas su sąlygomis teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos pagal ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalį. Visgi šios bylos kontekste reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas netikrino, ar nemokumo administratorė yra sudariusi likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą, nevertino, ar jos duomenys leidžia padaryti išvadą, jog bendrovės pabaigai kliūčių nėra. Formalaus imperatyvaus reikalavimo pateikti bendrovės pabaigos klausimui spręsti aktualius finansinius duomenis kartu su prašymu dėl įmonės pabaigos ĮBĮ nenustatė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 18 punkte, aiškindamas bankroto administratoriaus funkcijas likviduojant juridinį asmenį ĮBĮ 31 ir 32 straipsnių kontekste, buvo pažymėjęs, jog teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos, administratoriui pateikus likvidavimo balansą, likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regioninio departamento pažymą. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai precedentinio poveikio neturi, reikšminga tai, kad vėlesnė ilgametė nuosekli bankroto bylas pagal ĮBĮ nagrinėjusių teismų praktika susiformavo taip, kad teismai, spręsdami įmonių pabaigos klausimus, reikalaudavo, o nemokumo administratoriai su prašymu dėl įmonės pabaigos pateikdavo teismui įmonės likvidavimo periodo finansinius dokumentus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-74/2004, 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 2A-264-186/2015 ir kt.). Tai aiškintina ir pateisinama tuo, kad teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės pabaigos, turi pareigą įsitikinti, jog tam egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos.

Taigi, nors formalaus reikalavimo kreipiantis dėl įmonės pabaigos nemokumo administratoriui pateikti teismui galutinę ataskaitą ir likvidavimo aktą (apelianto nurodomus dokumentus) pagal ĮBĮ nėra, teisėjų kolegija pažymi, kad teismui, prieš priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos, iš bankroto byloje esančių duomenų turi būti aiškūs įmonės finansiniai rodikliai likvidavimo periodo pabaigoje. Visais atvejais teismas, sprendžiantis įmonės pabaigos klausimą, privalo atidžiai įvertinti ne vien administratoriaus paaiškinimus, bet ir tai, ar objektyviai nėra turto, kuris turėtų būti grąžintas, nurašytas arba perduotas, ar atlikti visi privalomi bankroto proceso veiksmai ir ar išnaudotos visos galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šios savo pareigos neįvykdė.

Apeliantas akcentuoja tai, kad nemokumo administratorė su prašymu dėl bendrovės pabaigos teismui nepateikė likusio bendrovės turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų, kaip to reikalaujama pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą. Nemokumo administratorė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad bendrovė nekilnojamojo, kilnojamojo ar kitokio turto neturi, todėl nebuvo pagrindo tokių aktų parengti ir nėra pagrindo reikalauti juos pateikti. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka, kad, turto nesant, jo nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktų dėl tokių objektyvių priežasčių galima ir nesudaryti, taigi, teismas gali pripažinti tokių aktų nepateikimą pateisinamu, kita vertus, teiginį apie turto nebuvimą nemokumo administratorius turi pagrįsti dokumentais, o juridinio asmens pabaigos klausimą sprendžiantis teismas turi įsitikinti tokio teiginio objektyvumu.

Teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai ištiriamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, kad administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus ar kad priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

Nemokumo teisėje galioja teisėjo vadovavimo procesui principas, kuris reiškia, kad teismas nemokumo (bankroto) procese yra aktyvus, teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiaiškino aplinkybių, reikšmingų bendrovės pabaigos klausimui išspręsti. Skundžiamo sprendimo 4 punkte pažodžiui perrašęs nemokumo administratorės prašymo dėl įmonės pabaigos 9–11 punktų argumentus, jokios savarankiškos analizės bylai reikšmingais aspektais teismas neatliko, o savo sprendimo dėl bendrovės pabaigos tinkamai nepagrindė.

Šią išvadą patvirtina ir tai, kad vertindamas galimybę užbaigti bendrovės likvidavimą teismas nebuvo nuoseklus, o pasikeitusios pozicijos skundžiamame sprendime niekaip nemotyvavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 30 d. rezoliucija pratęsė bendrovės likvidavimo procedūrų terminą iki 2026 m. birželio 30 d. dėl Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-36992-451/2025 (dabartinis Nr. e2-957-451/2026). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenimis byla nėra baigta nagrinėti. Tačiau priimdamas sprendimą dėl bendrovės pabaigos pirmosios instancijos teismas aplinkybės, kad teisme tebenagrinėjama byla pagal bendrovės turtinius reikalavimus, nepaminėjo, nurodytos bylos reikšmės nei sprendžiamam klausimui, nei galimybei patenkinti kreditorių reikalavimus, neįvertino.

Apelianto teiginys, kad skundžiamas sprendimas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų turinio reikalavimų, nes nėra aiškiai nurodytas kreditorių nepatenkintų reikalavimų dydis, savaime nelaikytinas pagrindu vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Nėra imperatyvaus reikalavimo teismui sprendime dėl juridinio asmens pabaigos pažodžiui išvardinti visus likusius nepatenkintus finansinius reikalavimus, tačiau tokie duomenys turi atsispindėti bankroto pabaigos dokumentuose ir turi būti teismui, priimančiam tokį sprendimą, objektyviai žinomi. LITEKO duomenimis, bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2025 m. spalio 16 d. bendrovės nemokumo administratorius pateikė 2025 m. spalio 13 d. vykusio bendrovės kreditorių susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad susirinkime bendrovės kreditoriai nusprendė LUAB „Kasdairas“ reikalavimo teises į K. K. pardavinėti elektroninėse varžytynėse: I varžytynėse skelbiant 13 000 Eur pradinę pardavimo kainą; II varžytynėse skelbiant 6 000 Eur pradinę pardavimo kainą; III varžytynėse skelbiant 1000 Eur pradinę pardavimo kainą; visais etapais kainos didinimo intervalas – 200 Eur. Duomenų apie tai, ar minėta reikalavimo teisė buvo parduota, jei taip, kaip paskirstyta už ją gauta suma, bankroto byloje nėra. Priimdamas sprendimą dėl įmonės pabaigos, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę privalėjo išsiaiškinti ir įvertinti.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bendrovės pabaigos, neatskleidė bylos esmės, nes veikė pernelyg pasyviai, tinkamai nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių ir jų neįvertino, taigi, nėra pagrindo tokio sprendimo laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Apelianto argumentai apie tai, kad dėl LUAB „Kasdairas“ patirtų nuostolių atsakingas ne S. G., kuris buvo tik nemokumo administratorės darbuotojas, bet pati UAB „Bankrotas“, kad dėl šio interesų konflikto nemokumo administratorė suinteresuota kuo greičiau bendrovę išregistruoti, nėra reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą taikė netinkamą įstatymą, nesivadovavo aktyvaus teismo vaidmens bankroto bylose principu, nenustatė bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, tinkamai neištyrė bei neįvertino bendrovės bankroto byloje esančių įrodymų. Teismas neįsitikino, ar šiame bankroto bylos nagrinėjimo etape sprendimui dėl bendrovės pabaigos priimti buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas, o savo sprendimo dėl bendrovės pabaigos tinkamai nepagrindė. Tai lėmė, kad liko neatskleista bylos esmė ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas LUAB „Kasdairas“ pabaigos klausimas. Pirmosios instancijos teismas pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes dėl jų pobūdžio ir apimties bendrovės pabaigos klausimas turi būti nagrinėjamas iš naujo visais aspektais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bendrovės pabaigos panaikinamas ir klausimas dėl galimybės priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir klausimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ pabaigos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.