- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-552-577/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00065-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Tomas Venckus
- Ieškovas
- S. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dumesta“ ir ko (toliau – ir bendrovė, įmonė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Tytus“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 9 d.
2. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Dumesta“ ir ko kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis nutartimis.
3. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „Dumesta“ ir ko pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 21 d. Teismas 2021 m. kovo 30 d. tenkino nemokumo administratorės prašymą ir pratęsė likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Dumesta“ ir ko likvidavimo procedūros terminą vieneriems metams, t. y. iki 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. kovo 16 d. teisėjo rezoliucija iki 2022 m. rugsėjo 16 d., 2022 m. rugsėjo 21 d. teisėjo rezoliucija iki 2023 m. rugsėjo 21 d., o 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iki 2024 m. rugsėjo 11 d.
Šalies argumentai
4. Nemokumo administratorė 2024 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą priimti sprendimą dėl LUAB „Dumesta“ ir ko veiklos pabaigos. Kartu su prašymu pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus pažymą, likvidavimo balansą, likvidacinį aktą. Nemokumo administratorė prašyme nurodė, kad ji atliko visus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytus veiksmus administruojant LUAB „Dumesta“ ir ko. Bendrovė turto nebeturi.
Žemesnės instancijos teismas
5. Ieškovas S. K. (toliau – ir ieškovas), kuris yra bendrovės kreditorius, buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas, pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad nemokumo administratorė nėra atlikusi visų veiksmų teikiant administravimo paslaugas. Ieškovas nurodė, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių negalėtų būti priimtas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos: 1) Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-461-413/2024, kurioje trečiuoju asmeniu yra bendrovė, tačiau dėl sprendimo yra pateiktas apeliacinis skundas, ieškovo ieškinį patenkinus, bendrovė gautų lėšų; 2) teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1683-638/2019 pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu ir pavedė nemokumo administratorei per ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą atlikti šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, tačiau, ieškovo žiniomis, nemokumo administratorė jų neįvykdė; 3) Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198-851/2024 nagrinėjamas ieškovo apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kurioje pareiškėja yra bendrovė; 4) neaišku, kur dingo bendrovės turtas – vėjo jėgainės dalys; pagal pateiktą teismui balansą bendrovė turto neturi; 5) iš UAB „Gintrėja“ turi būti pareikalauta grąžinti bendrovei 17 000 Eur už netinkamai įvykdytą rangos sutartį ir už žemės sklypo dalies sutvarkymą pagal rangos sutartį, sudarytą su nemokumo administratore.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 9 d. sprendimu LUAB „Dumesta“ ir ko veiklą pripažino pasibaigusia ir įpareigojo nemokumo administratorę atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.
7. Teismas, įvertinęs, kad nutartis pripažinti bendrovę bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto priimta galiojant ĮBĮ nuostatoms, t. y. iki 2020 m. sausio 1 d., nusprendė, jog LUAB „Dumesta“ ir ko bankroto procedūroms, sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, taikomos iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostatos.
8. Byloje nustačius, kad bendrovė realizuotino turto neturi, įstatyme numatyti įmonės likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktai teismui neteikiami (ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktas). Į bylą pateikti likvidacinio balanso ir akto duomenys patvirtina, kad bendrovės bankroto proceso metu buvo gauta 135 740,56 Eur pajamų, patirta 122 374,08 Eur administravimo išlaidų ir 13 366,48 Eur skirta atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, liko nepatenkinta 148 541 Eur kreditorių finansinių reikalavimų. Nemokumo administratorės pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Kauno valdybos pažyma patvirtina, kad bendrovė neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Teisminių ginčų, kurių šalimi būtų bendrovė, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
9. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nemokumo administratorė pabaigė visas ĮBĮ nustatytas įmonės likvidavimo procedūras. ĮBĮ nustatytos bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos atliktos, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl jos pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).
10. Teismas ieškovo nurodytas kliūtis (abejones) užbaigti bendrovės bankroto procesą, dėl bendrovės 2015 m. sudarytos sutarties ir jos pagrindu atsiradusios žalos atlyginimo, laikė nesavalaikėmis, ieškovui aktyviai nesinaudojant savo kaip kreditoriaus teisėmis bendrovės bankroto proceso metu.
11. Teismas nusprendė, kad ieškovas nepagrindė abejonių dėl bendrovės balanso neatitikimo ir dėl bendrovės turto – vėjo jėgainių dalių realizavimo. Ieškovui nurodžius tik deklaratyvius teiginius ir neįvardijus objektyvių faktinių aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, teismas nusprendė, jog ieškovo argumentai, kad nemokumo administratorė atliko ne visus įstatyme numatytus veiksmus ir nėra pagrindo priimti sprendimą dėl atsakovės veiklos pabaigos, yra atmestini kaip nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymą išnagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-461-413/2024, kurios sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, be to, dėl šio sprendimo yra pateiktas apeliacinis skundas. Šioje byloje trečiuoju asmeniu yra bendrovė.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1683-638/2019 buvo nutarta pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Pavesta bendrovės nemokumo administratorei per ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą atlikti šiame straipsnyje nurodytus veiksmus. Nutarčiai įsiteisėjus, nutarties kopiją nedelsiant pateikti Kauno apygardos prokuratūrai bei ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims, bankroto administratorių įpareigoti su priimta teismo nutartimi supažindinti kreditorius. Šie teismo nutartimi nurodyti įpareigojimai ieškovo duomenimis nebuvo vykdomi.
12.3. Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198-851/2024 nagrinėjamas ieškovo apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-594/2023, kurioje pareiškėjas yra būtent bendrovė.
12.4. Bendrovės bankroto byloje liko neišspręstas klausimas dėl nuostolių atlyginimo bendrovei iš UAB „Gintrėja“, netinkamai vykdant 2015 m. vasario 10 d. sutartį ir sutvarkant žemės sklypą.
Atsiliepimas
13. Atsakovė LUAB „Dumesta“ ir ko“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
13.1. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198-851/2024 bendrovė buvo pareiškėja, bet nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio ir ši byla teismo išnagrinėta 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu.
13.2. Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-461-413/2024 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-416-XX/2024) bendrovė dalyvavo trečiuoju asmeniu, o ne ieškove ar atsakove, kas netrukdė pirmosios instancijos teismui priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos.
13.3. Nemokumo administratorė yra įvykdžiusi Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1683-638/2019 dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu jai nustatytus įpareigojimus, o kita nutarties rezoliucinė dalis taikoma ne nemokumo administratorei, o teismo raštinėms darbuotojams. Šie įpareigojimai taip pat buvo įvykdyti, nes šios nutarties pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas.
13.4. Klausimas dėl žemės sklypų sutvarkymo yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-14-290/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-286-910/2024.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti LUAB „Dumesta“ ir ko veiklą pasibaigusia teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl įmonės pabaigos
16. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.
17. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).
18. Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, kad buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu nemokumo administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų, jog yra reali galimybė patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-415-450/2022; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-800-910/2022).
19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad dokumentai (bendrovės 2024 m. gegužės 7 d. likvidavimo ataskaita – likvidavimo aktas, bendrovės 2024 m. gegužės 7 d. likvidavimo balansas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 31 d. pažyma), atsižvelgiant į tai, kad bendrovė likusio realizuotino turto nebeturi, buvo pateikti teismui prieš priimant apskųstą sprendimą, taigi procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar apelianto nurodomos aplinkybės laikytinos materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
20. Pagrindinis apelianto keliamas klausimas yra susijęs su poreikiu įvertinti ar buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga).
21. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nemokumo administratorė neįvykdė teismo nutarties, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, jai nustatytų įpareigojimų ir tai yra kliūtis įmonės veiklą pripažinti pasibaigusia.
22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1683-628/2019, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, rezoliucinėje dalyje pavedė bendrovės nemokumo administratorei per ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą atlikti šiame straipsnyje nurodytus veiksmus ir įpareigojo su priimta teismo nutartimi supažindinti kreditorius. Su priimta nutartimi bendrovės kreditoriai buvo supažindinti, tai patvirtina nemokumo administratorės 2024 m. gegužės 31 d. paaiškinimai ir jų priedai (DOK-13384).
Žemesnės instancijos teismas
23. ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.
24. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorė po Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties priėmimo, t. y. 2019 m. rugsėjo 5 d., pateikė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo bendrovei iš buvusių bendrovės vadovų, įskaitant ieškovą (dabartinis bylos Nr. e2-78-390/2024). Bendrovė 2022 m. liepos 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi savo reikalavimą šioje byloje perleido trečiajam asmeniui I. S.. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje pagal LUAB „Dumesta“ ir ko ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo ieškovę LUAB „Dumesta“ ir ko pakeitė nauja ieškove I. S..
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad nemokumo administratorė įvykdė Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus, todėl dėl šių aplinkybių nėra objektyvių kliūčių priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylų, kuriose šalimi yra bendrovė, teismuose nėra. Lietuvos apeliaciniame teisme bus nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-416-407/2024 pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-461-413/2024, kuriuo atmestas ieškovo netiesioginis ieškinys atsakovei I. S. dėl nuostolių atlyginimo. Bendrovė šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl apeliacinio teismo vertinimu, apelianto nurodomi argumentai ir byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti, kad administratorė išnaudojo visas galimybes kreditorių reikalavimams patenkinti. Vien tai, kad apeliantas kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu bendrovės naudai, nėra pagrindas formaliai tęsti bendrovės bankroto procedūras.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pažymėtina, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį likviduotos dėl bankroto įmonės turtą, kadangi tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu paskirstyti šį turtą, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012). Taigi kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama ir po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo bei įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
28. Teismų praktikoje nurodyta, kad kreditorių pareikšti netiesioginiai ieškiniai bankrutavusios įmonės naudai nėra pagrindas formaliai tęsti įmonės bankroto procedūras. Esant tokiai situacijai, kai, užbaigiant bankroto procesą, tebevyksta teisminiai ginčai pagal kreditoriaus pareikštus netiesioginius ieškinius likviduojamos dėl bankroto įmonės naudai, nemokumo administratorius turi perleisti (parduoti, perduoti kreditoriams ir pan.) įmonės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti tose bylose. Teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas ir įsiteisėjimas nėra kliūtis nemokumo administratoriui atlikti tokius veiksmus iki likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022).
29. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-198-851/2024 (pagal S. K. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio) yra išnagrinėta 2024 m. gegužės 30 d. priėmus nuosprendį, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas veikas. Šioje byloje bendrovė civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi, todėl bylos baigtis bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimui įtakos neturi ir, apeliacinio teismo vertinimu, nėra kliūtis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
30. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra išspręstas klausimas dėl nuostolių, atsiradusių UAB „Gintrėja“ pažeidus 2015 m. vasario 10 d. sutartį, atlyginimo, taip pat dėl bendrovės išlaidų už mišriomis atliekomis užteršto žemės sklypo sutvarkymą, atlyginimo iš UAB „Gintrėja“.
31. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Susipažinusi su bendrovės bankroto byloje esančia medžiaga teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai dėl netinkamo 2015 m. vasario 10 d. rangos sutarties vykdymo ir žalos atlyginimo bendrovei buvo nagrinėti ne vienoje civilinėje byloje. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
32. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-805-516/2022 (pagal ieškovų I. Ž. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. Ž. ir S. K. netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „Gintrėja“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo LUAB „Dumesta“ ir ko) nurodė, kad, „atsakovė UAB „Gintrėja“, vykdydama jos ir UAB „Dumesta“ ir ko 2015 m. vasario 10 d. pasirašytą rangos sutartį, atliko darbus – įrengė ieškovei I. Ž. priklausančiame ir panaudos gavėjai UAB „Dumesta“ ir ko perduotame žemės sklype laikiną kelio nuovažą. Užsakovė UAB „Dumesta“ ir ko darbus priėmė ir už juos atsiskaitė. Darbų rezultatas buvo pradėtas naudoti, užsakovė UAB „Dumesta“ ir ko jokių pretenzijų dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo rangovei nereiškė, todėl konstatuotina, kad rangovė darbus atliko ir sutartį įvykdė tinkamai“ (Nutarties 40 punktas). Kartu teisėjų kolegija konstatavo, kad „reikalaujama priteisti žala buvo padaryta ne trečiajam asmeniui UAB „Dumesta“ ir ko, o ieškovei I. Ž. ir šią žalą ieškovei padarė ne atsakovė UAB „Gintrėja“, vykdydama rangos sutartį, o panaudos gavėja UAB „Dumesta“ ir ko, kurios užsakymu buvo įrengta laikina nuovaža, pateikiant darbus atlikusiai rangovei netinkamas statybines medžiagas“ (Nutarties 44 punktas).
33. Įvertinusi įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad klausimas dėl trečiojo asmens UAB „Gintrėja“ atsakomybės už netinkamai vykdytą 2015 m. vasario 10 d. rangos sutartį ir žemės sklypui padarytą žalą negali būti keliamas, nes įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažinta, jog bendrovė yra atsakinga už jai panaudos sutarties pagrindu perduotam žemės sklypui padarytą žalą, o rangos sutartis rangovo buvo įvykdyta tinkamai.
34. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje e2-286-910/2024 (pagal pareiškėjos I. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kuria UAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje sumažintas kreditorės I. Ž. finansinis reikalavimas 393 670,83 Eur ir patvirtintas patikslintas jos 7 300 Eur finansinis reikalavimas), nustatė, kad žemės sklypo dalis, kuri dėl vėjo jėgainės statybos buvo užteršta mišriomis vėjo jėgainės statybos ir griovimo atliekomis, yra sutvarkyta, pagal pateiktus įrodymus sutvarkymo darbai atlikti bendrovės pastangomis ir lėšomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pašalinus žalą žemės sklypui, teismas sumažino kreditorės (žemės sklypo savininkės) finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.
35. Pripažinus, kad žala minėtam žemės sklypui yra pašalinta ir už žalos atsiradimą atsakinga bendrovė, apelianto nurodoma aplinkybė (galimybė) nemokumo administratorei reikalauti iš UAB „Gintrėja“ atlyginti bendrovės išlaidas, patirtas sutvarkant žemės sklypą, yra nepagrįsta, nes trečiasis asmuo UAB „Gintrėja“ nėra atsakinga už atsiradusią žalą žemės sklypui ir teismai pripažino, kad UAB „Gintrėja“ rangos sutartį įvykdė tinkamai, todėl žalos šalinimo (žemės sklypo sutvarkymo) išlaidos tenka tik už žalos atsiradimą atsakingam asmeniui – bendrovei. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teismų nustatytas aplinkybes, apelianto argumentai, susiję su nemokumo administratorės galimybe reikalauti atlyginti už žemės sklypo sutvarkymą patirtas išlaidas iš trečiojo asmens UAB „Gintrėja“, atmetami.
36. Apibendrindama visus pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas lemia išvadą, jog šiuo atveju nenustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bendrovės veiklos pripažinimo pasibaigusia. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei pačios bedrovės interesų apsaugos, o sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo nukėlimas neapibrėžtam laikui, nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo, neatitiktų viešojo intereso ir sudarytų prielaidas pažeisti bankroto proceso efektyvumo bei operatyvumo principus.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl LUAB „Dumesta“ ir ko pabaigos, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos bankroto byloje priėmimo klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
38. Atmetus apelianto (ieškovo) S. K. apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
39. Nemokumo administratorė prašo iš apelianto S. K. priteisti bendrovei bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šis prašymas netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.