Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugienio (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 3 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė 600 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paminėta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį – 100 MGL švelnesnės bausmės, ir paskirta gautinė subendrinta bausmė – 700 MGL dydžio, t. y. 26 355 Eur bauda.

BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriaus UAB „Tytus“ atstovės prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2014 m. spalio 11 d. iššvaistė UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) priklausančias pinigines lėšas, 30 000 Eur, gautas iš R. Ž. pagal išduotą 2014 m. birželio 9 d. „Paprastąjį neprotestuotiną vekselį“, o būtent: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas jam patikėtą teisę veikti bendrovės vardu ir sudaryti sandorius, veikdamas ir atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 9 d. išrašė ir kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pasirašė 30 000 Eur „Paprastąjį neprotestuotiną vekselį“, patvirtindamas jį UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, šiuo vekseliu UAB (duomenys neskelbtini) besąlygiškai įsipareigojo 2016 m. birželio 9 d. sumokėti R. Ž. 30 000 Eur, po ko R. Ž. perdavė S. K. 30 000 Eur. Tęsdamas veiką, jis iš R. Ž. gautus 30 000 Eur, panaudojo ne UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės veikloje, o savo reikmėms, t. y. finansuodamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) veiklą, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku jis buvo tuo laikotarpiu, t. y. už šiuos iš R. Ž. gautus pinigus 2014 m. spalio 11 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 30 000 Eur įsigijo lengvąjį automobilį Mercedes Benz S350 CDI 4 Matic, v/n (duomenys neskelbtini) VIN – (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis iššvaistė svetimą didelės vertės - UAB (duomenys neskelbtini) turtą 30 000 Eur, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės – 30 000 Eur turtinę žalą.

2. Taip pat S. K. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas jam patikėtą teisę veikti įmonės vardu ir sudaryti sandorius, iš kurių atsiranda teisėtos bendrovės pareigos ir teisės, veikdamas bei atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) už 75 000 Eur įsigijo iš (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. balandžio 28 d. sąskaitą Nr. 20150040 pilnos komplektacijos vėjo jėgainę „Vestas“ V66, 1650 kW, serijos Nr. 1454, tačiau laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. birželio 6 d. be teisinio pagrindo perdavė R. Ž. vėjo jėgainės dalis – plieninio vamzdžio bokštą iš trijų dalių, pagrindo sekciją (pamatinį žiedą), vėjo jėgainės tvirtinimo varžtus su poveržlėmis - 440 vienetų, 55 000 Eur vertės, tokiu būdu jis iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 55 000 Eur, ir padarė UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės – 55 000 Eur turtinę žalą.

3. Taip pat S. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal 2015 m. gruodžio 22 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. XII-2215) 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 3 d., o būtent:

2) be to, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, tai yra 2013 metų - 2015 metų S. K. avanso apyskaitose apskaityti dokumentai, kuriuose mokėtojas (pinigų įnešėjas) ne S. K., o A. B., J. P., S. K., R. V., L. J., R. S., ir pagal kuriuos nepagrįstai padidintas bendrovės (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas S. K.. Buhalterinės apskaitos registruose apskaityta, kad akcininkas S. K. 2014 metais pervedė pinigus nuostolių dengimui, tačiau banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad 10 000 Lt pinigų įnešėjas UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė A. B.. Be to, išraše nėra nurodyta, kad pinigai pervesti nuostolių dengimui. Su pinigus sumokėjusiais, aukščiau nurodytais asmenimis, buhalterinėje apskaitoje neparodyta atsiskaitymo operacijos. Todėl ūkinių operacijų turinys neatitinka padarytų buhalterinių įrašų apskaitos registruose, nefiksavo UAB (duomenys neskelbtini) 2014 metų, dokumentais ilgalaikio turto - vėjo jėgainės nurašymo operacijos bei neapskaitė iš šio turto nurašymo gautų medžiagų - metalo laužo;

3) be, to pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas) (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) (nauja redakcija 2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633) 15 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatyta, kad „iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“ bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų „Vekselių naudojimo taisyklių“ 62 punktą, nevedė 2014 - 2015 m. vekselių apskaitos ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė R. Ž. išduoto 2014 m. birželio 9 d. paprastojo neprotestuotino vekselio 30 000 Eur sumai bei iš R. Ž. gautų 2015 m. kovo 16 d. ir 2015 m. birželio 16 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių 2 900 Eur ir 1 750 Eur sumoms (bendra suma 4 650 Eur), I. T. išduotų 2014 m. vasario 27 d. bei 2014 m. kovo 27 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių po 6 500 Eur (bendra suma 13 000 Eur) bei 2014-2015 metų finansinėse ataskaitose nepildė vekselių duomenų;

4) be to, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 16 straipsnio 3 dalį (2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988 redakcija), kurioje nustatyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes apskaitos registruose apskaitė ilgalaikio turto - vėjo jėgainės įsigijimo savikainos dalies nurašymą, nesant tai patvirtinančio apskaitos dokumento;

5) be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 p., kuriame nustatyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“, netinkamai pildė kasos pajamų orderius, tai yra 2014 m. birželio 16 d. kasos pajamų orderiuose TSR Nr. 63 bei TSR Nr. 64 ir kasos knygoje neatitinka nurodytas mokėtojas bei mokėjimo paskirtis, t. y. dokumentų duomenys neatitinka buhalterinių įrašų kasos knygoje;

7) be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) 3 punktą, kuriame nustatyta, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną“. Bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2014 m. spalio 3 d. Nr. 1070 redakcija) 7 punktą, kuriame nustatyta, kad „Subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, o subjektai, kurių veikla sezoninė, atsargų likučius privalo inventorizuoti tą laikotarpį, kurį atsargų likučių subjektuose yra mažiausiai, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną“ neatliko inventorizacijų, 2013 m., remiantis apskaitos registre „didžioji knyga“ už 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį nurodytais duomenimis, neatlikta turto, apskaityto buhalterinėse sąskaitose – Nr. 220 „išankstiniai apmokėjimai“, Nr. 271 „sąskaitos banke“, įsipareigojimų, apskaitytų buhalterinėse sąskaitose – Nr. 256 „įvairios gautinos sumos“, Nr. 403 „skolos kreditinėms institucijoms“, Nr. 441 „kitos skolos“, Nr. 4701 „mokėtinas pridėtosios vertės mokestis“, Nr. 47022 „nekilnojamojo turto mokestis“, Nr. 47023 „taršos mokestis“, Nr. 47025 „garantinis fondas“, Nr. 4720 „įmokos soc. draudimui“, Nr. 473 „mokėtinas pajamų mokestis“, Nr. 4880 „mokėtinos sumos pagal vykdomuosius raštus“ inventorizacija, o 2014 m., remiantis apskaitos registre „didžioji knyga“ už 2014 m. gruodžio 1-31 d. laikotarpį nurodytais duomenimis, neatlikta turto, apskaityto buhalterinėse sąskaitose – Nr. 220 „išankstiniai apmokėjimai“, Nr. 271 „sąskaitos banke“, įsipareigojimų, apskaitytų buhalterinėse sąskaitose – Nr. 256 „įvairios gautinos sumos“, Nr. 441 „kitos skolos“, Nr. 4701 „mokėtinas pridėtosios vertės mokestis“, Nr. 47022 „nekilnojamojo turto mokestis“, Nr. 47023 „taršos mokestis“, Nr. 47025 „garantinis fondas“, Nr. 485 „įsipareigojimai partneriams, akcininkams, debitoriams, menedžeriams“, bei 2015 m., remiantis apskaitos registre „didžioji knyga“ už 2015 m. gruodžio 1-31 d. laikotarpį nurodytais duomenimis, neatlikta turto, apskaityto buhalterinėse sąskaitose – Nr. 1250 „nebaigtas statyti ar rekonstruoti ilgalaikis materialusis turtas“, Nr. 2021 „išankstiniai apmokėjimai“, Nr. 24311 ir Nr. 24313 „gautinas PVM“, Nr. 24341 – Nr. 24344 „gautinos sumos“ iš valyklų, Nr. 2710 „sąskaita banke“, įsipareigojimų, apskaitytų buhalterinėse sąskaitose – Nr. 4486 „kitos mokėtinos sumos“, Nr. 4463 „mokėtinos socialinio draudimo įmokos“, Nr. 4464 „mokėtinos garantinio fondo įmokos“, Nr. 4465 „kitos išmokos darbuotojams“, Nr. 4485 „kiti mokėtini mokesčiai biudžetui“, inventorizacijų. Dėl ko iš dalies nėra galimybės laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugienio skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje

28. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. K. dėl didelės vertės svetimo UAB (duomenys neskelbtini) turto – 30 000 Eur iššvaistymo nuteistas pagrįstai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 3 dalyje.

39. Visgi, taip pat į bylą buvo pateiktas ir kitas – 2017 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurį atliko antstolis Saulius Užkuraitis. Iš šio protokolo turinio matyti, jog, be kita ko, buvo apžiūrėta ta pati vieta – t. y. R. Ž. planuojamos statyti vėjo jėgainės vieta ir ten esanti vėjo jėgainė (plane pažymėta B). Iš šio protokolo matyti, kad ant visų vėjo jėgainės dalių buvo užrašytas vėjo jėgainės numeris – 1456 (t. 4, b. l. 5-11).

40. Taip pat iš byloje esančio 2017 m. sausio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad su S. K. ir R. Ž. nuvykus apžiūrėti vėjo jėgainės Nr. 1456, kuri priklauso R. Ž., S. K. parodė vietas, kur buvo savo ranka užrašęs vėjo jėgainės numerį – Nr. 1456 bei užrašus „R.“ (t. 14, b. l. 171-186).

41. Vadovaujantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. vasario 12 d. specialisto išvada Nr. 11K-259 (19) nustatyta, kad buvo ištirtos vėjo jėgainės gondolos nuotraukos, užfiksuotos, be kita ko, antstolio A. Maliukevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole („IMGP8930.JPG“ (CD2)) (kurioje, kaip minėta, buvo nurodytas vėjo jėgainės numeris 1454), antstolio S. Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole („100_4649.JPG“ (CD3)) (kurioje, kaip minėta, buvo nurodytas vėjo jėgainės numeris 1456), 2017 m. sausio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole („20170113_111113.jpg“ (CD4)) (kurioje, kaip minėta, buvo nurodytas vėjo jėgainės numeris 1456). Specialisto išvadoje konstatuota, kad CD2, CD3, CD4 yra užfiksuota to paties įrenginio konstrukcinė dalis. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog specialisto išvadoje nustatyta, kad ant tos pačios vėjo jėgainės dalies skirtingu laikotarpiu buvo užrašytas skirtingas vėjo jėgainės numeris, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina, jog ant šios vėjo jėgainės, kuri priklauso R. Ž., atskirų dalių esantys numeriai buvo trinami ir perrašomi iš naujo.

42. Be to, R. Ž. paaiškinti, kodėl, kai antstolis A. Maliukevičius fiksavo jo vėjo jėgainės dalis, ant atskirų jos dalių buvo nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) vėjo jėgainės numeris – t. y. 1454, negalėjo, jis nurodė, kad nežino, kodėl taip atsitiko. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad tuo metu, kai buvo atliekami abu byloje esantys faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, jis įmonės vadovu jau nebuvo, todėl negali atsakyti už veiksmus, atliktus su turtu. Teisėjų kolegija sutinka, kad S. K. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo iki 2016 m. gegužės 3 d., o faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai buvo surašyti vėliau, tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad minėtoje specialisto išvadoje taip pat buvo nustatyta, kad ne tik pateiktuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, parodymų atpažinimo vietos protokole užfiksuotose nuotraukose yra tos pačios vėjo jėgainės dalis, tačiau konstatavo, kad tos pačios vėjo jėgainės dalis užfiksuota ir vaizdo įrašo, patalpinto adresu - https://tv.lrytas.lt/zinios/verslas/2015/06/07news-/verslininku-izulumas-pribloske-vilkaviskio-rajono-gyventojus206548/ vieno iš kadrų atvaizde (specialisto išvadoje įvardinto „https.avi“). Matyti, jog šis vaizdo įrašas buvo patalpintas į https://tv.lrytas.lt portalą 2015 m. birželio 7 d., tai yra tuo metu, kai UAB (duomenys neskelbtini) vadovu vis dar buvo nuteistasis S. K.. Šiame vaizdo įraše matyti, jog ant šios konstrukcinės dalies buvo nurodytas numeris – 1454 (t. y. UAB (duomenys neskelbtini) vėjo jėgainės numeris). S. K. parodymų patikrinimo metu apžiūrėdamas tą pačią vėjo jėgainės dalį nurodė, kad tai R. Ž. vėjo jėgainės dalis bei parodė, kurioje vietoje ant šios vėjo jėgainės dalies rašė jos numerį – 1456, todėl atsižvelgiant į tai, jog ant tos pačios vėjo jėgainės dalies jam būnant bendrovės direktoriumi buvo užrašytas bendrovei priklausančios vėjo jėgainės numeris (1454), bei užfiksuota, kad vėliau šis numeris buvo išvalytas bei buvo užfiksuota, kad ant jos nurodytas kitas – 1456 numeris, kurį nuteistasis patvirtino, kad rašė pats, neabejotina, kad S. K. žinojo apie vėjo jėgainių numerių trynimą bei perrašymą.

45. Nors S. K. teigia, kad jo pateiktas inventorizacijos aktas ir paaiškinimas patvirtina jo nuoseklią poziciją, tačiau teisėja kolegija su tuo nesutinka, kadangi, kaip minėta, nuteistojo pateiktas inventorizacijos akto kitas egzempliorius buvo sunaikintas, tą patvirtino abu kiti inventorizacijos komisijos nariai, taip pat tai nurodyta ant E. T. pateikto šio inventorizacijos akto egzemplioriaus (nurodoma, kad jis sugadintas, negalioja). Taip pat matyti, jog ant sunaikinto inventorizacijos akto (kurį pateikė liudytoja E. T.) nėra S. K. parašo, todėl juo vadovautis teisėjų kolegija neturi pagrindo (pažymėtina, kad S. K. pateikė kitą šio inventorizacijos akto egzempliorių, ant kurio yra jo parašas, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad kartu ant apelianto pateikto akto yra nurodoma, kad „S. K. atsisakė pasirašyti ant šio nebaigtos statybos inventorizacijos akto“). Teismo vertinimu, S. K. versija, jog jis, pasirašydamas inventorizacijos aktą, kartu pateikė paaiškinimą, kad likusios vėjo jėgainės dalys yra likusios Vokietijoje, yra nelogiška, kadangi, kaip minėta, ant tos pačios datos priėmimo – perdavimo akto, kuriame buvo nurodyta, kad perduodama gondola, 3 vnt. sparnai ir nosis (hubas), S. K. užrašė, kad perduoda pilną komplektaciją – taigi pats S. K. patvirtino, kad perduoda visas vėjo jėgainės dalis, kurias bendrovės vardu jis įsigijo.

46. Taip pat apeliantai nurodo, kad vėjo jėgainės dalys dar prieš 2016 m. gegužės 3 d. buvo saugomos saugos tarnybos, todėl visos Lietuvoje buvusios UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios vėjo jėgainės dalys faktiškai negalėjo dingti ar būti perduotos R. Ž. nepastebint saugos tarnybos darbuotojams. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) bei R. Ž. vėjo jėgainės į Lietuvą buvo atgabentos 2015 m. pavasarį - rudenį. Liudytojas R. Ž. parodė, kad jo nupirkta vėjo jėgainė „Vestas“, serijos Nr. 1456, 2015 m. gegužės 26 d. buvo pargabenta į Lietuvą. Kai buvo atvežta UAB (duomenys neskelbtini) vėjo jėgainės „Vestas“, serijos Nr. 1454 du sparnai ir gondola, jis 2015 m. rugsėjo 1 d. jėgainę nufotografavo. Po 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo parvežta UAB (duomenys neskelbtini) vėjo jėgainės „Vestas“, serijos Nr. 1454 trečias sparnas ir nosis - hubis. 2015 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, kai jis aptvėrė vėjo jėgainės „Vestas“, serijos Nr. 1456, teritoriją tvora, tuo pačiu metu UAB (duomenys neskelbtini) taip pat apsitvėrė savo vėjo jėgainę „Vestas“, serijos Nr. 1454. Nuteistasis S. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vėjo jėgainės dalys buvo atvežtos 2015 m. birželio pradžioje bei rudenį. Vadovaujantis specialisto išvada, nustatyta, kad tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose (CMR) nurodyta, kad 2015 m. birželio 15 d. buvo atvežta gondola, kitame tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) nurodyta, kad 2015 m. birželio 15 d. atvežta 2 vnt. neįvardintų krovinių, trečiame tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) nurodyta, kad 2015 m. spalio 30 d. atvežti sparnai. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, kad sutartys su UAB „Apsaugos komanda“ dėl vėjo jėgainių apsaugos buvo sudarytos tik 2015 m. gruodžio 28 d. (t. 3, b. l. 143-162). Taigi, tai leidžia daryti išvadą, kad kurį laiką po to, kai vėjo jėgainės buvo atgabentos į Lietuvą, jos saugomos nebuvo, todėl šis apeliantų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

47. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad V. V. gali būti atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) įsigytos vėjo jėgainės dalių išvežimą iš pardavėjo teritorijos Vokietijoje, nes V. V. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieną iš dviejų savo įsigytų vėjo jėgainių parsigabeno į Lietuvą (tą patvirtinantys vežimo dokumentai yra), o antrosios jėgainės taip ir neparsigabeno, todėl šiame ikiteisminiame tyrime minimą, neva kaip S. K. iššvaistytą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) įsigytos vėjo jėgainės dalis, kurios dar buvo nepargabentos iš Vokietijos, V. V. be teisinio pagrindo būtent ir nurodė išsivežti A. K., kuris Vokietijos įmonės atstovų buvo įvardintas S. K. atsiųstame oficialiame rašte. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių argumentų nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Vadovaujantis bylos medžiaga nustatyta, kad vėjo jėgainių pardavėjas pagal Lietuvos institucijos teisinės pagalbos prašymą nurodė, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini)atvyko ir pasiėmė vieną vėjo jėgainę, kurios numeris V1454, agento nurodymu buvo išrašyta sąskaita atvykusiai įmonei. Vėjo jėgainę, serijos Nr. V1455, apmokėjo ir pasiėmė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėjo jėgainę, serijos Nr. V1453, taip pat turėjo pasiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos atsisakė (t. 9, b. l. 86-87). Taip pat vėjo jėgainių pardavėjo atstovas pateikė raštą, kuriame nurodė, kad visa parduota vėjo jėgainė, serijos Nr. 1454, 2015 m. buvo perduota transporto įmonei. Apie paėmimą buvo pranešta iš anksto telefonu, kaip numatyta pirkimo – pardavimo sutartyje. Pardavėjas neturėjo pagrindo abejoti (taip pat atsižvelgiant į tai, kad buvo iš anksto pranešta apie paėmimą), kad atvykęs pasiimti prekės transportas buvo užsakytas pirkėjos UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad pardavėjas neturi jokių žinių, kad V. V. tariamai perdavė likusias UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias dalis (t. 17, b. l. 61-62). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kitas šiame nuosprendyje aptartas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti šia vėjo jėgainių pardavėjo pateikta informacija.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma – tai, jog nustatytas UAB (duomenys neskelbtini) vėjo jėgainės trūkumas būtent tų dalių, kurių trūko R. Ž. iš (duomenys neskelbtini) įsigytos nepilnos komplektacijos jėgainėje; tai, jog liudytojai nurodė, kad perduodant įmonės turtą S. K. teigė, kad rastos vėjo jėgainės dalys yra visos, kurias įmonė įsigijo už 75 000 Eur (bei šiuos liudytojų parodymus patvirtina S. K. prierašas ant įmonės turto priėmimo – perdavimo akto), o vėliau ėmė teigti, kad trūkstamos vėjo jėgainės dalys liko Vokietijoje; tai, jog Vokietijos teisėsaugos institucijos informavo, jog asmuo, iš kurio R. Ž. neva įsigijo trūkstamas vėjo jėgainės dalis, bei dokumentuose nurodyta gatvė neegzistuoja; tai, jog priešingai nei teigia S. K., bendrovė, iš kurios buvo pirktos vėjo jėgainės – (duomenys neskelbtini) nurodė, kad visos vėjo jėgainės buvo perduotos pirkėjams; tai, jog nustatyta, kad ant R. Ž. vėjo jėgainės dalių esantys numeriai buvo trinami ir perrašomi, patvirtina, kad S. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, įsigijo pilnos komplektacijos vėjo jėgainę Nr. 1454, taip pat šią pilnos komplektacijos vėjo jėgainę atgabeno į Lietuvą, tačiau dalį šios vėjo jėgainės (kurios trūko R. Ž. įsigytoje vėjo jėgainėje) be teisinio pagrindo perdavė R. Ž..

49. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. K. be teisinio pagrindo perdavė R. Ž. vėjo jėgainės dalis – plieninio vamzdžio bokštą iš trijų dalių, pagrindo sekciją (pamatinį žiedą), vėjo jėgainės tvirtinimo varžtus su poveržlėmis - 440 vienetų, 55 000 Eur vertės ir tokiu būdu jis iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 55 000 Eur. Taip veikdamas S. K. neabejotinai suvokė, jog neteisėtai perleisdamas jo žinioje buvusį svetima turtą jis pažeidžia bendrovės interesus, numatė, kad savo veiksmais daro bendrovei žalą, kadangi bendrovė dėl to neteks turto ir to norėjo – taigi, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje.

51. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius.

52. Nagrinėjamu atveju S. K. nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą bei buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą.

53. Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas, pavyzdžiui, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2009, Nr. 2K-237-489/2015). Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-648/2022).

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, pagal šį BK straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Ūkio subjekto vadovas už buhalterinės apskaitos netvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, antraip atsako tik už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-139/2016, Nr. 2K-119-648/2023). Be to, tais atvejais jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273-1073/2019).

55. Apeliaciniame skunde apeliantai akcentuoja, kad S. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, buvo pasamdęs vyr. buhalterę A. B., kuri tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, buvo atsakinga už dokumentų saugojimą. Tai, apeliantų vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad S. K. užtikrino bei tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą. Jo veiksmai negali būti vertinami kaip aplaidus apskaitos tvarkymas, nes S. K. savo, kaip vadovo, funkcijas atliko tinkamai.

56. Teisėjų kolegija, analizuodama konkrečius pažeidimus, už kurių padarymą S. K. buvo nuteistas, nustatė, kad skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, jog S. K. pažeidė:

a) Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 - 2 dalis, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklių“ 10.15, 10.19 punktus, nes neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 31 d. dokumento Nr. 132 „žiniaraštis“.

c) Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, nes 2013 m. - 2015 m. avanso apyskaitose apskaitė dokumentus, kuriuose mokėtojas (pinigų įnešėjas) ne S. K., o A. B., J. P., S. K., R. V., L. J., R. S., ir pagal kuriuos nepagrįstai padidintas bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas S. K., taip pat dokumentais nefiksavo ilgalaikio turto – vėjo jėgainės nurašymo operacijos bei neapskaitė iš šio turto nurašymo gautų medžiagų – metalo laužo.

d) Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų „Vekselių naudojimo taisyklių“ 62 punktą, nes nevedė 2014 - 2015 m. vekselių apskaitos ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė R. Ž. išduoto 2014 m. birželio 9 d. paprastojo neprotestuotino vekselio 30 000 Eur sumai bei iš R. Ž. gautų 2015 m. kovo 16 d. ir 2015 m. birželio 16 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių 2 900 Eur ir 1 750 Eur sumoms (bendra suma 4 650 Eur), I. T. išduotų 2014 m. vasario 27 d. bei 2014 m. kovo 27 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių po 6 500 Eur (bendra suma 13 000 Eur) bei 2014-2015 m. finansinėse ataskaitose nepildė vekselių duomenų.

g) Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, nes kuro (galimai 78,16 l ir 237,15 l), kiekį nurašė kaip sunaudotą nepagrindžiant dokumentais, dėl to padarius buhalterinius įrašus, nepagrįstus dokumentais, į sąnaudas nurašyta 235,53 Eur (56,20 Eur ir 179,33 Eur).

57. Šie pažeidimai buvo nustatyti 2017 m. gegužės 15 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos specialisto išvadoje Nr. 5-2/64 bei patikslinti 2018 m. sausio 18 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos papildomoje specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-21-717/.

58. Vadovaujantis specialisto išvadomis taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi 2014-2015 metais, 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gegužės 3 d. laikotarpiu dirbo S. K., nuo 2016 m. gegužės 4 d. – A. K., o UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere nuo tiriamojo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. dirbo A. B..

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teismų praktiką, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nevertino, ar už visus kaltinime nurodytus buhalterinės apskaitos tvarkymo bei saugojimo pažeidimus buvo atsakingas įmonės vadovas bei neatribojo įmonės vadovo bei pasamdytos vyr. buhalterės atsakomybės.

60. Pirmiausia, vertinant, ar S. K. buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonių vadovai, kurie nenustato įmonės dokumentų saugojimo tvarkos, nepaveda buhalterei teisės aktų nustatyta tvarka saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, laikytini atsakingais už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-495/2021). Be to, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kokios aplinkybės turi būti vertinamos sprendžiant, ar būtent bendrovės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą – nurodoma, kad viena vertus, įsakymo dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos įmonėje nebuvimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, patvirtinančių aplaidų apskaitos tvarkymą, dėl kurio negalima nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kita vertus, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį lemiamą reikšmę turi ne tai, ar buvo toks įsakymas, ar ne, o tai, kaip faktiškai buvo užtikrinamas tinkamas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimas. Juk net ir esant tokio pobūdžio įsakymui, apskaitos dokumentai gali būti saugomi netinkamai, negarantuojant jų išsaugojimo. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrų bendrovės apskaitos dokumentų nepateikimas atitinkamoms institucijoms irgi dar savaime nereiškia įmonės vadovo kaltės dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo taip pat ir šių dokumentų nesaugojimo nustatytą laiką. Šiuo atveju, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodyta, kad tokie dokumentai buvo nepateikti būtent dėl to, jog įmonės vadovas netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406-895/2015).

61. Minėtos kasacinio teismo praktikos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka, nėra ir jokių duomenų apie tai, kad buhalterei buvo pavesta atlikti šią funkciją (šios aplinkybės neginčija ir nuteistasis).

62. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad kaltinime nurodytas dokumentas galėjo būti neišsaugotas, nes naujasis direktorius A. K. buhalterinės apskaitos dokumentus perėmė netinkamu, neteisėtu ir represiniu būdu, buvo surašytas dokumentų priėmimo – perdavimo aktas su netiksliu dokumentų sąrašu ir turiniu. S. K. parodymų, jog buhalterinės apskaitos dokumentų perėmimas vyko neteisėtai, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Liudytoja E. T. paaiškino, jog kai jie atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) perimti turto ir dokumentų, perėmime dalyvavo S. K., A. K., buhalterė, taip pat buvo daugiau darbuotojų, kurie padėjo jiems numeruoti bylas, dalyvavo ir advokatas Ž. K.. Liudytojas A. K. nurodė, kad 2016 m. gegužės 3 d., vadovaujantis Inventorizacijos taisyklių nuostatomis, buvo atlikta UAB (duomenys neskelbtini)piniginių lėšų, ilgalaikio turto, griežtos apskaitos dokumentų, piniginių lėšų kasoje ir sąskaitose inventorizacija. Perdavimo – priėmimo aktu buvęs bendrovės direktorius S. K. perdavė, o jis – naujasis direktorius priėmė UAB (duomenys neskelbtini) turtą bei veiklos ir apskaitos dokumentus. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys įrodymai – matyti, jog S. K. 2016 m. gegužės 3 d. priėmė įsakymą dėl inventorizacijos atlikimo, inventorizacijos atlikimui buvo paskirta komisija, kurią sudarė E. T., S. K. ir A. K. (t. 11, b. l. 16), buvo surašytas 2016 m. gegužės 3 d. inventorizacijos aprašas Nr. 5, kurį pasirašė ir apeliantas S. K. (t. 11, b. l. 17). Teisėjų kolegija, įvertinusi asmenų, dalyvavusių perimant įmonės turtą, parodymus, taip pat rašytinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad įmonės dokumentų perėmimas buvo atliktas neteisėtai ar netinkamai.

63. Be to, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad perėmus dokumentus naujajam vadovui, jie buvo saugomi netinkamai. Nustatyta, kad įmonės direktorius A. K. 2016 m. gegužės 4 d. priėmė įsakymą Nr. 7, kuriuo įsakė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo įmonės įkūrimo iki 2014 m. gruodžio 31 d. saugoti adresu (duomenys neskelbtini), skiriant už šių dokumentų saugojimą atsakingu A. K., bei buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. saugoti adresu (duomenys neskelbtini), skiriant už šių dokumentų saugojimą atsakinga A. B.. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog tai, kad V. V. negalėjo nurodyti laikotarpio, kada UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai po inventorizacijos buvo saugomi jo gyvenamosios vietos garaže, patvirtina, jog šie dokumentai buvo saugomi netinkamai. Liudytojas V. V. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus pas jį atvežė A. K.. Direktoriui A. K. buvo skirta vieta dokumentų saugojimui. Pasaugos sutarčių nebuvo, patalpas saugojo „Apsaugos komanda“, buvo skirtas sandėliukas dokumentų saugojimui. Prie dokumentų galėjo prieiti tik jis. Liudytojas V. G. nurodė, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės dokumentai buvo paimti iš V. V. gyvenamųjų patalpų, viskas buvo surašyta priėmimo perdavimo aktuose. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad perėmus bendrovės dokumentus įmonės vadovui A. K., dokumentai buvo saugomi netinkamai.

64. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažinto, kad S. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, nenustatydamas įmonėje buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos, nepavesdamas šios funkcijos buhalterei, buvo atsakingas už buhalterinės dokumentų išsaugojimą, todėl atsakomybė dėl 2014 m. rugpjūčio 31 d. dokumento Nr. 132 „žiniaraštis“ neišsaugojimo kyla būtent jam.

65. Vertindama, ar S. K. pagrįstai pripažintas kitų kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų subjektu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-69-895/2018). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismų praktikoje konstatuota ir tai, kad jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-133-697/2019, 2K-203-495/2021).

67. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju S. K., pavedęs buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajai buhalterei, iš esmės įgyvendino pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nagrinėjamoje byloje duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad ši pareiga buvo įgyvendinta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, nenustatyta. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis, įgyvendinęs pareigą organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą, už daugumą kaltinime nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų – t. y. dokumentų apskaitymo, kuriuose mokėtojas (pinigų įnešėjas) ne S. K., o A. B., J. P., S. K., R. V., L. J., R. S., ir pagal kuriuos nepagrįstai padidintas bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas S. K.; ilgalaikio turto – vėjo jėgainės nurašymo operacijos nefiksavimo dokumentais bei iš šio turto nurašymo gautų medžiagų – metalo laužo neapskaitymo; ilgalaikio turto – vėjo jėgainės įsigijimo savikainos dalies nurašymo apskaitymo apskaitos registruose, nesant tai patvirtinančio apskaitos dokumento; netinkamo kasos pajamų orderių ir kasos knygos pildymo; kuro kiekio nurašymo kaip sunaudoto nepagrindžiant dokumentais; neatliktų inventorizacijų, nebuvo atsakingas.

68. Taip pat vertinant S. K. atsakomybę dėl kaltinime nurodytų vekselių neapskaitymo, teisėjų kolegija nurodo, kad nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. K. tinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą – pasamdė buhalterę, kuri buvo atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau pažymėtina, kad įmonės buhalteris yra atsakingas tik už jo žinioje esančių buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą, buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Vadovaujantis teismų praktika, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273-1073/2019). Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, S. K. neperdavė vyr. buhalterei A. B. kaltinime nurodytų vekselių, kurie buvo neapskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į sutampančius nuteistojo S. K. ir liudytojos A. B. parodymus. Buhalterė A. B. nurodė, kad apie 30 000 Eur vekselį, išduotą R. Ž., ji sužinojo tik 2016 m. vasarą, kai V. V. paprašė jį įtraukti į apskaitą. Iki to laiko apie vekselį nieko nežinojo, todėl jis ir nebuvo įtrauktas į apskaitą. Nuteistasis S. K. nurodė, kad sudarytas vekselis buvo kaip garantas, todėl vekselis į buhalterinę apskaitą tikrai nebuvo įtrauktas. Kaip minėta prieš tai, S. K. parodymai, kad R. Ž. pinigus paskolino S. K., o ne UAB (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįsti, todėl konstatuojama, kad šis vekselis turėjo būti apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tai patvirtino ir apklausta specialistė. Be to, nustatyta, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje liko neapskaityti ir kiti vekseliai – t. y. iš R. Ž. gauti 2015 m. kovo 16 d. ir 2015 m. birželio 16 d. paprastieji neprotestuotini vekseliai 2 900 Eur ir 1 750 Eur sumoms bei I. T. išduoti 2014 m. vasario 27 d. bei 2014 m. kovo 27 d. paprastieji neprotestuotini vekseliai 6 500 Eur sumoms (bendra suma 13 000 Eur). S. K. nurodė, kad šie vekseliai I. T. (V.) taip pat buvo išduoti tik kaip garantas, kadangi pinigai buvo paskolinti jam asmeniškai, o ne įmonei, tačiau šiuos apelianto teiginius paneigia specialisto išvada, taip pat šių vekselių turinys, iš kurių matyti, kad ne S. K., o UAB (duomenys neskelbtini)įsipareigojo sumokėti 13 000 Eur I. T. pagal du paprastuosius neprotestuotinus vekselius (t. 11, b. l. 71-79), taip pat R. Ž. įsipareigojo sumokėti 1 750 Eur ir 2 900 Eur ne S. K., o UAB (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 82, 90, 92), todėl šie vekseliai taip pat turėjo būti apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Apklausta buhalterė A. B. paneigė žinojusi, kad įmonė skolinosi bei skolino pinigus pagal nurodytus vekselius. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju atsakomybė už buhalterei nepateiktų dokumentų neapskaitymą įmonės buhalterinėje apskaitoje kyla įmonės vadovui – nuteistajam S. K..

69. Tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formalių buhalterinės apskaitos trūkumų nustatymas savaime nereiškia, kad yra pagrindas taikyti BK 223 straipsnyje nustatytą baudžiamąją atsakomybę, jei nustatyti buhalterinės apskaitos trūkumai aiškiai neleidžia spręsti apie veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-1073/2019). Padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl klausimą, ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje arba BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-322-1073/2019). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apygardos teismas šių, teismų praktikoje nurodomų aspektų, į kuriuos teismas, vertindamas, ar atsirado BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, turi atsižvelgti, neįvertino, o pripažindamas S. K. kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, iš esmės tik formaliai vadovavosi pateiktomis specialisto išvadomis.

70. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai, už kuriuos atsakingas S. K. – t. y. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 31 d. dokumento Nr. 132 „žiniaraštis“ neišsaugojimas bei 2014 - 2015 m. vekselių apskaitos nevedimas ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitymas R. Ž. išduoto 2014 m. birželio 9 d. paprastojo neprotestuotino vekselio 30 000 Eur sumai bei iš R. Ž. gautų 2015 m. kovo 16 d. ir 2015 m. birželio 16 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių 2 900 Eur ir 1 750 Eur sumoms (bendra suma 4 650 Eur), I. T. išduotų 2014 m. vasario 27 d. bei 2014 m. kovo 27 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių po 6 500 Eur (bendra suma 13 000 Eur) bei 2014-2015 m. finansinėse ataskaitose vekselių duomenų nepildymas, nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog neišsaugotų bei buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų dokumentų kiekis nėra didelis – nebuvo išsaugotas vienas dokumentas, o į įmonės apskaitą nebuvo įtraukti 5 vekseliai, todėl nėra pagrindo teigti, kad į įmonės apskaitą buvo neįtraukta sistema operacijų ar neišsaugotas didelis kiekis įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kaip to reikalaujama aukščiau nurodytoje teismų praktikoje. Be to, tiksliai nustatytos paminėtų sandorių pinigų sumos (pinigų sumos, kurios nepagrįstai buvo neįtrauktos į apskaitą). Taip pat nustatyta, jog šie pažeidimai nesutrukdė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui sudaryti bendrovės kreditorių sąrašą, kuriame, be kita ko, nurodoma ir tiksli UAB (duomenys neskelbtini) skolos suma bei kurį patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą nagrinėjantis teismas (civilinė byla Nr. eB2-14-390/2024). Taigi, nors minėti pažeidimai ir buvo nustatyti specialisto išvadoje, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kurioms esant būtų galima daryti išvadą, jog už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. (kaip nurodyta kaltinime) negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, kaip tai numato BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicija.

71. Vadovaujantis tuo, S. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

72. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, S. K. bausmės už BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus nusikaltimus, buvo paskirtos tinkamai, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus bausmei keliamus tikslus, yra proporcingos nuteistojo asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl jų keisti nėra pagrindo.

73. S. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinus, naikinama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje (t. y. 450 MGL dydžio bauda) ir 184 straipsnio 3 dalyje (t. y. 600 MGL dydžio bauda) padarymą, subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – t. y. 100 MGL dydžio baudą, ir S. K. skiriama galutinė subendrinta 700 MGL dydžio bauda.

74. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiuodamas paskirtą bausmę vadovavosi bausmių ir nuobaudų dydžiu, galiojusiu nusikalstamų veikų padarymo metu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ buvo 37,66 Eur. Visgi, nustatyta, kad apskaičiuodamas paskirtą galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 1 MGL prilygino 37,65 Eur, kadangi nurodė, kad 700 MGL dydžio bauda atitinka 26 355 Eur. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistojo teisinės padėties dėl to nesant skundo, ši nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

75. Apeliaciniame skunde apeliantai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas S. K. naudai.

76. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

77. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas iš dalies: panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteistojo nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Tačiau kita pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad po tokio nuosprendžio priėmimo toks asmuo nelaikytinas išteisintuoju, t. y. asmeniu, teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažintu iš viso nepadariusiu nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, o apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis nelaikytinas išteisinamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-489/2023). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nuteistajam S. K. priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugienio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda, bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį – S. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl S. K. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 184 straipsnio 3 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti S. K. galutinę subendrintą 700 MGL dydžio (26 355 Eur) baudą.

Pašalinti pripažintą įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybę, kad S. K. iš R. Ž. gautus 30 000 Eur panaudojo savo reikmėms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.