Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. išteisinamasis nuosprendis ir P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 45 MGL (5625Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Kingalis“ (įmonės kodas 148530080), registruotos Panevėžyje, Respublikos g. 45a–5, direktorius, atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir teisingą finansinę atskaitomybę, 2004–2005 metais aplaidžiai tvarkė UAB „Kingalis“ buhalterinę apskaitą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. IX–1914 pakeista redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gruodžio 30 d. iki 2007 m. birželio 21 d.) ( toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio reikalavimus, Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkto, 27 punkto ir 42 punkto reikalavimus: nebuvo surašomi parduotai produkcijai sunaudotų žaliavų ir remontui sunaudotų medžiagų nurašymo aktai; nebuvo registruojamos apskaitos registre medžiagų ir žaliavų gavimo bei sunaudojimo operacijos; nebuvo įsakymu patvirtintos inventorizacijos komisijos ir 2004–2005 metais nebuvo atliktos bendrovės ilgalaikio turto, žaliavų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų ir kito turto inventorizacijos; nebuvo atlikta iš užsakovų gauto ilgalaikio turto inventorizacija ir perdirbti gautų medžiagų inventorizacija; dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Kingalis“ 2004–2005 metų veiklos ir turto.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 d. išteisinamajame nuosprendyje nurodė, kad pagal 2008 m. sausio 23 d. specialisto išvadą UAB „Kingalis“ direktorius P. S. 2004-2005 m. tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą ir pagal pateiktus dokumentus galima nustatyti šios UAB veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą; kad kaltinamasis P. S. kategoriškai neigė, jog būdamas UAB „Kingalis“ direktorius ir atsakingas už šios bendrovės buhalterinę apskaitą, 2004 – 2005 metais aplaidžiai tvarkė UAB „Kingalis“ buhalterinę apskaitą, o byloje nesurinkta ir nėra galimybės surinkti neginčijamų įrodymų, paneigiančių šiuos kaltinamojo parodymus, todėl nėra pagrindo jais netikėti ir laikyti neteisingais; kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė ne tik UAB „Kingalis“ direktoriaus įsakymą dėl metinės 2005 m. ilgalaikio turto, medžiagų inventorizacijos atlikimo, inventorizacijos aprašus, 2004 – 2005 m. medžiagų sunaudojimo ir nurašymo aktus, kuriuose smulkiai aprašyta, kokios ir kiek medžiagų, žaliavų sunaudota gamyboje, kada ir pagal kokius dokumentus jos buvo pirktos, vienam gaminiui vidutiniškai sunaudotų medžiagų kiekių lenteles, bet ir dokumentus, patvirtinančius, kad šie duomenys gauti UAB „Kingalis“ 2007 m. sausio 22 d. firmai „United Computing Resources“ Kolumbijoje atlikus kompiuterio kietojo disko duomenų atkūrimo paslaugą, už kurią UAB „Kingalis“ sumokėjo 150 JAV dolerių.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 13 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad šioje byloje apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, o kai kurių iš viso nevertino ar iškraipė jų prasmę, dokumentų neišsaugojimo fakto tinkamai neįrodinėjo, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik P. S. teisinančiais duomenimis. Kolegija nurodė, kad pagal BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) esančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan., negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Teismas atmetė P. S. teiginius, kad žaliavų, atsargų ir medžiagų sunaudojimą patvirtinančius bei turto inventorizacijos apskaitos dokumentus jis surašydavo, tačiau dokumentai sudegė gaisro, kilusio 2006 m. gegužės 2 d. name Panevėžyje, Respublikos 45a, metu. Kolegija pažymėjo, kad iš teismui pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, jog P. S. nesiėmė kokių nors veiksmų kuo skubiau šiuos dokumentus atkurti, kaip įpareigoja 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 20 straipsnio nuostatos. Kolegija taip pat atmetė P. S. parodymus, kad žaliavų, atsargų ir medžiagų sunaudojimo bei turto, atsargų, piniginių lėšų ir skolų inventorizacijos aktus jis suvesdavo ir į J. G. naudojamą kompiuterį, kurio kietasis diskas dėl J. G. kaltės sugedo ir jame esantys duomenys buvo atkurti JAV, po ko jis atspausdino diske buvusius dokumentus ir pateikė juos teismui, o atkurtasis diskas vagystės iš jo buto metu pavogtas su kompiuteriu. Įvertinusi byloje ištirtų įrodymų visetą, kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio 2007 m. birželio 28 d. metu P. S. pateikti medžiagų sunaudojimo ir nurašymo aktai, turto ir medžiagų inventorizacijos dokumentai, kuriais remiantis 2008 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/4 konstatuota, jog galima nustatyti 2004-2005 metų UAB „Kingalis“ veiklą ir turtą, nebuvo pateikti 2006 m. liepos 19 d. išvadą Nr. 5-5/50 davusiam specialistui. Šie dokumentai nepateikti ne dėl to, jog išspausdinti dokumentai sudegė, o kompiuterinė laikmena su jais buvo sugadinta, o todėl, kad tokie dokumentai bendrovėje neegzistavo ir buvo surašyti vėliau, nei reikalauja įstatymas, todėl UAB „Kingalis“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, dėl to iš dalies negalima buvo nustatyti šios UAB 2004–2005 metų veiklos ir turto.

Kasaciniu skundu nuteistasis P. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad UAB „Kingalis“ buveinė buvo Panevėžyje, Respublikos g. 45a pirmame aukšte, kur buvo laikomi visi bendrovės buhalteriniai dokumentai. Jis pats surašydavo UAB „Kingalis“ sunaudotų žaliavų ir patalpų Panevėžyje, Respublikos g. 45a–5 remontui sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, inventorizacijų aktus, užbalansines sąskaitas. Bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo saugomi segtuvuose, o minėti aktai ir kiti besikartojantys dokumentai dar ir elektronine versija kompiuteryje, kuriuo dirbo bendrovės sekretorė J. G. 2005 m. rugpjūčio mėnesį bendrovė įsigijo naujas patalpas Panevėžyje, J. Janonio g. 3, į kurias po remonto dalimis pervežti dokumentai ir kompiuteris. 2006 m. gegužės 2 d. patalpose Respublikos g. 45a kilo gaisras ir sudegė didžioji dalis namo, o gesinant gaisrą sulieti ir sugadinti bendrovės dokumentai: nurašymo aktai, verslo planai, medžiagų ir produkcijos aprašymai bei pavyzdžiai, medžiagų ir žaliavų gavimo bei sunaudojimo operacijų apskaitos registrai. Bendrovės sekretorė J. G., dirbusi nuo 2005 m. spalio 6 d. iki 2006 m. vasario 1 d., į bendrovės kompiuterį ADM Sempron 2500 suvesdavo bendrovės dokumentų duomenis, t.y. gaunamų medžiagų PVM sąskaitas–faktūras, žiniaraščius, tačiau dirbo aplaidžiai, darė klaidas ir buvo atleista. Ji dažnai naudodavosi internetu ir, kompiuteryje nesant antivirusinės programos, į jį pateko virusai, sunaikinę visus duomenis. Kasatorius teigia, kad poėmio metu pateikė dokumentus laikomus segtuvuose įmonės patalpose J. Janonio g. 3, o kompiuterio kietąjį diską išsiuntė į Ameriką tam, kad būtų atkurti jame buvę duomenys, kuriuos jis pateikė teisiamajame posėdyje. Liudytojas G. B. patvirtino, kad kasatorius pats rašė sunaudotų žaliavų atsargų ir medžiagų nurašymo aktus, jie apie tai kalbėjosi, kasatorius net klausė, ar tinkama forma rašo aktus. Liudytoja J. G. patvirtino, kad vieną kartą ji skaičiavo gautų medžiagų likučius sandėlyje ir duomenis suvedė į kompiuterį.

Kasatorius nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie ištirti ir patikrinti teisiamąjame posėdyje. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Kasatoriaus manymu, Panevėžio apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir nėra pagrįstas neginčijamais jo kaltės įrodymais. Jame nagrinėjami gaisro padariniai ir vagystės iš kasatoriaus buto aplinkybės, nieko bendro neturintys su kasatoriui inkriminuotomis veikomis.

Kasatorius pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismo formuojamą praktiką baudžiamoji atsakomybė už veikas, numatytas BK 222 ir 223 straipsniuose, atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnių dispozicijose aprašytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 222 ir 223 straipsniuose bei administracinė atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 173¹ straipsnyje. Baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos pasekmės, negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nurodytos BK 222 ir 223 straipsniuose. ATPK 173¹ straipsnio 1 dalies dispozicija tokių pasekmių nereikalauja, administracinei atsakomybei kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto.

Kasatorius mano, kad Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegijai kilus abejonių, jog buhalterinius įmonės dokumentus jis surašė ne laiku, jo veika galėjo būti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas, o ne nusikaltimas. Kompetentingos įstaigos, t. y. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus specialisto 2008 m. sausio 23 d. išvadoje dėl UAB „Kingalis“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5–5/4 nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus buvo galima nustatyti šios UAB veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą 2004 –2005 metais. Kasatoriaus manymu, būtinų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kilti pasekmių, t.y. negalėjimo iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nėra, todėl apkaltinamasis nuosprendis yra naikintinas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 223 straipsnio taikymo

BK 223 straipsniu yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija, kurios tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius tokią apskaitą, pagal susiklosčiusią teismų praktiką traktuojama kaip blanketinė. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išsiaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais atitinkamais teisės šaltiniais. Nuorodos į juos motyvuojant teismų sprendimus dėl padarytų veikų kvalifikavimo yra būtinos. Šioje baudžiamojoje byloje nuo tokios praktikos nėra nukrypta, nes interpretuojant baudžiamąjį įstatymą ir vertinant inkriminuojamus faktus remiamasi Buhalterinės apskaitos įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu patvirtintomis Inventorizacijos taisyklėmis. Pavartotos BK 223 straipsnio 1 dalies tekste buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, išskyrus tam tikras išimtis, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Jo 16 straipsnis įpareigoja ūkinių operacijų duomenis registruoti apskaitos registruose; 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą; 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apskaitos registras yra, remiantis apskaitos dokumentais, parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.

BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas, pvz. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų vykdymas, pvz., kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas yra norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaip matyti iš bylos dokumentų, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 13 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad šioje byloje apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sprendimą priėmė iš esmės remdamasis tik P. S. teisinančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismui, atlikusiam byloje įrodymų tyrimą, buvo žinomi, įvertinti ir atmesti kaip neteisingi P. S. teiginiai, kad žaliavų, atsargų ir medžiagų sunaudojimą patvirtinančius bei turto inventorizacijos apskaitos dokumentus jis surašydavo, tačiau dokumentai sudegė gaisro, kilusio 2006 m. gegužės 2 d. name Panevėžyje, Respublikos 45a, metu; kad žaliavų, atsargų ir medžiagų sunaudojimo bei turto, atsargų, piniginių lėšų ir skolų inventorizacijos aktus jis suvesdavo ir į įmonės sekretorės J. G. naudojamą kompiuterį, kurio kietasis diskas dėl jos kaltės sugedo, o jame esantys duomenys vėliau buvo atkurti JAV, po ko jis atspausdino diske buvusius dokumentus ir pateikė juos teismui, tačiau atkurtasis diskas su duomenimis, buvęs kompiuteryje, iš jo buto pavogtas su kompiuteriu. Priešingai kasatoriaus, kartojančio savo požiūrį į bylai reikšmingus faktus, teiginiams, apeliacinės instancijos teismas dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo abejonių neturėjo ir neišsakė. Šio teismo priimtame nuosprendyje išvados yra motyvuotos, nurodant nustatytus jas pagrindžiančius faktinius bylos duomenis. Ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio 2007 m. birželio 28 d. metu P. S. pateikti medžiagų sunaudojimo ir nurašymo aktai, turto ir medžiagų inventorizacijos dokumentai, kuriais remiantis 2008 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/4 konstatuota, jog galima nustatyti 2004-2005 metų UAB „Kingalis“ veiklą ir turtą, nebuvo pateikti 2006 m. liepos 19 d. išvadą Nr. 5-5/50 davusiam specialistui ne dėl to, jog dokumentai sudegė bei kompiuterinė laikmena su jais buvo sugadinta, o todėl, kad šie dokumentai bendrovėje neegzistavo ir buvo surašyti vėliau, nei reikalauja įstatymas. Taigi UAB „Kingalis“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, pažeidžiant konkrečius nuosprendyje nurodytus teisės aktų reikalavimus, dėl to iš dalies negalima buvo nustatyti šios UAB 2004–2005 metų veiklos ir turto. Kasaciniame skunde minimo ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtyje nėra negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros požymio, todėl tokį požymį turinti veika negali būti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje šis padarytos veikos požymis yra konstatuotas, galimybės taikyti ATPK 173¹ straipsnį, kaip to prašo kasatorius, teisės požiūriu nėra.

Pagal tuos faktus, kuriuos byloje yra konstatavęs apeliacinės instancijos teismas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Apkaltinamasis nuosprendis pri­im­tas ir su­ra­šy­tas nepažeidžiant nei įstatymų, nei jų taikymo susiklosčiusios praktikos. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo jį naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. S. kasacinį skundą atmesti.