Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-04-29 · Civilinė byla Nr. e2-461-413/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-04-29Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-29
Bylos Nr.
e2-461-413/2024
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00355-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
I. S.
Advokatai
Erikas Rugienius, Akvilė Gargasaitė, Vidmantas Ravinis
Civilinė byla Nr. e2-461-413/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00355-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.2.7; 2.6.1.6.1; 2.6.1.6.2; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,dalyvaujant ieškovui S. K. ir jo atstovui advokatui Erikui Rugieniui,atsakovės atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,

trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. netiesioginį ieškinį atsakovei I. S., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dumesta“ ir ko, atsakovės pusėje – A. K., dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų esmė

1. Ieškovas S. K. (toliau – ieškovas, kreditorius) teismui pateiktu patikslintu netiesioginiu ieškiniu (DOK-27893) prašė priteisti trečiajam asmeniui BUAB „Dumesta“ ir ko (toliau – skolininkė, bendrovė) iš atsakovės I. S. (toliau – atsakovė, kreditorė, akcininkė) 13 500 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškovui iš atsakovės – bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas savo reikalavimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1657-638/2017, iškėlė trečiajam asmeniui UAB „Dumesta“ ir ko iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“. Ieškovas yra bendrovės kreditorius, kurio finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2018 m. gruodžio 19 d. teismo nutartimi (civilinės bylos numeris 2018 metais – Nr. eB2-2221-436/2018). Bendrovė, būdama nemoki, 2016 m. lapkričio 14 d. sumokėjo (grąžino) atsakovei I. T. (S.) ginčijamą 13 500 Eur skolą, taip pažeisdama ieškovo ir kitų skolininkės kreditorių turtinius interesus. Ieškovas kreipėsi į nemokumo administratorių prašydamas nedelsiant kreiptis į teismą dėl neteisėtai atsakovei išmokėtų pinigų grąžinimo, tačiau administratorius atsisakė kreiptis į teismą. Todėl ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių apgynimo su netiesioginiu ieškiniu.

2.2. Ieškovo nuomone, netiesioginiam ieškiniui reikšti egzistuoja visos CK 6.68 straipsnyje numatytos būtinosios tokio ieškinio sąlygos: pirma, ieškovas yra bendrovės kreditorius ir turi galiojančią, neabejotiną bei vykdytiną reikalavimo teisę į skolininkę, kuri nėra pasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais.; antra, skolininkė turi turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti (šiuo atveju nemokumo administratorius vengia įgyvendinti savo teises ir keiptis į teismą dėl atsakovei nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo); trečia, skolininkės turtinė teisė, kurios ji neįgyvendina, taip pat yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininkės skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę (šiuo atveju bendrovės direktorius A. K. pažeisdamas kitų bendrovės kreditorių interesus ir esant trečiajam asmeniui nemokiam, pervedė atsakovei 13 500 Eur); ketvirta, tokiu skolininkės neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus (ieškovo) interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises, jeigu skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis) (šiuo atveju bendrovei 2017 m. sausio 30 d. buvo iškelta bankroto byla, o bendrovės nemokumo administratoriaus atsisakymas kreiptis į teismą dėl atsakovei išmokėtos išmokos grąžinimo pažeidžia visų skolininkės kreditorių interesus).

2.3. Anot ieškovo, dėl nepagrįstai atsakovei sumokėtos (grąžintos) 13 500 Eur išmokos egzistuoja visos buvusio įmonės vadovo ir atsakovės, kaip vienintelės bendrovės akcininkės, civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose, kadangi įmonės direktorius A. K., pažeisdamas kitų kreditorių interesus sumokėjo atsakovei 13 500 Eur, o atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, nurodė tuometiniam įmonės direktoriui išmokėti jai ginčijamą pinigų sumą.

2.4. Be to, ieškovas prašo pinigų grąžinimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir actio Pauliana pagrindu, kadangi, ieškovo įsitikinimu, egzistuoja CK 6.66 straipsnyje nustatytų šio kreditoriaus teisių gynimo būdo sąlygų visuma: 1) ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į bendrovę; 2) ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo ir kitų kreditorių teises, kadangi išmokėjus atsakovei ginčijamą pinigų sumą kiti kreditoriai tokią galimybę prarado, nes atsakovei buvo sumokėtos piniginės lėšos dėl ko kreditoriams nebeliko realios galimybės patenkinti savo reikalavimų. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovų (kreditorių) teises; 3) nei bendrovė, nei skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) tiek bendrovė, tiek atsakovė buvo nesąžiningos, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises; 5) ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi apie nemokumo administratoriaus neveikimą (atsisakymą kreiptis į teismą dėl ginčijam sandorio panaikinimo) jam (ieškovui) tapo žinoma tik 2023 m. birželio 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Atsakovės nesąžiningumas yra nustatytas Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1646-273/2018), kurioje nurodyta, kas UAB „Dumesta“ ir ko akcininkė atsakovė I. S. (tuo metu V.) yra V. V. dukra, o nuginčytas neteisėtas ir netgi nesąžiningas sandoris buvo sudarytas su UAB „Vilkmeda“, kurios vadovas buvo A. M. ir kuris buvo ir yra V. V. draugas. Dėl to atsakovė veikė priešingiems UAB „Dumesta“ ir ko interesams, t. y. įvairiais būdais siekė naudos sau, o ne bendrovės kreditoriams.

Šalies argumentai

2.6. Ieškovas dar 2016 m. birželio 9 d. UAB „Dumesta“ ir ko prašė jam grąžinti 93 393,58 Eur, tačiau bendrovė skolos negrąžino. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2916-23/2016, priteisė jam UAB „Dumesta“ ir ko iš viso 97 211,04 Eur skolą su palūkanomis. Ši aplinkybė patirtina, kad I. S., kaip UAB „Dumesta“ ir ko akcininkė, nurodė tuometiniam direktoriui sumokėti jai skolą pažeidžiant kitų kreditorių interesus.

II. Atsakovės ir trečiųjų asmenų atsikirtimų į ieškinį esmė

3. Atsakovė I. S. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimai į ieškinį grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Atsakovei, kaip juridinio asmens dalyviui (akcininkei), galima taikyti civilinę atsakomybę, jeigu tam yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos), kaltė. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens vadovui išmokėjus (grąžinus) atsakovei dalį jos paskolintų bendrovei lėšų (13 500 Eur), atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir kreditoriams žalos nesukėlė. Priešingai, atsakovė skolino pinigus bendrovės apyvartinėms lėšoms papildyti net ir tuo metu, kuomet UAB „Dumesta“ ir ko nebuvo grąžinusi jai ankstesnių skolų, be to, pinigus skolino be palūkanų.

1.2. Atsakovė nebuvo BUAB „Dumesta“ ir ko valdymo organo narys ir nevykdė jokių valdymo organo nario funkcijų, todėl jos atsakomybė nei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį yra negalima. Kadangi ieškovas reiškia atsakovei reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas šį terminą praleido, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalies ir CK 1.131 straipsnio nuostatomis.

Šalies argumentai

1.3. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti ginčijamą pinigų grąžinimą negaliojančiu ir kitu (papildomu) teisiniu pagrindu, numatytu CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana pagrindu). Atsakovė nurodė, kad tokio ieškinio patenkinimui būtina nustatyti visas actio Pauliana sąlygas. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas. Anot atsakovės, ginčijamas 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimas nesukėlė bendrovės nemokumo ir nepažeidė kreditorių teisių, kadangi 2016m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė turėjo turto už 133 130 Eur, o savo kreditoriams buvo skolinga 130 846,59 Eur. Be to, ginčijamo mokėjimo metu bendrovės banko sąskaitoje buvo ne mažiau kaip 62 350 Eur, o ieškovei buvo išmokėta tik 13 500 Eur, tačiau visa įmonei paskolinta pinigų suma atsakovei nebuvo grąžinta. Skolininkė 2016 m. laikotarpiu taip pat atliko mokėjimus ir kitiems savo kreditoriams, t. y. Ž. K., UAB „Akvasanas“, UAB Elektrum Lietuva, UAB „Apsaugos komanda“, AB „Higėja“, UAB „Palink“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, AB Energijos skirstymo operatoriui, antstoliui už patį ieškovą. Ginčijamas mokėjimas yra bendrovės ir atsakovės paskolinių santykių dalis, paskolos sutarčių ieškovas neginčija, todėl nėra ir trečiosios actio Pauliana taikymo sąlygos. Atsakovei buvo grąžinta tik dalis paskolos, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad egzistuoja ketvirtoji ir penktoji actio Pauliana sąlyga.

1.4. Atsakovės nuomone, ieškovas šiuo atveju praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi apie ginčijamą 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimą žinojo nuo 2018 m. rugsėjo 19 d., kuomet jis, kaip trečiasis asmuo dalyvavo Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1646-278/2018 nagrinėjime. Tačiau patikslintą ieškinį su reikalavimu pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ieškovas padavė tik 2023 m. lapkričio 17 d. Pagal CK 1.128 straipsnį prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Todėl tai, kad netiesioginį ieškinį BUAB “Dumesta” ir ko vardu reiškia ne pats nemokumo administratorius, o ieškovas, tai nepakeičia ieškinio senaties skaičiavimo termino.

1.5. Trečiojo asmens BUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorė prašė priimti byloje sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad patikslinto ieškinio dalykas yra neaiškus, t. y. nėra aišku, ar ieškovas ginčija 2014 m. lapkričio 14 d. atliktą 13 500 Eur mokėjimą, ar prašo priteisti žalos atlyginimą. Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį ir CK 6.66 straipsnio 3 dalį tokio pobūdžio reikalavimams įstatymas nustato sutrumpintus trejų ir vienerių metų ieškinio senaties terminus, kuriuos nagrinėjamu atveju, trečiojo asmens nuomone, ieškovas praleido. Be to, nemokumo administratorius savo 2023 m. birželio 30 d. rašte ieškovui atsakė, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą ir perėmus iš jos buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, administratorius įvertino bendrovės sudarytus sandorius ir nenustatė pagrindų ginčyti ieškovo nurodytą sandorį dėl 13 500 Eur pavedimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „Dumesta“ ir ko iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“, nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 10 d.

5. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-1930-945/2018) patvirtintas ieškovo S. K. 86 390,04 Eur kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 5 d.

6. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-1683-638/2019) BUAB „Dumesta“ ir ko bankrotas pripažintas tyčiniu.

7. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2008 m. vasario 7 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. UAB „Dumesta“ ir ko vadovas buvo S. K. (ieškovas), o nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2017 m. sausio 30 d.) įmonei vadovavo A. K.. Be to, ieškovas nuo bendrovės įregistravimo Juridinių asmenų registre momento (2004 m. gegužės 24 d.) iki 2014 m. birželio 17 d. taip pat buvo vienintelis bendrovės akcininkas, o nuo 2014 m. birželio 13 d. vienintele skolininkės akcininke buvo atsakovė I. V. (T., dabar S.).

8. S. K. (ieškovas) ir I. T. (atsakovė) 2016 m. liepos 10 d. sudarė Sutartį dėl skolos apmokėjimo ir būsimų akcijų perleidimo. Sutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Dumesta“ ir ko skolinga I. T. 43 000 Eur pagal 2014 m. birželio 16 d. sutartį, 2016 m. birželio 1 d. paskolos sutartį Nr. 1 ir 2016 m. birželio 20 d. sutartį, S. K. sutinka už bendrovę sumokėti I. T. 37 200 Eur iki 2016 m. rugsėjo 6 d., tokiu būdu bus dengiamas bendrovės įsipareigojimas I. T.. I. T. sutiko priimti prievolės įvykdymą iš S. K., kadangi jis ketino iš akcininkės visas 100 proc. bendrovės akcijų. Šis terminas šalių 2016 m. rugsėjo 5 d. susitarimu buvo pratęstas iki 2016 m. spalio 6 d., tačiau minėtas susitarimas nebuvo įgyvendintas.

9. UAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama direktoriaus A. K., ir atsakovė 2016 m. gegužės 31 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią I. T. paskolino bendrovei 24 150 Eur be palūkanų bendrovės apyvartinėms lėšoms, o bendrovė įsipareigojo grąžinti skolą iki 2016 m. birželio 30 d. Atsakovės 2016 m. birželio 1 d. mokėjimo paskirtyje nurodyta – akcininko paskola.

10. UAB „Dumesta“ ir ko ir atsakovė 2016 m. birželio 20 d. pasirašė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė paskolino bendrovei dar 10 000 Eur be palūkanų įmonės apyvartinėms lėšoms, kurią įmonė grąžinti iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Atsakovės 2016 m. birželio 20 d. mokėjimo paskirtyje nurodyta – akcininko paskola.

11. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Dumesta“ ir ko 2016 m. lapkričio 14 d. I. T. pervedė (grąžino) 13 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – paskolos grąžinimas.

12. Ieškovas, atstovaujamas advokato, 2023 m. birželio 28 d. kreipėsi į BUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorių su prašymu, kuriame, be kita ko, prašė kreiptis į teismą dėl atsakovei išmokėtos 13 500 Eur sumos grąžinimo, nurodydamas, kad pinigai jai išmokėti be aiškaus pagrindo ir įmonei esant nemokiai.

13. BUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorė ieškovui atsakė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą ir susipažinus administratorei su perimtais bendrovės buhalteriniais dokumentais, ji nustatė, jog nėra pagrindo ginčyti nurodomą 13 500 Eur pervedimą I. T. (S.).

14. Ieškovo nuomone, ginčijamas 13 500 Eur pinigų sumos pervedimas (mokėjimo pavedimas) pažeidžia ieškovo ir kitų skolininkės kreditorių turtinius interesus, nemokumo administratorius tinkamai neįgyvendina savo pareigos ginti visų bendrovės kreditorių interesus, todėl ieškovas priverstas kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu ir prašyti priteisti skolininkei (bendrovei) iš atsakovės neteisėtai išmokėtas lėšas (13 500 Eur).

Dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliu – CK) 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.

16. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 28 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022; kt.).

18. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina (dėl to ginčo byloje nėra), kad ieškovas yra bendrovės kreditorius, jo finansinio reikalavimo dydis patvirtintas trečiojo asmens bankroto byloje, todėl laikytina, kad ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į savo skolininką, o tai reiškia, kad egzistuoja pirmoji netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga.

19. Ginčas šiuo atveju kyla dėl antrosios ir trečiosios netiesioginio ieškinio taikymo sąlygų, t. y. (i) ar bankrutuojanti įmonė (trečiasis asmuo) turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti; (ii) ar ši jos teisė, kurios ji neįgyvendina, yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. ar ieškovo skolininko (trečiojo asmens) skolininkas (atsakovė) turi pareigą vykdyti savo prievolę dėl 13 500 Eur sumos grąžinimo.

20. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko, kurio vardu kreditorius reiškia ieškinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas; skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).

21. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė (akcininkė) buvo ir dabar yra bendrovės kreditorė, nes yra ne kartą suteikusi skolininkei beprocentines paskolas įmonės finansinei padėčiai stabilizuoti ir ši aplinkybė ieškovui buvo gerai žinoma. Kaip buvo minėta, iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė liko skolinga atsakovei 34 600,69 Eur ir šią aplinkybę patvirtina Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintas atsakovės finansinis reikalavimas BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje.

22. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas ir reikalauja įstatyminės netiesioginio ieškinio sąlygos, atsakovė nėra bendrovės (skolininkės) skolininkė ir neturi pareigos grąžinti bendrovei 13 500 Eur, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta antroji ir trečioji netiesioginio ieškinio taikymo sąlygos.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas, kai juo tik siekiama sukurti skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, kuri dar neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas būtent ir siekia sukurti bendrovės turtinę teisę į atsakovę, tačiau netiesioginio ieškinio pagrindu ginčyti minėtą pervedimą ieškovas negali.

Žemesnės instancijos teismas

25. Kita vertus, nors ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį, tačiau savo reikalavimus jis grindžia ir actio Pauliana institutu.

Dėl actio Pauliana taikymo

26. Pažymėtina, kad actio Pauliano ieškinys ir netiesioginis ieškinys yra savarankiški kreditorių teisių gynimo būdai, kurie kiekvienas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį ir taikymo sritį. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi actio Pauliana naudojamas tada, kai siekiama nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, dėl kurių sumažėjo kreditoriaus galimybė sulaukti reikalavimo patenkinimo iš skolininko. Tuo tarpu netiesioginis ieškinys naudojamas tada, kai skolininkas neįgyvendina savo reikalavimo teisės į savo skolininkus (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir tuo nepagerina savo mokumo, todėl vietoje skolininko tokį reikalavimą gali pareikšti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę turintis kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012).

27. Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 16 punktas).

28. Taigi vien tai, kad ieškovas ginčija pinigų pervedimo faktą pareikšdamas netiesioginį ieškinį, nekeičia ieškinio esmės, kadangi byloje pareikštu ieškiniu siekiama apginti kitų kreditorių interesus ginčijant sandorį, kuriuo prioritetas atsiskaitant suteiktas vienam kreditoriui, todėl teismas privalo tai įvertinti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007).

29. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovas nereiškia reikalavimo dėl 2016 m. lapkričio 14 d. 13 500 Eur mokėjimo (skolos grąžinimo) sandorio pripažinimo negaliojančiu, o prašo tiesiog priteisti bendrovei iš atsakovės 13 500 Eur. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl minėto pinigų pervedimo sandorio pripažinimo negaliojančiu būtų suformuluotas tinkamai, pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiojo asmens BUAB „Dumesta“ ir ko atstovė teigia, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi apie ginčijamą pinigų pervedimą (mokėjimą) jis žinojo arba turėjo sužinoti 2018 m. rugsėjo 19 d. Minėti argumentai grindžiami tuo, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1646-278/2018 pagal ieškovės BUAB „Dumesta“ ir ko ieškinį atsakovei UAB „Vilkmeda“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kurioje trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo S. K. ir kuris 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Su ieškiniu buvo pateiktas UAB „Dumesta“ ir ko banko sąskaitos išrašas, kuriame atsispindėjo ir ginčijamas 13 500 Eur mokėjimo pavedimas atsakovei I. T..

31. Taigi, nors ieškovas įrodinėjo, kad apie ginčijamą mokėjimo pavedimą jis sužinojo tik 2023 m. birželio 30 d., t. y. tuo metu, kai gavo atsakymą iš bankroto administratoriaus atsakymą į ieškovo inicijuotą 13 500 Eur išieškojimą iš atsakovės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ilgą laiką buvo bendrovės vadovu ir jam buvo žinomos aplinkybės, susijusios su įmonės finansinių operacijų atlikimo tvarka, įmonės ir asmeniški ieškovo susitarimai su atsakove dėl akcijų išpirkimo, teismas pritaria atsakovės ir trečiojo asmens argumentams, kad apie ginčijamą 2016 m. lapkričio 14 d. pinigų pervedimą ieškovas žinojo (galėjo žinoti) nuo 2018 m. rugsėjo 19 d., kai jis pateikė teismui minėtą atsiliepimą į ieškinį. Todėl laikytina, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti 2016 m. lapkričio 14 d. pavedimą, kas leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju yra nustatyta sąlyga, kuri neleidžia taikyti actio Pauliana instituto.

32. Kita sąlyga – kreditoriaus teisių pažeidimas. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Pasisakydamas dėl minėtos actio Pauliana sąlygos (sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises), kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).

33. Iš 2017 m. sausio 30 d. nutarties (civilinė byla Nr. eB2-1657-638/2017), kuria bendrovei iškelta bankroto byla, matyti, kad 2016 metais bendrovės turtas sudarė 133 130 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 137 483 Eur. Iš teismui pateikto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. kreditoriams turi 130 846,59 Eur įsiskolinimų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovės skola sudaro 7,53 Eur, įmonėje yra apdrausti 6 asmenys.

34. Taigi, kaip nurodyta nutarties 33 punkte, bendrovės finansiniai rodikliai leidžia daryti išvadą, kad ginčijamo sandorio metu bendrovė faktiškai buvo nemoki, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įmonė savo veiklos nebuvo nutraukusi, joje dirbo šeši darbuotojai, be atsakovės, skolininkė atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais (Ž. K., UAB „Akvasanas“, UAB Elektrum Lietuva, UAB „Apsaugos komanda“, AB „Higėja“, UAB „Palink“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, AB Energijos skirstymo operatoriui, antstoliu). Tai reiškia, kad ginčijamas sandoris, kuomet su atsakove buvo atsiskaityta tik iš dalies pagal jos suteiktas bendrovei paskolas, ir kartu buvo atsiskaitinėjama ir su kitais įmonės kreditoriais, šiuo atveju gali būti pateisinamas, kadangi bendrovė tęsė veiklą ir bandė atsiskaityti su jos kreditoriais, aiškiai neproteguodama atsakovės ir netaikydama jai išskirtinių (neprotingų) atsiskaitymo sąlygų. Be to, sutiktina su atsakovės atstovo argumentais, kad atsiskaičius iš dalies su atsakove, įmonės sąskaitoje buvo lėšų ir ji toliau atsiskaitinėjo už prekes bei mokėjo einamuosius mokėjimus kitiems kreditoriams, kurių teisėtumo ieškovas neginčija (AB Šiaulių bankas išrašas apie bendrovės mokėjimus už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.).Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo formalus paaiškinimas, kad išmokėjus atsakovei dalį įmonės skolos, kiti kreditoriai dėl to prarado galimybę gauti savo turtinių interesų patenkinimą prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir yra nepagrįstas. Tai reiškia, kad ieškovas neįrodė ir kitos actio Pauliana taikymo sąlygos – kreditoriaus teisių pažeidimo.

35. Kita CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta actio Pauliana taikymo sąlyga yra skolininko (bendrovės) ir trečiojo asmens (atsakovės) nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: (i) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; (ii) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Tai reiškia, kad taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko (trečiojo asmens), tiek trečiojo asmens (atsakovės) nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

36. Teismui nustačius, kad 2016 m. lapkričio 14 d. ginčijamas pavedimas nepažeidė trečiojo asmens BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių interesų, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad bendrovė buvo nesąžininga. Visų pirma, atsakovės suteiktos UAB „Dumesta“ ir ko 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. birželio 20 d. paskolos sutartys buvo terminuotos, kuriomis įmonė buvo įsipareigojusi grąžinti atsakovės suteiktą 34 150 Eur beprocentinę paskolą atitinkamai iki 2016 m. birželio 30 d. ir iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau dalį ginčijamos paskolos – 13 500 Eur, grąžino tik 2016 m. lapkričio 14 d. Antra, ieškovas neįrodė, kad atsakovės veiksmai šiuo atveju buvo nesąžiningi, kadangi į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų kažkaip įtakojusi bendrovę (jos vadovą) grąžinti jai paskolą ar atlikusi su tuo susijusius kitus neteisėtus veiksmus.

37. Šios nutarties 9, 10, 326 punktuose aptartos aplinkybės dėl paskolų suteikimo ir jos grąžinimo terminų leidžia daryti išvadą, kad bendrovė privalėjo grąžinti atsakovei paskolą sutartyse nustatytas terminais, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir kita actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininkės neprivalėjimas sudaryti ginčijamą sandorį.

38. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad taikyti CK 6.66 straipsnyje nustatytą ieškovo teisių gynimo būdą nėra teisinio pagrindo, kadangi nebuvo nustatytos visos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

39. Ieškovas patikslintame ieškinyje, be kita ko, fragmentiškai nurodė, kad įmonės kreditorių teises galimai pažeidė ir tuometinis UAB „Dumesta“ ir ko direktorius A. K., kuris teismo iniciatyva buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, išmokėdamas atsakovei 13 500 Eur, toliau teigdamas, kad atsakovei turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė kaip bendrovės akcininkei.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei, kaip juridinio asmens dalyviui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, reikalinga nustatyti visas jos civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas (neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį tarp atliktų neteisėtų veiksmų bei kilusių pasekmių bei žalos dydį). Nesant bent vienos iš sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje iš viso neįrodinėjo nei atsakovės, nei trečiojo asmens A. K. civilinės atsakomybės sąlygų, formaliai teigdamas, kad minėtų asmenų veiksmai buvo nesąžiningi.

42. Atsakovė šiuo pagrindu (dėl žalos atlyginimo) reiškiamam reikalavimui prašo taikyti senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

43. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

44. Teismas šio sprendimo 30–31 punktuose konstatavo, kad ieškovui apie 13 500 Eur sumos išmokėjimą buvo/turėjo būti žinoma 2018 m. rugsėjo 19 d. Į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 1 d. Tai reiškia, kad ir reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą trijų metų ieškinio senaties terminą, todėl ir šiuo atveju yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Kadangi ir patikslintu ieškiniu ieškovas tinkamai nesuformulavo teisinio savo ieškinio pagrindo bei dalyko, teismas sprendžia plačiau pasisakyti dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

45. Minėta, kad atsakovė nuo 2014 m. birželio 13 d. buvo vienintelė UAB „Dumesta“ ir ko akcininkė, o trečiasis asmuo A. K. – įmonės vadovas. Nagrinėjamu atveju ieškinyje nors ir užsimenama apie galimai nesąžiningus trečiojo asmens A. K. veiksmus, tačiau šiam asmeniui ieškovas jokių materialinių reikalavimų nei pradiniu ieškiniu, nei patikslintu ieškiniu nepareiškė.

46. CK 2.50 straipsnio, reglamentuojančio juridinių asmenų atsakomybę pagal savo prievoles, 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

47. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taigi, bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas atsako subsidiariai bendrovės kreditoriams tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020 30 punktą; 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

48. Ieškovas teigė, kad atsakovė (bendrovės vienintelė akcininkė) įtakojo tuometinį bendrovės vadovą A. K., jog šis, esant įmonei jau nemokiai, iš bendrovės lėšų pervestų akcininkei dalį skolos, taip suteikdamas jai pirmumo teisę iš dalies atsiskaityti su vienu iš įmonės kreditorių.

49. Kaip jau buvo minėta, nei bendrovės, nei atsakovės nesąžiningi veiksmai dėl ginčijamos pinigų sumos grąžinimo nebuvo nustatyti ir ieškovas šių aplinkybių leistiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė.

50. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas nepareiškė jokių materialinių ir tuometiniam UAB „Dumesta“ ir ko vadovui A. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2023 m. spalio 30 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu, ieškovo atstovas advokatas prašė teismo suteikti galimybę patikslinti ieškinį, kadangi norėjo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti buvusį įmonės vadovą A. K.. Teismas tokią galimybę ieškovui suteikė, tačiau 2023 m. lapkričio 15 d. pateiktame patikslintame ieškinyje A. K. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą nei trečiuoju asmeniu, nei atsakovu, todėl teismas savo iniciatyva 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje A. K.. Vėliau ieškovas ieškinio netikslino ir prašė spręsti ginčą pagal pareikštus reikalavimus.

51. Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-403/2022).

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

53. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateikė teisines išvadas ieškovo pasirinktų teisių gynimo ribose, tačiau teismas negali už ieškovą suformuluoti ieškinio reikalavimų ir pasisakyti dėl aplinkybių bei reikalavimų, kurie byloje nebuvo suformuluoti trečiojo asmens A. K. atžvilgiu. Todėl plačiau dėl šio asmens atsakomybės teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog yra teisinis pagrindas trečiajam asmeniui BUAB „Dumesta“ ir ko priteisti iš atsakovės I. S. 13 500 Eur sumą, dėl to ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Teismui nusprendus ieškinį atmesti, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

56. Trečiasis asmuo BUAB „Dumesta“ ir ko byloje buvo patraukta ieškovo pusėje ir prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, todėl jos patirtos išlaidos (2 380 Eur atstovavimo išlaidos) iš ieškovo nepriteistinos (CPK 47straipsnio 2 dalis).

57. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

58. Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.2, 8.16, 8.19, 9 punktais, teismas sprendžia, kad atsakovės I. S. patirtos atstovavimo išlaidos teisme neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, kadangi pagal Rekomendacijas vien už atsiliepimo į ieškinį 2023 m. rugpjūčio mėnesį parengimą maksimali priteistina suma yra 4 898,75 Eur (1 959,50 Eur bruto × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.). Todėl atsakovei I. S. iš ieškovo S. K. priteistinos patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos siekia 30,43 Eur, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą netiesioginį ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovo iš ieškovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 30,43 Eur (trisdešimt eurų 43 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas