- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-416-407/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00355-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Čėsnienė, Aldona Tilindienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- I. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei I. V. (S.) dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Dumesta“ ir ko, A. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovės I. V. (S.) (toliau – ir atsakovė) 13 500 Eur ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dumesta“ ir ko (toliau – ir bendrovė).
2. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1657-638/2017 iškelta trečiajam asmeniui UAB „Dumesta“ ir ko bankroto byla. Ieškovas yra bendrovės kreditorius, kurio finansinis reikalavimas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Ieškovo teigimu, bendrovė, būdama nemoki, 2016 m. lapkričio 14 d. sumokėjo (grąžino) atsakovei 13 500 Eur skolą ir taip pažeidė ieškovo ir kitų bendrovės kreditorių interesus. Ieškovas kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydamas nedelsiant kreiptis į teismą dėl neteisėtai atsakovei išmokėtų pinigų grąžinimo, tačiau administratorė atsisakė kreiptis į teismą.
3. Ieškovo nuomone, netiesioginiam ieškiniui pareikšti egzistuoja visos sąlygos: pirma, ieškovas yra bendrovės kreditorius ir turi galiojančią, neabejotiną bei vykdytiną reikalavimo teisę į skolininkę; antra, skolininkė turi turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. nemokumo administratorė vengia įgyvendinti savo teises ir keiptis į teismą dėl atsakovei nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo; trečia, skolininkės turtinė teisė, kurios ji neįgyvendina, yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina; ketvirta, skolininkės neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami ieškovo interesai, t. y. bendrovei 2017 m. sausio 30 d. buvo iškelta bankroto byla, o bendrovės nemokumo administratorės atsisakymas kreiptis į teismą dėl atsakovei išmokėtos išmokos grąžinimo pažeidžia visų skolininkės kreditorių interesus.
4. Ieškovas pažymėjo, kad piniginių lėšų mokėjimo sandoris pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kadangi egzistuoja šio kreditoriaus teisių gynimo būdo sąlygų visuma: 1) ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į bendrovę; 2) ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo ir kitų kreditorių teises, kadangi išmokėjus atsakovei ginčijamą pinigų sumą kiti kreditoriai neteko realios galimybės patenkinti savo reikalavimų; 3) nei bendrovė, nei skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) tiek bendrovė, tiek atsakovė buvo nesąžiningos, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises; 5) ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi apie nemokumo administratorės neveikimą (atsisakymą kreiptis į teismą dėl ginčijam sandorio panaikinimo) ieškovui tapo žinoma tik 2023 m. birželio 30 d.
Atsiliepimas
5. Atsakovė I. V. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad trečiojo asmens vadovui išmokėjus (grąžinus) atsakovei dalį jos paskolintų bendrovei lėšų (13 500 Eur), atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko ir kreditoriams žalos nepadarė. Priešingai, atsakovė skolino pinigines lėšas bendrovės apyvartinėms lėšoms papildyti. Atsakovės teigimu, ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui actio Pauliana pagrindu pareikšti. Be to, ieškovas neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. mokėjimo metu bendrovės banko sąskaitoje buvo ne mažiau kaip 62 350 Eur, o atsakovei buvo išmokėta tik 13 500 Eur, bendrovė 2016 metais atliko mokėjimus kitiems savo kreditoriams.
6. Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į ieškinį prašė dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad patikslinto ieškinio dalykas yra neaiškus, t. y. nėra aišku, ar ieškovas ginčija 2014 m. lapkričio 14 d. atliktą 13 500 Eur mokėjimą, ar prašo priteisti žalos atlyginimą. Be to, nemokumo administratorė 2023 m. birželio 30 d. rašte ieškovui atsakė, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą ir perėmus iš jos buhalterinės apskaitos dokumentus, nenustatytas pagrindas ginčyti sandorį dėl 13 500 Eur mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra bendrovės kreditorius, jo finansinis reikalavimas patvirtintas trečiojo asmens bankroto byloje, todėl vertino, jog ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į savo skolininkę, t. y. egzistuoja pirmoji netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga.
9. Teismas, nustatęs, kad atsakovė yra bendrovės kreditorė, ji yra suteikusi bendrovei paskolas finansinei padėčiai stabilizuoti, bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo liko skolinga atsakovei 34 600,69 Eur, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintas atsakovės finansinis reikalavimas BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje, darė išvadą, jog atsakovė nėra bendrovės skolininkė ir neturi pareigos grąžinti bendrovei 13 500 Eur, todėl neegzistuoja antroji ir trečioji netiesioginio ieškinio taikymo sąlygos, t. y. bendrovė neturi neabejotinos ir galiojančios turtinės teisės, kurios neįgyvendina.
10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad apie ginčijamą 2016 m. lapkričio 14 d. pinigų pervedimą ieškovas žinojo (galėjo žinoti) nuo 2018 m. rugsėjo 19 d., kuomet Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1646-278/2018 pagal ieškovės BUAB „Dumesta“ ir ko ieškinį atsakovei UAB „Vilkmeda“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovas dalyvavo trečiojo asmens statusu ir 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kadangi kartu su ieškiniu į bylą buvo pateiktas UAB „Dumesta“ ir ko banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti 13 500 Eur mokėjimo pavedimas atsakovei. Teismas darė išvadą, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
11. Teismo vertinimu, nors bendrovės finansiniai duomenys patvirtina, kad ji 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimo atlikimo metu buvo nemoki, tačiau minėto mokėjimo atlikimo metu bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, todėl ieškovo formali pozicija, kad sumokėjus atsakovei dalį skolos, kiti kreditoriai prarado galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą, yra nepagrįsta. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimas pažeidė bendrovės kreditorių interesus, t. y. neegzistuoja viena iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų.
12. Teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo spręsti, jog bendrovė buvo nesąžininga, kadangi UAB „Dumesta“ ir ko buvo įsipareigojusi grąžinti atsakovei 34 150 Eur paskolą iki 2016 m. birželio 30 d. ir iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau dalį paskolos – 13 500 Eur, grąžino tik 2016 m. lapkričio 14 d., be to, ieškovas neįrodė, jog atsakovė buvo nesąžininga, kadangi nėra pateikti įrodymai, kad atsakovė būtų dariusi įtaką bendrovei (jos vadovui) dėl paskolos grąžinimo jai.
13. Teismo vertinimu, bendrovė privalėjo grąžinti atsakovei paskolą sutartyse nustatytas terminais, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad nenustatyta actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininkės neprivalėjimas sudaryti ginčijamą sandorį.
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų taikyti actio Pauliana institutą.
15. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškinyje neįrodinėjo nei atsakovės, nei trečiojo asmens A. K. civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas akcentavo, kad nors ieškinyje užsimenama apie galimai nesąžiningus trečiojo asmens A. K. veiksmus, tačiau šiam asmeniui ieškovas reikalavimų ieškinyje nepareiškė. Teismo sprendime pažymėta, kad teismas negali už ieškovą suformuluoti ieškinio reikalavimo trečiajam asmeniui A. K., todėl plačiau dėl šio asmens atsakomybės teismas nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovas S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės I. V. 13 500 Eur ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto UAB „Dumesta“ ir ko. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai eliminavo bendrovės reikalavimo teisę atsakovei ir nusprendė, kad nėra antrosios ir trečiosios netiesioginio ieškinio sąlygos, nors bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei, kaip kreditorei, buvo sumokėti 13 500 Eur, pažeidžiant kreditorių interesus .
16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas nebuvo bendrovės vadovu tuo metu, kai bendrovė atliko mokėjimą atsakovei.
16.3. 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimas atsakovei pažeidė bendrovės kreditorių interesus, nes mokėjimo atlikimo metu UAB „Dumesta“ ir ko buvo nemoki, todėl kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie ieškovo, kaip bendrovės kreditoriaus interesų pažeidimą, kadangi atsakovė nurodė bendrovės vadovui atlikti mokėjimą jai, nors Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2916-230/2016 ieškovui iš UAB „Dumesta“ ir ko buvo priteista 97 211,04 Eur skola.
16.4. Pirmosios instancijos teismas vertino UAB „Dumesta“ ir ko buvusio direktoriaus A. K. atsakomybės ribas, tačiau ieškovas ieškinyje to neprašė.
Atsiliepimas
17. Atsakovė I. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo bylą ir nurodė argumentus dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo.
17.2. Ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl UAB „Dumesta“ ir ko buvusio direktoriaus A. K. veiksmų ir atsakomybės, nurodant, kad šis asmuo pervesdamas pinigines lėšas atsakovei pažeidė bendrovės kreditorių interesus.
17.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė nėra bendrovės skolininkė, priešingai, UAB „Dumesta“ ir ko yra atsakovės skolininkė, o atsakovė yra bendrovės kreditorė.
17.4. UAB „Dumesta“ ir ko trūkstant apyvartinių lėšų atsakovė, kaip akcininkė, paskolino bendrovei pinigines lėšas. Atsakovė neatliko nesąžiningų veiksmų.
17.5. Laikotarpiu, kuomet bendrovė atliko mokėjimą atsakovei, UAB „Dumesta“ ir ko vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.
17.6. Apeliaciniame skunde neginčijama aplinkybė, kad ieškovas apie bendrovės 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimą atsakovei sužinojo 2018 m. rugsėjo 19 d., kuomet Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1646-278/2018 pagal ieškovės BUAB „Dumesta“ ir ko ieškinį atsakovei UAB „Vilkmeda“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovas dalyvavo trečiojo asmens statusu ir 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Dumesta“ ir ko bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Tytus“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 10 d.
20. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi UAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje patvirtintas ieškovo S. K. 86 390,04 Eur finansinis reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nustatyta, kad nuo 2008 m. vasario 7 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. UAB „Dumesta“ ir ko vadovo pareigas ėjo ieškovas S. K., nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2017 m. sausio 30 d.) bendrovės vadovo pareigas ėjo trečiasis asmuo A. K. Nuo 2014 m. birželio 13 d. bendrovės vienintelė akcininkė – atsakovė I. V.
22. Ieškovas S. K. ir atsakovė I. V. 2016 m. liepos 10 d. sudarė sutartį dėl skolos apmokėjimo ir būsimų akcijų perleidimo. Sutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Dumesta“ ir ko skolinga atsakovei 43 000 Eur pagal 2014 m. birželio 16 d. sutartį, 2016 m. birželio 1 d. paskolos sutartį Nr. 1 ir 2016 m. birželio 20 d. sutartį, ieškovas sutinka už bendrovę sumokėti atsakovei 37 200 Eur iki 2016 m. rugsėjo 6 d., o atsakovė sutiko priimti prievolės įvykdymą iš S. K., kadangi jis ketino iš akcininkės įsigyti 100 procentų bendrovės akcijų. Šis terminas šalių 2016 m. rugsėjo 5 d. susitarimu buvo pratęstas iki 2016 m. spalio 6 d., tačiau minėtas susitarimas nebuvo įgyvendintas.
23. UAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama direktoriaus A. K., ir atsakovė 2016 m. gegužės 31 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią I. V. paskolino bendrovei 24 150 Eur be palūkanų bendrovės apyvartinėms lėšoms, o bendrovė įsipareigojo grąžinti skolą iki 2016 m. birželio 30 d. Atsakovės 2016 m. birželio 1 d. atlikto mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta „akcininko paskola“.
24. UAB „Dumesta“ ir ko bei atsakovė 2016 m. birželio 20 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė paskolino bendrovei 10 000 Eur be palūkanų įmonės apyvartinėms lėšoms, skolą bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Atsakovės 2016 m. birželio 20 d. atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta „akcininko paskola“.
25. Į bylą pateiktas bendrovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Dumesta“ ir ko 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovei I. V. pervedė 13 500 Eur, mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta „paskolos grąžinimas“.
26. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2916-230/2016 ieškovui S. K. iš atsakovės UAB „Dumesta“ ir ko priteista 94 545,52 Eur skola, 2 665,52 Eur palūkanos ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (97 211,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. Ieškovas 2023 m. birželio 28 d. kreipėsi į likviduojamos dėl bankroto UAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorę, prašydamas kreiptis į teismą dėl atsakovei išmokėtų 13 500 Eur grąžinimo, nurodydamas, kad pinigai atsakovei išmokėti be pagrindo ir bendrovei esant nemokiai.
28. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorė 2023 m. birželio 30 d. atsakyme ieškovui nurodė, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą ir susipažinus su buhalteriniais dokumentais, nustatyta, jog nėra pagrindo ginčyti nurodomą 13 500 Eur pervedimą atsakovei.
Dėl netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygų
29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai eliminavo bendrovės reikalavimo teisę atsakovei ir nusprendė, jog nenustatytos antroji ir trečioji netiesioginio ieškinio sąlygos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrovė atsakovei sumokėjo 13 500 Eur ir taip pažeidė UAB „Dumesta“ ir ko kreditorių teisėtus interesus.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (CK 6.68 straipsnio 2 dalis).
31. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022).
32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 28 punktas, 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022 21 punktas).
33. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas S. K. yra UAB „Dumesta“ ir ko kreditorius, jo finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, nusprendė, jog egzistuoja pirmoji – kreditorius (ieškovas) turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę – sąlyga pareikšti netiesioginį ieškinį. Ginčas kilo dėl antrosios ir trečiosios sąlygų, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad skolininkė UAB „Dumesta“ ir ko neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės į atsakovę, kurią pareikštu netiesioginiu ieškiniu siekia įgyvendinti ieškovas.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kreditorius turi vykdytiną reikalavimo teisę į skolininkę (UAB „Dumesta“ ir ko), tačiau netiesioginiam ieškiniui pareikšti turi egzistuoti visos tokiam ieškiniui pareikšti įstatymo nustatytos būtinosios sąlygos, be kita ko, neabejotina, galiojanti ir vykdytina skolininkės UAB „Dumesta“ ir ko turtinė teisė į atsakovę I. V., kurios ji neįgyvendino ar atsisakė įgyvendinti, taip pat iš šios turtinės teisės kylanti atsakovės pareiga vykdyti prievolę UAB „Dumesta“ ir ko. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, pareikštu ieškiniu ginčydamas UAB „Dumesta“ ir ko 2016 m. lapkričio 14 d. atliktą atsakovei I. V. 13 500 Eur mokėjimą, siekia sukurti UAB „Dumesta“ ir ko (skolininkės) reikalavimo teisę į atsakovę, nes UAB „Dumesta“ ir ko neturi vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę, kurios neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintas atsakovės 34 600,69 Eur finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto UAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje. Taigi, atsakovė yra UAB „Dumesta“ ir ko kreditorė. Taip pat nustatyta, kad UAB „Dumesta“ ir ko bei atsakovė 2016 m. gegužės 31 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė I. V. paskolino bendrovei 24 150 Eur, o UAB „Dumesta“ ir ko bei atsakovė 2016 m. birželio 20 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė paskolino bendrovei 10 000 Eur. Taigi, atsakovė buvo bendrovės kreditorė, turinti 34 150 Eur reikalavimo teisę bendrovei pagal sudarytas paskolos sutartis. Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovė 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovei I. V. pervedė 13 500 Eur, mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad neegzistuoja visos būtinos CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygos, t. y. ieškovas neįrodė, jog jo skolininkė UAB „Dumesta“ ir ko turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę I. V. Priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, suteikusi bendrovei paskolas pagal sutartis, įgijo reikalavimo teisę į UAB „Dumesta“ ir ko minėtas paskalos grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrovė, vykdydama pareigą grąžinti suteiktą paskolą, pagrįstai 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu pervedė (grąžino) atsakovei suteiktos paskolos dalį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė turi pareigą grąžinti bendrovei 13 500 Eur ar kad atliktas mokėjimas pažeidžia bendrovės kreditorių interesus. Taigi, UAB „Dumesta“ ir ko neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės į atsakovę I. V. Apeliantas nepaneigė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą.
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovas patikslinto ieškinio dalyku nenurodė reikalavimo pripažinti 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimo sandorį negaliojančiu, tačiau iš ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo matyti, jog ieškinys pareikštas dviem pagrindais, todėl tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl actio Pauliana instituto taikymo, tiek ir apeliacinio proceso metu vertintini apeliacinio skundo argumentai dėl sandorio (ne)pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.
38. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
39. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).
40. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta actio Pauliana sąlygų visuma. Teisėjų kolegija įvertina tas sąlygas, kurių netinkamu nustatymu arba nenustatymu yra grindžiamas apeliacinis skundas, t. y. pasisako dėl ieškinio senaties ir kreditorių teisių pažeidimo.
41. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi kai bendrovė atliko mokėjimą atsakovei jis nebuvo bendrovės vadovu.
42. CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).
43. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).
44. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo. Apelianto teigimu, CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 30 d., kai ieškovas gavo nemokumo administratorės atsakymą, jog, susipažinus su buhalteriniais dokumentais, nustatyta, kad nėra pagrindo ginčyti 13 500 Eur pervedimą atsakovei.
45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-51-1075/2022).
46. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1646-278/2018 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Dumesta“ ir ko ieškinį atsakovei UAB „Vilkmeda“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiojo asmens statusu byloje dalyvavo S. K. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad į minėtą bylą kartu su ieškiniu buvo pateiktas UAB „Dumesta“ ir ko banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti bendrovės 2016 m. lapkričio 14 d. atliktas 13 500 Eur mokėjimas atsakovei I. V., o mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta „paskolos grąžinimas“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat nustatyta, kad minėtoje byloje trečiasis asmuo S. K. 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį.
47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas būtent nuo 2018 m. rugsėjo 19 d., kuomet susipažino su pareikšto ieškinio priedu, t. y. UAB „Dumesta“ ir ko banko sąskaitos išrašu, kuriame nurodytas bendrovės 2016 m. lapkričio 14 d. atliktas 13 500 Eur mokėjimas atsakovei, turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčo mokėjimo atlikimą bei subjektyviąja prasme įvertinti, ar atliktu mokėjimu nebuvo pažeistos jo ir kitų bendrovės kreditorių teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad kai bendrovė atliko mokėjimą atsakovei ieškovas nebuvo bendrovės vadovu, neturi reikšmės ieškinio senaties termino pradžios nustatymo momentui, kadangi, kaip minėta, šio termino pradžia yra siejama su ieškovo sužinojimu apie savo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimą, t. y. su duomenų apie atliktą mokėjimą (bendrovės banko sąskaitos išrašo) pateikimu ieškovui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo momento, kai ieškovas sužinojo apie atliktą mokėjimą – 2018 m. rugsėjo 19 d., todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 19 d. Nustatyta, kad ieškinį teismui ieškovas pateikė 2023 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys pateiktas praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, o ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Be to, pažymėtina, kad ieškovas neprašė minėto termino atnaujinti, nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė aplinkybės, jog yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu.
48. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimas atsakovei pažeidė bendrovės kreditorių interesus, nes mokėjimo atlikimo metu UAB „Dumesta“ ir ko buvo nemoki, todėl kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus. Be to, pažeisti ieškovo, kaip bendrovės kreditoriaus, interesai, kadangi bendrovė atliko mokėjimą, nors Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2916-230/2016 ieškovui iš UAB „Dumesta“ ir ko buvo priteista 97 211,04 Eur skola.
49. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
50. Kreditorių teisių pažeidimas kaip actio Pauliana sąlyga konstatuojamas, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditorių teisių pažeidimas konstatuotinas pagal tokius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojamus kriterijus: kai nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008); kai skolininko nemokumas išlieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).
51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovė faktiškai nemoki tapo 2016 metais. Iš į bylą pateikto UAB „Dumesta“ ir ko banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad bendrovė 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. vykdė atsiskaitymus su kreditoriais (Ž. K., UAB „Akvasanas“, UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Apsaugos komanda“, AB „Higėja“, UAB „Palink“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, AB Energijos skirstymo operatoriumi). Taip pat nustatyta, kad bendrovė atsakovei 13 500 Eur mokėjimą atliko 2016 m. lapkričio 14 d.
52. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Dumesta“ ir ko ginčijamo mokėjimo atlikimo metu nors jau buvo nemoki, tačiau atsiskaitinėjo su kreditoriais, be kita ko, ir atsakove, dengė savo įsipareigojimus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dalies skolos grąžinimas atsakovei, kuomet bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais savo kreditoriais, nesudaro pagrindo vertinti, kad UAB „Dumesta“ ir ko suteikė atsakovei išskirtinę, privilegijuotą padėtį prieš kitus ieškovės kreditorius ir tokiu būdu pažeidė kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Be to, pažymėtina, kad UAB „Dumesta“ ir ko mokėjimas atsakovei atliktas 2016 m. lapkričio 14 d., o ieškovui skola iš bendrovės priteista Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2916-230/2016. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Dumesta“ ir ko mokėjimas atsakovei atliktas tuo metu, kai ieškovui dar nebuvo priteista skola iš bendrovės, sudaro pagrindą nuspręsti, jog ginčo sandoris nepažeidė ieškovo, kuris tuo metu nebuvo bendrovės kreditoriumi, teisių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimu atsakovei buvo pažeistos ieškovo ir kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliantas nepaneigė aplinkybės, jog nenustatyta antroji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – kreditorių teisių pažeidimas.
53. Nenustačius esminės actio Pauliana sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra sąlygų pripažinti 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimo sandorio negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Konstatavus, kad ginčo sandoris nepažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus teisių, be to, jog ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą ir tai sudaro savarankišką bei pakankamą pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija dėl kitų actio Pauliana sąlygų (ne)egzistavimo nepasisako.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
54. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino UAB „Dumesta“ ir ko buvusio direktoriaus A. K. atsakomybės ribas, nors ieškovas ieškinyje to neprašė.
55. Iš ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimą, nurodė, jog UAB „Dumesta“ ir ko buvusio direktoriaus A. K. veiksmais buvo pažeisti bendrovės kreditorių interesai, t. y. ieškovas nurodė aplinkybes dėl trečiojo asmens A. K. atliktų veiksmų. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nenustatinėjo A. K. civilinės atsakomybės sąlygų ir nevertino jo veiksmų, spręsdamas dėl ieškinio (ne)pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas eksplicitiškai nurodė, kad ieškovas ieškinyje reikalavimo A. K. nepareiškė, o teismui nesuteikta teisė nagrinėti reikalavimo, kuris nepareikštas, todėl teismas nepasisakė dėl minėto asmens civilinės atsakomybės (sprendimo 53 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir nepagrįstai vertino trečiojo asmens civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
57. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo S. K. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).
58. Atsakovė I. V. pateikė prašymą priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).
59. Atsakovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei 8.11 punkte numatytą maksimalų priteistiną 2 743,39 Eur (2 110,30 x 1,3) dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovei I. V. iš ieškovo S. K. priteisiama 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
60. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.