- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2-930-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00065-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Kreditorius
- S. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko 2020 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų 2 – uoju, 3 – uoju, 4 – uoju ir 6 – uoju darbotvarkės kausimais panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi tenkino bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės UAB „Tytus“ skundą dėl BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkime 2020 m. sausio 6 d. priimtų nutarimų 2 – uoju, 3 – uoju, 4 – uoju ir 6 – uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo. Panaikinto ir 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą – „Bankroto administratorius privalo pastato adresu (duomenys neskelbtini) „Cheminė valykla – skalbykla“ su ten esančiais įrengimais per 7 kalendorines dienas nutraukti nuomos sutartį ir pareikalauti, kad nuomininkas UAB „Akvameda plius“ per 30 kalendorinių dienų pastatą atstatytų į iki sutarties sudarymo 2017 m. vasario 10 d. buvusį stovį ir padėtį“ (civilinės bylos Nr. eB2-1200-390/2020). Teismas 2020 m. kovo 30 d. priėmė kreditoriaus S. K. atskirąjį skundą dėl 2020 m. kovo 23 d. nutarties dalies, kuriuo prašoma panaikinti 2020 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismo spendimą dalyje, kurioje nuspręsta BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkime 2020 m. sausio 6 d. priimtus nutarimus 3 – uoju ir 4 – uoju darbotvarkės klausimais panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratorės UAB „Tytus“ skundą.
2. Kauno apygardos teisme 2020 m. balandžio 8 d. gautas kreditoriaus S. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones stabdyti BUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės UAB „Tytus“ varžytinėse paskelbto nekilnojamojo turto – pastato adresu (duomenys neskelbtini) „Cheminė valykla - skalbykla“ su ten esančiais įrengimais pardavimo procedūras. Kreditorius teigė, kad kadangi civilinėje byloje Nr. eB2-132-390/2020 yra pateiktas kreditoriaus S. K. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties dalies ir apeliacinės instancijos teismui skundą tenkinus, atsirastų reali grėsmė sprendimo įvykdymui, kai pastatas adresu (duomenys neskelbtini) „Cheminė valykla - skalbykla“ su ten esančiais įrengimais priklausytų kitam asmeniui. Šiuo atveju sprendimas nebūtų įmanomas įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi netenkino kreditoriaus S. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad vertina kreditoriaus pateiktą atskirąjį skundą preliminariai pagrįstu, kadangi nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal pareikštą reikalavimą apskritai negalėtų būti priimtas kreditoriui palankus teismo sprendimas. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikino 2019 m. rugsėjo 5 d. BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir klausimą „Dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo“ išsprendė iš esmės – nustatė BUAB „Dumesta“ ir ko turto pardavimo tvarką pagal bankroto administratoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimui pateiktą projektą. Teismo nutartis įsiteisėjusi, todėl privaloma ir BUAB „Dumesta“ ir ko, ir jos kreditoriams. Administratorė paskelbė BUAB „Dumesta“ ir ko turto varžytynes. Pagal viešus duomenis paskelbtos varžytynės 2020 m. kovo 30 d. yra baigtos (https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=220279&number=186775). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nemokumo administratorė vykdė BUAB „Dumesta“ ir ko turto pardavimą pagal teismo patvirtintą turto pardavimo tvarką. Patvirtintos turto pardavimo tvarkos įgyvendinimas nevertintinas kaip nesąžiningi BUAB „Dumesta“ ir ko veiksmai, siekiant išvengti nagrinėjamu atveju galimo teismo sprendimo įvykdymo. Kreditorius S. K. identišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikęs ir civilinėje byloje dėl BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto (civilinės bylos Nr. eB2-132-390/2020), kurio Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkino. Nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorius prašyme nenurodė jokių kitų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui dėl nesąžiningo atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko elgesio, t. y. nepaneigė teismų praktikoje įtvirtintos atsakovės sąžiningumo prezumpcijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Apeliantas S. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1200-390/2020 ir klausimą išspręsti iš esmės bei priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones stabdyti BUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės UAB „Tytus“ varžytinėse paskelbto nekilnojamojo turto – pastato adresu (duomenys neskelbtini), „Cheminė valykla – skalbykla“ su ten esančiais įrengimais pardavimo procedūras. Nurodė, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2019 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių patikrinimo aktu Nr. 13OV8-344 atlikusi UAB „Akvameda plius“ nuomojamose patalpose, (duomenys neskelbtini) nustatė elektros įrenginių eksploatavimo ir techninės būklės, dujų įrangos eksploatavimo pažeidimų. Taip pat Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyba, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas atlikusios patikrinimus nustatė eilę pažeidimų, už kuriuos UAB „Akvameda plius“ paskyrė baudas bei įpareigojo nustatytus pažeidimus pašalinti. Priešingai nei teigia administratorė, kreditoriai siekia, kad skalbykla būtų patraukli potencialiam pirkėjui ir siekia, kad būtų atstatyta į pradinę padėtį, tam, kad būtų gauta kuo daugiau pajamų, tačiau administratorės siekis galimai yra kitoks. Šiuo atveju UAB „Tytus“ suklaidino pirmosios instancijos teismą, eskaluodama turto pardavimo tvarką, nors 2020 m. sausio 6 d. įvykusiame BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu, nutraukti nuomos sutartį grąžinti tinkamo stovio skalbyklos pastatą su įrengimais. Taigi, šiuo atveju kreditorių reikalavimas yra reiškiamas siekiant apginti ne tik didžiąja dalį kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių teisėtus interesus, tačiau ir likusiųjų, kadangi įgyvendinus minėta nutarimą – atstačius Cheminę valyklą – skalbyklą su ten esančiais įrengimais adresu (duomenys neskelbtini) jos pardavimo kaina būtų kur kas didesnė ir sulauktų daugiau potencialių pirkėjų, kas leistų gauti maksimalią kainą. Teismas sprendė, kad kreditorius preliminariai pagrindė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nepagrįstai jį atmetė.
Atsiliepimas
2. BUAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tytus“, pateikė atsiliepimą į apelianto S. K. atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad kreditorius S. K., keldamas analogišką klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-132-390/2020 (kurioje nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra įsiteisėjusi), piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, dėl ko apeliacinės instancijos teismo prašo spręsti klausimą dėl baudos pastarajam skyrimo, kadangi S. K. akivaizdžiai vilkina nemokumo procesą bei siekia sutrukdyti nemokumo administratoriui tinkamai vykdyti nemokumo procedūras. BUAB „Dumesta“ ir ko priklausančio turto varžytynės yra pasibaigusios. Bankroto administratorė, kartu su atsiliepimų į kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo pateikusi nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas bei kilnojamojo turto vertės nustatymo pažymos kopijas, iš kurių turinio matyti, jog turtas buvo pardavinėjamas pagal turto vertintojų nustatytą vertę. Prašo, kreditoriaus atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
2. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas preliminariai pagrindė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
5. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, apeliantas nurodė, kad priešingai nei teigia administratorė, kreditoriai siekia, kad skalbykla būtų patraukli potencialiam pirkėjui ir siekia, kad būtų atstatyta į pradinę padėtį, tam, kad būtų gauta kuo daugiau pajamų, tačiau administratorės siekis galimai yra kitoks.
6. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto (laikinųjų apsaugos priemonių) taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti kito asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-378-370/2019 ir kt.). Savo ruožtu, didelės sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui taikyti.
7. Kaip minėta anksčiau pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos ir nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl apeliantas, kuris šioje byloje prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi procesinę pareigą įrodyti bankroto administratorės nesąžiningumą jo nurodomu aspektu (CPK 178 straipsnis).
8. Pažymėtina ir tai, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi tenkino BUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės UAB „Tytus“ skundą dėl BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkime 2020 m. sausio 6 d. priimtų nutarimų 2 – uoju, 3 – uoju, 4 – uoju ir 6 – uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo. Panaikinto ir 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą – „Bankroto administratorius privalo pastato adresu (duomenys neskelbtini) „Cheminė valykla – skalbykla“ su ten esančiais įrengimais per 7 kalendorines dienas nutraukti nuomos sutartį ir pareikalauti, kad nuomininkas UAB „Akvameda plius“ per 30 kalendorinių dienų pastatą atstatytų į iki sutarties sudarymo 2017 m. vasario 10 d. buvusį stovį ir padėtį“ (civilinės bylos Nr. eB2-1200-390/2020). Teismas 2020 m. kovo 30 d. priėmė kreditoriaus S. K. atskirąjį skundą dėl 2020 m. kovo 23 d. nutarties dalies, kuriuo prašoma panaikinti 2020 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismo spendimą dalyje, kurioje nuspręsta BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkime 2020 m. sausio 6 d. priimtus nutarimus 3 – uoju ir 4 – uoju darbotvarkės klausimais panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratorės UAB „Tytus“ skundą.
10. Tad nors apeliantas ir atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad jis neginčija nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, o siekia, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą ir tokiu būdu būtų maksimaliai užtikrinti tiek didžiųjų, tiek mažųjų kreditorių teisėti interesai, tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste sutiktina su pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad varžytynės šiuo metu jau yra įvykusios, o nekilnojamasis turtas parduotas pagal turto vertintojų nustatytą vertę. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi kreditoriaus S. K. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria tenkino BUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės UAB „Tytus“ skundą dėl BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkime 2020 m. sausio 6 d. priimtų nutarimų 2 – uoju, 3 – uoju, 4 – uoju ir 6 – uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, yra atmestas. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu antroji sąlyga – grėsmė sprendimo įvykdymui – yra išnykusi. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimui nėra teisinio pagrindo.
Dėl baudos skyrimo
11. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašė paskirti kreditoriui S. K. baudą už tai, kad šis pakartotinai teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, akivaizdžiai vilkina nemokumo procesą bei siekia sutrukdyti nemokumo administratoriui tinkamai vykdyti nemokumo procedūras.
12. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
13. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą spaudimą kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. K. naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese (tiek teikiant atskirąjį skundą dėl nutarties, tiek reiškiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), nesudaro pagrindo spręsti, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taigi, apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos eigos aplinkybes, pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam S. K. piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
2. Atskirasis skundas atmestas, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo iš apelianto S. K. pareiškėjai BUAB „Dumesta“ ir ko (CPK 93, 98 straipsniai). Pareiškėjos BUAB „ Dumesta“ ir ko teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudarė 250 Eur, pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (8.11 papunktis), todėl BUAB „Dumesta“ ir ko naudai iš S. K. priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dumesta“ ir ko (juridinio asmens kodas 300028305) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.