Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės I. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Dumesta“ ir ko. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 6 d. Teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi bendrovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 21 d. Pagal nemokumo administratorės prašymą bendrovės likvidavimo terminas pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 21 d.

2. Nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tytus“ 2022 m. spalio 14 d. pateikė prašymą leisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Dumesta“ ir ko, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti I. Ž. priklausančią dalį žemės sklypo (993 m²), pažymėtą sklypo plane „A“ ženklu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), pašalinant atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be Žemės sklypo savininkės I. Ž. sutikimo.

3. Nemokumo administratorė prašymą grindė tuo, kad 2022 m. vasario 8 d. Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybai (toliau – Marijampolės valdyba) pateikė prašymą išduoti pažymą, leidžiančią BUAB „Dumesta“ ir ko išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, tačiau Marijampolės valdyba atsisakė išduoti pažymą, kol nebus sutvarkytas I. Ž. priklausantis Žemės sklypas. Nemokumo administratorė nurodė, kad 2015 m. kovo 12 d. tarp UAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujamos S. K. , ir I. Ž. buvo sudaryta Žemės sklypo dalies panaudos sutartis. Bendrovė planavo Žemės sklypo dalyje pastatyti vėjo jėgainę ir gaminti elektros energiją. 2015 m. rugpjūčio 3 d. šalių susitarimu panaudos sutartis nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutraukta. Šio susitarimo 3 punktu UAB „Dumesta“ ir ko įsipareigojo iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pašalinti į Žemės sklypo dalį suvežtą gruntą, statybines atliekas ir kitus daiktus, kurie buvo skirti bendrovės veiklai sklypo dalyje vykdyti. Nemokumo administratorės teigimu, Žemės sklypą statybinėmis atliekomis užteršė UAB „Gintrėja“. Teismui 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinus papildomą bankroto administravimo išlaidų sąmatą dalies Žemės sklypo sutvarkymui, nemokumo administratorė kartu su UAB „Gintrėja“ susisiekė su UAB „Inžinerinių objektų statyba“ bei sudarė rangos darbų sutartį dėl I. Ž. priklausančio Žemės sklypo sutvarkymo. Dėl nuolat su I. Ž. vykstančių konfliktų nemokumo administratorė neturi galimybės be atskiro teismo procesinio sprendimo, kuris leistų BUAB „Dumesta“ ir ko, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti Žemės sklypo dalį be jo savininkės sutikimo. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad siekia kuo operatyviau sutvarkyti I. Ž. priklausantį Žemės sklypą, o jį sutvarkius gauti iš Marijampolės valdybos pažymą, kuri leistų užbaigti BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto procedūras.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi nemokumo administratorės UAB „Tytus“ prašymą patenkino. Teismas nutarė leisti BUAB „Dumesta“ ir ko, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti I. Ž. priklausančią dalį žemės sklypo (993 m²), pažymėtą sklypo plane „A“ ženklu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pašalinant atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininkės I. Ž. sutikimo. Teismas priteisė iš I. Ž. 478,05 Eur bylinėjimosi išlaidas BUAB „Dumesta“ ir ko naudai.

5. Nemokumo administratorė iš Marijampolės valdybos 2022 m. kovo 8 d. gavo pranešimą „Dėl pažymos neišdavimo“, kuriuo nuspręsta neišduoti pažymos dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, nes iš Žemės sklypo nepašalintos ir nesutvarkytos atliekos.

6. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir 100 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nutarė, kad nemokumo administratorė turi imperatyvią pareigą sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį bei gruntą, ir ši pareiga negali būti perkeliama kitiems asmenims. Neįvykdžius šios pareigos, nėra galimybių užbaigti juridinio asmens nemokumo procedūras.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nemokumo administratorės prašymas išduoti leidimą sutvarkyti atliekomis užterštą Žemės sklypą (jo dalį) gali būti nagrinėjamas bankroto byloje, o atliekų tvarkymo išlaidos dengiamos iš bankroto proceso administravimui skirtų administravimo lėšų. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinta papildoma bankroto administravimo išlaidų sąmata, nustatant ne daugiau kaip 40 000 Eur Žemės sklypo, priklausančio I. Ž., sutvarkymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Kreditorė I. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – prašymą dėl leidimo sutvarkyti Žemės sklypą palikti nenagrinėtu, o nusprendus nagrinėti – atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nemokumo administratorės prašymą, iš esmės išnagrinėjo ir patenkino savarankiško pobūdžio I. Ž. pareikštą materialinį reikalavimą, kuris negalėjo būti nagrinėjamas bankroto byloje. BUAB „Dumesta“ ir ko ar (ir) nemokumo administratorė, manydamos, kad I. Ž. pažeidžia jų teises, turėjo teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, o ne reikšti tokį prašymą bankroto byloje.

8.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021, nes minėtoje byloje nebuvo spręstas klausimas dėl to, ar reikalavimas turi būti nagrinėjimas bankroto byloje, ar atskiroje byloje pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

8.3. Bankroto byloje I. Ž. dalyvauja kreditorės statusu, ji nėra atsakovė, todėl kreditorei materialines pasekmes sukeliantis reikalavimas šioje byloje negalėjo būti išnagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas, bankroto byloje išnagrinėjęs savarankišką materialinį reikalavimą, pažeidė I. Ž.CPK įtvirtintas procesines teises, įskaitant pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui, žodinį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

8.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorės atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad nemokumo administratorės pateikta rangos sutartis yra formali ir ją vykdant Žemės sklypas nebus sutvarkytas. Rangos sutartyje nurodyta darbų kaina (94 839,20 Eur) neatitinka teismo eksperto V. Š. 2018 m. gruodžio 4 d. parengtame Statybines veiklos žalos skaičiavimo akte Nr. 117 ir jo priede nurodytos dalies Žemės sklypo sutvarkymui reikiamos piniginių lėšų sumos (393 670,83 Eur). Rangos sutartyje nurodytas atliekų pridavimo mokestis 5 Eur už vieną toną yra nerealus ir neadekvatus. Pagal viešai skelbiamus duomenis nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų priėmimo kaina yra 227,89 Eur už vieną toną. Tai patvirtina, kad dalis Žemės sklypo ne tik nebus sutvarkyta, bet galimai bus dar labiau užteršta.

8.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsiliepimo argumentų, kad užterštoje Žemės sklypo dalyje sandėliuojamos vėjo jėgainės „Vestas“ dalys, kurių nepašalinus nėra galimybės sutvarkyti Žemės sklypą. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB „Dumesta“ ir ko ieškinį atsakovui Sauliui Kavaliauskui dėl žalos, padarytos neperduodant nemokumo administratorei vėjo jėgainės, sandėliuojamos I. Ž. priklausančiame Žemės sklype. Tai, kad minėtoje byloje BUAB „Dumesta“ ir ko pakeista kita ieškove I. S., nepaneigia fakto, jog Žemės sklypo dalyje, kurią formaliai siekiama sutvarkyti, sandėliuojamos vėjo jėgainės dalys, todėl šiuo atveju išnagrinėtas ir patenkintas reikalavimas objektyviai nėra įmanomas įvykdyti.

9. BUAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama nemokumo administratorės „Tytus“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Juridinis asmuo gali būti išregistruotas tik esant teismo priimtam sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos, o tokiam sprendimui priimti būtina pateikti dokumentus, įskaitant ir iš institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos kontrolę. Nemokumo administratorė negali gauti pažymos dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, nes atliekos Žemės sklype nesutvarkytos.

9.2. Kreditorė I. Ž., pasirašydama 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą dėl panaudos sutarties nutraukimo, pati sutiko, kad užterštą Žemės sklypą sutvarkytų būtent BUAB „Dumesta“ ir ko.

9.3. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-123-896/2022 dėl bankroto bylos UAB „Vilkvėja“ iškėlimo, kurioje proceso dalyviais įtraukta BUAB „Dumesta“ ir ko bei atskirąjį skundą padavusios kreditorės brolis. Šioje byloje buvo išnagrinėta iš esmės analogiška situacija, kai leidimą sutvarkyti užterštą žemės sklypą davė būtent bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės paliko nepakeistą, patikslindamas nutarties rezoliucinę dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021, kuria apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, minėtoje byloje bankroto bylą nagrinėjantis teismas davė leidimą sutvarkyti užterštą žemės sklypą ir nutartis buvo įvykdyta.

9.4. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad 2022 m. spalio 12 d. rangos sutartis sudaryta tik dėl akių. Nemokumo administratorės pastangų (derybų) dėka bendrovė už atliekų sutvarkymą turės sumokėti mažiau nei pusę sutartyje nurodytos sumos, t. y. 40 000 Eur (su PVM) iš 94 839,20 Eur (su PVM), todėl nei bendrovės, nei jos kreditorių teisės nebus pažeistos.

9.5. Kreditorės kvestionuojamos atliekų pridavimo kainos visiškai neturi jokios teisinės reikšmės, nes rangovė įsipareigojo sutvarkyti užterštą Žemės sklypą, o užsakovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti tik rangovei tinkamai atlikus darbus. Be to, užsakovė (bendrovė) turi teisę prašyti valstybės institucijų atstovų įvertinti ar patikrinti rangovės atliktus darbus ir nepasirašyti darbų perdavimo – priėmimo akto tol, kol nebus pašalinti trūkumai. Žemės sklypo dalies sutvarkymo darbus vertins institucija, vykdanti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

9.6. Rangos sutartyje nėra aptartas vėjo jėgainės dalių klausimas, tačiau pagal kartu su prašymu pateiktas lokalinės sąmatas darbų atlikimas apima masyvų nuo 60,1 iki 100 t perkėlimas, todėl Žemės sklypo sutvarkymas yra įmanomas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria bankroto byloje išduotas leidimas sutvarkyti Žemės sklypo dalį, pašalinant atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be Žemės sklypo savininkės sutikimo yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

11. Nemokumo administratorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-805-516/2022, kuria atmestas I. Ž.ir S. K. apeliacinis skundas panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą.

12. CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas įrodinėjimo procese gali naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, todėl nėra teisinio pagrindo priimti su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos nutarties.

Dėl taikytino teisinio reglamentavimo bankroto byloje

13. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) ĮBĮ Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) ĮBĮ Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) ĮBĮ Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

14. Kasacinis teismas, aiškindamas JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintas pereinamąsias nuostatas, taikomas juridinių asmenų nemokumo procesams, pradėtiems iki 2019 m. gruodžio 31 d., yra nurodęs, kad jiems JANĮ nuostatos taikomos, priklausomai nuo asmenų teisių ir pareigų atsiradimo ar įgyvendinimo bei nemokumo procedūrų pradėjimo momento. Tai reiškia, kad, net ir pradėjus bankroto ar restruktūrizavimo procesą pagal ĮBĮ ar ĮRĮ nuostatas, JANĮ nuostatos šiems procesams taikytinos, jei asmenų teisės ir pareigos atsiranda ar yra įgyvendinamos įsigaliojus JANĮ arba atitinkamai jei tam tikros nemokumo procedūros pradedamos jau įsigaliojus JANĮ (nuo 2020 m. sausio 1 d.). Taigi, JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021). Taip pat įstatymų leidėjas nustatė išimtis, kokiems iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos nėra taikytinos, pateikdamas tokių išimčių baigtinį sąrašą JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-381/2021).

15. Taigi, byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo leidimo sutvarkyti žemės sklypą, pašalinant atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininko sutikimo nepatenka į baigtinį išimčių sąrašą pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį ir sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas, nes šios bankrutavusios įmonės, atstovaujamos nemokumo administratorės, pareigos (pašalinti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą) įgyvendinamos jau įsigaliojus JANĮ.

Dėl prašymo (ne)nagrinėjimo bankroto byloje

16. Juridinio asmens bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio asmens bankroto teisinių santykių (JANĮ 2 straipsnio 3 dalis). Bankroto byloje nagrinėjami ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių, kuriuose sprendžiami su bankroto procesu susiję klausimai.

17. Juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų (JANĮ 56 straipsnis), be to, laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus JANĮ 61 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis. Valdymo organų teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Dėl juridinio asmens prievolių vykdymo sprendžia nemokumo administratorius, kurio teises ir pareigas nustato JANĮ 59 straipsnis.

18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo nemokumo administratorės prašymą leisti sutvarkyti užterštą Žemės sklypą (jo dalį) bankroto byloje. Apeliantės nuomone, nemokumo administratorės prašyme suformuluotas prašymas iš esmės yra savarankiškas materialinio pobūdžio reikalavimas, todėl turėjo būti pareikštas ir išnagrinėtas atskiroje byloje pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

19. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Šios išlaidos yra dengiamos iš bankroto proceso administravimui skirtų administravimo lėšų (JANĮ 73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 5 punktas).

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sisteminis JANĮ teisės normų aiškinimas suponuoja išvadą, jog JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta pareiga siejama ne su atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto buvimo vieta, bet su pareiga užtikrinti šių objektų, kurie atsirado iš juridinio asmens vykdytos ūkinės veiklos, tinkamą sutvarkymą. Taigi, nemokumo administratoriui kyla pareiga sutvarkyti iš juridinio asmens veiklos atsiradusias atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, esančius juridinio asmens buvusioje ar esamoje veiklos vykdymo vietoje, nepriklausomai nuo to, ar šis nekilnojamojo turto objektas priklauso nemokiam juridiniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021).

21. Nustatyta, kad Žemės sklypo dalis užteršta statybinėmis atliekomis dėl bankrutavusios bendrovės ūkinės veiklos (ketinimo statyti vėjo jėgainę ir gaminti elektros energiją), o pareiga organizuoti Žemės sklypo dalyje esančių atliekų (taršos) tvarkymą tenka bankrutavusios bendrovės nemokumo administratorei. Nemokumo administratorė negali įvykdyti JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintos pareigos dėl konfliktinių santykių su apeliante ir užbaigti bankrutavusios bendrovės likvidavimo procedūros.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokumo administratorės prašymas leisti be Žemės sklypo savininkės sutikimo sutvarkyti iš juridinio asmens veiklos atsiradusias atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą yra kilęs iš juridinio asmens bankroto teisinių santykių, todėl gali ir turi būti nagrinėjamas bankroto byloje. Aptarta nemokumo administratorei tenkanti pareiga tiesiogiai įtvirtinta JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte, todėl savarankiškas tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimas ginčo teisenos tvarka neužtikrintų veiksmingo ir efektyvaus juridinio asmens bankroto proceso. Atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymas yra viena iš procedūrų, kurią būtina atlikti, siekiant likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį, todėl tokio pobūdžio klausimai patenka į JANĮ reguliavimo sritį ir sprendžiami juridinio asmens bankroto procese.

23. Nors pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje ir atskirajame skunde nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-270-407/2021 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021 tiesiogiai nebuvo spręstas klausimas dėl nemokumo administratoriaus prašymo leisti sutvarkyti atliekas (ne)galimumo nagrinėti juridinio asmens bankroto byloje, tačiau nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismas nenustatė procesinės teisės normų pažeidimo ir būtinumo tokį prašymą nagrinėti atskiroje byloje.

24. Atskirojo skundo argumentai, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos tik tos bylos, kurios buvo pradėtos iki bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjamu atveju neaktualūs. Minėta, kad atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo organizavimas patenka į juridinio asmens bankroto byloje spręstinų klausimų sritį ir yra viena iš būtųjų sąlygų, siekiant užbaigti bankrutavusio juridinio asmens likvidavimo procedūrą.

25. Nustatyta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2022 m. spalio 17 d. pranešimu informavo apeliantę apie nemokumo administratorės prašymą ir nustatė terminą atsiliepimui pateikti. Apeliantė 2022 m. spalio 28 d. pateikė atsiliepimą (DOK-26667) ir įrodymus, kuriais grindė nesutikimą su prašymu.

26. Pagal bendrą taisyklę teismo posėdžiai bankroto bylose vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Taigi, bankroto byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą, o bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją nuspręsti dėl tokio prašymo (ne)pagrįstumo. Nustatyta, kad apeliantė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui motyvuoto prašymo skirti žodinį posėdį pareiškusi nebuvo, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos teisės į žodinį bylos nagrinėjimą pažeidimą.

27. Tai, kad apeliantės procesinė padėtis bankroto byloje yra kreditorė, o ne atsakovė, nepaneigia nemokumo administratorės teisės kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašant išspręsti klausimus, kliudančius vykdyti tiesiogiai JANĮ nustatytą pareigą organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą, bei tinkamai užbaigti bankroto procedūras. Be to, nemokumo administratorės prašymas leisti sutvarkyti užterštą Žemės sklypą iš esmės yra reikalavimas leisti bankrutavusiai bendrovei, o ne kreditorei (apeliantei) įvykdyti pareigą natūra. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašyme reiškiami materialieji reikalavimai sukuria apeliantei prievolę sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą kreditorei nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype.

28. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nemokumo administratorės prašymą bankroto byloje, suvaržė apeliantės procesines teises, įtvirtintas CPK.

Dėl prašymo (ne)pagrįstumo

29. Pagal JANĮ nuostatas nemokumo administratorius, likviduodamas bankrutavusį juridinį asmenį, privalo teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punktas, 100 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos yra priskiriamos bankroto proceso išlaidoms (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

30. Nemokumo administratorė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydama leisti sutvarkyti užterštą Žemės sklypą (jo dalį), kurį bankrutavusi bendrovė naudojo savo veikloje 2015 m. kovo 12 d. panaudos sutarties (toliau – Panaudos sutartis), sudarytos su I. Ž., pagrindu. 2015 m. rugpjūčio 4 d. susitarimu (toliau – Susitarimas) Panaudos sutartis nutraukta. Susitarimo 3 punkte nustatyta, kad bendrovė iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pašalins į Žemės sklypo dalį suvežtą gruntą, statybines atliekas ir kitus daiktus. Žemės sklypo dalis yra užteršta ir iš Susitarimo kilusio įsipareigojimo bankrutavusi bendrovė neįvykdė.

31. Minėta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „Dumesta“ ir ko pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nemokumo administratorė negali užbaigti likvidavimo procedūros ir išregistruoti bankrutavusios bendrovės iš Juridinių asmenų registro iki Žemės sklype (jo dalyje) nebus sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas (DOK-25312 priedas Nr. 2).

32. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsiliepime nurodytų argumentų, jog nemokumo administratorės pateikta 2022 m. spalio 12 d. rangos sutartis (toliau – Rangos sutartis) yra formali, sudaryta tik dėl akių ir ją vykdant Žemės sklypas nebus sutvarkytas, nes sutartyje nurodytos darbų ir atliekų pridavimo kainos yra nerealios. Atskirajame skunde taip pat akcentuojama, kad Žemės sklypo dalyje, kurią formaliai siekia sutvarkyti nemokumo administratorė, sandėliuojamos vėjo jėgainės dalys, todėl jų nepašalinus sutvarkyti Žemės sklypo objektyviai neįmanoma.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad argumentai dėl Rangos sutarties sąlygų nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl nemokumo administratorės prašymo leisti bankrutavusiai bendrovei, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti užterštą Žemės sklypo dalį, bet ne dėl Rangos sutarties ar jos sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė, teigdama, kad Rangos sutartis yra formali ir sudaryta tik dėl akių, iš esmės siekia pagrįsti sandorio (sutarties) fiktyvumą, tačiau tokio pobūdžio reikalavimai bankroto byloje nesprendžiami.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Rangos sutartyje nurodytos mažesnės darbų atlikimo kainos, pasikeitę atliekų supirkimo įkainiai savaime nereiškia, kad Rangos sutartis nebus įvykdyta ir Žemės sklypo dalyje esančios atliekos nebus tinkamai sutvarkytos.

35. Atsakovė atsiliepime pagristai pažymėjo, kad pareiga sutvarkyti užterštą Žemės sklypą (jo dalį), atliekant Rangos sutartyje ir jos priede Nr. 1 nurodytus darbus už sulygtą kainą, tenka rangovei UAB „Inžinerinių objektų statyba“ (Rangos sutarties 1, 10 punktai). Užsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko (atstovaujama nemokumo administratorės) ir UAB „Gintrėja“ įsipareigojo priimti tik kokybiškai atliktus darbus, pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą ir sumokėti tik už tinkamai atliktus darbus (Rangos sutarties 2.2, 2.3 punktai). Bankrutavusiai bendrovei tenkanti atliekų tvarkymo darbų kainos dalis – 40 000 Eur bus dengiama iš 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintų papildomų bankroto administravimo išlaidų, skirtų Žemės sklypo (jo dalies) sutvarkymui. Likusią rangos darbų kainą – 54 839,20 Eur įsipareigojo sumokėti UAB „Gintrėja“ (bendrovė, kuri UAB „Dumesta“ ir ko užsakymu Žemės sklype įrenginėjo aikštelę didelių gabaritų transporto priemonėms). Žemės sklypo sutvarkymo tinkamumą įvertins aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekanti institucija. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi patenkintas nemokumo administratorės prašymas neatitinka apeliantės, kaip Žemės sklypo savininkės ir (ar) bankrutavusios bendrovės kreditorės, taip pat kitų bendrovės kreditorių interesų.

36. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama nutartimi patenkintas prašymas objektyviai neįvykdomas dėl Žemės sklype esančių vėjo jėgainės dalių. Pagal Rangos sutarties priedą Nr. 1 (lokalinė sąmata; DOK-25312 priedas Nr. 7) užteršto Žemės sklypo dalies sutvarkymą apima ir masyvų nuo 60,1 iki 100 t masės perkėlimas (lokalinės sąmatos darbų eilės Nr. 10, darbų kodas N37-49). Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vėjo jėgainių dalių buvimas Žemės sklype neleidžia daryti išvados, jog vien dėl to nutartimi patenkintas prašymas negali būti įvykdytas.

37. Apeliantė nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismo nemokumo administratorei suteiktas leidimas sutvarkyti Žemės sklypo dalį, pašalinant atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be savininkės sutikimo, t. y. iš esmės leidimas įvykdyti JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintą pareigą, pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus, ar dėl to būtų pabloginta Žemės sklypo (jo dalies) būklė. Priešingai, įvykdžius skundžiamą nutartį, bus atkurta aplinkos ir Žemės sklypo dalies buvusi pirminė būklė, įvykdyti aplinkosaugos reikalavimai bei užbaigta bankrutavusio juridinio asmens likvidavimo procedūra.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

39. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jai nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 ir 302 straipsniai).

40. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

41. BUAB „Dumesta“ ir ko už atsiliepimą į atskirąjį skundą advokatei sumokėjo 700 Eur ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus: 2022 m. gruodžio 6 d. sąskaitą Nr. GG 280, suteiktų paslaugų ataskaitą ir 2022 m. gruodžio 8 d. sąskaitos išrašą. Išlaidos apmokėtos 2022 m. gruodžio 8 d., todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2022 m. II ketvirčio 1 780,50 Eur vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nagrinėjamu atveju sudaro 712,20 Eur (0,4 × 1 780,50 Eur). Prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą (700 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos BUAB „Dumesta“ ir ko naudai iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dumesta“ ir ko (juridinio asmens kodas 300028305).