Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties, kuria patvirtinta bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko turto pardavimo kaina ir tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2021 m. gruodžio 14 d. įvyko BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai, turintys 93,95 procentus visų patvirtintų finansinių reikalavimų, balsavo prieš nemokumo administratorės pateiktą kreditorių susirinkimo nutarimo projektą: 1) nustatyti UAB „Piciai“ 123,20 Eur skolos ir S. K. neišieškotos 3 590,60 Eur skolos pardavimo tvarką; 2) nurašyti viešosios įstaigos „Gintaro poilsiavietė“ 0,01 Eur skolą ir UAB „V. Č. odos ligų kabinetas“ 1,74 Eur skolą; 3) nustatyti 75 000 Eur reikalavimo teisės į atsakovus S. K. ir A. K. pagal ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1083-390/2021 pardavimo tvarką.

3. BUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorė UAB „Tytus“ pateikė teismui prašymą patvirtinti turto pardavimo kainą ir tvarką. Nurodė, kad 3 590,60 Eur skolos išieškojimą antstoliai vykdo iš viso 8 vykdomosiose bylose. Išieškojimai vykdomi nuo 2018 m. S. K. niekur nedirba, pajamų negauna, transporto priemonių savo vardu neturi, piniginių lėšų banko sąskaitose neturi, jam priklauso nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-402-390/2022 nagrinėjamas BUAB „Dumesta“ ir ko ieškinys atsakovams S. K. ir A. K. dėl 75 000 Eur žalos atlyginimo. Byla sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-121-290/2021, todėl civilinė byla galimai bus išnagrinėta tik 2025–2026 m. Siekiant įgyvendinti bankroto proceso operatyvumo principą, tikslinga parduoti reikalavimo teisę neišnagrinėtoje civilinėje byloje, nes net ir ieškinio tenkinimo atveju egzistuoja labai maža skolos išieškojimo tikimybė. 2021 m. gruodžio 14 d. BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkime didžiausi įmonės kreditoriai S. K. ir I. Ž. be jokių motyvų nepritarė nemokumo administratorės nutarimo nustatyti turto pardavimo kainą ir tvarką projektui ir nepasiūlė alternatyvių nutarimo projektų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta patvirtinti bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą ir tvarką, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. Teisinis reglamentavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), kad nemokaus juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis), išliko nepakitęs, nes iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) buvo reglamentuota, jog teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams (ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuo likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statuso įgijimo, remiantis JANĮ nustatytu nemokios įmonės turto realizavimo teisiniu reglamentavimu, kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimą visą nemokios įmonės turtą, galintį būti civilinės apyvartos objektu, parduoti, nustatyti pardavimo kainą ir tvarką.

13. Galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką nerealizuojamas bankrutavusios įmonės turtas. Kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (sprendimų nepriėmimas) gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai. Nustačius, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

14. Nei anksčiau galiojęs ĮBĮ, nei šiuo metu galiojantis JANĮ nereglamentuoja situacijos, kai kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatyme jam patikėtos kompetencijos, susijusios su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Veiksmingo nemokumo proceso tikslas lemia, kad kreditorių autonomija, įgyvendinant kolektyvines teises, nėra absoliuti ir turi būti suderinama su kolektyviniais bankroto proceso dalyvių interesais. Teismas, taikydamas teisėjo vadovavimo procesui principą ir siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą, turi imtis priemonių, siekdamas užtikrinti veiksmingą bankroto procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).

15. JANĮ 85 straipsnio nuostatos nustato, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.

16. Likviduojamo juridinio asmens turto pardavimo tvarka nustatyta JANĮ 86 straipsnio 1–4 dalyse: turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, kreditorių susirinkimui siūlo nemokumo administratorius; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas; juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui.

17. Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos, įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).

18. Nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 14 d. BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių susirinkime didžiausi įmonės kreditoriai S. K. ir I. Ž., turintys daugiau nei pusę balsų nuo visos patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, balsavo prieš nemokumo administratorės pateiktą kreditorių susirinkimo nutarimo projektą: 1) nustatyti UAB „Piciai“ 123,20 Eur skolos ir S. K. neišieškotos 3 590,60 Eur skolos pardavimo tvarką; 2) nurašyti viešosios įstaigos „Gintaro poilsiavietė“ 0,01 Eur skolą ir UAB „V. Č. odos ligų kabinetas“ 1,74 Eur skolą; 3) nustatyti 75 000 Eur reikalavimo teisės į atsakovus S. K. ir A. K. pagal ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1083-390/2021 pardavimo tvarką.

19. Vienas iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų yra iš bankrutavusios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Nurodyto tikslo siekiama per operatyvų ir rinkos kainas atitinkantį juridinio asmens turto realizavimą. BUAB „Dumesta“ ir ko pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2019 m. kovo 21 d. įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi. 2021 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkime didžiausi įmonės kreditoriai balsavo prieš nemokumo administratorės pasiūlytą turto pardavimo tvarką, nenurodydami jokių argumentų, kad siūloma tvarka pažeidžia kreditorių ar bankrutavusios įmonės interesus, taip pat nepateikdami alternatyvių kreditorių susirinkimo nutarimo projektų.

20. Esminio bankroto instituto taikymo tikslo – iš bankrutavusios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių finansinių reikalavimų – siekiama per operatyvų ir rinkos kainas atitinkantį juridinio asmens turto realizavimą, todėl pagrindiniais argumentais, kuriais būtų nesutinkama su patvirtinta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina, galėtų būti įrodymais pagrįstas apeliavimas į neadekvačiai mažos kainos nustatymą, bankroto proceso vilkinimą.

21. Apeliantas, turintis vieną iš didžiausių balsų skaičių atsakovės kreditorių susirinkime, konkrečių ir teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl balsavo prieš nemokumo administratorės pasiūlytą turto pardavimo kainą ir tvarką, nenurodė ir atskirajame skunde. Bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymas priklauso išskirtinei kreditorių susirinkimo prerogatyvai, todėl toks apelianto, kaip vieno iš didžiausių įmonės kreditorių, elgesys vilkina bankroto procesą ir neįgyvendina kreditorių susirinkimo kompetencijos bei nėra suderinamas su bankroto proceso veiksmingumu.

22. Pirmosios instancijos teismo patvirtintas nemokumo administratorės pasiūlymas parduoti apelianto S. K. 3 590,60 Eur skolą yra pagrįstas antstolių A. A. ir A. L. 2021 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. pateikta informacija, kad S. K. niekur nedirba, pajamų negauna, transporto priemonių neturi, turi įkeistą nekilnojamojo turto objektą, vykdoma eilė vykdomųjų bylų. Apelianto 3 590,60 Eur debitorinę skolą nutarta parduoti laisvo pardavimo būdu, apie pardavimą skelbiant interneto svetainėje, keliais etapais, t. y. vieną savaitę parduoti už pradinę 3 000 Eur kainą, o nepardavus – antrą savaitę parduoti už 2 000 Eur, nepardavus – trečią savaitę parduoti už 1 000 Eur, nepardavus – debitorinę skolą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, pasiūlymus renkant savaitę. Apeliantas nenurodė, kaip patvirtinta debitorinės skolos pardavimo kaina ir tvarka pažeidžia bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus ir kokių veiksmų neatliko nemokumo administratorė, siekdama atgauti iš apelianto skolą visa apimtimi.

23. Pirmosios instancijos teismo patvirtintas nemokumo administratorės pasiūlymas parduoti reikalavimo teisę į atsakovus S. K. ir A. K. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-402-390/2022 yra pagrįstas bylos dėl žalos atlyginimo iškėlimo faktu, taip pat duomenimis, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-121-290/2021, kurioje S. K. kaltinamas turto (už kurio išvaistymą prašoma priteisti žalos atlyginimą civilinėje byloje Nr. e2-402-390/2022) išvaistymu. Civilinė byla šiuo metu yra sustabdyta iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, todėl akivaizdu, kad galutinis Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-402-390/2022 išnagrinėjimas gali užtrukti. Nustatyta, kad antstoliai negali iš apelianto išieškoti net ženkliai mažesnės sumos (3 590,60 Eur) nei prašoma priteisti žala nurodytoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje (75 000 Eur). Akivaizdu, kad būsimos reikalavimo teisės išankstinis realizavimas sudaro sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui ir užtikrina bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimo teisę į atsakovus S. K. ir A. K. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-402-390/2022 skundžiama nutartimi leista parduoti viešose varžytynėse už pradinę 50 000 Eur kainą, nustatant 1 000 Eur kainos didinimo intervalą. Nepardavus reikalavimo teisės pirmose varžytynėse, antrose varžytynėse reikalavimo teisės pradinė pardavimo kaina sudarytų 20 000 Eur, nustatant 1 000 Eur kainos didinimo intervalą. Nepardavus reikalavimo teisės antrose varžytynėse, reikalavimo teisę parduoti laisvo pardavimo būdu, apie pardavimą skelbiant interneto svetainėje, keliais etapais, t. y. pirmą savaitę reikalavimo teisę parduoti už 10 000 Eur, o nepardavus – antrą savaitę už 5 000 Eur, nepardavus – už didžiausią pasiūlytą kainą, pasiūlymus renkant savaitę. BUAB „Dumesta“ ir ko Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-402-390/2022 prašo iš atsakovų S. K. ir A. K. priteisti 75 000 Eur sumą, todėl akivaizdu, kad skundžiama nutartimi iš esmės buvo laikytasi esminio bankrutavusios įmonės turto realizavimo principo, t. y. turtą parduoti kuo didesne kaina, siekiant kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

25. Apelianto argumentai, kad BUAB „Dumesta“ ir ko ieškinys Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-402-390/2022 yra nepagrįstas, jog bankrutavusi bendrovė yra įsiskolinusi už turto, už kurio neperdavimą prašoma atlyginti žalą, saugojimo paslaugas, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl turto perdavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

26. Įstatymų leidėjas suteikia teisę perleisti tiek galiojančią reikalavimo teisę, tiek būsimą reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnis), todėl potencialios reikalavimo teisės realizavimas neužvilkins bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūros ir nesukels ginčų rizikos su reikalavimo teisės įgijėjais. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad būsimos reikalavimo teisės perleidimas nesukels teisinių pasekmių, jeigu neatsiras būsima reikalavimo teisė. Priešingai, atsiradus reikalavimo teisei, reikalavimo perleidimas bus laikomas retrospektyviai įvykusiu, esant patenkintiems visiems kitiems bendriesiems reikalavimams, kurie keliami reikalavimo teisės perleidimui. Paprastai tai reiškia, kad reikalavimo teisė bus laikoma perleista reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo momentu, nebent pačiame sandoryje būtų nustatytas vėlesnis įsigaliojimo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020).

27. Civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo kaina ir tvarka yra racionali ir naudinga bankrutavusiai įmonei bei jos kreditoriams. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bankrutavusios įmonės turto kainos ir tvarkos nepagrįstumo bei padarinių likvidavimo procedūroms. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė klausimą dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos patvirtinimo.

29. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

31. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

32. Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

33. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

34. BUAB „Dumesta“ ir ko už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo advokatei 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.16 p. nurodyto dydžio, nes atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2022 m. vasario mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. III ketvirtį buvo 1 598,10 Eur, todėl maksimali atlygintina suma sudaro 639,24 Eur. Apeliacinės instancijos teismas priteisia atsakovei BUAB „Dumesta“ ir ko iš S. K. 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes jos neviršija maksimalaus dydžio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko (juridinio asmens kodas 300028305) naudai.