- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2-1455-241/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01409-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) D. K. prašymas dėl klaidos ištaisymo, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės KASDAIRAS bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-563-432/2020).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) KASDAIRAS iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas“.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi, išnagrinėjęs BUAB KASDAIRAS kreditoriaus D. K. atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti kreditoriaus reikalavimus BUAB KASDAIRAS bankroto byloje, paliko nepakeistą; priteisė iš apelianto D. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB KASDAIRAS naudai.
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl priteistų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš D. K..
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas (skolininkas) D. K., kreipėsi į teismą su 2020 m. liepos 15 d. prašymu, prašydamas ištaisyti akivaizdžią fakto klaidą 2020 m. birželio 15 d. vykdomajame dokumente; įpareigoti UAB „Bankrotas“ nedelsiant grąžinti Vilniaus apygardos teismui visus iš Vilniaus apygardos teismo gautus vykdomuosius dokumentus, nes negalėjo jų gauti dėl nepasirašytos pavedimo sutarties. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Bankrotas“ atstovas Vilniaus apygardos teismui 2020 m. birželio 12 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo neturėdamas įgaliojimo veikti BUAB KASDAIRAS vardu, nes nepasirašyta pavedimo sutartis; teismas 2020 m. birželio 15 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame yra akivaizdi fakto klaida, nes išieškotoja nurodyta ne BUAB KASDAIRAS, o UAB „Bankrotas“. UAB „Bankrotas“ vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti savo naudai, o ne BUAB KASDAIRAS naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi atmetė D. K. prašymą dėl klaidos ištaisymo.
6. Teismas nurodė, kad 2017 m. liepos 27 d. nutartimi UAB KASDAIRAS iškelta bankroto byla, UAB „Bankrotas“ paskirta bankroto (dabar – nemokumo) administratoriumi. Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų; juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 1–2 dalys). Teismas sprendė, jog visi įrašai vykdomajame rašte yra teisėti ir teisingi, todėl D. K. prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti; išspręsti klausimą iš esmės ir konstatavus faktą, kad nebuvo ir nėra galiojančios pavedimo sutarties tarp BUAB KASDAIRAS ir UAB „Bankrotas“ įpareigoti UAB „Bankrotas“ nedelsiant grąžinti Vilniaus apygardos teismui visus iš Vilniaus apygardos teismo gautus vykdomuosius dokumentus, nes negalėjo jų gauti dėl nepasirašytos pavedimo sutarties; bankroto byloje vyraujant viešajam interesui savo iniciatyva išspręsti klausimą dėl UAB „Bankrotas“ galimybių tęsti BUAB KASDAIRAS bankroto procedūras; išsireikalauti įrodymus apie suklastotos pavedimo sutarties pasirašymą, apklausiant Sodros atstovę dėl aplinkybių, kuriomis pasirašė ir atsisakė savo parašo. Skundas grindžiamas tuo, kad:
7.1. Teismas nepagrįstai nepripažįsta padaręs klaidą vykdomajame rašte, kuriame vietoje išieškotojo BUAB KASDAIRAS išieškotoju nurodyta administratorė UAB „Bankrotas“, nors vėliau išduotame analogiškame vykdomajame rašte tokios klaidos nėra. Nėra ginčo, kad išlaidas patyrė BUAB KASDAIRAS, o ne UAB „Bankrotas“.
7.2. Pavedimo sutarties su bankroto procedūras vykdančiu administratoriumi sudarymas yra įstatymo imperatyvas. Kadangi pavedimo sutartis tarp BUAB KASDAIRAS ir UAB „Bankrotas“ nebuvo sudaryta, UAB „Bankrotas“ ir S. G. nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2020 m. liepos 24 d. negalėjo atstovauti BUAB KASDAIRAS ir jos kreditoriams, pasirašyti teisinių paslaugų sutarties, disponuoti vykdomaisiais dokumentais.
7.3. Bankroto byloje pavedimo sutarties nėra, tačiau bankroto administratorė nurodo, kad ji neva pasirašyta. Kadangi pavedimo sutartis tarp BUAB KASDAIRAS ir UAB „Bankrotas“ nei per 10 dienų nuo 2017 m. gruodžio 22 d., nei per 10 dienų nuo 2018 m. sausio 5 d., kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 10 punkte, nei iš viso nebuvo sudaryta, UAB „Bankrotas“ ir jos atstovas S. G. nuo 2018 m. sausio 19 d. neturėjo teisės atstovauti BUAB KASDAIRAS ir administruoti jos turto. Todėl visos UAB „Bankrotas“ BUAB KASDAIRAS vardu sudarytos sutartys laikytinos sudarytomis neteisėtai. Atitinkamai laikytina neteisėta 2018 m. kovo 1 d. pasirašyta teisinių paslaugų teikimo sutartis NR. 18-03-01 su advokatų kontoros B. ir partneriai Hansa Law Offices advokatais, todėl už visas paslaugas, kurias UAB „Bankrotas“ pirko (jeigu pirko) turėtų sumokėti savo, o ne BUAB KASDAIRAS lėšomis. Visos lėšos, kurias nuo 2018 m. sausio 19 d. UAB „Bankrotas“ išleido veikdama BUAB KASDAIRAS vardu, neturėdama pasirašytos pavedimo sutarties, laikytinos UAB „Bankrotas“ skola BUAB KASDAIRAS, todėl negali būti priteisiamos iš trečiųjų asmenų (tarp jų ir apelianto), nes tai leistų BUAB KASDAIRAS gauti neteisėtas pajamas.
7.4. Nepasisakęs dėl nepasirašytos pavedimo sutarties pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės išduoti vykdomųjų dokumentų UAB „Bankrotas“ atstovui.
Atsiliepimas
8. Atsakovė BUAB KASDAIRAS, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad D. K. atskirasis skundas turi būti atmestas, tačiau rašymo apsirikimas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. išduotame vykdomajame rašte turi būti ištaisytas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
8.1. Nors atsakovė nesutinka su apelianto atskirojo skundo teisiniais pagrindais, tačiau teismui 2020 m. birželio 15 d. išduodant vykdomąjį raštą buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas ir jame vietoje išieškotojo BUAB KASDAIRAS išieškotoju nurodytas UAB „Bankrotas“.
8.2. Atsakovės nemokumo administratorė 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu ištaisyti rašymo apsirikimą 2020 m. birželio 15 d. išduotame vykdomajame rašte ir nurodyti, kad išieškotojas yra ne UAB „Bankrotas“, o BUAB KASDAIRAS.
Šalies argumentai
8.3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nemokumo administratorė aptariamą vykdomąjį dokumentą pateikė antstoliui vykdyti savo, o ne BUAB KASDAIRAS naudai; iš 2020 m. birželio 15 d. pranešimo (lydraščio) antstoliui matyti, kad nemokumo administratorė, nors ir nepastebėjo rašymo apsirikimo, tačiau pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui, išieškotoju nurodė BUAB KASDAIRAS.
8.4. Apelianto argumentai, susiję su tariamai nepasirašyta pavedimo sutartimi, nepagrįsti ir paneigiami paties apelianto pateikta pavedimo sutartimi. BUAB KASDAIRAS nemokumo administratorė nedalyvauja jokiuose teisminiuose procesuose dėl pavedimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nežino, kad tokie procesai būtų (buvo) inicijuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas skolininko prašymas dėl klaidos ištaisymo vykdomajame dokumente, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantas D. K. prie atskirojo skundo pridėjo: 2018 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2; 2018 m. sausio 5 d. patvirtintą pavedimo sutarties projektą; 2018 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 3; 2020 m. balandžio 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovės D. S.-G. laišką; 2020 m. balandžio 7 d. Valstybės įmonės Turto banko atstovės I. P. laišką; 2020 m. liepos 17 d. teismui pateiktą 2018 m. sausio 19 d. pasirašytą pavedimo sutartį; 2020 m. liepos 23 d. Sodros atstovės laišką dėl parašo atsiėmimo 2018 m. sausio 19 d. sutartyje; 2018 m. kovo 1 d. teisinių paslaugų sutartį; 2020 m. liepos 7 d. vykdomąjį raštą ir 2020 m. birželio 15 d. vykdomąjį raštą palyginimui.
11. Atsakovė BUAB KASDAIRAS kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo: BUAB KASDAIRAS nemokumo administratorės 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymą Vilniaus apygardos teismui bei 2020 m. liepos 15 d. lydraštį antstoliui V. M..
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas, pateikdamas įrodymus, kuriais grindžia savo skundo argumentus, neprašo šių įrodymų priimti, nenurodo argumentų, kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nors akivaizdu, kad kai kurie pridedami įrodymai sudaryti po skundžiamos nutarties priėmimo. Apelianto pateikti 2020 m. birželio 15 d. bei 2020 m. liepos 7 d. vykdomieji raštai, taip pat ir atsakovės 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymas teismui bei 2020 m. liepos 15 d. lydraštis antstoliui, yra bankroto byloje, teismas su jais gali susipažinti LITEKO sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra poreikio juos pakartotinai priimti. Kituose apelianto pateiktuose dokumentuose užfiksuota informacija nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku (prašymu dėl klaidos vykdomajame dokumente ištaisymo), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog prie skundo pridėti dokumentai neturi sąsajos su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis bei nedaro įtakos nagrinėjamo ginčo išsprendimo rezultatui, todėl jie nepriimami.
Dėl ginčo esmės
14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl klaidos vykdomajame rašte ištaisymo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą sprendė, kad esant iškeltai bankroto bylai juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius, todėl visi įrašai vykdomajame rašte yra teisėti ir teisingi. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas (skolininkas) argumentuoja tuo, kad teismas nepagrįstai nepripažįsta padaręs klaidą vykdomajame rašte, kuriame vietoje išieškotojo BUAB KASDAIRAS išieškotoju nurodyta administratorė UAB „Bankrotas“; nėra ginčo, kad išlaidas patyrė BUAB KASDAIRAS, o ne UAB „Bankrotas“; taip pat teikia argumentus dėl pavedimo sutarties su administratore sudarymo aplinkybių (klastojimo), galimybių administratorei veikti įmonės vardu, patirti atitinkamas išlaidas.
15. Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 593 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kokios vykdymo procese priimtos teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Nei CPK 593 straipsnio 6 dalyje, nei CPK 648 straipsnyje nėra nustatyta, kad nutartys, kuriomis ištaisomos klaidos vykdomuosiuose dokumentuose ar atmetami prašymai dėl klaidų ištaisymo, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo nutartys dėl klaidų ištaisymo vykdomajame rašte, jeigu vykdomajame dokumente rašymo apsirikimą prašo ištaisyti asmuo, kurio prašymu išduotas šis dokumentas, negali būti apeliacijos objektu, nes tai neužkerta kelio vykdymo veiksmų atlikimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1106/2011).
16. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusios kitokios faktinės aplinkybės. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 17 d. gautas ir išieškotojo – atsakovės BUAB KASDAIRAS, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“, prašymas dėl klaidos vykdomajame rašte ištaisymo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad 2020 m. liepos 16 d. nutartimi išsprendė analogišką prašymą dėl klaidos ištaisymo, pateiktą D. K.. Be to, nagrinėjamu atveju spręstina, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis užkerta kelią tolesnei vykdymo proceso eigai, nes būtent teismo procesinio sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas.
17. Pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles vykdymo procese dalyvauja dvi vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas. Išieškotojas – tai asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Skolininkas – tai asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 642 straipsnis). Remiantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Taigi, dėl vykdomojo rašto išdavimo gali kreiptis proceso šalis (ieškovas ar atsakovas), kurios atžvilgiu priimtas palankus teismo procesinis sprendimas ar jo dalis byloje. Teismas, patikrinęs, ar dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 7 punktą vykdomajame rašte turi būti nurodytas pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi). Jeigu išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija (CPK 648 straipsnio 6 dalis).
18. Bylos duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi, išnagrinėjęs BUAB KASDAIRAS kreditoriaus D. K. atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti kreditoriaus reikalavimus BUAB KASDAIRAS bankroto byloje, paliko nepakeistą; priteisė iš apelianto D. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB KASDAIRAS naudai.
19. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. išduoto vykdomojo rašto turinys patvirtina, kad jame teisingai pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties dalis, kad 300 Eur bylinėjimosi išlaidos iš D. K. priteisiamos BUAB KASDAIRAS naudai, tačiau vykdomajame rašte nurodant išieškotoją įrašyta BUAB KASDAIRAS bankroto (nemokumo) administratorė UAB ,,Bankrotas“ ir nurodyti jos rekvizitai (juridinio asmens kodas, buveinės adresas). Taigi akivaizdu, kad vykdomajame rašte padarytas rašymo apsirikimas, kuris turi būti ištaisytas, vykdomąjį dokumentą išdavusio Vilniaus apygardos teismo (CPK 648 straipsnio 6 dalis).
20. Dėl kitų apelianto atskirajame skunde nurodytų prašymų ir pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Viena vertus, kaip minėta, vykdomasis raštas išduodamas vykdytinam sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Nesant duomenų apie Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties pakeitimą ar panaikinimą, nėra teisinio pagrindo kvestionuoti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo jas patyrusiai BUAB KASDAIRAS.
21. Kita vertus, tokias aplinkybes (tiek dėl priteistos sumos, tiek dėl šio bei kitų vykdomųjų dokumentų išdavimo pagrįstumo, pavedimo sutarties pasirašymo aplinkybių) apeliantas iš esmės nurodė ir išplėtojo tik atskirajame skunde, o esminis civilinės bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Be kita ko, draudžiama apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, kelti naujus reikalavimus (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 338 straipsniai). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti apelianto atskirajame skunde suformuluotų prašymų bei apeliacinės instancijos teismui nekyla pareiga savo iniciatyva išspręsti klausimą dėl UAB „Bankrotas“ galimybių tęsti BUAB KASDAIRAS bankroto procedūras.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu – 2020 m. spalio 1 d. 11:01 val. – Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto D. K. prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo, kuriuo prašoma prie bylos medžiagos pridėti pateikiamą prašymą kartu su 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. IBPS-S-441783-20. Apeliantas prašyme nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Bankrotas“ veiksmų administruojant BUAB KASDAIRAS, o tiksliau dėl pavedimo sutarties suklastojimo ir pateikimo teismui. Atsižvelgiant į apeliacine tvarka nagrinėto klausimo esmę (dėl klaidos vykdomajame rašte ištaisymo), į nurodytas aplinkybes, jog nėra duomenų, kad būtų panaikinta nutartis, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, jog teismui nekyla pareiga savo iniciatyva išspręsti klausimą dėl UAB „Bankrotas“ galimybių tęsti BUAB KASDAIRAS bankroto procedūras, apelianto pateiktą prašymą bei įrodymą atsisakytina priimti.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių klaidų vykdomajame rašte ištaisymą, taikymo, ir klausimas dėl klaidos vykdomajame rašte ištaisymo pagal kompetenciją perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 648 straipsnio 6 dalis).
24. Atsižvelgiant į nurodytą nagrinėjamos bylos baigtį, apeliantui grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 37,50 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad žyminį mokestį už apeliantą sumokėjo D. K., todėl jai ir grąžintina sumokėto žyminio mokesčio suma. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl klaidos vykdomajame rašte ištaisymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti D. K. 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų ir 50 centų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą Swedbank, AB 2020 m. liepos 24 d., mokėjimo nurodymu Nr. 1.