Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. 2020 m. liepos 23 d. atskirąjį skundą dėl teisėjo 2020 m. liepos 16 d. rezoliucijos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės INDUSTEK pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KASDAIRAS“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2020 m. liepos 16 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, kurį teisėjas išsprendė priimdamas rezoliuciją, užrašytą ant kito dokumento – BUAB „KASDAIRAS“ 2020 m. liepos 17 d. prašymo (DOK – 26005) „Priimu. Pridėti prie bylos. Laikyti, kad įvykdytas kreditoriaus D. K. 2020-07-16 prašymas dėl įrodymų išreikalavimo.“ Apeliantas skundžia šią rezoliuciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti atskirasis skundas dėl teisėjo rezoliucijos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl teisėjo rezoliucijos apskundimo

6. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo pateiktą atskirąjį skundą dėl teisėjo rezoliucijos, nurodo, kad teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti apelianto pateikto atskirojo skundo dėl teisėjo rezoliucijos remdamasis vien formalia įstatymo norma, kad teisėjo rezoliucija yra neskundžiama. Šias išvadas apeliantas padarė susipažinęs su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016.

7. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai); sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas.

8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą minėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Apelianto pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, priimtų kitose bylose dėl teisėjo rezoliucijos apskundimo, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmęs procesinį sprendimą atsisakyti priimti apelianto pateiktą atskirąjį skundą nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

9. Antra, CPK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjo rezoliucija yra neskundžiama. Pažymėtina, kad atskirojo skundo institutas civiliniame procese skirtas dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinės instancijos teismui apskųsti neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis priklauso nuo to, ar toks apskundimas konkrečiai įtvirtintas CPK, arba konstatavus, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, net jeigu pateiktų rašytinių įrodymų priėmimo klausimas būdų išspręstas teismo nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalies nuostata), tokia nutartis taip pat negalėtų būti apskundimo objektu, nes tokios nutarties apskundimo teisė CPK atskirai nenumatyta, be to, tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog teisėjo rezoliucija, kuria yra priimti į bylą rašytiniai įrodymai, kuriuos išreikalauti prašė būtent apeliantas, užkerta kelią tolimesnei bylos eigai ir / arba pažeidžia proceso teisės normas, apriboja apelianto įstatyme numatyta teises. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti apelianto pateiktą atskirąjį skundą dėl teisėjo rezoliucijos.

Dėl galimai suklastotos pavedimo sutarties priėmimo ir jos vertinimo priėmimo stadijoje

11. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 17 d. priėmė skundžiamą rezoliuciją, net nepatikrinęs UAB BANKROTAS atstovo S. G. pateiktos Pavedimo sutarties projekto turinio, kuri yra suklastota, nes akivaizdžiai skiriasi nuo 2018 m. sausio 5 d. BUAB „KASDAIRAS“ kreditorių susirinkimo patvirtinto projekto.

12. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad dėl naujų įrodymų prijungimo teismas sprendžia išklausęs šalių nuomonės, kai toks prašymas pareiškiamas žodine tvarka teismo posėdyje, tokio pobūdžio prašymus pareikštus tarp posėdžių, teismas išsprendžia rezoliucija CPK 290 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Pagal CPK 115 straipsnio 1 dalį teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis).

13. Nagrinėjamoje situacijoje apeliantas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išreikalauti pasirašytą pavedimo sutartį į bylą. UAB BANKROTAS atstovas S. G. tokią pavedimo sutartį į bylą pateikė, todėl pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka, priimdamas rezoliuciją, pagrįstai nutarė prijungti pateiktą įrodymą prie bylos.

14. Apeliantui taip pat paaiškintina, kad CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo, įrodymų vertinimo bei ekspertų išvadų vertinimo kitų byloje esančių įrodymų kontekste klausimais yra išplėtota ir nusistovėjusi.

15. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

16. Taigi, išanalizavus galiojantį teisinį reguliavimą bei nagrinėjamam klausimui aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad įrodymų vertinimas nėra atliekamas procesinio dokumento priėmimo metu. Priimdamas šalių pateiktą procesinį dokumentą (nagrinėjamu atveju apelianto nurodomą Pavedimo sutartį), pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti įrodymo pakankamumą, atitikimą kitiems, byloje esantiems, įrodymams bei padaryti su įrodymu susijusias nešališkas išvadas, vadovaudamasis logikos dėsniais ir vidiniu įsitikinimu, kurios yra padaromos bylą išnagrinėjus iš esmės ir priimant galutinį teismo sprendimą. Įrodymų vertinimas yra atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau ne sprendžiant dėl dokumento prijungimo prie bylos jo priėmimo stadijoje.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

17. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, 2020 m. liepos 16 d. gavęs prašymą civilinėje byloje Nr. eB2-563-432/2020 be jokio procesinio sprendimo negalėjo atsisakyti jo nagrinėti ir perkelti į civilinę bylą Nr. eB2-3036-432/2020, o taip padaręs pažeidė procesinės teisės normas.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 16 d. apeliantas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išreikalauti į bylą pasirašytą Pavedimo sutartį civilinėje byloje Nr. eB2-563-432/2020. Teisėjo rezoliucija buvo nuspręsta šį prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Priimdamas pateiktą į bylą pasirašytą pavedimo sutarties kopiją, teisėjas jos priėmimo klausimą išsprendė rezoliucija, užrašytą ant kito dokumento – BUAB „KASDAIRAS“ 2020 m. liepos 17 d. prašymo (DOK – 26005) „Priimu. Pridėti prie bylos. Laikyti, kad įvykdytas kreditoriaus D. K. 2020-07-16 prašymas dėl įrodymų išreikalavimo“ civilinėje byloje Nr. eB2-3036-432/2020.

19. Pirma, nėra pagrindo teigti, kad apelianto prašymą dėl įrodymų išreikalavimo buvo atsisakyta priimti arba jį nagrinėti.

20. Antra, apeliantas visiškai nepagrįstai sprendžia, kad jo prašymas buvo perkeltas į kitą civilinę bylą. Teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 straipsnio 2 dalis). Numerių suteikimo teisminio proceso byloms taisykles reglamentuoja Teisėjų tarybos 2006 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 13P – 475 patvirtintos Numerių suteikimo teisminio proceso byloms Lietuvos Respublikos teismuose taisyklės (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) (toliau – Taisyklės), kuriuose yra nurodyta, kad kiekvienai teismo administracinei, administracinio teisės pažeidimo ar administracinio nusižengimo, baudžiamajai ir civilinei bylai suteikiamas unikalus 14 skaitmeninių ženklų numeris (Taisyklių 2 punktas). Pagal šiose Taisyklėse nustatytus reikalavimus suteiktas bylai numeris nekeičiamas bylą perduodant nagrinėti apeliacine, kasacine arba proceso atnaujinimo tvarka, arba panaikinus ankstesnį teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo. Bylos numeris taip pat nekeičiamas, kai kečiasi bylos rūšis (pavyzdžiui, administracinio proceso tvarka iškelta byla perduodama nagrinėti civilinio proceso tvarka ir pan.) (Taisyklių 10 punktas). Taip pat teisminio proceso numeris nėra keičiamas ir tais atvejais, jeigu į vieną bylą sujungiamos dvi arba kelios bylos, teismo, kuris nutaria bylas sujungti, nutartimi ar patvarkymu apjungtai bylai paliekamas vienas iš sujungtoms byloms suteiktų numerių ir jeigu iš vienos bylos išskiriamos kitos bylos, o naujoms byloms numeriai suteikiami pagal šiose Taisyklėse nurodytus reikalavimu (Taisyklių 12 ir 13 punktai).

21. Nagrinėjamu atveju tiek Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. eB2-3036-432/2020, tiek ir civilinei bylai Nr. eB2-563-432/2020 yra suteiktas vieningas teisminio proceso Nr.2-55-3-01409-2017-9. Nurodytos bylos yra vienarūšės ir jose keliami reikalavimai yra betarpiškai susiję su BUAB „KASDAIRAS“ bankroto procesu.

22. Bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai priėmus sprendimą išskirti bylas, bylos, kurioje priimamas teismo sprendimas išskirti bylas, kortelės proceso skiltyje įvedamas proceso įvykis ir jo rezultatas, žymintis sprendimą išskirti bylas. Dokumento, kuris buvo bylos, iš kurios išskirta byla, pagrindas, kortelėje suformuojama nauja bylos kortelė, priskiriant Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų numeravimo taisyklėse numatyta tvarka naują bylos numerį. Suformavus naują išskirtos bylos kortelę, bylos kortelės proceso skiltyje arba LITEKO lange „Ryšiai“ atliekamas pagrindinės bylos kortelės proceso duomenų perkėlimas arba susiejimas. Kartu su bylos kortelės proceso duomenų perkėlimu ar susiejimu atliekamas ir išskiriamos bylos kortelės proceso skiltyje įvestų papildomų procesų skilčių (subprocesų) duomenų perkėlimas ar susiejimas. Jei naujai suformuotoje bylos kortelėje aktualūs ne visi perkelti duomenys, neaktualūs duomenys pašalinami (Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 13P-127-(7.1.2) „Dėl duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo 23 punktas).

23. Taigi, išanalizavus galiojantį teisinį reglamentavimą, aktualų nagrinėjamam klausimui, akivaizdu, kad tai, kad teisėjas, priimdamas rezoliuciją kitoje civilinėje byloje esančiame dokumente, kuris yra betarpiškai susijęs su BUAB „KASDAIRAS“ bankroto procesu bei konstatuodamas, kad apelianto reikalavimas dėl įrodymų išreikalavimo yra įvykdytas, ne tik nepažeidė proceso įstatymo normų, tačiau elgėsi atsižvelgdamas į bankroto proceso operatyvumo ir protingumo principus, kadangi apeliantas klausimą dėl Pavedimo sutarties suklastojimo kelia abejose civilinėse bylose Nr. eB2-3036-432/2020 ir Nr. eB2-563-432/2020, turinčiose vieningą teisminio proceso numerį 2-55-3-01409-2017-9 ir kuriose reikalavimai yra susiję su BUAB „KASDAIRAS“ bankroto procedūromis.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.