Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-289-576/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-28
Bylos Nr.: 1A-289-576/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00595-2018-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Audrius Cininas, Aiva Survilienė, Nida Vigelienė
Nuteistasis: K. K.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-576/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00595-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11; 2.4.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,dalyvaujant prokurorei Renatai Mačiulaitienei,nuteistojo K. K. gynėjui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Skundžiamu nuosprendžiu K. K. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų: turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrų, įsipareigojimų apskaitos registrų, kreditorių ir debitorių sąrašų (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais) už 2015 m. gruodžio 31 d.?2017 m. liepos 27 d. laikotarpį, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d.: K. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas ? „(duomenys neskelbtini)“), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr.(duomenys neskelbtini), direktorius, todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 p. reikalavimus, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „apskaitos registrų minimalus saugojimo terminas – 10 metų“, nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, užtikrinančios jų saugumą, neužtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrų, įsipareigojimų apskaitos registrų, kreditorių ir debitorių sąrašų (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais) už 2015 m. gruodžio 31 d.?2017 m. liepos 27 d. laikotarpį išsaugojimo ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis juos prarado, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d..

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. prašo panaikinti kardomąją priemonę, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendį ir dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį jį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Apeliantas nurodo, kad BK 223 straipsnyje atsakomybė numatyta tik už pareigos saugoti dokumentus nevykdymą, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad K. K. per visą pareigos saugoti dokumentus laikotarpį apskaitos dokumentus išsaugojo, todėl jam negalėjo būti inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnyje.

2.2. Skunde nurodoma, kad 2017 m. liepos 27 d. įmonei buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojas S. G. (toliau - administratorius). Administratoriui nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. neįvykdžius Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytos pareigos organizuoti įmonės turto ir jos dokumentų perėmimą ir apsaugą K. K. susitarė su D. K., kad visus įmonės saugomus dokumentus D. K. perduotų administratoriui. 2017 m. rugsėjo 18 d. D. K. perdavė administratoriui visus įmonės dokumentus (apie 170 segtuvų) nuo 1997 m. iki 2017 m., kurie bendromis jėgomis buvo iškrauti iš įmonės priekabos į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 20 d. administratorius el. paštu atsiuntė D. K. perduotų 164 segtuvų (o ne perduotų dokumentų) sąrašą, kuriame nebuvo ne tik dokumentų sąrašo, tačiau ir perduotų lapų skaičiaus.

2.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad kreditorių ir debitorių sąrašai, kartu su kitais dokumentais administratoriui persiųsti 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 1 d., o taip pat popieriniu būdu perduoti 2017 m. rugsėjo 18 d. Skundu teigia, kad administratorius sąmoningai tyrėjai neperdavė kreditorių ir debitorių sąrašų, PVM deklaracijų ir kt., kuriuos šis buvo gavęs tiek el. paštu, tiek popieriniu būdu, o FNTT specialistė teikė išvadą neturėdama perduotų dokumentų. Toliau teigia, kad teismas netikrino, kokius dokumentus administratorius turi, ir kokius perdavė tyrimui atlikti. Pasak apelianto, teismas, net nesusipažinęs su įmonės veiklos dokumentais (vadovo įsakymais, pareigybinėmis nuostatomis, įgaliojimais, dokumentų tvarkymo ir saugojimo tvarka) nepagrįstai padarė prielaidą, kad dokumentų saugojimo tvarkos nebuvo, todėl padarė neteisingą išvadą, kad registrai neišsaugoti dėl neatsargumo.

2.4. Nurodo, kad D. K. 2017 m. rugpjūčio 31 d. el. laišku išsiuntė klientų skolų, t.y. debitorių sąrašą, o kitą dieną nusiuntė įmonės turto ir kreditorių sąrašą. 2017 m. rugsėjo 15 d. D. K. nusiuntė 2016 m. ir 2017 m. pelno nuostolių ataskaitą ir balansą bei 2017 m. sausio- liepos mėn. PVM deklaracijas VMI. 2017 m. rugsėjo 21 d. administratorius informavo D. K., kad nėra apyvartos žiniaraščių, tačiau apie kreditorių ir debitorių sąrašus bei registrus neužsiminė.

2.5. Apeliantas nurodo, kad remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 9 punktu bankroto administratorius privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą. Pabrėžia, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo, pareiga organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą tenka būtent bankroto administratoriui, o ankstesnė bendrovėje nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka baigiasi ir dokumentai turi būti saugomi pagal bankroto administratoriaus nustatytą tvarką, todėl nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. už apskaitos dokumentų saugojimą atsakingu tapo ne K. K., o UAB „duomenys neskelbtini“ ir jos įgaliotas asmuo S. G., kuris, kaip naujasis įmonės vadovas, turėjo perimti dokumentus tiesiogiai iš vyr. buhalterės L. L. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., nes būtent šią dieną sąmoningai nutraukė jos darbo sutartį, net neatvykęs susipažinti ir perimti turto ir dokumentų. Apeliantas cituoja teismų praktiką, kurioje konstatuota, kad nuo įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą, pareiga organizuoti įmonės turto ir dokumentų perėmimą tenka administratoriui, todėl nuo to momento ankstesnė bendrovėje nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka baigiasi ir dokumentai saugomi pagal administratoriaus nustatytą tvarką, o ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjimo, administratorius privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą.

2.6. Skunde akcentuojama, kad visi apskaitos dokumentai buvo saugomi iki 2017 m. rugsėjo 18 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta tvarka, nes administratorius po bankroto bylos iškėlimo neorganizavo dokumentų perėmimo ir apsaugos, nenurodė kada atvyks paimti dokumentų ir jų įstatymo nustatyta tvarka neperėmė. Skunde nurodoma, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba 2020 m. kovo 31 d. išvadoje konstatavo, kad įrodymų, jog UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas buvo atvykęs perimti įmonės kontrolę ir visus dokumentus, nėra. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad administratoriui būtų sudarytos kliūtys atvykti, o įmonės buveinės adresas būtų nurodytas klaidingai, todėl bankroto administratorius neatliko savo pareigų, nepasirūpino dokumentų saugojimu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. bei nenurodė kur ir kada reikia pristatyti dokumentus.

2.7. Apelianto teigimu, prokuratūra ir teismas netyrė versijos, kad registrus prarado (jeigu jų trūksta) būtent administratorius bei nesiaiškino kokia UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų saugojimo tvarka ir ar dokumentai gali būti saugomi neregistruotame rūsyje.

2.8. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodymų, kad bankroto administratoriui neperduotas bent vienas dokumentas. Liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad visi apskaitos registrai buvo įmonės patalpose iki finansinių ataskaitų patvirtinimo 2017 m. rugpjūčio 31 d. Liudytoja L. L. nurodė, kad bankroto administratoriaus nėra mačiusi, su jo įsakymais nesusipažinusi, o visus dokumentus paliko segtuvuose darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

2.9. Nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. D. K. perdavė S. G. įmonės dokumentus, tačiau pastarasis perdavimo metu atsisakė sudaryti perduodamų dokumentų sąrašą, o po kelių dienų el. paštu atsiuntė ne perduotų dokumentų, o segtuvų sąrašą, kurį sudarė vienašališkai, nedalyvaujant antstoliui, nuteistajam ar D. K., todėl duomenų laikyti patikimais negalima, nes neįmanoma jų patikrinti. Pabrėžia, kad remiantis sąrašu perduoti 164 segtuvai, tačiau nėra aišku kokie dokumentai perduoti. Skunde pažymima, kad kaltinimas suformuluotas remiantis tuo, kad perduotų segtuvų sąraše nėra tam tikrų dokumentų, tačiau perduotų dokumentų sąrašas nebuvo sudarytas, nėra aišku kiek lapų perduota. Nurodo, kad byloje informacija surinkta tik apie perduotų segtuvų pavadinimus, todėl apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis, nes remiasi ne perduotais dokumentais, o segtuvų pavadinimais, net nesusipažinus su jų turiniu.

2.10. Skunde pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai pažeidimai. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas organizuotas pažeidžiant dokumentų paėmimo tvarką, nes administratorius dokumentus tyrimui perdavė pagal segtuvų sąrašą neįvardinant konkrečių dokumentų kiekio ir lapų skaičiaus, o tai yra Buhalterinės apskaitos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Be to, dokumentus tyrėja perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT) taip pat tik pagal segtuvų perdavimo aktą. Nurodo, kad perduodamų lapų (tačiau ne dokumentų) skaičius pradėtas skaičiuoti tik sudarius sąrašą grąžinti daiktinius įrodymus į VPK saugyklą. Akcentuoja, kad iš šio sąrašo matyti, kad tyrėja FNTT neperdavė tirti kreditorių ir debitorių sąrašų, PVM deklaracijų, turto sąrašo, atlyginimų žiniaraščių, 2015 m. kovo 16 d. trišalės sutarties, nors D. K. el. paštu administratoriui šiuos dokumentus siuntė ir jie yra byloje. Pabrėžia, kad teismas rėmėsi prokurorės raštais, o ši – FNTT specialistės atlikto patikrinimo išvadomis, nors specialistei nebuvo pateikti aukščiau įvardinti aktualūs dokumentai, o tai įrodo, kad skundžiamas nuosprendis priimtas neištyrus aktualių faktinių aplinkybių ir darant pačias nepalankiausias prielaidas kaltinamajam, nors teismų praktikoje įtvirtinta, kad asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar abejonių keliančiais duomenimis, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

2.11. Pažymi, kad tiek prokuratūra, tiek teismas iš administratoriaus neišreikalavo segtuvų su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo įsakymais, darbuotojų pareigybinėmis instrukcijomis, įgaliojimais ir dokumentų saugojimo tvarka, kurie yra 2017 m. rugsėjo 18 d. dokumentų priėmimo perdavimo akte kaip segtuvai Nr. 47-49. Atkreipia dėmesį, kad prokurorė 2020 m. birželio 22 d. nutarimu atsisakė iš bankroto administratoriaus išreikalauti buvusio vadovo įsakymus, o tai patvirtina, kad byla paremta prielaidomis, neišnagrinėjus faktinių aplinkybių.

2.12. Taip pat nurodo, kad byloje yra 2016-2017 m. įmonės balansai, pelno ir nuostolių ataskaitos, byloje nėra ginčo, kad visi pirminės apskaitos dokumentai išsaugoti, o tai patvirtina, kad kaltinimas nepagrįstas, nes trūkstant kurio nors registro jis gali būti atkuriamas iš pirminės apskaitos dokumentų. Tiek ekspertės L. A. konsultacinėje išvadoje, tiek FNTT specialistės paaiškinime nurodyta, kad turint pirminius dokumentus buhalterinę apskaitą įmanoma atstatyti iš naujo sudarant registrus. Cituoja kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tuo atveju, kai asmens veiklos nebūtų galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Pabrėžia, kad šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį galima nustatyti analizuojant šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (tai patvirtino ir FNTT specialistė), todėl apeliantas turi būti išteisintas. Papildomai pažymi, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nėra priėmęs sprendimo registrų atkurti, o tai patvirtina, kad administratoriui jų nereikia. Taip pat akcentuoja, kad aplinkybę, kad registrai menkaverčiai, o už jų išsaugojimą yra atsakingas pats administratorius patvirtina aplinkybė, kad administratorius nesikreipė į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas skirti baudą už laiku neperduotus dokumentus.

2.13. Teigia, kad praktikoje nei vienas vadovas nėra nuteistas trūkstant tik apskaitos registrų, kai pirminiai apskaitos dokumentai yra išlikę, todėl pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo teismų praktikos suklydo, spręsdamas, kad įmonės registrų nebuvimas yra pakankamas faktorius taikyti baudžiamąją atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad iš esamų įmonės dokumentų nebūtų galima ko nors nustatyti ir, kad tai turėtų reikšmingą įtaką iš kurios galėtų kilti kraštutinė – baudžiamoji atsakomybė.

2.14. Apeliantas pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-942/2019, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms, nes apeliantas nėra kaltinamas dokumentų klastojimu ar jų neįtraukimu į apskaitą. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346/2013, nes joje spręsta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, o nutartyje Nr. 2K-356-689/2018, nagrinėtos aplinkybės dėl apskaitos dokumentų (o ne registrų) neišsaugojimo.

2.15. Apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra objektyviųjų BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Teigia, kad kvalifikuojant veiksmus pagal minėtą teisės normą, būtina patikrinti ar buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas (šiuo atveju buhalterinės apskaitos registrų neišsaugojimas) buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir kt.) kilimo sąlyga, vėliau nustatyti ar yra poreikis registrus atkurti ir nustatyti dėl kieno kaltės to padaryti neįmanoma.

2.16. Skunde nurodoma, kad remiantis kasacinio teismo praktika, žala turi būti reali. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad padaryta žala finansų sistemai, tačiau neįvardijo net preliminaraus jos dydžio.

2.17. Skunde teigiama, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi nuspręstų, kad apeliantas yra pagrįstai pripažintas kaltu, jo nusikalstama veika turėtų būti traktuojama kaip mažareikšmė, nes dėl jos nekilo jokių pasekmių ir žalos, o vien formalus kaltinimas, dėl trūkstamo registro laikytinas civilinių santykių objektu ar mažareikšmio nusikaltimo dalyku, nes registras yra išvestinis dokumentas.

2.18. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis pagrįstas administratoriaus parodymais, kurie yra melagingi, o jų realumo teismas netikrino. Visų pirma, administratorius suklastojo 2018 m. sausio 19 d. pavedimo sutartį, šis klausimas šiuo metu svarstomas civilinėje byloje Nr. e2-1660-432/2021, kurioje SODRA pateikė atsiliepimą prašydama minėtą sutartį pripažinti negaliojančia. Antra, S. G. 2018 m. gegužės 18 d. pateikė melagingus parodymus, nes fotofiksacija esanti priede Nr. 13 daryta ne anksčiau nei 2019 m. rudenį, nes joje matomi geltoni konteineriai atsirado tik 2019 m. gegužės mėn. Pažymi, kad iš antstolio 2017 m. rugpjūčio 24 d. faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad jokių geltonų konteinerių (duomenys neskelbtini) nebuvo, o tai paneigia S. G. melagingus parodymus. Trečia, administratorius melavo, kad jam nepavyko susisiekti su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais, nes, apelianto teigimu, telefonai visuomet buvo įjungti, tiek K. K., tiek D. K. visuomet atsiliepdavo į skambučius ir buvo linkę bendradarbiauti. Priduria, kad analizuojat S. G. parodymus, matyti, kad siekiama apkaltinti apeliantą, tačiau kaltinimai dėl dokumentų neišsaugojimo turėtų būti pareikšti būtent S. G., kuris turėtų įrodyti, kad ėmėsi visų priemonių dokumentus perimti laiku ir juos išsaugoti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio gynėjas prašė nuteistojo K. K. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas

Žemesnės instancijos teismas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, taigi apeliacinės instancijos teismas tikrina viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištyrė prie apeliacinio skundo pridėtus dokumentus (8 t., b. l. 134-171).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendis, kuriuo K. K. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą, pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

8. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytų visų trijų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje nustatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) verslo subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.

9. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Baudžiamoji atsakomybė už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu, kyla tuomet, kai šie dokumentai nesaugomi įstatymų nustatytą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346/2013, 2K-356-689/2018).

10. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo( toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įsakymą dėl apskaitos dokumentų išsaugojimo. Jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, tokiais atvejais pagal teismų praktiką ūkio subjekto vadovas, atsižvelgiant į BK 223 straipsnio 1 dalies nuostatas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Respublikos įstatymai, susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu, buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimu, jokių išimčių, kurioms esant būtų pateisinamas buhalterijos netvarkymas ar netinkamas jos tvarkymas, dokumentų nesaugojimas, nenumato.

11. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 punkte nustatyta, kad apskaitos registrų minimalus saugojimo terminas – 10 metų.

12. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, nustatė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo būtent K. K.. Ištirtų įrodymų visuma rodo, jog K. K. buvo ne tik formalus (kaip teigiama apeliaciniame skunde), bet ir realus įmonės vadovas. Tokia išvada grindžiama šiais duomenimis:1) liudytojo D. K. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 1997 m., 20 metų įmonės akcininku ir vadovu buvo jo tėtis K. K.; 2) 2015-02-17 UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus K. K. įgaliojimas tik patvirtina, kad D. K. buvo įgaliotas atstovauti įmonę įgaliojime nurodyta apimtimi; 3) 2018-06-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)” (buvęs pavadinimas “(duomenys neskelbtini)”) bankrotas pripažintas tyčiniu (1 t., b. l. 31-32). Šioje nutartyje UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovu nurodomas K. K.; 4) UAB “C.L” duomenimis UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi nurodomas K. K. (1 t., b. l. 104); 5) Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 1997-06-10 iki 2017-08-29 (6 t., b. l. 72-73) UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi nurodomas K. K.; 6) apeliantas pasirašė kaltinime nurodomu laikotarpiu įmonės dokumentus kaip įmonės vadovas (tame tarpe ir 2017-02-13 pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., b. l. 127-129)). Pažymėtina ir tai, kad minėta sutartis buvo sudaryta K. K. skunde akcentuojamu nedarbingumo laikotarpiu nuo 2016-12-26 iki 2017-06-01. Minėti duomenys teisėjų kolegijai abejonių nekelia, jie sudaro vientisą loginę grandinę ir leidžia spręsti, kad kaltinime nurodomu laikotarpiu K. K. vykdė UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigas ne tik formaliai, bet ir faktiškai, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BAĮ 21 straipsnio nuostatas, buvo atsakingas ir už įmonės buhalterinių dokumentų išsaugojimą, tvarkos nustatymą. Skundo argumentai, kad vadovu buvo D. K. prieštarauja jau nustatytoms aplinkybėms ir atmestini kaip nepagrįsti.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dokumentų saugojimo tvarka įmonėje nustatyta nebuvo, dokumentai įmonėje buvo ruošiami, rengiami ir spausdinami, segami į segtuvus pagal susiklosčiusią praktiką. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2015). Ištirti byloje įrodymai leidžia spręsti, kad K. K. vadovavimo laikotarpiu nebuvo nustatyta jokios buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos. Nors iš bylos duomenų galima spręsti, jog dokumentai buvo laikomi segtuvuose įmonės patalpose, tačiau tai nešalina įmonės vadovui įstatymo numatytų pareigų. Kaip matyti iš K. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 134-137), jis žinojo, kad įmonės pirminiai buhalteriniai dokumentai buvo paliekami buhalterei ant stalo, ji juos tvarkydavo, vėliau segdavo į segtuvus ir visi dokumentai buvo laikomi įmonės ofise, o kur yra kompiuteriai, kuriais buhalterės tvarkė įmonės buhalteriją, nežino. K. K. nenurodė, kad kaip įmonės vadovas būtų nustatęs buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarką ar paskyręs atsakingą už apskaitos dokumentų saugojimą asmenį. Ištirtų įrodymų pagrindu spręstina, kad direktorius faktiškai nieko nedarė, kas susiję su buhalterinės apskaitos organizavimu ir tuo nesirūpino. Buhalterinę apskaitą tvarkiusios A. M. ir L. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buhalteriniai dokumentai buvo segtuvuose, įmonės ofise. Nei viena, nei kita liudytoja nenurodė, kad įmonėje būtų buvęs įsakymas ar kitas norminis aktas dėl buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos. Atvirkščiai, L. L. paaiškino, kad direktoriaus įsakymo dėl registrų formų vedimo ir saugojimo nebuvo (4 t., b. l. 7-12). Analogiškai liudytoja L. L. parodė apklausiama teisme, paaiškindama, kad saugojimo tvarkos nematė, jos nepasirašė. Nors liudytoja A. M. teisme jau teigė, kad buvo įsakymas, su kuriuo ji buvo supažindinta, o ar pasirašė nepamena, tačiau tokie jos parodymai prieštarauja tiek jos pačios parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tiek L. L. parodymams, tiek K. K. parodymams, todėl teisėjų kolegija laiko teisingais ikiteisminio tyrimo metu duotus A. M. parodymus, kurie atitinka L. L. parodymus ir K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi, pagal baudžiamosios bylos duomenis, direktorius įstatymais nustatytų funkcijų, susijusių su dokumentų saugojimo tvarkos nustatymu, jų išsaugojimu, nevykdė.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visi kaltinime nurodyti dokumentai buvo perduoti banktroto administratoriui, o apelianto pareiga saugoti dokumentus nuo nutarties iškelti bankroto bylą 2017 m. rugpjūčio 7 d. pasibaigė ir už jų saugojimą tapo atsakingas bankroto administratorius. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

15. Bylos duomenimis iš bankroto administratoriaus buvo išreikalauti ir pastarojo pateikti jo turimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, be kita ko, dalis įmonės dokumentų buvo rasti 2019-03-20 kratos metu pas K. K. jo gyvenamojoje vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga buvo pateikta FNTT specialistei, atlikusiai tyrimą. Iš 2019 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvados matyti, kad tyrimui nepateikti tiriamojo laikotarpio nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai: turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos, įsipareigojimų apskaitos, kreditorių ir debitorių sąrašai, nurodant skolų sumas ir pradelstus įsipareigojimus (2 t., b. l. 10-81).

16. Skunde nurodoma, kad D. K. el. laiškais siuntė administratoriui debitorių, kreditorių, turto sąrašus, tačiau šie dokumentai FNTT specialistui tirti perduoti nebuvo. Apeliantas skunde teigia, kad 2017-08-31 21:05 D. K. laišku administratoriui nusiuntė įmonės klientų skolų, t.y. debitorių sąrašą; 2017-09-01 17:13 D. K. laišku administratoriui nusiuntė įmonės turto sąrašą; 2017-09-01 19:32 D. K. laišku administratoriui nusiuntė įmonės kreditorių sąrašą; 2017-09-01 D. K. laišku administratoriui nusiuntė prašymą nurodyti kaip, kur ir kada perims UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentus. Iš tikrųjų bylos medžiagoje yra duomenys apie minimus susirašinėjimus (5 t., b. l. 78-99), tačiau pastebėtina, kad bylos duomenimis atliekamam UAB “(duomenys neskelbtini)” ūkiniam finansiniam tyrimui atlikti 2019-08-13 buvo pateikta ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2 segtuvai (2 t., b. l. 26) ir D. K. pateiktų dokumentų kopijos (2 t., b. l. 27), o specialistė išvadoje nurodė, kokiais dokumentais vadovavosi atliekant tyrimą. Be kita ko, 2019-07-08 raštu (2 t., b. l. 25, 80) FNTT prašė pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui reikšmingus dokumentus, tame tarpe apskaitos registrus, debitorių ir kreditorių žiniaraščius, ką 2019-07-09 reikalavime adresuotame K. K. nurodė ir tyrėja (2 t., b. l. 82-83), į kuriuos atsakė elektroniniu paštu D. K. (2 t., b. l. 84) nurodydamas, kad visi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai perduoti bankroto administratoriui S. G.. Pastarasis nuosekliai nurodė, kad tokie dokumentai jam nebuvo pateikti.

17. 2019-02-01 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 131-134) S. G. nurodė, kokius dokumentus jam po 2017-07-27 perdavė K. K. ir D. K.. Nurodė, kad buvo surašyti keturi dokumentų perdavimo priėmimo aktai: 2017-08-18, 2017-08-23, 2017-09-18, 2017-10-17. Liudytojas šioje apklausoje konkretizavo, kad K. K. jam neperdavė visų apskaitos registrų, sąskaitų žiniaraščių, didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-07-27. Paaiškino, kad perėmus dokumentus jis nustatė, kad jokių apyvartos žiniaraščių nuo 2014 m. nėra., o, sutikrinus su VMI duomenimis turimais pirminių dokumentų registrais, nustatyta, kad perduoti ne visi pirminiai dokumentai. Jam K. K. paaiškino, kad nepateikti dokumentai buvo kompiuteriuose, kompiuteris sugedo ir dėl to jis (K. K.) negali atspausdinti šių dokumentų, ir pasiūlė administratoriui registrus suvesti iš pirminių dokumentų. Nurodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą kompiuteriai nebuvo įrašyti ir nebuvo perduoti.

18. 2020-04-28 reikalavime adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotam asmeniui S. G. (1 t., b. l. 181) be kitų aplinkybių prašoma nurodyti aplinkybes dėl dokumentų perdavimo, prašant pateikti įsakymo, inventorizacijos aktų patvirtintas kopijas. Iš pateikto 2020 m. gegužės 18 d. atsakymo (t. 1, b. l. 183-185) matyti, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB ,,duomenys neskelbtini“ įgaliotas asmuo S. G. nurodė, kad nei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė, nei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nei kiti šios bendrovės darbuotojai neįvykdė bankroto (nemokumo) administratoriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. įsakymų Nr. 17/08-07-01 ir Nr. 17/08-07-02 ir neatliko šiuose įsakymuose nurodytų reikalavimų. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys taip pat neparengė įsakymo (įsakymų) dėl komisijos sudėties, kuri inventorizuotų (ar galėtų inventorizuoti), perduotų (ar galėtų perduoti) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą bankroto (nemokumo) administratoriui, taip pat nenustatė tokios komisijos sudėties ir nesudarė šios komisijos. Be to, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys nesudarė ir neparengė jokių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto aprašų, inventorizacijos apyrašų, dokumentų ir turto perdavimo aktų, kuriais remiantis bankroto (nemokumo) administratoriui būtų galima perimti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentus. Be kita ko nurodoma ir tai, kad visus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimo aktus parengė pats bankroto (nemokumo) administratorius. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie buvo perduoti popierine forma, visa tai buvo įforminta perdavimo-priėmimo aktais Nr. 1, 2, 3, 4, juos pasirašė buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K.. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo metu iš karto buvo nustatyta, kad trūksta dokumentų (turto (ilgalaikio, trumpalaikio) apskaitos registrų, įsipareigojimų apskaitos registrų, kreditorių ir debitorių sąrašų, apyvartos žiniaraščių (nei popieriniame, nei skaitmeniniame variantuose) už laikotarpius nuo 2014 m. iki bankroto bylos iškėlimo. Visi šie dokumentai bankroto (nemokumo) administratoriui neperduoti iki šios dienos.

19. Iš 2017-08-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ įsakymų Nr. 17/008-07-2 ir Nr. 17/08-07-3 (1 t., b. l. 187-188) matyti, kad iki 2017-08-22 buvo nurodyta vyr. finansininkei parengti įsakymą dėl komisijos, kuri perims UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą, sudėties, o komisija buvo įpareigota perimti dokumentus iš direktoriaus, surašant inventorizavimo aktus, terminas iki 2017-08-18 (įsakymas 17/008-07-2), tačiau toks įsakymas parengtas nebuvo, ir įspėjimai apie darbo sutarties nutraukimą ( įsakymas 17/008-07-3).

20. Bankroto (nemokumo) administratoriaus UAB ,,duomenys neskelbtini“ įgaliotas asmuo S. G. 2019 m. birželio 12 d. perdavė, o tyrėja J. G. priėmė akte išvardintus BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (t. 2. b. l. 6-7, 118-121), kurie remiantis reikalavimu (2 t., b. l. 5) reikalingi UAB “(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti. Tarp šių dokumentų kaltinime nurodytų dokumentų nėra.

21. Apelianto teiginį, kad bankroto administratoriui buvo perduoti apskaitos registrai, paneigia ir šie bylos duomenys:1) iš 2017-09-18 dokumentų perdavimo priėmimo akte Nr. 3 (2 t., b. l.91 -93) įrašytų bankroto administratoriui perduotų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų matyti, kad jam buvo perduoti apyvartos žiniaraščiai už 2009 - 2013 m., darbo užmokesčio žiniaraščiai už 1999 - 2013 m. ir 2015 -2016 m., ilgalaikio turto apskaita už 2006-2011 m., kasos knyga už 2009 - 2014 m., atskaitingų asmenų žiniaraščiai už 2009 - 2014 m., pirkimų, pardavimų žiniaraščiai už 2011 — 2014 m., jokie kiti apskaitos registrai neįrašyti. Taigi, tarp išvardintų dokumentų nėra įrašytų kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų apskaitos registrų. 2) D. K., atvežęs ir perdavęs bankroto administratoriui dokumentus, nors ir teigė, kad perdavė visus įmonės dokumentus, tačiau parodė, kad realiai jis nesutikrino, kokius dokumentus perdavė bankroto administratoriui, ir nežino, ar tarp jų buvo apskaitos registrai; 3) K. K. pasirašė 2017-09-18 dokumentų perdavimo priėmimo aktą, taip pat ir kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo priėmimo aktus, tačiau pretenzijų dėl to, kad į juos yra neįrašyti kokie nors dokumentai, kurie realiai buvo perduoti, nenurodė.

22. Apeliantas teigia, kad 2017-09-21 bankroto administratorius el. laišku informuodamas D. K., kad nėra apyvartos žiniaraščių nenurodė nieko apie kreditorių, debitorių sąrašus, registrus, tačiau kaip matyti laiške administratorius nurodė, kad yra apyvartos žiniaraščiai senesnių metų, bet 2015 m., 2016 m., 2017 m. nėra. (5 t., b. l. 105). Kitame tos pačios dienos el. laiške (5 t., b. l. 105) nurodė, kad nėra apyvartos žiniaraščių nuo 2014 m., kadangi „nėra apyvartos žiniaraščių, nėra galimybių sutikrinti nei skolų, nei įsiskolinimų“, kas patvirtina, kad minimi apyvartos žiniaraščiai apima ir apskaitos registrus.

23. Nors apeliaciniame skunde bandoma įrodyti, kad bankroto administratoriui buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, t.y. turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrai, įsipareigojimų apskaitos registrai, kreditorių ir debitorių sąrašai (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais) už 2015 m. gruodžio 31 d.?2017 m. liepos 27 d. laikotarpį, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau aptartus duomenis, tokią versiją laiko gynybine ir ją atmeta.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad K. K. pareiga saugoti dokumentus 2017 m. rugpjūčio 7 d., nesibaigė, nes minėta pareiga išnyksta faktiškai perdavus dokumentus administratoriui, o neperdavus dalies dokumentų šiam nekyla pareiga juos saugoti. Kadangi nustatyta, kad S. G. reikalavo trūkstamų dokumentų, tačiau šie perduoti nebuvo, todėl K. K. pareiga nelaikytina pasibaigusia ir jis yra atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.

25. Kaltinime inkriminuotų aplinkybių metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ)10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą (minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d.) įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.). Minėtą K. K. pareigą patvirtina ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir – AVNT) išvada, kurioje konstatuota, kad tiek K. K., tiek D. K. buvo žinoma apie teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą, o įmonės dokumentų ir turto perdavimo pareigą ĮBĮ nustatė vadovui, taigi šis asmuo reaguodamas į teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, pirmiausia ir turėjo atlikti aktyvius veiksmus perduodant dokumentus administratoriui. ĮBĮ dokumentų ir turto perdavimo pareiga nustatyta įmonės valdymo organams ir už šios pareigos nevykdymą atsakomybė taikytina būtent šiems subjektams, o administratorius, turi dėti įmanomas pastangas, kad šią pareigą atsakingi subjektai įvykdytų (4 t., b. l. 161-181).

26. Skunde teigiama, kad pats bankroto administratorius vengė perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, neatvyko į įmonės ofisą ir jų neperėmė, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad administratorius ėmėsi aktyvių veiksmų. 2017 m. rugpjūčio 7 d. įsigaliojus nutarčiai iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo S. G. tą pačią dieną priėmė įsakymą, kuriuo K. K. buvo įpareigotas iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. perduoti įmonės dokumentus (5 t,. b. l. 16-17). Remiantis priėmimo - perdavimo aktais 2017 m. rugpjūčio 18 d. administratoriui buvo perduotas įmonės antspaudas, 2017 m. rugpjūčio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, o 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Šių daiktų ir dokumentų perdavimą patvirtina K. K. ir administratoriaus S. G. pasirašyti dokumentų priėmimo – perdavimo aktai Nr. 1-3 (2 t., b. l. 89-93). Atkreiptinas dėmesys, kad visus priėmimo perdavimo aktus K. K. pats asmeniškai pasirašė. Iš byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 28 d. siųsto el. laiško adresu (duomenys neskelbtini) iš adreso (duomenys neskelbtini) pasirašyto I. E., matyti, kad pranešama, kad ji S. G. pavedimu tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso dokumentus, priminta, kad iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. turėjo būti perduoti ir iki šiol neperduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, kad ji laukia visų atskaitomybės, debitorių, kreditorių, turto sąrašų, bent jau elektroniniame formate (5 t., b. l. 77). 2017 m. rugsėjo 21 d. el. laiškais siųstais D. K. S. G. pranešė, kad nėra apyvartos žiniaraščių, nurodyta, kad turi pateikti apyvartos žiniaraščius popieriniame arba skaitmeniniame formate. Taip pat pažymėta, kad nesant apyvartos žiniaraščių, nėra galimybių sutikrinti skolų ar įsiskolinimų (1 t., b. l. 232-233). Tai, kad administratorius buvo aktyvus dokumentų perdavimo procese patvirtina ir AVNT išvada, kurioje pažymėta, kad teiginiai, jog administratorius sąmoningai ir tyčia laiku neįvykdė pareigos perimti turtą ir dokumentus grindžiami tik 2017 m. rugsėjo 4 d. siųsto laiško fragmentu, kuriame užsimenama, kad administratorius dar patikslins informaciją dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo, tačiau ši el. laiško dalis be pilno pokalbio ir jo konteksto negali būti vertinama kaip patvirtinanti administratoriaus tyčinį delsimą, nes nėra aišku ką šalys buvo sutarusios, negalima spręsti ar kalbama apie visus dokumentus ar apie jų dalį. Taip pat išvadoje nurodyta, kad IBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto įgyvendinimas priklauso nuo buvusių įmonės valdymo organų bendradarbiavimo su administratoriumi, o iš patikrinimui pateiktų duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad administratorius delsė perimti įmonės dokumentus ar turtą (atvirkščiai, pateikti duomenys liudija, kad administratorius aktyviai veikė įmonės bankroto procese) Įmonės valdymo organai, nustatytu terminu pareigos perduoti visą įmonės dokumentaciją neįvykdė (4 t., b. l. 171)

27. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad minėtoje išvadoje konstatuota, kad buvo pažeistas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punktas, nes administratorius nepateikė duomenų, patvirtinančių minėtos pareigos įvykdymą (nuvykimą į įmonės buveinę,), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad: 1) duodama išvada yra tikėtina; 2) vien ta aplinkybė, kad administratorius nepateikė duomenų patvirtinančių, kad buvo nuvykęs į įmonės buveinę, atsižvelgus į aukščiau aptartus įrodymus, savaime nereiškia, kad jis sąmoningai nevykdė pareigų, susijusių su dokumentų perėmimu, juolab, kad toje pačioje išvadoje konstatuota ir tai, kad nors administratorius nepateikė konkrečių įrodymų apie nuvykimą į įmonės buveinę, tačiau dokumentai buvo perimti, taip pat, jog el. susirašinėjimas, atlikti administravimo veiksmai, turto priėmimo – perdavimo aktai patvirtina, kad galimam pažeidimui turėjo įtakos ne vien administratoriaus, nes įmonės valdymo organai jiems skirtų įpareigojimų nevykdė teisės aktų nustatytu terminu (4 t., b. l. 180)

28. Skunde akcentuojama, kad teismas nesiaiškino, ar kaltinime nurodyti dokumentai nebuvo prarasti dėl administratoriaus kaltės, tačiau, kaip jau konstatuota, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinime nurodyti dokumentai buvo perduoti administratoriui. Be kita ko, faktiškai neperdavus dokumentų, asmuo netampa atsakingas už jų saugojimą, o bylos duomenys patvirtina, kad pats apeliantas, būdamas įmonės vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, į tai žiūrėjo atsainiai: 1) ne jis pats, o sūnus D. K. perdavė bankroto administratoriui didžiąją dalį įmonės dokumentų; 2) neoficialiai pavedęs sūnui perduoti dokumentus administratoriui nesidomėjo ir nekontroliavo kokie dokumentai perduoti; 3) pasirašydamas dokumentų priėmimo – perdavimo aktus nesutikrino, ar administratoriui yra perduoti aktuose nurodyti dokumentai; 4) neperdavė dalies dokumentų, rastų pas jį namuose kratų metu. Be kita to, D. K. ir A. M. patvirtino, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo vežiojami iš vienos vietos į kitą, D. K. teigė, kad visi dokumentai turėjo būti S. G. perduotuose segtuvuose, tačiau netikrino jų turinio. Pats apeliantas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju nurodė, kad nelabai žinantis kaip nuo 2003 m. įmonėje buvo vykdoma veikla, biure jo praktiškai nebūdavo, jis tik ateidavo pasirašyti reikiamų dokumentų. Kokioje programoje buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija ir kokius dokumentus pildydavo buhalterės jis nežinantis, sūnus D. K. jam minėjo, kad visus dokumentus perdavė administratoriui, jis tame nedalyvavo, tik atskirai važiavo pasirašyti bankroto administratoriaus parengtų perdavimo aktų (5 t., b. l.134-135). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apelianto veiksmai patvirtina itin lengvabūdišką požiūrį į dokumentų perdavimą, jų saugojimą.

29. Nors skunde teigiama, kad atliekant tyrimą buvo pažeista dokumentų paėmimo tvarka ir cituojamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 20 straipsnis, tačiau pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas vadovaujantis BPK nuostatomis, o iš FNTT perduotų dokumentų lydraščių (2 t., b. l. 8. 113; 116) matyti, kad juose yra nurodytas dokumentų lapų skaičius, tačiau nėra nurodytas kiekvieno individualaus dokumento pavadinimas.

30. Skunde nurodoma, kad 2017 m rugpjūčio 31 d. buvo pateikta 2017 m. įmonės pelno/nuostolių ataskaita ir balansas, kuri parengta vadovaujantis kaltinime nurodytais neišsaugotais registrais, tačiau apklausta L. L. nurodė, kad parengusi balansą ji jo nepasirašė, nes nežinojo ar jai yra pateikti visi dokumentai (4t. b. l. 9. Visgi šiuo atveju svarbus ne atitinkamų registrų sudarymo faktas, o jų neišsaugojimo faktas, kuris vadovaujantis jau aptartais duomenimis, abejonių nekelia.

31. Nors apeliaciniame skunde itin akcentuojama, kad apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grįstas administratoriaus S. G. parodymais, kurie yra melagingi, o šis asmuo yra suinteresuotas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad K. K. kaltė apkaltinamajame nuosprendyje pagrįsta ne vien minėto asmens parodymais, o įrodymų, kurie vienas kitam neprieštarauja ir vienas kitą papildo, visuma (paties K. K. parodymais, liudytojų D. K., A. M., L. L., specialistės B. R. parodymais, byloje pateikta specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga, kuri išvardyta skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje).

32. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai remiamasi kasacinio teismo nutartimis Nr. 2K-109-942/2019; 2K-346/2013; 2K-356-689/2018. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1) byloje 2K-109-942/2019 asmuo be kita ko nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį būtent už išvestinių, o ne pirminių apskaitos dokumentų neišsaugojimą (avanso apyskaitų, atskaitingo asmens atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, prekių apyvartų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, didžiosios knygos ir banko sąskaitų apskaitos registrų,) neišsaugojimą. Tuo pačiu, minėta kasacinė nutartis paneigia skundo teiginį, kad už apskaitos registrų neišsaugojimą baudžiamoji atsakomybė asmenims nekyla;. 2) Priešingai nei nurodo apeliantas, nutartyje 2K-346/2013 nagrinėtos faktinės aplinkybės, kai asmuo nuteistas ne tik už apgaulingą apskaitos tvarkymą, tačiau ir už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį; 3) nors skunde pagrįstai nurodyta, kad nutartyje 2K-356-689/2018 asmuo nuteistas už pirminių dokumentų, o ne registrų neišsaugojimą, tačiau pažymėtina, kad šioje nutartyje nagrinėtas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį klausimas, o pirmosios instancijos teismas šia nutartimi rėmėsi ne grįsdamas K. K. kaltę dėl registrų neišsaugojimo, o aprašydamas BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį – dokumentų nesaugojimą, todėl apelianto teiginys, kad minėtos bylos aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms, nereiškia, kad teismas minėta nutartimi negalėjo remtis.

33. Apeliantas nurodo ir tai, kad kaltinime nurodytus registrus galima suvesti (atstatyti) remiantis įmonės pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl šiuo atveju neatsiranda BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

34. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai kilo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16-2014, 2K-7-176/2015).

35. Šiuo atveju akivaizdu, kad nesant išsaugotų apskaitos registrų, nurodytų kaltinime, padaryti išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už kaltinime nurodytą laikotarpį, analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nėra galimybės. Ekspertės L. A. 2020 m. rugpjūčio 18 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad turint visus pirminius apskaitos dokumentus, suderinimo aktus, buhalterines pažymas įmanoma atstatyti buhalterinę apskaitą, sudarant registrus iš naujo ir nustatyti įmonės veiklą, jos turto, nuosavi kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą. (7 t., b. l. 49). Tokią galimybę patvirtino ir teisme apklausta FNTT specialistė B. D., kuri nurodė, kad, iš naujo suvedus apskaitos registrus, bei, esant visiems pirminiams dokumentams, įmonės veiklos rezultatus, rodiklius, galima būtų nustatyti. Taip pat FNTT specialistė išsamiai paaiškino, kodėl nesant apskaitos registrų negalima nustatyti įmonės tam tikrų veiklos, rezultatų rodiklių. Specialistė nurodė, kad nesant registrų, nėra galimybės įsitikinti, ar tikrai visi pirminiai apskaitos dokumentai buvo apskaityti, ar jie buvo įtraukti į apskaitą, tai yra apskaitos registrus, kurių pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos, be registrų negalima nustatyti ūkinės finansinės veiklos, nes tokiu atveju nėra su kuo palyginti pirminių apskaitos dokumentų (8 t. b. l. 30-31). Be kita ko, specialistė nurodė ir tai, kad tam, kad suvesti apskaitos registrus, prieš tai reikėtų atlikti operacijas, apklausti asmenis, atlikti kitus tyrimo veiksmus. Iš išdėstyto matyti, kad būtina sąlyga apskaitos registrų atkūrimui, tokiam, kuris atspindėtų tikrąją padėtį, yra visų pirminių apskaitos dokumentų buvimas, o nesant registrų, nėra galimybės įsitikinti, ar tikrai visi pirminiai apskaitos dokumentai buvo apskaityti. Todėl šiuo atveju specialisčių nurodyta galimybė, esant visiems pirminiams apskaitos dokumentams atkurti trūkstamus apskaitos registrus, nepašalina K. K. atsakomybės už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

36. 2019-09-13 specialisto išvada kaip jau minėta konstatuota, kad tyrimui nepateikti tiriamojo laikotarpio nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27 UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai: turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos, įsipareigojimų apskaitos, kreditorių ir debitorių sąrašai nurodant skolų sumas ir pradelstus įsipareigojimus. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, tuo nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 dalies reikalavimo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27. (2 t., b. l. 19-79). Taigi, padariniai, numatyti BK 223 straipsnio 1 dalyje, šioje išvadoje konstatuoti.

37. Nuo 2013 metų BAĮ 21 straipsnio 2 dalies taikymo apimtys buvo išplėstos – iki tol ši teisės norma numatė ūkio subjekto vadovo atsakomybę tik už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą (BAĮ redakcija galiojusi nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d.), o nuo minėto laiko ūkio subjekto vadovas tapo atsakingas ir už apskaitos registrų išsaugojimą. Taigi, K. K. nubaustas pagal BK straipsnio 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad neišsaugojo apskaitos registrų tuo laikotarpiu, kai BAĮ nuostatos, numatančios pareigą ūkio subjekto vadovui išsaugoti registrus jau buvo įsigaliojusios. K. K. kaip ūkio subjekto vadovas turėjo pareigą išsaugoti apskaitos registrus ir privalėjo užtikrinti tokią tvarką įmonėje, kad buhalterinės apskaitos registrai būtų išsaugoti. Nustačius, kad dėl kaltinime nurodytų dokumentų neišsaugojimo atsirado pasekmės - negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, teisėjų kolegija sprendžia, kad K. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

38. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl auditorių įmonei suteiktu ISO sertifikatų, dėl bankroto administratoriaus atsakomybės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau neaptariami.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

39. Apeliaciniame skunde pateikti alternatyvūs prašymai – K. K. nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme ir taikant BK 37 straipsnį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės; taikyti BK 36 straipsnio nuostatas, nes asmuo (K. K.) tapo nepavojingu.

40. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu reiškia, kad kaltininko veikoje yra nusikaltimo sudėtis, tačiau realiai jos pavojingumas nėra didelis. Veika mažareikšmė yra tuo atveju, kai ji iš esmė nedaro žalos įstatymų saugomoms asmens, visuomenės arba valstybės vertybėms, taip pat kai ji nesudaro galimybės kilti žalai. BK 36 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.

41. Apelianto argumentai dėl tiek dėl BK 36 straipsnio, tiek dėl BK 37 straipsnio taikymo galimybės atmestini. Apelianto argumentas, kad nebuvo padaryta jokia žala, nereabilituoja kaltininko ir nepanaikina baudžiamumo. Tuo labiau, kad žalos požymis nėra šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nusikaltimo sudėtis materiali, baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 223 straipsnį kyla, kai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo numatytiems padariniams, nustačius priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl apelianto veikos nebuvo galima iš dalies nustatyti nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d., t. y. už daugiau kaip metus su puse. Neišsaugoti turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrai, įsipareigojimų apskaitos registrai, kreditorių ir debitorių sąrašai (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais) yra reikšmingi, nes jų duomenys buvo susiję įmonės turto apskaita, įsipareigojimais, leidžiantys spręsti apie įmonės veiklą. Dėl šių priežasčių nepagrįsti apelianto argumentai, kad jo veika nebuvo tokia pavojinga, todėl neturėtų užtraukti jam baudžiamosios atsakomybės. Veika pavojinga, šios veikos baudžiamumas nebuvo panaikintas įstatymo leidėjo iniciatyva. Kitų aplinkybių, dėl kurių veika prarado pavojingumą, nenustatyta.

42. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad kaltininkas iki nuosprendžio priėmimo tapo nebepavojingas. Kaip matyti, pirmosios instancijos teisme K. K. atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsižvelgtina, kad K. K. pirmosios instancijos teisme dėl savo kaltumo ar nekaltumo nuomonės neturėjo, taigi, savo elgesio nevertino kritiškai, o skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nevadovauja jokiai įstaigai, nesudaro pagrindo išvadai, kad K. K. pasitaisė ir tapo nebepavojingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo K. K. skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasAiva SurvilienėNida Vigelienė