- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- 1-190-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00595-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei, Kristinai Juodelytei, Gražinai Osinskajai, Dianai Abent,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis MB ,,(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų: turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrų, įsipareigojimų apskaitos registrų, kreditorių ir debitorių sąrašų (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais) už 2015-12-31?2017-07-27 laikotarpį, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27: K. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas ? „(duomenys neskelbtini)“), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), direktorius, todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 p. reikalavimus, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „apskaitos registrų minimalus saugojimo terminas – 10 metų“, nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, užtikrinančios jų saugumą, neužtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrų, įsipareigojimų apskaitos registrų, kreditorių ir debitorių sąrašų (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais) už 2015-12-31?2017-07-27 laikotarpį išsaugojimo ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis juos prarado, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27.
K. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 str. 1 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. K. nurodė, kad tai, kas surašyta kaltinamajame akte supranta, dėl savo kaltumo ar nekaltumo nuomonės neturi, į šį klausimą turi atsakyti teisininkai. Paaiškino, kad specialistė pasakė, jog galima atstatyti apskaitos registrus. Daugiau nieko paaiškinti negali, palieka spręsti teismui, toliau atsisako duoti parodymus ir atsakyti į teismo klausimus. Teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka balsu perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 134-136), jų nei patvirtino, nei paneigė, paliko spręsti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. G. parodė, kad su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja. 2017 m. liepos mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto nemokumo administratoriumi buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pagal įgaliojimą buvo paskirtas administruoti šią įmonę. Nemokumo administratorius buvo paskirtas pagal automatinę nemokumo administratorių parinkimo programą. Iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovui buvo išsiųsti pranešimai visais žinomais adresais dėl dokumentų perdavimo. Turto perdavimo procesas vyko sunkiai, pradedant nuo materialaus turto ir baigiant įmonės dokumentais. Kadangi įmonė turėjo materialų turtą, transporto priemonės ir kt., jo reikėjo ieškoti pačiam nemokumo administratoriui po visą Vilniaus miestą ir po to perkelti jį į saugią vietą. Įmonės dokumentai buvo perduodami kelis kartus, tačiau buvo perduoti ne visi dokumentai, o tie, kuriuos yra nurodęs savo pareiškimuose, taip pat jo ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose. Pagal turimą informaciją, gautus dokumentus, atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vertinimą iki bankroto bylos iškėlimo, buvo pareikšti atitinkami ieškiniai ir pareiškimas. Buvo nustatyta, kad yra tyčinio bankroto požymių. Tyčinis bankrotas buvo įrodytas. Remiantis tuo pagrindu, buvo kreiptasi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Buvo įsakymais nustatytas terminas pagal įstatymą perduoti apskaitos dokumentus, t. y. 15 dienų. Dokumentų perdavimas vyko etapais. Reikalavimai dėl dokumentų buvo išsiųsti registruotu paštu. Įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas registruotas pranešimas ir buvo paskelbta viešai dviejuose laikraščiuose. LRT žiniose ir Lrytas laikraščiuose buvo paskelbti pranešimai, kad yra iškelta bankroto byla. Ar pranešimai buvo siųsti K. K. gyv. vietos adresu, nepamena. Įmonės antspaudą, įmonės pažymėjimą, įstatų kopiją iš pradžių perdavė K. K., po to jis papildomai perdavė įstatų originalą, o visus likusius dokumentus į Kauną atvežė D. K.. Jie visa tai darė žinodami apie tuos įsakymus ir pranešimus. Dėl apskaitos dokumentų perdavimo faktiškai bendravo su D. K. el. paštu, telefonu. Apie reikalavimą, pareigą perduoti įmonės apskaitos dokumentus K. K. žinojo. Jam buvo žinoma, nes jis buvo įmonės direktorius, be to, K. K. buvo atvažiavęs su įmonės pagrindiniais dokumentais į (duomenys neskelbtini) ir ten jis jam pasakė, kad reikia pateikti visus dokumentus, net tik įmonės pažymėjimą, bet ir įstatus. Ką K. K. atsakė, nepamena. Su K. K. teko susitikti du kartus, o vėliau jau bendravo su D. K.. Kai atveždavo turtą, būdavo sudaromi sąrašai, kokius dokumentus atvežė, ir dokumentus pasirašydavo administratorius ir K. K.. Kai D. K. atveždavo, nepasirašinėdavo. D. atveždavo, jis (S. G.) sudarydavo sąrašą, kokius dokumentus gavo. D. perduodavo tuos sąrašus, K. pasirašydavo ir jis el. paštu gaudavo nuskanuotus ir K. K. pasirašytus sąrašus. Kai jis buvo paskirtas administratoriumi, bandė atvykti ne vieną kartą. Kai reikėjo perduoti priekabą, D. sakė, kad atvažiuotų pats ir pasiimtų. Buvo atvykęs vienas į buveinę adresu (duomenys neskelbtini), jokios priekabos nebuvo. Į buveinę buvo atvykęs daug kartų, nes jis dažnai važiuoja pro šią įmonę, sustodavo pasižiūrėti, kur buveinė. Visais kartais atvažiuodavo vienas. Pirmą kartą atvykimo į įmonę iš karto po jo paskyrimo per 15 dienų. Tiek K., tiek D. buvo nurodęs, kurių dokumentų trūksta. Jis ieškojo, kur buvo įsikūrusi įmonė, tačiau jo žinomais adresais įmonės nebuvo. (duomenys neskelbtini), jo manymu, nereali buveinė, nes nebuvo jokių įmonės požymių. Ten ir nuotraukos buvo darytos, ten buvo medinis gyvenamasis namas. D. buvo atvežęs visą priekabą dokumentų. Per kiek dienų buvo surašytas perdavimo aktas, nepamena. Tuo metu ir nustatė, kad įmonėje trūksta dokumentų, reikalavo juos visus pateikti. Susirašinėjo el. paštu, paprašė elektroninių laikmenų, bet tokio kaip apskaitos registro jis negavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sutartį su buhalterines paslaugas teikiančia UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai kartu su kolege I. E. ir sužiūrėjo viską. I. E. rašė D. priminimus dėl trūkstamų dokumentų pateikimo. Reikalavo pateikti elektroninę laikmeną ir dėl to jis bendravo su D. D. atsakė, kad viską, ką turėjo, perdavė, jei kažko neperdavė, liepė samdyti arba gražinti į darbą buhalterę, kad ji viską suruoštų ir parengtų. Kompiuteris, kuris buvo naudojamas įmonėje, nebuvo perduotas, D. atsakė, kad jie, ar sugedę, ar kad jų nėra, jis dabar nepamena. Be to, įmonės dokumentai ne ranka rašyti, tai, vadinasi, įmonėje turėjo būti kompiuteris. Jei būtų matęs, kad apskaitoje yra kompiuteris, tai būtų reikalavęs, jis tik suprato, kad apskaita buvo vedama kompiuteriu. Taip pat iš D. ir K. girdėjo, kad kompiuteris buvo sugedęs. Įmonė perdavė kasos aparatą, tris transporto priemones, priekabą, lengvajį automobilį. Su pačiu įmonės vadovu K. K. bandė susiekti telefonu, K. jis prisikvietė per D., kokiu būdu K. atėjo pas jį, neatsimena. Dar K. buvo atėjęs ir prašė telefono numerį perkelti, tai iškėlus bankroto bylą telefonu bendravo. Jam buvo perduoti direktoriaus įsakymai, tačiau neteko matyti dokumento, kuris patvirtintų dokumentų saugojimo tvarką. Taip pat nurodė, kad su vadovu bendravimas buvo apsunkintas, nes vadovas neturėjo el. pašto, jis bandė ir skambinti jam, sakė, kad atvyktų, kad turi perduoti dokumentus. Vėliau jam buvo pasakyta bendrauti per D. D. tai tikrai pasakė, kad jis šiuos reikalus tvarkys. Buvo pateiktas notarinis įgaliojimas, kad pavedama reikalus tvarkyti D. Taip pat jis teiravosi ir K., ir D., kodėl neperduodami dokumentai, tačiau jie pasakė, kad jis jiems neaiškintų, kas perduota, o kas ne. Su K. bendravimas pasibaigė, kai jis perdavė pagrindinius įmonės dokumentus, po to buvo leista UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono numerį jam persirašyti ir po to jau D. viską tvarkė. Toliau bendravo su D. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka balsu perskaičius liudytojo S. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, taip pat patvirtino pranešime, surašytame ikiteisminio tyrimo metu, nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 131-139, 183-238). Taip pat nurodė, kad įsakyme nurodyta bloga data, turėjo būti 2017 m., greičiausiai yra rašymo apsirikimas.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. nurodė, kad su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje dirbo buhaltere tik 2015 m., tada su juo buvo darbiniai santykiai. Tiek metų praėjo, nelabai ir pamena. Įmonėje Išrašinėjo sąskaitas-faktūras, vedė buhalteriją. Įmonėje dirbo nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. kovo 24 d. Apskaitos registrus vedė tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo išrašomų sąskaitų-faktūrų, gaunamų žiniaraščių, kasos knyga, taip pat vedė ilgalaikio ir trumpalaikio turto ir kitus apskaitos registrus. Mėnesio gale atspausdindavo ir dėdavo į segtuvą popierinį variantą. Apskaita buvo vedama kompiuterine programoje ,,Pragma“. Kai ji išėjo iš darbo, dokumentai buvo susegti į segtuvus ir palikti. Tuos, kuriuos registrus vedė, paliko atspausdintus ir įdėtus segtuvuose, viskas liko ofise, nieko neišsinešė. Kai atėjo, kompiuteris buvo ofise, atsisėdo ir pradėjo dirbti. Kiek atsimena, kompiuteris buvo įmonės. Įmonės vadovas buvo K. K.. Dokumentų saugojimo tvarka buvo pagal archyvavimo rodyklę. Buvo įsakymas, buvo supažindinta, o ar jį pasirašė, neatsimena. Dirbo (duomenys neskelbtini). Už dokumentų saugojimą asmuo nebuvo paskirtas. Dokumentai buvo laikomi įmonėje (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pirmas ir antras aukštas, būdavo, darbuotojai ateidavo, o antrame aukšte buvo trise – Š., D. ir ji. Po to kai dokumentus pervežė į (duomenys neskelbtini), jie buvo laikomi taip pat įmonėje, patalpose, lentynose, spintoje. Jos darbo metu kompiuteris nebuvo sugedęs. Dokumentai būdavo surenkami ir duodami pasirašyti vadovui K. K.. D. K. buvo komercijos direktorius ar vadovas. K. K. buvo sirgęs, kada – nepamena, sirgo tikrai ne vieną ir ne dvi dienas. Kai ji išėjo iš darbo, dokumentai nebuvo kaip nors perduodami, jie buvo tiesiog palikti, sudėti į segtuvus. Toje patalpoje, kur dirbo, be jos išrašydavo sąskaitas informatikas Š., neatsimena, ar tą darė D. K.. Į pačias patalpas galėjo patekti ir kiti darbuotojai. Kai K. K. sirgo, direktoriaus pareigas vykdė D. K.. Į (duomenys neskelbtini) persikraustė nuo 2017 m., bet tiksliai nežino, koks mėnuo buvo, maždaug sausis, vasaris. Kai persikėlė į kitas patalpas, visi registrai buvo, pati dėjo į lentynas viską. Į kitą laikmeną nieko nepersirašinėjo, kopijų nedarė, viską paliko įmonės patalpose. Buhalteriją visada vedė įmonės patalpose. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka balsu perskaičius liudytojos A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino (t. 4, b. l. 14-17).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. L. paaiškino, kad su kaltinamuoju ją anksčiau siejo darbiniai santykiai. Įmonėje buhaltere buvo įdarbinta 2017 m. liepos 17 ar 18 dieną, po savaitės ar kažkiek dienų įmonei buvo paskelbtas bankrotas. Taigi, dirbo neilgai. Per tą laikotarpį kažkiek dokumentų buvo nesuvesta, viską sutvarkė, patikrino. Tai buvo 2017 m. duomenys nesuvesti, todėl ji viską suvedė ir sutvarkė. Kadangi kažkiek laiko nebuvo buhalterės, tai buvo ir senesnių dokumentų, ir 2017 m. Kiek ji prisimena, ji peržiūrėjo ir, kas buvo neįvesta, ji įvedė. Tuomet jau buvo pradėta ruošti visus dokumentus bankroto administratoriui. Neįvesti dokumentai buvo 2017 m. Ji netikrino 2016 m. dokumentų, dirbo tik su 2017 m. dokumentais. Tuo metu kai ji dirbo, kitų buhalterių nebuvo. Dokumentai buvo tvarkomi kompiuteriu, apskaitos programa „Pragma“, vedė visus duomenis į šią programą kompiuteriu. Tada atspausdindavo registrus ir dėdavo į segtuvus. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), 2 aukštas, kokiu pagrindu įmonė naudojosi šiomis patalpomis, nežino. Toje patalpoje buvo ji ir dar vienas darbuotojas, jei neklysta – P. Dar būdavo D. K., direktoriaus pavaduotojas ir vadovas, užeidavo kaip kada pas juos. Kas tiksliai prieiti prie programos, su kuria ji dirbo, pasakyti negali. Prie kitų darbo vietų buvo galima prisijungti, bet ribotai. Nepamena, ar tuo metu kompiuteris buvo apsaugotas slaptažodžiu. Turto registras nėra vedamas, jis, kai perkamas turtas, ir atsiranda toje programoje, jei nieko neperki, tai galima išimti registrą ir atsispausdinti. Registrai formuojasi kas mėnesį, kai įvedi visas sąskaitas, tada atspausdini registrą ir matosi skolos. 2017 m. registrai buvo suvesti ir atspausdinti. Nepamena, ar ji matė 2016 m. registrus. Saugojimo tvarkos nematė, nepasirašė. Ofise visi dokumentai buvo sudėti į lentynas segtuvuose. Prieš pradedant dirbti, nepriėmė jokių dokumentų. Įmonėje buvo kompiuteris, programa įsigyjama pagal licenciją. Neprisimena, ar kompiuteris buvo įtrauktas į apskaitą. Kompiuteriu baigė naudotis, kai buvo viskas suvesta, kokia diena tai buvo, nepamenu, bet buvo rugsėjis. Iki rugsėjo mėnesio, kai dirbo kompiuteriu, viskas veikė, nebuvo jokių gedimų. Prieš išeidama iš darbo jokių dokumentų perdavimų dokumentų nevykdė, tik buvo tvarkingai sudėti dokumentai į segtuvus. Patalpos buvo rakinamos, visi dokumentai buvo patalpose, aktas nebuvo surašytas. Dokumentus turėjo perduoti pavaduotojas, jis bendravo su administratoriumi. Iš bankroto administratoriaus jokio reikalavimo nėra gavusi, bendrauti su juo neteko. Kiek supranta, daugiausiai su juo bendravo pavaduotojas D. K.. Dėl dokumentų ruošimo ji bendravo su D. K.. Su direktoriumi K. K. kažkiek bendravo, jis ateidavo, o ar ką nors pasirašinėdavo, neprisimena. Nežino ar buvo paskirtas asmuo, atsakingas už dokumentų saugojimą, gal įsakymų segtuvas ir buvo, bet ji nematė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo tėtis. Kaltinimai turėtų būti pateikti ne jo tėčiui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui S. G., kuris neatvyko į įmonę perimti dokumentų ir jų neva pasigedo. Visi dokumentai perduoti, kodėl kažko trūksta, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta (duomenys neskelbtini) metų įmonės akcininku ir vadovu buvo jo tėtis, K. K.. Jis įmonėje pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) m., jį įdarbino tėtis direktoriaus pavaduotoju komercijai, dirbo iki (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 1 d. Buvo atsakingas už oro kondicionavimo padalinį, prižiūrėjo administraciją, buvo daugiau kaip vykdantysis direktorius. Tėtis buvo daugiau kaip generalinis direktorius. Kiek leido veikti ne kaip direktoriui, bet kaip įgaliotam vadovui, tiek ir veikdavo, stengdavosi nuo tėvo nuimti visą krūvį. Įmonėje susiklosčius sunkiai finansinei padėčiai metu, o direktoriui K. K. esant nedarbingam dėl infarkto nuo 2016 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. birželio 1 d., jis buvo kaip jį pavaduojantis asmuo, vieno iš tiekėjų prašė kelti įmonei bankroto bylą. Nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. įmonės vadovavimą iš K. K. perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nė karto neatvyko į įmonės patalpas, į (duomenys neskelbtini), perimti dokumentų. Turtą perdavinėjo iki 2018 m. vidurio, nes bankroto administratorius niekaip nebuvo pasiruošęs jo priimti. Pačius dokumentus jis asmeniškai nuvežė 2017 m. rugsėjo 18 d. ar 19 d. Su bankroto administratoriumi kalbėjo telefonu kelis kartus. Jis jį kvietė atvykti, pasakė kur konkrečiai atvykti. Kadangi jo darbo sutartis nutrūko rugsėjo 1 d., tai parašė administratoriui laišką, kada jis atvyks perimti dokumentų. Pagal įstatymą įmonių bankroto administratorius privalėjo pats organizuoti dokumentų perėmimą, atvykti ir paimti. Rugsėjo 4 d. gavo bankroto administratoriaus laišką, kad jis nežino kada ir kur galės priimti dokumentus ir turtą. Kadangi susiklostė tokia situacija, kad administratorius neatvyksta, o jie nebedirba, jis sukrovė dokumentus į priekabą, kuri taip pat įmonei priklauso. Lyg rugsėjo 18 d. paskambino jam ir pasakė, kad atveža dokumentus. Dokumentus atvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, tiksliai neatsimena. Atvežė visus dokumentus, kuriuos turėjo, S. G. pasakė, kad viską reikia nešti į rūsį. Jie tik dviese dalyvavo dokumentų perdavime, kartu su juo visus dokumentus sunešė į rūsį. Jis padarė nuotraukas, kurios yra byloje. Mano, kad bankroto administratorius teikia melagingus duomenis, nes ikiteisminiame tyrime pateiktos melagingos nuotraukos, kad administratorius buvo atvykęs į įmonę, tai nustatė ir audito tarnyba. Šiandien bankroto administratoriui yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl pavedimo sutarties klastojimo. Jo tėtis yra patiklus, jis administratoriumi pasitikėjo. Kiek žino, jie pasirašė kažkokius dokumentus, jam nepatikrinus. Buvo daugiau atvejų, kai bankroto administratorius keitė visokius aktus ir tuos pačius aktus sudarinėjo trimis skirtingomis datomis. Dokumentų saugojimo tvarka buvo, o ar ji nustatyta buvo, nežino. Negali atsakyti, kad ta tvarka raštiškai buvo įforminta. Tiesiog buvo saugomi visi dokumentai segtuvuose įmonės patalpose. Pradžioje dokumentai buvo (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini). Kadangi iš patalpų teko kraustytis, tai perkėlė dokumentus į jūrinį konteinerį. Šis jūrinis konteineris nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten liko paskutinių 3 metų (2015 m., 2016 m. ir 2017 m.) dokumentai, o kurie buvo reikalingi liko segtuvuose. Pati A. M. atrinko dokumentus, kurie reikalingi kiekvieną dieną, o kurie archyvuojami ir juos paliko konteineryje, (duomenys neskelbtini). 2016 m. pabaigoje įmonę atėjo tikrinti mokesčių inspekcija, Sodra, darbo inspekcija, visi patikrino. Jokių dokumentų netrūko, viskas buvo vietoje. Nuo 2012 m. įmonė buvo tikrinama, audituojama, nieko netrūko. Nei jam, nei vadovui nebuvo jokio pagrindo eiti ieškoti dokumentų, nes buvo audituojami iš išorės. Dabar visi dokumentai perduoti bankroto administratoriui. Iki kol perdavė administratoriui dokumentus, jie buvo saugomi (duomenys neskelbtini). Dokumentai buvo laikomi segtuvuose, spintoje viename kabinete. Į kabinetą galėdavo patekti administracija – direktorius, jis, buhalterė, informatikas. Kabinetas būdavo rakinamas. Be jų toje patalpoje buvo dar viena įmonė, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo balandžio mėnesio jau įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos, todėl buvo vienas bendras kompiuteris patalpose. Paskutinė vieta, kur buhalterė Liudmila dirbo su dokumentais buvo (duomenys neskelbtini). Prieš tai dirbo buhalterė Asta, bet ji išėjo, nes jis išreiškė nusiskundimų ja, ji nelabai suprato, ką darė. Įsakymus pasirašinėdavo direktorius. Veiklą vykdė K. K., jis buvo komercijos direktorius ir buvo dar vienas brolis K., kuris taip pat priimdavo sprendimus, bet nesusijusius su įsakymais. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterės kompiuteriu programa ,,Pragma“, kurios licencija pasibaigė. Atėjusi nauja buhalterė Liudmila dalį darbų surašydavo ranka, taip pat naudojo kompiuterį ir naudojosi programa ,,Pragma“, taip pat matė, kaip ji kartais ateidavo su rankine, su tokia, kurioje turėtų būti kompiuteris. Tačiau iš tiesų jis nelabai gilinosi kaip ir kuo buhalterė daro savo darbą. Pats nematė, kad buhalterė būtų naudojusis savo kompiuteriu. Jam asmeniškai buhalterija buvo mažiausiai įdomus dalykas, jam rūpėjo tik kiek yra sąskaitoje pinigų, kiek skolų ir kad būtų galima sumokėti atlyginimą. 2016-2017 m. valstybinė mokesčių inspekcija atliko tikrinimą. Visus registrus, dokumentus rado, rado ir tai, kad neteisingai deklaruota keli šimtai eurų PVM. Visas įmonės turtas buvo nurašytas dėl susidėvėjimo ir amortizacijos, kuris yra antrinių žaliavų perdavimo įmonėje, utilizuotas. Nurašymas galėjo būti 2017 metais. Reikia žiūrėti dokumentuose, ar iškėlus bankroto bylą buvo kompiuteris. Jei buvo nurašytas kompiuteris, tai turėtų būti nurašymo aktas. Turėjo daug senų nešiojamų kompiuterių, kurie vienas po kito gesdavo. O būtent dėl to kompiuterio, kuriuo buvo vesta buhalterija, jis daugiau nieko komentuoti negali. Kai jis buvo, tai buvo įmonėje, o kai jis buvo nurašytas, nebebuvo. Kiek pamena, nurašymo procedūrą turėjo atlikti trys asmenys. Visas buhalterines operacijas inicijuodavo buhalterija. Buhalterija parengia aktus, nurašo turtą. Taip pat pirkimo-pardavimus dokumentus formina buhalterija ir duoda pasirašyti reikalingiems asmenims. Įmonėje buvo likę tik seni daiktai, kurie buvo nurašyti. Kitas įmonės turtas buvo perduotas. Kažkuris turtas, kuris buvo nurašytas, kaip šiukšlės, liko konteineriuose, bet administratorius niekada neatvyko jų pasiimti. Net ir tyrėja darydama tyrimą, neieškojo tų daiktų. Jis sakė, kad ji užeitų į (duomenys neskelbtini), ten yra visos likusios šiukšlės, bet ji nėjo. Kompiuterio jokio administratoriui neperdavė, nes jo nebuvo įmonės turte. Kai jis administratoriui nuvežė perduoti visos dokumentus, su administratoriumi iš anksto buvo telefonu pakalbėję, buvo informavęs, kad jokie registrų sąrašai nesudaryti. Sutarė, kad juos sudarys vietoje. Tačiau atvykę nieko vietoje nesudarė, nieko neskaičiavo, nevartė ir nežiūrėjo, tiesiog sunešė apie 200 segtuvų į rūsį. Tik 2017 m. rugsėjo 20 d. 18.46 val. administratorius elektroniniu paštu atsiuntė susipažinti su perdavimo-priėmimo aktu. Negalėjo sutikrinti administratoriaus atsiųsto perdavimo- priėmimo akto. Į administratorių dėl perdavimo-priėmimo akto sutikrinimo nesikreipė. Vėliau administratorius atsiuntė tą patį aktą pasirašęs pats ir po to gavo vadovo parašą ant to paties akto. Nežino, ar su perduotais dokumentais buvo registrai. Bet žino, kad jie privalėjo ten būti, bet ar jie ten buvo, jis negali atsakyti. Jis tik matė, kad buhalterė atlieka savo darbą ir kad remiantis tais registrais sudarė dar 2017 m. rugpjūčio 31 d. už 2017 m. pelno nuostolių ataskaitą. Dėl to žino, kad rugpjūčio 31 d. registrai buvo, tarp visų kitų dokumentų juos matė. Paskutinį kartą turbūt juos matė tada, kai dokumentus krovė į priekabą. Turėjo ten kasos dokumentai ir registrai būti, bet atskirai jų neatsivertė ir nelaikė rankoje, tiesiog visi dokumentai buvo visi kartu, vienoje krūvoje. Tikriausiai, kad buvo surašytas aktas dėl trijų papkių, bet gerai neatsimena. Pamena, kad byloje yra įrodymai, kad papkės perduotos ir surašytas aktas, kuris yra byloje. Neatsimena, kas perdavė tris papkes, tikriausiai, kad įmonės vadovas K. K.. Iš (duomenys neskelbtini) jokių dokumentų pasiėmęs nebuvo. Kai vežė dokumentus, segtuvus ėmė iš (duomenys neskelbtini), nes ten jau buvo pervežtas konteineris su visais dokumentais. Prieš tai konteineris buvo (duomenys neskelbtini), po to pervežė į (duomenys neskelbtini). Iš ten visus dokumentus sukrovė į priekabą ir iš (duomenys neskelbtini), kur buvo ofisas, t. y. iš šių dviejų vietų. Atsakydamas į prokurorės klausimus nurodė, kad visi dokumentai buvo vežami iš (duomenys neskelbtini), išskyrus tie, kurie buvo ofise. Ofise buvo paskutinių kelių metų dokumentai. Buhalterė A. M. atrūšiavo dokumentus, kuriuos paliko konteineryje, o kitus pervežė į kitą ofisą. Pradžioje dokumentus pervežė į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), o po to pervežė į (duomenys neskelbtini) ofisą. Iki 2014 m. jis gyveno pas K. K., dabar pas jį lankosi bent keletą kartų per metus. Vadovo namuose matė tik keletą sąskaitų-faktūrų, kurios buvo panaikintos, senos, nebegaliojančios, susijusios su dujotiekio eksploatavimu. Kažkokių kitų dokumentų niekada vadovas į namus nesinešdavo. Visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros buvo geltonos spalvos. Buvo namuose kabinetukas, kuriame buvo galima rasti ir dujinių prietaisų detalių, ir būtent sąskaitas, susijusias su dujotiekiu. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka balsu perskaičius liudytojo D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 33-39), jis nurodė, kad nepamena, ar perskaitė visą protokolą, buvo darbo pabaiga, tai protokolą pasirašė nepaskaitęs. Norėtų šiuos parodymus patikslinti. Dėl dokumentų perdavimo rugsėjo 18 d. pamena, kad telefonu kalbėjo, kad būtent rugsėjo 18 d. atveš dokumentus, o ne el. laišką rašė. Dėl dokumentų perdavimo nori patikslinti, kad jis pats el. paštu bankroto administratoriui siuntė kreditorių, debitorių sąrašus. Nori patikslinti ir dėl konteinerių – buvo konteineriai, kurie buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini), po to buvo pervežti į (duomenys neskelbtini). Tarp (duomenys neskelbtini) yra apie 800 m atstumas. Visi įmonės dokumentai buvo (duomenys neskelbtini), o ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Dėl minėtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų paaiškino, kad tą dieną buvo įtampa, jam parodė, kur pasirašyti, tai jis pasirašė ir išėjo, neperžiūrėjo, dėl to tokie netikslumai liko.
Teisiamojo posėdžio metu specialistė B. D. paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė, jos darbo stažas – (duomenys neskelbtini) m. ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje. Kaltinamojo nepažįsta, specialisto išvadą paaiškinti gali, su ja yra susipažinusi. Jeigu trūksta įmonės apskaitos registrų, tai paprastai surašoma išvada dėl dokumentų neišsaugojimo pagal Buhalterinės apskaitos 19 str., kad iš dalies negalima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos. Ji byloje esančią išvadą palaiko, kadangi nėra apskaitos registro. Paprastai finansinės apskaitos, finansinės ataskaitos duomenys imami iš suvestinių buhalterinės apskaitos registrų, kurie sudaromi pirminių apskaitos dokumentų pagrindu. Visos ūkinės finansinės operacijos turi būti registruojamos apskaitos registruose ir jų pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos. Šiuo atveju nėra galimybės įsitikinti, ar tikrai visi pirminiai apskaitos dokumentai buvo apskaityti, kokie įsiskolinimai buvo apskaityti, kada, kokių dokumentų pagrindu. Dėl to ir negalima iš dalies nustatyti, ar tikrai tokie duomenys buvo įrašyti. Specialistai nesudaro apskaitos registro, nepataria, nesuveda apskaitos duomenų, suvesti apskaitos duomenis, ūkinius įvykius pagal apskaitos duomenis nėra specialisto kompetencija. Iš pirminių dokumentų nieko negalima nustatyti, turi būti apskaitos registrai, nes neaišku, ar visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo įtraukti į apskaitą, t. y. apskaitos registrus, kurių pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos. Jei nėra apskaitos registrų, nėra galimybės įsitikinti, ar visi pirminės apskaitos dokumentai buvo įtraukti į apskaitą. Be apskaitos registrų negalima nustatyti ūkinės finansinės veiklos. Metinė finansinė atskaitomybė sudaroma suvestinės apskaitos registro duomenimis. Metinės finansinės atskaitomybės sudaromos remiantis apskaitos registrų duomenimis, o apskaitos registruose registruojamos visos ūkinės finansinės operacijos pagal pirminius apskaitos dokumentus. Jeigu tokia ataskaita buvo pateikta Registrų centrui, galimai apskaitos registrai buvo. Be registrų negalima nustatyti apskaitos, permokos. Apskaitos registrus įmanoma atstatyti, bet tai nėra specialisto kompetencija. Geras buhalteris gali atstatyti registrus pagal pirminius apskaitos dokumentus, jeigu yra pateikti balansai, finansinės ataskaitos, jeigu yra visi pirminės apskaitos dokumentai. Specialistai įmonės pirminių apskaitos dokumentų neaptaria ir apskaitos registrų nesudaro, apskaitos nesuveda ir todėl teigti, kad ataskaitose nurodyti įrašai atitinka, yra teisingi, negalima. Paėmę pirminį apskaitos dokumentą tikrina, ar visos ūkinės finansinės operacijos yra pagrįstos pirminiais apskaitos dokumentais, kiekvienas įrašas tikrinamas (iš kur ta suma ir kokių dokumentų pagrindu įrašyta). Nėra registro, vadinasi nesutvarkyta apskaita. Nagrinėjamu atveju matyt buvo neišsaugoti apskaitos registrai. Nesant apskaitos registrų, nėra aišku, kokie įsiskolinimai, kokios pajamos, pagal kokį dokumentą, nėra registro, negalima nustatyti, ar buvo įsiskolinimas užskaitytas, ar konkretus žmogus buvo anksčiau už kažką skolingas įmonei, paskui sumokėjo kažkokią pinigų dalį, dalis skolos buvo užskaityta, nors prieš tai turėjo įsiskolinimą, t. y. viso to šiuo atveju negalima nustatyti, nesant apskaitos registrų. Apskaitos registruose turi būti užfiksuotos visos ūkinės finansinės operacijos pagal pirminius apskaitos dokumentus, turi aiškiai matytis, kad tokiu laiku pagal tokį dokumentą žmogus už tą ir tą sumokėjo tokią sumą ir ta suma turi atsispindėti. Nagrinėjamu atveju faktinės ūkinės finansinės veiklos negalima iš dalies nustatyti, nes išvadoje nurodyta, kad atlikti mokėjimai, tačiau nėra nurodyta už ką konkrečiai sumokėta, todėl nesant apskaitos registrų nėra galimybės įvertinti, už ką buvo sumokėta. Jei būtų apskaitos registrai, būtų viskas aišku, kur tam tikra pinigų suma nukeliavo, į kokią buhalterinę sąskaitą, ar įsiskolinimui padengti, ar kažkokiems pirkimams apmokėti ir pan. Jeigu būtų pateikti visi įmonės pirminiai apskaitos dokumentai ir visi apskaitos registrai, sutikrinus suvestines, būtų galima duoti atitinkamą išvadą. Nežino, kuo remiantis buvo sudaromos finansinės atskaitomybės, turėjo būti sudaromos remiantis apskaitos registrais, bet nesant registrų, negalima vertinti, kad finansinė atskaitomybė sudaryta teisingai. Esant vien tik pirminiams dokumentams negalima nustatyti, už ką buvo sumokama, kokiu pagrindu atliktas mokėjimas, gali būti avansinis mokėjimas, gali būti už prekes, variantų gali būti daug. Kokia operacija buvo atlikta, galima nustatyti tik esant registrams ir pirminiams dokumentams, tik tokiu atveju matoma, kas kam skolingas, ar atsiskaitė visiškai. Turint visus šiuos duomenis, apskaitos dokumentą, apskaitos registrą ir galima matyti, ar buvo atsiskaityta visiškai, ar buvo ankstesnis įsiskolinimas ir dar liko dalis skolos, ar skola bendrovės kitam ūkio subjektui, ar fiziniam asmeniui ir pan.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas buvo ir yra K. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją 2016 m. tvarkė A. M., 2017 m. – L. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. ir direktoriaus pavaduotojas jo sūnus D. K. po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, t. y. po 2017 m. liepos 27 d., perdavė bankroto administratoriui: 2017-08-18 ? BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (sutartis), įmonės antspaudą, įmonės įstatų kopiją; 2017-08-23 ? įmonės įstatų originalą; 2017-09-18 ? įmonės dokumentus; 2017-10-17 – pirminius buhalterinius dokumentus. Taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius bankroto administratoriui perdavė tris mikroautobusus, 1 lengvąjį automobilį, 1 puspriekabę, kasos aparatą. Visi paminėti dokumentai ir daiktai perduoti už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos laikotarpį nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo. Dėl šių paminėtų dokumentų perdavimo yra surašyti perdavimo-priėmimo aktai. Visi jam perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai yra saugomi (duomenys neskelbtini), t. y. bankroto administratoriaus buveinėse. K. K. bankroto administratoriui neperdavė visų apskaitos registrų, sąskaitų žiniaraščių, didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-07-27. Perėmus dokumentus nustatyta, kad nuo 2014 m. perduoti tik pirminiai įmonės apskaitos dokumentai. Jokių apyvartos žiniaraščių nuo 2014 m. nėra. Už 2014 metus yra tik pirkimų pardavimų ir avansinių apyskaitų apyvarta, tačiau daugiau nieko nėra, pagal ką būtų galima nustatyti, ar teisingai apskaitytas įmonės veiklos rezultatas. 2015-2017 m. apyvartos dokumentai neperduoti. Sutikrinus su VMI duomenimis, turimais pirminių dokumentų registrais, nustatyta, kad pirminiai dokumentai taip pat ne visi perduoti. K. K. paaiškino, kad nepateikti dokumentai buvo kompiuteriuose, kurie sugedo, ir dėl to jis negali atspausdinti šių dokumentų bei pasiūlė bankroto administratoriui registrus suvesti iš pirminių dokumentų. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą nebuvo įrašyti kompiuteriai, dėl to jie ir nebuvo perduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė vėdinimo, oro kondicionavimo, dujotiekio, šildymo, šilumos siurblių, santechnikos įrangos pardavimo ir montavimo darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis buveinės adresas buvo (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės registracijos adresas – (duomenys neskelbtini). Jis buvo nuvykęs minėtu adresu, ieškojo įmonės registruotos buveinės ir priekabos, tačiau šiuo adresu jam nepavyko rasti įmonės buveinės ir priekabos. Šiuo adresu buvo apleistas pastatas, kuriame niekas negyvena. Kur šiuo metu yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriai su nepateiktais dokumentais, t. y. didžiąja knyga, apskaitos registrais, sąskaitos žiniaraščiais, jis nežino, įtaria, kad galimai pas K. K. (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), arba pas D. K. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 131-132). D. K. laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27 laikinai nėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. Tarp visų turimų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra dokumento, kuriuo D. K. būtų paskirtas laikinai eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. 2017-07-27 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra skolingi 106 skolininkai 45 075,83 Eur sumai. Kada tiksliai atsirado skolos, atsakyti negali, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apyvartų dokumentai. Kokių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimai nuo 2016-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo buvo patenkinti, kada, kokiai sumai, atsakyti negali, nes jam neperduoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apyvartų dokumentai (t. 1, b. l. 135-137).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas, kuris patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d., birželio 5 d., gruodžio 5 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu (t. 1, 31-41, 61, 84-91).
Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. įgaliojimo Nr. 08-07/01 matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K. įgaliojo šios įmonės darbuotoją S. G. administruoti bankrutuojančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir atlikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytus veiksmus iki šios įmonės išregistravimo iš JAR (t. 1, b. l. 26).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. K. ir D. K. nuo (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 115-116). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi leista daryti kratą minėtame gyvenamajame name, siekiant surasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir veiklos dokumentus už 2015-12-31 – 2017-07-27 laikotarpį, kompiuterinę įrangą, kuria buvo vesta šios įmonės apskaita (t. 3, b. l. 117-118). 2019 m. kovo 20 d. kratos K. K. gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) metu rastas ir paimtas vienas segtuvas su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais (t. 2, b. l. 118-121, t. 3, b. l. 119-123).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. K. nuo 2014 m. balandžio 30 d. (t. 3, b. l. 106-107, t. 6, b. l. 116-119). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi leista daryti kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant surasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir veiklos dokumentus už 2015-12-31 – 2017-07-27 laikotarpį, kompiuterinę įrangą, kuria buvo vesta šios įmonės apskaita (t. 3, b. l. 108-109). Kratos adresu (duomenys neskelbtini), metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir kitų veiklos dokumentų nerasta (t. 3, b. l. 110-114).
Vilniaus apskrities VMI 2019 m. vasario 11 d. rašte nurodė, kad Mokesčių mokėtojų registro duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2014-02-07 iki 2018-03-07 buvo D. K., nuo 2018-03-08 – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bei pateikė 2016-12-09 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo pažymą (kopiją), kurioje nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas – K. K., apskaitą tvarko A. M., kad buvo tikrinti darbo užmokesčio ir darbo laiko, banko apskaitos dokumentai už 2016 m. sausio?spalio mėn., kasos knygos apskaitos dokumentai ir registrai už 2016 m. sausio–spalio mėn., veiklos sutartys ir darbuotojų darbo sutartys, PVM apskaitos registrai už 2015 m. sausio mėn.–2016 m. lapkričio mėn., nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pažeidimai (t. 3, b. l. 132-136).
Bankroto (nemokumo) administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo S. G. 2019 m. birželio 12 d. pateikė dalį turimų reikalaujamų BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų (t. 2. b. l. 6-7, 118-121).
2019 m. liepos 11 d. D. K., elektroniniu paštu atsakydamas į reikalavimus jam ir K. K. pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, informavo, kad visi įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai sąžiningai perduoti paskirtam bankroto administratoriui S. G., kuris įpareigotas juos saugoti (t. 2, b. l. 82-84, t. 4, b. l. 94-95, 139-145).
Bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo S. G. 2019 m. liepos 31 d. pateikė dalį reikalaujamų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, finansinės atskaitomybės dokumentus bei nurodė, kad kitų reikalaujamų dokumentų pateikti negali, nes K. K. jų bankroto administratoriui neperdavė (t. 2, b. l. 87-112, 118-121).
2020 m. gegužės 18 d. rašte BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo S. G. nurodė, kad nei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė, nei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nei kiti šios bendrovės darbuotojai neįvykdė bankroto (nemokumo) administratoriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. įsakymų Nr. 17/08-07-01 ir Nr. 17/08-07-02 ir neatliko šiuose įsakymuose nurodytų reikalavimų. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys taip pat neparengė įsakymo (įsakymų) dėl komisijos sudėties, kuri inventorizuotų (ar galėtų inventorizuoti), perduotų (ar galėtų perduoti) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą bankroto (nemokumo) administratoriui, taip pat nenustatė tokios komisijos sudėties ir nesudarė šios komisijos. Be to, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys nesudarė ir neparengė jokių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto aprašų, inventorizacijos apyrašų, dokumentų ir turto perdavimo aktų, kuriais remiantis bankroto (nemokumo) administratoriui būtų galima perimti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentus. Visuose BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto (nemokumo) administratoriaus reikalavimuose bei dokumentuose buvo nurodyti visi bankroto (nemokumo) administratoriaus adresai ((duomenys neskelbtini)), nemokumo administratoriaus reikalavimų įvykdymo terminai. Atsižvelgiant į tai, kad nė vienas iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų neįvykdė nė vieno BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto (nemokumo) administratoriaus įsakymo ir tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo reikalavimo bei neatliko nė vieno iš aukščiau nurodytų veiksmų, visus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimo aktus parengė pats bankroto (nemokumo) administratorius. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus ir antspaudą bankroto (nemokumo) administratoriui perdavė buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K., kitus dokumentus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto (nemokumo) administratoriui atvežė D. K.. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo perduoti popierine forma, visa tai buvo įforminta perdavimo-priėmimo aktais Nr. 1, 2, 3, 4, juos pasirašė buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K.. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo metu iš karto buvo nustatyta, kad trūksta dokumentų (turto (ilgalaikio, trumpalaikio) apskaitos registrų, įsipareigojimų apskaitos registrų, kreditorių ir debitorių sąrašų, apyvartos žiniaraščių (nei popieriniame, nei skaitmeniniame variantuose) už laikotarpius nuo 2014 m. iki bankroto bylos iškėlimo. Visi šie dokumentai bankroto (nemokumo) administratoriui neperduoti iki šios dienos. Pažymėjo tai, kad bendravimas su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiais vadovais (atsakingais asmenimis) buvo labai apsunkintas, tačiau dėl vienos aplinkybės, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotos buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), ginčo su jais niekada nebuvo. Registracijos adresu (duomenys neskelbtini), nei prieš bankroto bylos iškėlimą, nei jos iškėlimo metu nebuvo vykdoma jokia BUAB „(duomenys neskelbtini)s“ veikla, tuo adresu nebuvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos ir jokių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Buvę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai jokio kito adreso, išskyrus (duomenys neskelbtini), bankroto (nemokumo) administratoriui nebuvo nurodę, taip pat niekada nebuvo nurodę ir adreso (duomenys neskelbtini), toks adresas nėra (niekada nebuvo) nurodytas jokiuose BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose, sutartyse, taip pat ir viešoje paieškoje (pvz., google ir pan.). Iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto (nemokumo) administratorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams išsiuntė pranešimus (įsakymus, įspėjimus), apie tai netgi paskelbė viešai laikraščiuose „Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“ bei, kaip tai ir buvo nustatyta tuo metu galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme, nuvyko apžiūrėti ir ieškojo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės jos registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo daroma ne vieną kartą, nes bankroto (nemokumo) administratoriumi paskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis iš karto dar nežinojo, kad registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada jokios veiklos nevykdė. Nuvykus į registruotą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę pirmą kartą ir nenustačius jokių aplinkybių, jog tuo adresu galėtų būti vykdoma kokia nors bendrovės veikla, bei nepavykus susisiekti su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiais vadovais, bankroto (nemokumo) administratoriaus įgaliotas asmuo ne vieną kartą tikrino, ar registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), galima rasti bent kokią informaciją apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Šių apsilankymų metu nustatė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) yra senas medinis namas, kuris seniai buvo nenaudojamas, ir tą patvirtina užkaltos durys, uždaryti langai, kurių nuotraukas pridėjo prie šio rašto. Pridėtos nuotraukos yra darytos įvairiais laikotarpiais, taip pat ir netrukus po bankroto bylos iškėlimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtu adresu nėra jokių įmonių, jokia bendrovė, įskaitant ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo adresu jokios veiklos nevykdo. Kaip matyti iš bankroto (nemokumo) administratoriaus įgaliotam asmeniui vėliau perduotų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos, panaudos sutarčių, taip pat viešos informacijos (google ir pan.), reali ir faktinė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė bei veiklos vykdymo vieta buvo visai kitu adresu, ir ji nuolat keitėsi. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas nuomojosi arba naudojo pagal panaudą įvairiose vietose ir ne tik (duomenys neskelbtini), nebuvo jokio realaus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro, patvirtina ir tai, kad 2017-06-02 patalpų nuomos sutartyje Nr. 20170602/001A24A19 nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), išlikę tik pamatai. Kadangi bendravimas su K. K. buvo labai apsunkintas (sunku arba neįmanoma susisiekti ryšio priemonėmis, elektroninio pašto neturėjimas, neatvykimas susitartu laiku, vengimas atvykti ir t. t.), dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir dokumentų perdavimo bankroto (nemokumo) administratorius bendravo su tinkamus įgaliojimus turėjusiu D. K. (K. K. sūnumi ir buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju komercijai). Su D. K. buvo bendraujama ne tik raštu ir/ar elektroniniu paštu, bet ir telefonu, tačiau BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentų nei K. K., nei D. K. bankroto (nemokumo) administratoriui laiku ir tinkamai neperdavė (t. 1, b. l. 181-185).
Kartu su minėtu raštu S. G. pateikė šiuos dokumentus: 1) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto (nemokumo) administratoriaus 2017-08-07 įsakymus Nr. 17/08-07-01 ir 17/08-07-2, kuriais iki 2017-08-22 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji finansininkė įpareigota parengti įsakymą nurodant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto ir dokumentų perdavimo priėmimo komisijos sudėtį bei komisijos darbo tvarką, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius įpareigotas perduoti, o komisija – priimti turtą, dokumentus pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (2017-08-07); 2) 2017-08-07 įspėjimus Nr. 17/08-07-3, 17/08-07-4 BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ir direktoriui apie tai, kad nuo 2017-09-01 su jais bus nutrauktos darbo sutartys; 3) 2017-08-18 perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad K. K. perdavė, o S. G. perėmė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apvalų antspaudą ir įstatus (kopiją), pasirašytą K. K. vardu, šalia yra parašas; 4) 2017-08-23 perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2, kuriame nurodyta, kad K. K. perdavė, o S. G. perėmė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatus (originalą), pasirašytą K. K. vardu, šalia yra parašas; 5) 2017-09-18 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 3, pagal kurį K. K. perdavė, o S. G. perėmė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, pasirašytą K. K. vardu, šalia yra parašas; 6) 2017-10-17 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 4, pagal kurį K. K. perdavė, o S. G. priėmė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus, pasirašytą K. K. vardu, šalia yra parašas; 7) 2007-03-22, 2017-02-20, 2017-02-28 ir 2008-09-01 patalpų nuomos bei panaudos sutartis, pasirašytas D. K., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (buv. pavad. ,,(duomenys neskelbtini)“) direktoriaus pavaduotojo komercijai vardu, bei 2016-04-18, 2017-06-02 ir 2012-01-09 patalpų nuomos ir panaudos sutartis, pasirašytas K. K. kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (buv. pavad. ,,(duomenys neskelbtini)“) vardu; 8) namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukas, 2 vnt.; 9) elektroninio susirašinėjimo tarp D. K., S. G. ir I. E. laiškus, tarp jų: 2017-08-28 el. laišką, siųstą adresu (duomenys neskelbtini) iš adreso (duomenys neskelbtini), pasirašytą apskaitą tvarkančios įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. E. vardu, kuriuo pranešta, kad administratoriaus S. G. pavedimu tvarko BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso dokumentus, nurodyta, kad iki 2017-08-22 turėjo perduoti visus BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, taip pat pagal finansinę atskaitomybę, pateikti debitorių, kreditorių sąrašus ir kt., tačiau iki šios dienos jie nėra perduoti, parašyta, jog laukia visų atskaitomybės, debitorių, kreditorių, turto sąrašų bent jau elektroniniame formate; 2017-09-21 el. laiškus, siųstus adresu (duomenys neskelbtini) iš adreso (duomenys neskelbtini), pasirašytus S. G. vardu, kuriais pranešta, kad nėra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (UAB ,,duomenys neskelbtini“) apyvartos žiniaraščių nuo 2014 m., kad 2014 metų yra tik pirkimų, pardavimų ir avansinių apyvarta, daugiau nieko, nurodyta, kad turi pateikti apyvartos žiniaraščius popieriniame arba skaitmeniniame formate, kad visi segtuvai peržiūrėti ir surašyti, kad dokumentų perdavimo aktą persiuntė, kartojama, kad yra apyvartos žiniaraščiai senesnių metų, bet 2015 m., 2016 m., 2017 m. nėra, kad prie balanso pridėtas vienas suvestinis žiniaraštis už visus metus, bet tai nėra apyvartos žiniaraščiai, pagal kuriuos pilnumoje matosi prekių, pirkėjų, tiekėjų judėjimas, kad turi būti arba didžioji knyga, arba kiekvienos sąskaitos žiniaraščiai; 2017-09-21 el. laiškus iš adreso (duomenys neskelbtini) į adresą (duomenys neskelbtini), pasirašytus D. K. vardu, kuriais atsakyta, kad turi būti, kad ieškotų esamose papkėse, kad atvežė viską, ką rado, kad dar yra 3 papkės, kurias perduos Vilniuje, kad reikia klausti buhalterių, ar spausdino žiniaraščius, ar ne (t. 1, b. l. 183-238).
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvados matyti, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 1997-06-10 iki 2017-07-10) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27 direktoriaus pareigas vykdė K. K.. Šios įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2015-07-20 iki 2017-03-24 tvarkė A. M., nuo 2017-07-18 iki 2017-09-01 – L. L.. Tyrimui nepateikti tiriamojo laikotarpio nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai: turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos, įsipareigojimų apskaitos, kreditorių ir debitorių sąrašai, nurodant skolų sumas ir pradelstus įsipareigojimus. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, tai ji nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27 (t. 2, b. l. 10-81).
2020 m. balandžio 9 d. el. paštu D. K. pateikė 2020-03-31 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM išvadą dėl nemokumo administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jo įgalioto asmens S. G. neplaninio veiklos patikrinimo (kopiją), kurioje konstatuota, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratorius, nors ir nurodė, kad vykdydamas ĮBĮ įpareigojimus buvo nuvykęs į BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buveinę, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl ĮBĮ 10 str. 7 d. 9 p. nurodyta pareiga galimai nebuvo įvykdyta tinkamai ir nustatytu terminu. Iš administratoriaus ir BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų el. susirašinėjimo, atliktų administravimo veiksmų, turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktų matyti, jog galimas pažeidimas buvo įtakotas ne vien administratoriaus, nes BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai jiems skirtų įpareigojimų nevykdė teisės aktų nustatytu terminu. Iš patikrinimo duomenų matyti, kad pareiškėjams D. K. ir K. K. buvo žinoma apie teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą, apie įgaliojimų pabaigą ir prievolę perduoti turtą bei dokumentus, apie darbuotojų atleidimą. Pabrėžta, jog įmonės dokumentų ir turto perdavimo pareigą ĮBĮ nustatė BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims (vadovui/-ams), taigi, šie asmenys, reaguodami į teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, pirmiausiai ir turėjo atlikti aktyvius veiksmus administratoriui perduodant turtą ir dokumentus. ĮBĮ dokumentų ir turto perdavimo pareiga nustatyta įmonės valdymo organams, ir už šios pareigos nevykdymą atsakomybė taikytina būtent šiems subjektams, o administratorius, administruodamas bankroto procesą turi dėti įmanomas pastangas, kad šią pareigą atsakingi subjektai įvykdytų. ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p. įgyvendinimas priklauso nuo buvusių įmonės valdymo organų aktyvaus veikimo ir bendradarbiavimo su administratoriumi, o iš patikrinimui pateiktų duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad administratorius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tyčia ar dėl aplaidumo delsė perimti BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (atvirkščiai, pateikti duomenys liudija, kad administratorius aktyviai veikė BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese). BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai nustatytu terminu pareigos perduoti visą įmonės dokumentaciją ir turtą administratoriui neįvykdė (t. 4, b. l. 159-182, t. 5, b. l. 1-3).
2020-06-03 el. paštu D. K. pateikė informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, kurioje nurodyta, kad K. K. nuo 2016-12-26 iki 2017-06-01 buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (t. 5, b. l. 30-33).
2020-06-04 el. paštu D. K. pateikė 2015-02-17 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. K. įgaliojimą (kopiją), kuriame nurodyta, kad direktoriaus pavaduotojas komercijai D. K. įgaliojamas atstovauti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašant komercines sutartis, atstovaujant įmonę visose valstybinėse institucijose, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, atsiimant ir pateikiant visas pažymas, susijusias su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, registruojant ir išregistruojant transporto priemones, pareiškiant ieškinius ir priešieškinius, atstovauti visuose teismuose, pasirašant įgaliojimus, pasirašyti sutikimą dėl įgaliotojo ypatingų duomenų tvarkymo ir teikimo, sudaryti jungtinės veiklos sutartis bei su tuo susijusius dokumentus. (t. 5, b. l. 60-61).
Iš VĮ Registrų centras gauti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ susiję dokumentai (kopijos): 1) 2015 m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aiškinamasis raštas, pasirašytas įmonės direktoriaus K. K. vardu; 2) 2017-07-07 prašymas registruoti Juridinių asmenų registre, pasirašytas direktoriaus K. K. vardu; 3) 2016-03-17 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pelno (nuostolio) ataskaita, balansas už 2015 metus, pasirašyti direktoriaus K. K. vardu. (t. 6, b. l. 3-32).
Juridinių asmenų registro duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ adresas nuo 2017-07-11 iki 2019-02-22 buvo (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 72-73). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas (kavinė su administracinėmis patalpomis), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. R. (t. 6, b. l. 83).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. ekspertės L. A. konsultacinės išvados matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. į teismo ekspertę L. A. kreipėsi D. K. dėl nepriklausomos ekspertinės nuomonės ir ekspertei pateikė klausimą, ar įmanoma nustatyti įmonės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, jeigu turimi absoliučiai visi pirminės apskaitos dokumentai, bet neturimi registrai. Ekspertė į šį klausimą atsakė, kad turint visus pirminius apskaitos dokumentus, suderinimo aktus, buhalterines pažymas įmanoma atstatyti buhalterinę apskaitą sudarant registrus iš naujo vadovaujantis Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punktu ir nustatyti įmonės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą (t. 7, b. l. 49).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2020 m. liepos 27 d. buvo gautas D. K. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio S. G. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnyje, 304 straipsnyje. Pareiškime buvo nurodoma, kad S. G. galimai suklastojo Pavedimo sutartį tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ją kaip tikrą 2020 m. liepos 17 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-3036-432/2020. Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu pagal pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi šis nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas (t. 7, b. l. 50-52).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo, liudytojų ir specialistės paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. K. nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, užtikrinančios jų saugumą, ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų: turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrų, įsipareigojimų apskaitos registrų, kreditorių ir debitorių sąrašų (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais) už 2015-12-31?2017-07-27 laikotarpį, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27 ir tokiais savo veiksmais padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.
Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas) atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Baudžiamoji atsakomybė už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu, kyla tuomet, kai šie dokumentai nesaugomi įstatymų nustatytą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346/2013, 2K-356-689/2018).
Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą <...> atsako ūkio subjekto vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 punkte nustatyta, kad apskaitos registrų minimalus saugojimo terminas – 10 metų.
Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės savo pozicijos dėl jam pareikšto kaltinimo neišreiškė, t. y. nurodė, kad nuomonės dėl jam pareikšto kaltinimo neturi, taip pat nenurodė pozicijos dėl savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, t. y. jų nei patvirtino, nei paneigė, taip pat, turėdamas tokią teisę, atsisakė atsakyti į teismo teisiamojo posėdžio metu užduodamus klausimus, tačiau byloje jam pareikštą kaltinimą ir tuo pačiu jo kaltę patvirtina byloje ištirti įrodymai: liudytojų S. G., A. M., L. L., D. K. ir specialistės B. D. paaiškinimai, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. įgaliojimas Nr. 08-07/01, nekilnojamojo turto registro duomenys, kratos protokolai, Vilniaus apskrities VMI 2019 m. vasario 11 d. raštas, bankroto (nemokumo) administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens S. G. pateikti turimi BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, 2019 m. liepos 11 d. D. K. el. pašto laiškas, 2020 m. gegužės 18 d. BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens S. G. raštas, bankroto (nemokumo) administratoriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. įsakymai ir įspėjimai, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktai Nr. 1, 2, 3, 4, elektroninio susirašinėjimo tarp D. K., S. G. ir I. E. laiškai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvada, 2020-03-31 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM išvada dėl nemokumo administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jo įgalioto asmens S. G. neplaninio veiklos patikrinimo, 2015-02-17 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. K. įgaliojimas, iš VĮ Registrų centras gauti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ susiję dokumentai, Juridinių asmenų registro duomenys apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Visi šie įrodymai tarpusavyje sutampa, vienas kitą papildo, tarp jų esminių prieštaravimų nėra, jie sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę konstatuoti, kad K. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinime inkriminuotu laikotarpiu, t. y. 2015-12-31?2017-07-27, t. y. iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo K. K.. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas D. K., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta (duomenys neskelbtini), 20 metų įmonės akcininku ir vadovu buvo jo tėtis, K. K., be to, D. K. parodė, kad jis buvo atsakingas už oro kondicionavimo padalinį, prižiūrėjo administraciją, buvo daugiau kaip vykdantysis direktorius, kiek jam leido veikti ne kaip direktoriui, bet kaip įgaliotam vadovui, tiek ir veikdavo, stengdavosi nuo tėvo nuimti visą krūvį. D. K. taip pat nurodė, kad direktoriui K. K. esant nedarbingam dėl infarkto nuo 2016 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. birželio 1 d., jis buvo kaip jį pavaduojantis asmuo. Tačiau kaip matyti iš bylos, joje nėra jokių įrodymų, kad K. K. kaltinime inkriminuotu laikotarpiu ar dalį jo D. K. ėjo įmonės vadovo pareigas. Byloje yra tik 2015-02-17 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. K. įgaliojimas, iš kurio matyti, kad direktoriaus pavaduotojas komercijai D. K. įgaliojamas atstovauti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašant komercines sutartis, atstovaujant įmonę visose valstybinėse institucijose, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, atsiimant ir pateikiant visas pažymas, susijusias su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, registruojant ir išregistruojant transporto priemones, pareiškiant ieškinius ir priešieškinius, atstovauti visuose teismuose, pasirašant įgaliojimus, pasirašyti sutikimą dėl įgaliotojo ypatingų duomenų tvarkymo ir teikimo, sudaryti jungtinės veiklos sutartis bei su tuo susijusius dokumentus (t. 5, b. l. 60-61). Taigi, minėtas įgaliojimas nepatvirtina, kad D. K. 2015-12-31?2017-07-27 laikotarpiu ėjo įmonės vadovo pareigas, taip pat kad jam buvo pavesta po įmonės bankroto bylos iškėlimo visus su tuo susijusius reikalus tvarkyti su įmonės bankroto administratoriumi. Iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų matyti, kad aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pavyzdžiui, 2016-04-18, 2017-06-02 patalpų nuomos ir panaudos sutartis, 2016 m. gruodžio 9 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymą, 2015 m. balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, ir kitus dokumentus kaip šios įmonės direktorius pasirašė būtent K. K., taip pat K. K. bankroto administratoriui perdavė tam tikrus įmonės dokumentus – įmonės antspaudą, įstatus, bei pasirašė dokumentų bankroto administratoriui perdavimo-priėmimo aktus. Pažymėtina ir tai, kad dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kratos metu buvo rasti būtent pas K. K. namuose. Visos šios aplinkybės parodo, kad kaltinime inkriminuotu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo būtent K. K., jis tai aiškiai suvokė, pasirašydamas ant įmonės dokumentų, todėl buvo atsakingas už kaltinime inkriminuotų dokumentų saugojimą įstatyme nustatytu laikotarpiu. Tai, kad kaip teisiamojo posėdžio metu tvirtino liudytojas D. K., jis stengėsi nuimti visą krūvį nuo tėvo K. K., šiuo atveju nepaneigia K. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, įstatymuose nustatytos pareigos nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką bei įstatymų nustatytą laiką saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus. Be to, byloje nėra jokių kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakingas už dokumentų saugojimo tvarkos nustatymą ir tokių dokumentų saugojimą būtų paskirtas kitas asmuo, toks įsakymas nebuvo pateiktas ir teisme. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai: liudytoja A. M. nurodė, kad įmonėje nebuvo paskirtas asmuo, atsakingas už apskaitos dokumentų saugojimą, liudytoja L. L. nurodė, kad ji dokumentų saugojimo tvarkos nematė, jos nepasirašė, liudytojas D. K. nurodė, kad dokumentų saugojimo tvarka buvo, o ar ji nustatyta buvo, nežino, negali atsakyti, kad ta tvarka raštiškai buvo įforminta, tiesiog buvo saugomi visi dokumentai segtuvuose įmonės patalpose. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad dokumentų saugojimo tvarka įmonėje nustatyta nebuvo, dokumentai įmonėje ruošiami, rengiami ir spausdinami, segami į segtuvus pagal susiklosčiusią praktiką.
Kaltinamojo K. K., kaip vadovo, neatsakingą požiūrį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų išsaugojimą rodo tai, kad jokia įmonės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka nustatyta nebuvo, ne jis pats, o sūnui žodžiu neoficialiai pavedė perduoti nemokumo administratoriui didžiąją dalį įmonės apskaitos dokumentų, tačiau visiškai nesidomėjo ir nekontroliavo, kokie ir ar visi dokumentai yra perduodami administratoriui; pasirašydamas dokumentų priėmimo perdavimo aktus nesutikrino, ar administratoriui yra perduoti juose nurodyti dokumentai; neperdavė administratoriui dalies dokumentų, kurie buvo rasti pas jį patį kratos metu. Taigi, iš nustatytų minėtų aplinkybių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. K. apskritai nelabai domėjosi bankroto administratoriaus reikalaujamų dokumentų perdavimo proceso ir kitais su įmonės bankrotu susijusiais procesais, nors jis bankroto administratoriaus įsakymais buvo įpareigotas perduoti įmonės dokumentus. K. K. apskritai nekontroliavo, ar išvis yra saugomi įmonės apskaitos dokumentai, kokia forma (popierine ar elektronine) ir kur jie yra saugomi, ar yra saugomi kompiuteriai, kitos informacinės laikmenos, kurių pagalba buvo vedama įmonės apskaita, galiausiai nesiėmė priemonių, kad visi įmonės apskaitos dokumentai, tarp jų ir registrai, būtų išsaugoti.
Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad kaltinamojo K. K. pareiga saugoti dokumentus baigėsi 2017 m. rugpjūčio 7 d., kai bankroto administratorius priėmė įsakymus dėl įmonės valdymo organų įgaliojimų, atskaitomybės sudarymo bei turto ir dokumentų perdavimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiga saugoti apskaitos dokumentus įmonės vadovui išnyksta tada, kai jis juos visus faktiškai perduoda bankroto administratoriui, o bankroto administratoriui tokia pareiga atsiranda, kai jis faktiškai tokius dokumentus gauna. Taigi, negalima teigti, jog įmonės vadovui faktiškai neperdavus visų apskaitos dokumentų bankroto administratoriui, bankroto administratoriui kyla pareiga saugoti visus tokius dokumentus, nes bankroto administratorius negali ir neturi pareigos saugoti tų dokumentų, kurie jam įmonės vadovo faktiškai neperduoti. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 1A-18-626/2019 kaip precedentu šioje byloje nesivadovautina, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi – minėtoje byloje nustatyta, kad tam tikrų įmonės atstovo siūlomų perduoti apskaitos registrų nepaėmė pats bankroto administratorius, tą pripažino ir pats bankroto administratorius, kai kurių apskaitos registrų jis apskritai nereikalavo iš įmonės, be to, pats bankroto administratorius netikrino, ką jam pateikė įmonė, pats bankroto administratorius atsisakė paimti skaitmeninėje laikmenoje įmonės pateiktus apskaitos dokumentus. Taigi šioje byloje matyti, kad bankroto administratorius nevykdė savo pareigos perimti jam duodamus dokumentus, atsisakė imti skaitmeninėse laikmenose esančius dokumentus, o nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. G. reikalavo trūkstamų dokumentų, el. laiškuose matyti, kad jis prašė minėtus dokumentus pateikti bent jau el. formate. Taigi, šioje byloje, kaip minėta, nustatytos netapačios aplinkybės, juolab, šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad kompiuteris, kuriuo buvo vedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita, apskritai bankroto administratoriui nebuvo perduotas, liudytojas D. K. nurodė, kad minėtas kompiuteris nebuvo įmonės turtas, po to jis buvo nurašytas, buhalterė A. M. nurodė, kad kompiuterio laikmenų kopijų nedarė, o bankroto administratorius nurodė, kad jei jis būtų iš dokumentų matęs, kad įmonei priklauso ir kompiuteris, jis būtų jo ir reikalavęs.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. nurodė, jog tai pats bankroto administratorius vengė perimti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pats neatvyko į įmonės ofisą ir jų neperėmė, todėl pats administratorius yra atsakingas už dokumentų neišsaugojimą. Visų pirma pažymėtina, kad pareiga perduoti apskaitos dokumentus kyla įmonės vadovui, taip pat įmonės vadovui kyla pareiga sudaryti komisiją, kuri parengtų perdavimo aktą ir jį pateiktų bankroto administratoriui, visa tai buvo nurodyta bankroto administratoriaus įsakymuose, taip pat buvo nustatytas ir jų perdavimo / pateikimo terminas (iki 2017-08-22). Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo S. G. 2017-08-07 priėmė įsakymą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo įpareigotas iki 2017-08-22 perduoti įmonės dokumentus, bei įspėjimą, kuriuo K. K. įspėtas, kad su juo nuo 2017-09-01 bus nutraukta darbo sutartis. Iki nurodyto termino buvo perduoti tik įmonės antspaudas ir įstatai, daugiau nustatytu terminu jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai nemokumo administratoriui nebuvo perduoti. Apie pareigą perduoti dokumentus K. K. buvo žinoma, nes pačia teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo jis buvo įpareigotas tai padaryti. Be to, S. G. parodė ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad reikalavimus perduoti jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus jis buvo išsiuntęs įmonės registracijos adresu, visais kitais jam žinomais adresais, elektroniniu paštu, bendravo dėl to telefonu tiek su K. K., tiek jo žodiniu pavedimu su K. K. sūnumi D. K., apie pareigą perduoti dokumentus išaiškino K. K. ir susitikimų su juo metu. Pats K. K., kaip jau minėta, administratoriui perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, įstatus. Taigi, apie pareigą ir reikalavimą perduoti nemokumo administratoriui įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus vadovui K. K. buvo žinoma. S. G. parodė, kad netrukus po bankroto bylos iškėlimo ir vėliau jis ne kartą buvo nuvykęs įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jokios įmonės ten neaptiko, apie jokį kitą įmonės buveinės adresą jam pranešta nebuvo. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau liudytojai D. K., L. L. parodė, kad realiai paskutinė įmonės veiklos vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur, anot D. K., ir buvo laikomi įmonės dokumentai už paskutinius kelis metus, iš šios vietos dokumentai niekur kitur išvežti nebuvo, tik nemokumo administratoriui. Iš byloje esančio 2017-08-28 elektroninio laiško, siųsto adresu (duomenys neskelbtini) iš adreso (duomenys neskelbtini), pasirašyto apskaitą tvarkančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. E. vardu matyti, kad pranešta, jog S. G. pavedimu ji tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso dokumentus, priminta, kad iki 2017-08-22 turėjo perduoti ir iki šiol, t. y. iki 2017-08-28, nėra perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, pagal finansinę atskaitomybę sudaryti debitorių, kreditorių sąrašai ir kt., kad ji laukia visų atskaitomybės, debitorių, kreditorių, turto sąrašų, bent jau elektroniniame formate. Taip pat gauti 2017-09-21 el. laiškai, siųsti adresu (duomenys neskelbtini) iš adreso (duomenys neskelbtini), pasirašyti S. G. vardu, kuriais pranešta, kad nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m., 2016 m., 2017 m. apyvartos žiniaraščių, nurodyta, kad turi pateikti apyvartos žiniaraščius popieriniame arba skaitmeniniame formate, kad prie balanso pridėtas vienas suvestinis žiniaraštis už visus metus, bet tai nėra apyvartos žiniaraščiai, pagal kuriuos pilnai matytųsi prekių, pirkėjų, tiekėjų judėjimas. Byloje esantys dokumentų perdavimo priėmimo aktai ir bankroto administratoriaus byloje pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai patvirtina, kad jam perduodamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus jis priėmė. Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad nemokumo administratorius savo pareigą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perėmimo vykdė. Taigi, pirmiausia, būtent K. K. ir turėjo atlikti aktyvius veiksmus perduodant administratoriui turtą ir dokumentus. Be to, analogiška išvada nurodyta 2020-03-31 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos išvadoje. Joje nurodyta, kad už minėtos pareigos nevykdymą atsakomybė taikytina būtent įmonės valdymo organams, o administratorius turi dėti įmanomas pastangas, kad šią pareigą atsakingi subjektai įvykdytų. Joje taip pat nurodyta, kad iš patikrinimui pateiktų duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įgaliotas asmuo – S. G.) delsė perimti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, atvirkščiai – pateikti duomenys liudija, kad administratorius aktyviai veikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese; konstatuota, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai nustatytu terminu pareigos perduoti visą įmonės dokumentaciją ir turtą administratoriui neįvykdė. Apibendrinant aptartus duomenis ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad būtent BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. iki 2017-09-01 atleidimo iš pareigų buvo, o iki tol neperdavęs nemokumo administratoriui įmonės apskaitos dokumentų, taip ir liko iki realaus jų perdavimo atsakingas už šios įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimą. Nenustatyta jokių kliūčių, dėl kurių jis ar D. K. neturėjo galimybės kaltinime nurodytų apskaitos registrų perduoti administratoriui kartu su kitais jam perduotais dokumentais, dėl kurių perėmimo buvo surašytas 2017-09-18 perdavimo priėmimo aktas, ar perduodant kitus dokumentus. Tai, kad bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui S. G. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar kad, kaip konstatuota 2020-03-31 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM išvadoje, BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratorius, nors ir nurodė, kad vykdydamas ĮBĮ įpareigojimus buvo nuvykęs į BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buveinę, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl ĮBĮ 10 str. 7 d. 9 p. nurodyta pareiga galimai nebuvo įvykdyta tinkamai ir nustatytu terminu, savaime nereiškia, jog S. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, yra nepatikimi, kad jis suinteresuotas apkalbėti kaltinamąjį.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus buvo išreikalauti jo turimi minėtos įmonės apskaitos dokumentai, dalis šios įmonės dokumentų buvo rasti ir paimti kratos pas K. K. metu, gautos įmonės sąskaitų bankuose išklotinės. Visi šie dokumentai buvo pateikti įvertinti specialistui. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui nepateikti tiriamojo laikotarpio nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai: turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos, įsipareigojimų apskaitos, kreditorių ir debitorių sąrašai, nurodant skolų sumas ir pradelstus įsipareigojimus. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, tai ji nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27 (t. 2, b. l. 10-81). Šią išvadą patvirtino ir paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu davė FNTT specialistė B. D., teismas nenustatė pagrindo abejoti specialisto išvada, taip pat ir specialistės paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, tokių abejonių neišreiškė ir proceso dalyviai.
Baigiamosios kalbos metu advokatas taip pat nurodė, kad turint visus pirminius įmonės apskaitos dokumentus, suderinimo aktus, buhalterines pažymas įmanoma atstatyti buhalterinę apskaitą sudarant registrus iš naujo ir nustatyti įmonės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė B. D. taip pat nurodė, kad apskaitos registrus įmanoma atstatyti, bet tai nėra specialisto kompetencija. Geras buhalteris gali atstatyti registrus pagal pirminius apskaitos dokumentus, jeigu yra pateikti balansai, finansinės ataskaitos, jeigu yra visi pirminės apskaitos dokumentai. Specialistė taip pat nurodė ir tai, kad visos ūkinės finansinės operacijos turi būti registruojamos apskaitos registruose ir jų pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos. Šiuo atveju nėra galimybės įsitikinti, ar tikrai visi pirminiai apskaitos dokumentai buvo apskaityti, kokie įsiskolinimai buvo apskaityti, kada, kokių dokumentų pagrindu. Specialistai nesudaro apskaitos registro, nepataria, nesuveda apskaitos duomenų, suvesti apskaitos duomenis, ūkinius įvykius pagal apskaitos duomenis nėra specialisto kompetencija. Iš pirminių dokumentų nieko negalima nustatyti, turi būti apskaitos registrai, nes neaišku, ar visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo įtraukti į apskaitą, t. y. apskaitos registrus, kurių pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos. Jei nėra apskaitos registrų, nėra galimybės įsitikinti, ar visi pirminės apskaitos dokumentai buvo įtraukti į apskaitą.
Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik tos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai kilo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16-2014, 2K-7-176/2015, 2K-335-648/2016, 2K-109-942/2019). Kaltinamojo gynėjas teigia, kad turint pirminius apskaitos dokumentus galima iš naujo sudaryti apskaitos registrus ir jų pagrindu nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Taigi, galimybę nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatus jis sieja su tolesniais ikiteisminio tyrimo veiksmais, priešpriešiniais patikrinimais, kitų duomenų išreikalavimu, asmenų apklausimu ir pan., o tokiu atveju tai reiškia, kad už apskaitos dokumentų neišsaugojimą ir dėl to negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros atsiranda BK 223 straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013). Be to, padarinių kilimą pagrindžia ir jau minėta FNTT specialistės išvada. Taigi, tam, kad šioje byloje būtų galima padaryti išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamą laikotarpį, pirmiausia, kas taip pat yra nurodyta kaltinamojo gynėjo pateiktoje konsultacinėje išvadoje, o tą taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė, ikiteisminio tyrimo institucijos turėtų suvesti, atstatyti šios įmonės apskaitą (trūkstamus apskaitos registrus) už daugiau kaip pusantrų metų laikotarpį. Specialistė taip pat nurodė, kad tai ne specialistų, teikiančių išvadas, pareiga ir funkcija. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaltinime nėra inkriminuotas pirminių apskaitos dokumentų neišsaugojimas, todėl nagrinėjamu atveju neaktualu, ar yra pateikti visi pirminiai apskaitos dokumentai, juolab kai specialistė patvirtino, kad nesant apskaitos registrų neįmanoma patikrinti ar yra pateikti ir visi pirminiai apskaitos dokumentai. Ar pateikti visi pirminiai apskaitos dokumentai yra įmanoma nustatyti, tik esant pateiktiems apskaitos registrams. Iš pačių pirminių dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos, nes pirminiai dokumentai leis nustatyti įmonės veiklą tik tuo atveju, kai yra registrai, su kuriais būtų galima juos palyginti. Šiuo atveju nėra su kuo palyginti pirminių dokumentų, nes nėra apskaitos registrų.
Kaltinime K. K. inkriminuotas ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, užtikrinančios jų saugumą, nenustatymas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrų, įsipareigojimų apskaitos registrų, kreditorių ir debitorių sąrašų (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais) už 2015-12-31?2017-07-27 laikotarpį išsaugojimo neužtikrinimas, bet ir tai, kad K. K. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis minėtus dokumentus prarado bei neperdavė jų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jei dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta atsakomybė už apskaitos dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui, nors nagrinėjamu atveju tai iš dalies apibūdina nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, iš K. K. pareikšto kaltinimo kaip perteklinė šalintina aplinkybė, kad K. K. kaltinime nurodytų apskaitos registrų neperdavė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui.
Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis K. K. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų: turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrų, įsipareigojimų apskaitos registrų, kreditorių ir debitorių sąrašų (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais) už 2015-12-31?2017-07-27 laikotarpį, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27: K. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas ? „(duomenys neskelbtini)“), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini), direktorius, todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 p. reikalavimus, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „apskaitos registrų minimalus saugojimo terminas – 10 metų“, nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, užtikrinančios jų saugumą, neužtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrų, įsipareigojimų apskaitos registrų, kreditorių ir debitorių sąrašų (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais) už 2015-12-31?2017-07-27 laikotarpį išsaugojimo ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis juos prarado, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 str. 1 d.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad BK 223 straipsnyje numatytas buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009). Kaltinamasis nėra kaltinamas tyčia neišsaugojęs apskaitos dokumentų, todėl jo tyčios įrodinėti nereikia. Tuo tarpu neatsargi kaltės forma kaltinamojo veiksmuose yra įrodyta visuma ištirtų įrodymų.
Dėl neatsargumo padaroma veika gali būti padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 223 straipsnyje numatyta veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo nenumatė, kad dėl įstatymų nesilaikymo nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros, nors pagal savo pareigas, darbo specifiką ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamasis K. K. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad jei teismas nuspręstų kaltinamąjį pripažinti kaltu, jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba dėl veikos mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnį, arba pagal BK 36 straipsnį.
Pagal BK 36 straipsnį padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.
Buhalterinės apskaitos dokumentų įstatymų nustatytą laiką nesaugojimas ir jų saugojimo tvarkos nenustatymas yra nusikaltimas finansų sistemai. Įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą įstatymų nustatytą laiką, pripažino, kad ši veika yra pavojinga ir kad ja kėsinamasi į finansų sistemą. Kaip jau minėta, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015-12-31 iki 2017-07-27, t. y. už daugiau kaip pusantrų metų, neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai yra reikšmingi, nes jų duomenys buvo susiję su įmonės turto apskaita. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu (t. 1, 31-41, 61, 84-91), o šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 208 ir 209 straipsniuose, požymius, t. y. dėl skolininko nesąžiningumo ir nusikalstamo bankroto. Siekiant išsiaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes, specialistui buvo pavesta atlikti tyrimą ir duoti specialisto išvadą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, būtent minėtų apskaitos registrų neišsaugojimas neleido specialistui visapusiškai arba apskritai atsakyti į pateiktus tyrimo klausimus, tą specialistas pažymėjo ir savo tyrime, nurodydamas, kad tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrai, įsipareigojimų apskaitos registrai, kreditorių ir debitorių sąrašai (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais) už 2015-12-31?2017-07-27 laikotarpį. Taigi, šios aplinkybės rodo apskaitos registrų neišsaugojimo pasekmių mastą, o tai leidžia K. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką vertinti kaip pavojingą baudžiamojo įstatymo kontekste. Kaltinamojo K. K. padaryti pažeidimai negali būti laikomi formaliais, kadangi dėl jų kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, be to, K. K. įmonės vadovu dirbo ne vienerius metus, todėl turėjo ir galėjo žinoti, kaip turi būti saugomi apskaitos dokumentai. Kaltinamojo K. K. veikoje nustatyti visi nusikaltimo, nurodyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai, jo padaryta veika nagrinėjamoje situacijoje nėra aiškiai mažesnio pavojingumo nei bendras šios veikos rūšinis pavojingumas, kokių nors K. K. padaryto nusikaltimo požymių ypatumų, dėl kurių veika galėtų būti pripažinta mažareikšme ar tapusi nepavojinga tinkamam valstybės finansų sistemos funkcionavimui, teisingai dokumentų apyvartai, nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti BK 36, 37 straipsnius.
Už BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimu, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas K. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – K. K. padarė neatsargų baigtą nusikalstamą veiką finansų sistemai. Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba (t. 6, b. l. 70), administracine tvarka baustas, tarp jų ir už Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimus, baudos sumokėtos (t. 6, b. l. 76-77), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo priklausomybių ligų įskaitą ar gydymą psichiatrinėse ligoninėse.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus už BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei nusikalstamos veikos padarymo metu BK 47 straipsnyje nustatytas už neatsargų nusikaltimą numatytos baudos minimumas. K. K. taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur.
K. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 5, b. l. 148-149). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2019-03-20 kratos K. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, 2019-06-12 ir 2019-07-31 BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens S. G. pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (trys dėžės), grąžintini bankroto administratoriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dvi CD laikmenos, paliktinos saugoti byloje (t. 2, b. l. 6-7, 88-112, 118-121, t. 3, b. l. 103, 119-123, t. 7, b. l. 40, 42, 165).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų keturiasdešimties centų) dydžio baudą.
K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2019-03-20 kratos K. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, 2019-06-12 ir 2019-07-31 BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens S. G. pateikti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentai (trys dėžės), grąžinti bankroto administratoriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“; 2) dvi CD laikmenas palikti saugoti byloje.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.