Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1530-221/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-10
Bylos Nr.: e2A-1530-221/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02684-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Ieškovas: G. G.
Atsakovas: A. G.
Trečiasis asmuo: S. G., žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), J. B., S. A. G., A. A. G., R. G., T. G., E. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1530-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02684-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G., atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei G. G. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: S. G., žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), J. B., S. A. G., A. A. G., R. G., T. G., E. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. G. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo nutraukti ieškovės ir atsakovo A. G. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei G. pavardę; priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nustatyti nepilnamečio sūnaus I. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val.; pusę mokyklinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu nepertraukiamai, visų vasaros atostogų metu lygiai dviejų ir vienos savaičių intervalais, neporiniais metais dvi savaitės 5–6 ir savaitė – 9, poriniais metais atvirkščiai, stovyklų laikas turėtų neįsiskaičiuoti į atostogų laiką; porinių metų šv. Velykų pirmą dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną, neporiniais metais atitinkamai šių švenčių antrą dieną nuo 11 val. iki 20 val.; per Kūčias (gruodžio 24 d.) neporiniais metais nuo 10 val. iki 20 val.; neporiniais metais nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 17 val.; nežiūrint nustatytos tvarkos, atsakovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną nuo 12 val. iki 20 val.; nežiūrint nustatytos tvarkos I. G. ieškovės gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną praleidžia su ieškove; priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir ieškinio pateikimo metu buvusiai nepilnametei dukrai S. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės po 280 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo nesugyvenamo charakterio, agresijos apraiškų, neištikimybės ir psichologinio smurto prieš ieškovę, sukėlusio ieškovei didelius išgyvenimus ir skausmą. Ieškovė ir šalių vaikai bijo atsakovo, dėl atsakovo ūmaus būdo ir smurto buvimas šalių namuose visados būdavo lydimas nerimo ir įtampos. Šalių santuoka yra galutinai iširusi ir nėra tikimybės, jog ji gali būti išsaugota. Šalių nepilnametis sūnus I. G. nori gyventi su ieškove, yra labai prie jos prisirišęs, ieškovė jį augina, prižiūri, kasdien rūpinasi visais jo poreikiais, mokymosi pasiekimais, visapusiškai lavina sūnų. Ieškovė taip pat augina ir neseniai pilnametystės sulaukusią, kartu su ieškove gyvenančią dukrą S. G. Atsakovas dažnai būna išvykęs, turi kelis verslus, kurie įkurti santuokos metu. Šalių sūnui I. G. labai sunku susikaupti mokymuisi, kai viduryje savaitės yra nakvojama pas atsakovą ir pusbrolius, kitose vietose, todėl, įvertinus žalą nepilnamečio sūnaus interesams, atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nustatytina konkrečiomis dienomis. Reikalavimas iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams po 280 Eur yra pagrįstas teismų praktikos išaiškinimais, ekonominiais paskaičiavimais ir infliacija. Ieškovė nuolat skiria vaikams visą savo laiką ir dėmesį, juos augina, jai neabejotinai tenka didesnė išlaikymo našta, kadangi išlaikyti vaikus ir tenkinti jų poreikius ieškovė turi ne tik pinigais, bet ir savo kasdienine priežiūra. Ieškovės gaunamas atlyginimas yra nedidelis, jo nepakaktų nepilnamečiams vaikams išlaikyti, sumokėti komunalinius mokesčius už butą ir kt. Dėl to iš atsakovo kiekvienam vaikui turėtų būti priteistas bent 280 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

3. Atsakovas, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; nepilnamečio I. G. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku: neporinėmis savaitėmis vaikas gyvena su ieškove, o porinėmis savaitėmis gyvena su atsakovu; pirmadieniais ryte ne vėliau kaip iki 7.50 val. tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyveno praeitą savaitę, pristato vaiką į mokyklinio ugdymo įstaigą, kurią jis lanko, jei tai yra darbo diena, arba 9 val. kitam iš tėvų, jei tai yra nedarbo diena; tam iš tėvų, su kuriuo tą savaitę gyvena vaikas, šalims nesusitarus kitaip, tenka pareiga užtikrinti visų vaiko lankomų papildomo ugdymo priemonių lankymą; į vaiko mokyklinio ugdymo įstaigą iki 7.50 val. ryto (išskyrus pirmadienį) vaiką nuveda ir pasiima jį iš vaiko mokyklinio ugdymo įstaigos tas iš tėvų, su kuriuo tą savaitę gyvena vaikas; šalys susitaria skubiai informuoti vienas kitą apie vaiko ligas ir negalavimus; vaiko ligos atveju nesikeičia bendravimo ir gyvenimo su vienu iš tėvų šiame susitarime nustatyta tvarka; atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko nuomonę ir norą, kiek tai neprieštarauja jo interesams, sūnus I. G. nustatytos bendravimo tvarkos metu turi teisę laisvai lankytis pas kitą iš tėvų, nei nustatyta bendravimo tvarkoje, ir su juo bendrauti; nė vienas iš tėvų savo bendravimo su sūnumi laiku, neturi teisės drausti vaikui bendrauti su kitu tėvu; tokiu atveju, tėvas arba motina turi teisę reikalauti sumažėjusio bendravimo laiko kompensavimo; tas iš tėvų, su kuriuo atitinkamą savaitę gyvena vaikas, privalo sudaryti sąlygas kitam iš tėvų susisiekti su sūnumi mobilaus ryšio priemonėmis; paskutinis pokalbis su sūnumi turi būti ne vėliau nei 22 val.; nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, sūnus I. G. motinos dieną bei ieškovės gimtadienį praleidžia su ieškove, tėvo dieną ir atsakovo gimtadienį praleidžia su atsakovu; poriniais metais gruodžio 24 d. (Kūčios), gruodžio 25–26 d. (šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su atsakovu; neporiniais metais gruodžio 24 d. (Kūčios), gruodžio 25–26 d. (šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su ieškove; neporiniais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. (Naujųjų metų pirmoji diena), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su atsakovu; poriniais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su ieškove; neporiniais metais šv. Velykas (šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis)), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su atsakovu; poriniais metais šv. Velykas (šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis)), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su ieškove; neporinių metų pirmas dvi liepos mėnesio savaites iš eilės, nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su atsakovu; neporinių metų liepos mėnesio 3 ir 4 savaites, einančias po pirmos ir antros liepos mėnesio savaitės, kurias su sūnumi praleido atsakovas, nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su ieškove; porinių metų pirmas dvi liepos mėnesio savaites iš eilės, nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, pradedant nuo liepos mėnesio pirmosios savaitės pirmadienio, sūnus I. G. praleidžia su ieškove; porinių metų liepos mėnesio 3 ir 4 savaites, einančias po pirmos ir antros liepos mėnesio savaitės, kurias su sūnumi praleido ieškove, nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su atsakovu; šalys I. G. mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu nepertraukiamai bendrauja lygiomis dalimis; poriniais metais pirmąją dalį atostogų su sūnumi I. G. bendrauja atsakovas, antrąją dalį – ieškovė; rašytiniu I. G. tėvų susitarimu bei atsižvelgiant į I. G. nuomonę, bendravimo su vaiku tvarka gali būti laikinai iš dalies keičiama, visapusiškai bei prioritetiškai atsižvelgiant į sūnaus I. G. interesus; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustačius bendravimo tvarką, pagal kurią nepilnametis vaikas su abiem tėvais praleidžia po lygiai laiko, išlaikymo nepriteisti; nustatyti, kad santuokos nutraukimas pasekmes šalių turtinėms teisėms sukelia nuo 2014 m. sausio 1 d.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Nors šalių santykiai jau itin ilgą laiką pašliję, atsakovas dėjo pastangas išsaugoti santuoką. Nepaisant to, ieškovė, atsakovui esant išvykusiam, nusprendė išeiti iš namų. Atsakovas visada domėjosi ieškovės sveikata, stengėsi jai padėti, net išvažiavęs į komandiruotes skambindavo ir domėjosi šeima. Šalių santykiai itin pablogėjo beveik prieš 4 metus, kai ieškovė dėl jos ūmaus ir neprognozuojamo būdo išsikraustė į kitą kambarį. Atsakovas stengėsi išsaugoti šeimą, taikstėsi su ieškovės lojalumo ir pagarbos jam stoka, nuotaikų kaitomis, bendro gyvenimo taisyklių negerbimu, atsakovo, kaip sutuoktinio, ignoravimu, moralinės paramos neteikimu, tačiau ieškovė buvo irzli, niūri, nuolat reikšdavo nepasitenkinimą. Atsakovas visada rūpinosi šeima, jos buitimi, išlaikymu. Nepilnamečiam sūnui I. G. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, jis labai prisirišęs prie atsakovo, ieškovė nėra pajėgi pasirūpinti sūnumi, daro neigiamą psichologinę įtaką vaikui, nuteikinėja jį prieš atsakovą, stengiasi neleisti matytis su atsakovu. Nepilnametis vaikas puikiai sutaria su atsakovu, rodo norą su juo gyventi. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, šis turėtų galimybę gyventi šalims priklausančiame name. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, atsakovas neprieštarautų, jei sūnus su šalimis bendrautų netrukdomai, pagal laisvą grafiką, atsižvelgiant į vaiko interesus. Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, atsižvelgiant į tai, jog tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra lygi, dėl ko preziumuojama, jog vaikui skiriamą išlaikymą abu tėvai skiria lygiomis dalimis, darytina išvada, jog protingas ir nepilnamečio vaiko interesų patenkinimą užtikrinantis iš ieškovės priteistinas išlaikymo dydis būtų 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgus į vaiko nuomonę ir gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, o bendravimo tvarką – vienodomis dalimis (po savaitę), išlaikymas vaikui neturėtų būti priteistas nė iš vieno iš tėvų, kadangi kiekvienas išlaikymą teiks teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. daliniu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę G., atsakovui – G.; nepilnamečio vaiko I. G. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. G. esminėms jo išlaidoms po 190 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) išimtinai vaiko interesais ieškovė; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. G. tvarką: atsakovas su sūnumi I. G. bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo tos savaitės sekmadienio 10 val. iki kito sekmadienio 18 val. nepertraukiamai (vaikas būna pas tėvą visą savaitę); vaiko I. G. ligos atveju bendravimo su tėvu kas antrą savaitę nepertraukiamai tvarka nesikeičia; atsakovas tuo laikotarpiu, kai I. G. bendrauja su juo, privalo pasirūpinti, kad vaikui būtų suteiktos reikalingos sveikatos paslaugos; I. G. tėvai privalo teikti vienas kitam visą informaciją apie I. G. sveikatos būklę ir ugdymo procesus (reikalingas priemones ir pan.); I. G. bendravimo su atsakovu savaitę vaikas ryšio priemonėmis gali bendrauti su ieškove neribotai iki 21 val.; I. G. poriniais metais pirmą šv. Kalėdų dieną ir antrą šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val. praleidžia su atsakovu, nežiūrint ankstesniu punktu nustatytos bendravimo tvarkos; I. G. neporiniais metais antrą šv. Kalėdų dieną ir pirmą šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val. praleidžia su atsakovu, nežiūrint ankstesniais punktais nustatytos bendravimo tvarkos; I. G. kiekvienais metais praleidžia su atsakovu Tėvo dieną nuo 10 val. iki 20 val. nežiūrint ankstesniais punktais nustatytos bendravimo tvarkos; I. G. kiekvienais metais praleidžia su atsakovu pastarojo gimimo dieną nuo 10 val. iki 20 val., nežiūrint ankstesniais punktais nustatytos bendravimo tvarkos; I. G. savo gimimo dieną neporiniais metais praleidžia su atsakovu nuo 10 val. iki 20 val., nežiūrint ankstesniais punktais nustatytos tvarkos; I. G. rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, jeigu jos trumpesnės nei dvi savaitės, pusę laiko poriniais metais atostogų pradžioje ir neporiniais metais atostogų pabaigoje atsakovas praleidžia su vaiku I. G., nežiūrint ankstesniais punktais nustatytos tvarkos; netenkino priešieškinio reikalavimų dėl atskiros atsakovo bendravimo su vaiku I. G. tvarkos nustatymo vasaros atostogų metu, nustačius, jog atsakovas su I. G. bendrauja nepertraukiamai kas antrą savaitę ir tai apima vasaros laikotarpį tame tarpe ir liepos mėnesį; bendru ieškovės ir atsakovo rašytiniu susitarimu, atsižvelgiant į I. G. nuomonę ir teisėtus interesus, bendravimo tvarka I. G. vasaros atostogų metu gali būti keičiama, ilginamas vaiko buvimo su atsakovu laikas, jeigu tai susiję su poilsinėmis ar pažintinėmis kelionėmis, kompensuojant atitinkamai I. G. bendravimo su ieškove laiką, tačiau atsakovo bendravimo su vaiku laikas ilginamas ne ilgiau kaip savaitei kiekvieną kartą; I. G. Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną praleidžia su ieškove kiekvienais metais nuo 10 val. iki 20 val., nežiūrint nustatytos I. G. ir atsakovo bendravimo tvarkos; netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo; netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo S. G. po 280 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. balandžio 13 d.; netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia (sukėlė) nuo 2014 m. sausio 1 d.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas su meno kolektyvu (duomenys neskelbtini) dažnai vykdavo į koncertines keliones, jo bendravimas su kolektyvo nariais buvo draugiškas ir laisvas. Atsakovas susirašinėjo su keliomis moterimis SMS žinutėmis įvairiomis temomis ir žinutes galima įvairiai interpretuoti, tačiau, skaitant jas ištisai, nė viena jų nepatvirtina tiesioginės atsakovo neištikimybės. Atsakovo elgesį galima vertinti kaip nelojalų ieškovei, kadangi jis su kitomis moterimis aptarinėjo savo šeimos gyvenimo subtilybes, iš kai kurių žinučių turinio galima vertinti, jog atsakovas yra pasisakęs, kad miega atskirose lovose su ieškove ir intymiai su ja nebendrauja. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas buvo jai neištikimas iki 2017 m. birželio mėnesio, t. y. iki faktinio sutuoktinių pradėjimo gyventi skyrium. Teismas laikė nustatytomis aplinkybes, kad atsakovo elgesys su ieškove ne visada buvo pagarbus, jo juokai ar pokštai galėjo nepatikti ieškovei, kuri yra jautresnė ir nori, jog sutuoktinis elgtųsi pagal jos susidarytą sutuoktinio standartą. Teismas nustatė, kad apklausti liudytojai, ieškovės tėvai ir kiti giminaičiai patvirtino, jog ieškovė visada rūpinosi šeima, atsakovui neprieštaravo, stengėsi, kad namuose būtų ramu, dėjo pastangas, jog būtų geros sąlygos vaikams augti, nė vienas liudytojas nenurodė, jog atsakovas buvo nusišalinęs nuo šeimos reikalų. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas rūpinasi šeima, tam deda pastangas, tačiau atsakovui nepatinka, jeigu šeimos nariai elgiasi ne taip, kaip jis tikisi, jam prieštarauja, tuomet jo elgesys gali būti šiurkštus. Teismas konstatavo, kad šalys turi skirtingą suvokimą apie šeimos modelį ir vaikų auklėjimą, todėl kiekvienas iš jų gali nuoširdžiai galvoti, jog kitas nepatenkino jo (jos) lūkesčių šeimoje. Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės, jo teiginiai, kad neaišku, ką ieškovė veikdavo (duomenys neskelbtini), pernelyg maloniai bendravo su (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ieškovės neištikimybės. Teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog vaikams auginti buvo samdomos auklės, atsakovas buvo išėjęs tėvystės atostogų, kai ieškovė studijavo, nepatvirtina ieškovės nesirūpinimo namais ir vaikais, nelaikė jų šeimos iširimo priežastimis. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė serga depresija, pati ieškovė pripažįsta kad jai būdavo panikos priepuoliai, ji kreipėsi dėl to į psichologus. Teismas vertino, kad atsakovas, atsiradus ieškovės padidintam jautrumui, nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusio ieškovės elgesio, jos suprasti, padėti jai išgyventi savotišką krizę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra susilaukęs su kita moterimi sūnaus J. G., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, tai patvirtina, jog šalių santuoka iširusi, jiems susitaikyti ir gyventi kartu nėra galimybės. Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog šeimoje buvo naudojamas fizinis smurtas, sutuoktiniai buvo žiaurūs vienas kitam ar visiškai nesirūpino šeima, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų šeimos iširimo prezumpcijų, taip pat ir neištikimybės, kaip neginčytinos priežasties santuokai iširti, kol sutuoktiniai gyveno kartu. Teismas nelaikė šeimos iširimo priežastimi to, kad 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje ieškovė su sūnumi I. G. ir tuo metu nepilnamete dukra S. G. paliko namus, kuriuose šeima gyveno, ir išsikėlė gyventi kitur. Teismas vertino, kad tai buvo šeimos iširimo pasekmė, o ne priežastis. Teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi bendro gyvenimo pabaigoje 2016–2017 metais abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, nesprendė kilusių nesutarimų bendru sutarimu, savo asmeninius reikalus laikė reikšmingesniais nei visos šeimos klausimus, nebuvo pakankamai atidūs, nesistengė, jog abu gerai jaustųsi šeimoje, atsakovas visur laikėsi savo pozicijos ir nesistengė suprasti pasikeitusio ieškovės elgesio, o ieškovė neišsakė, dėl ko ji nesijaučia gerai šeimoje, nepaaiškino atsakovui, kas jos netenkina intymiuose santykiuose, persikėlė miegoti atskirai nuo sutuoktinio ir taip tik padidino atstumą tarp jų, nesutarimai, kilę dėl vaikų auklėjimo ir modelio, kaip juos auklėti, taip pat nebuvo sprendžiami bendru sutarimu, išsakant vienas kitam savo tikslus ir lūkesčius, tai tik gilino konfliktą šeimoje, ieškovės įdiegimas sūnaus I. G. telefone pasiklausymo įrangos nors, ieškovės aiškinimu, ir buvo trumpą laiką kaip apsisaugojimas nuo atsakovo netinkamo elgesio (grasinimų), taip pat užgavo atsakovą, tai jis akcentavo bylos nagrinėjimo metu.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog su sutuoktine kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2014 m. sausio 1 d., todėl atmetė atsakovo reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. sausio 1 d. Teismas vertino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos reputacijos, sveikatos ar kt. pablogėjimą būtent dėl atsakovo veiksmų, todėl atmetė ieškovės reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir tai taip pat yra pagrindas nepriteisti neturtinės žalos.

8. Teismas sprendė, kad buitine prasme vaikui I. G. sąlygos gyventi yra ir pas tėvą, ir pas motiną. Tėvas didesnį dėmesį skiria vaiko fiziniam tobulėjimui, sporto treniruočių lankymui, kelionėms dviračiais ir pan., tačiau domisi ir vaiko mokymosi rezultatais, padeda ruošti matematikos pamokas. Vaiko motina didesnį dėmesį skiria vaiko formaliajam ugdymui, kontroliuoja, kad I. G. paruoštų pamokas, atliktų užduotis, nesuprastėtų jo mokymosi rezultatai. Teismas nustatė, kad I. G. nuo 2017 metų vasaros gyvena su motina, yra nurodęs, jog jam nėra labai svarbu, su kuriuo iš tėvų gyventi, svarbiau, jog galėtų su jais bendrauti netrukdomai, kai pats norės ir galės, arba su abiem po lygiai. Teismas nenustatė, kad I. G. gyventi su motina tapo nesaugu, ji tinkamai nevykdo motinos valdžios, taip pat nenustatė, kad, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustačius su atsakovu, vaiko interesai bus geriau užtikrinti. Teismas konstatavo, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), dažnai būna J. B. su savo vaikais ir bendru jos bei atsakovo sūnumi J. G., atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad vyksta į keliones į užsienį, tuomet I. G. liktų J. B. priežiūroje, šiuo metu vaikui esant emociškai išvargintam tėvų santuokos nutraukimo proceso, vaiko interesų neatitiktų gyvenamosios vietos faktinis keitimas ir jos nustatymas su atsakovu. Teismas, nenustatęs, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas teismo sprendimu prieštarautų jo norams ar interesams, jo gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, vadovaudamasis tuo, jog tai šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tą nurodė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba), teikdama galutinę išvadą vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu.

9. Teismas padarė išvadą, kad vaikas bendrauja su tėvu daugiau ir intensyviau nei nustatyta laikinoje bendravimo tvarkoje, tokias aplinkybes nurodė ieškovė, jų neneigė atsakovas, patvirtino nepilnametis I. G. Teismas nenustatė, kad vaiko bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams, vaikui gali kenkti iki šiol besitęsianti tėvų konfliktinė situacija ir tai, jog jie negeba susitarti nė vienu klausimu. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (50 ir 50 procentų laiko), yra iš esmės nesuderinamas su vaiko interesais ir (ar) negalimas pagal Lietuvos teisę. I. G. yra (duomenys neskelbtini) metų paauglys, jo asmenybė dar tik formuojasi, todėl yra labai svarbu, kad būtent šiuo metu abu tėvai būtų lankstūs ir prieinami vaikui, jis galėtų bendrauti tiek su tėvu, tiek su motina. Teismas nurodė parenkantis tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kad vaikui kuo mažiau tektų keltis iš vieno tėvo pas kitą savaitės dienomis, kuomet vyksta pamokos ir kiti užsiėmimai, taip pat pažymėjo, kad vaikas ir abu tėvai gyvena tame pačiame mieste, atstumas tarp jų namų ir vaiko ugdymo įstaigų nėra didelis, vaikui yra daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, jis gali savarankiškai nueiti į mokyklą ar iš vieno tėvo pas kitą. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog abu tėvai vykdo tėvų valdžią, myli ir rūpinasi vaiku, jie skirtingai supranta, kas yra svarbiausia vaikui, tačiau nė vienas nedaro žalos vaikui, tėvų tikslas paruošti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir nuolatinis maksimalus bendravimas su kiekvienu iš tėvų padės vaikui pasiruošti gyvenimui visuomenėje, bendravimo tvarka, kuri nustatyta kaip laikinoji apsaugos priemonė, netenkina nei vaiko, nei skyrium gyvenančių tėvų, Tarnyba galutinėje išvadoje nurodė, kad vaiko bendravimo tvarka su abiem tėvais kas savaitę pakaitomis yra galima ir neprieštarautų I. G. teisėms ir geriausiems interesams, vaikas buvo išklausytas Tarnyboje 2020 m. gegužės 15 d. ir nurodė, jog dvi savaites būnant pas tėtį pasiilgo mamos ir atvirkščiai, vaikas patvirtino, jog norėtų savaitę būti su tėčiu, savaitę su mama. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas su kita moterimi turi mažametį sūnų, nurodyta moteris turi dar du nepilnamečius vaikus, nėra lemiamas veiksnys nustatant tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kadangi nustatoma tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, o ne vaiko bendravimo tvarka su kitais atsakovo vaikais ar jo faktinės šeimos nariais, atsakovo, kaip tėvo, pareiga yra užtikrinti, jog vaikas, bendraudamas su juo, būdamas pas jį, jaustųsi saugus, ramus, jam nebūtų trukdoma mokytis ir pan. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. G. tvarką, pagal kurią vaikas su tėvu bendrauja kas antrą savaitę nuo sekmadienio 10 valandos iki kito sekmadienio 18 valandos nepertraukiamai (vaikas būna pas tėvą visą savaitę). Teismas, nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su motina, vaiko bendravimo su motina tvarkos nenustatė.

10. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas teikė laikiną išlaikymą, todėl nėra išlaikymo įsiskolinimo S. G. Teismas nurodė, kad vaikas turi ne tik kasdienius poreikius maistui, rūbams, asmens higienai, tačiau ir kitus poreikius, todėl reikalingos lėšos ugdymo reikmėms (pratybų sąsiuviniams, rašikliams, mokyklos rūbams ir pan.), taip pat lėšos muzikos mokyklai, laisvalaikiui, kultūrinėms reikmėms, futbolo treniruotėms ir kitiems nekasdieniams vaiko poreikiams apmokėti (gali būti ir išlaidos, susijusios su vaiko sveikata), dėl tokių periodinių ar vienkartinių I. G. išlaidų pasiskirstymo vaiko tėvai nesusitarė, todėl preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus (I. ir J. G.). J. G. yra mažametis, nelanko ugdymo įstaigos ir jo poreikiai mažesni nei I. G., kurio abu tėvai yra darbingi, dirbantys, turintys nekilnojamojo ir kito turto, kurį dalinasi nutraukdami santuoką. Ieškovė nurodė, jog jos pajamos yra apie 600 Eur per mėnesį, atsakovas įrodinėjo sunkią turtinę padėtį, nurodė, kad jo pajamos yra apie 1 000 Eur per mėnesį. Teismas nesutiko, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes jis turi turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise, atsakovo darbo užmokestis yra apie 1 000 Eur, atsakovas buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas, šiuo metu jis yra tik akcininkas, atsakovui priklausė UAB (duomenys neskelbtini) ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) akcijų, atsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, name esantis kilnojamasis turtas. Atsakovo kelionės per vienerius metus į tolimas užsienio valstybes ((duomenys neskelbtini) ir kitas) teismui leido daryti išvadą, jog atsakovo pajamos yra didesnės nei minimalios ir jos yra didesnės nei ieškovės. Teismas nusprendė, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti 190 Eur išlaikymą sūnaus I. G. esminėms išlaidoms, ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovo nuo 2020 m. birželio 1 d., nes iki to laiko atsakovas teikė I. G. laikiną išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. dalinio sprendimo dalis dėl kaltės, neturtinės žalos, bendravimo tvarkos, išlaikymo sūnui priteisimo ir tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl kaltės, neturtinės žalos, bendravimo tvarkos, 280 Eur išlaikymo sūnui priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, t. y., kad ieškovė kaip nors pažeidė sutuoktinių pareigas. Ieškovė niekada neužgavo, neįskaudino atsakovo. Ieškovė nebuvo neištikima atsakovui, to atsakovas iš esmės net neįrodinėjo. Pašlijus šalių tarpusavio santykiams, ieškovė kvietė atsakovą eiti pas šeimos santykių specialistus, psichologus, siekė atkurti šiltus tarpusavio ryšius ir išsaugoti šeimą. Atsakovo sprendimas neieškoti pagalbos turėjo lemiamos įtakos vėlesniam santuokos iširimui. Ieškovė ne kartą paaiškino savo elgesio, siekiant apsaugoti save ir sūnų nuo pakartotinių atsakovo grasinimų ateityje, motyvus. Pasiklausymo įrangos (telefono pokalbius įrašinėjančios programos) įdiegimas sūnaus telefone nesusijęs su šalių santykiais ir santuokos iširimu, kadangi ji iširo 2017 m. gegužės 31 d., o ne vėliau. Atsakovas nepateikė duomenų apie ieškovės neva aikštingą charakterį, pogimdyvinę depresiją, atsakovo siūlymus lankytis pas psichologą, o ieškovė tai neigė. Atsakovas taip pat painiojosi laikotarpiuose, kurių metu ieškovė neva buvo aikštinga, nervinga, depresyvi. Bylos įrodymai, tarp jų ir liudytojai, ieškovė nepatvirtino, kad ieškovei po sūnaus gimimo buvo pogimdyvinė depresija, pasikeitė jos elgesys ar panašiai. Teismas pernelyg patikliai vertino atsakovo paaiškinimus, nepatvirtintus įrodymais ar faktų pripažinimu. Atsakovo siūlymas vienai ieškovei pailsėti sanatorijoje, žinant jos nuolat išsakomą poreikį dviese vykti konsultuotis pas šeimos santykių specialistus, psichologą, yra lojalumo pareigos ir pareigos remti moraliai savo sutuoktinę nevykdymas. Ieškovė aiškiai ir nuosekliai teismui nurodė, dėl kokių priežasčių jai tapo sunku gyventi su atsakovu. Jeigu sprendime visų penkių ieškovės pakviestų liudytojų parodymai būtų tinkamai analizuojami ir aptariami, jų visuma kartu su kitų įrodymų visetu turėtų sudaryti bent jau labiau tikėtiną prielaidą apie vieno atsakovo, o ne abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo, kadangi byloje nėra aiškių įrodymų apie atsakovo teiginius. Teismas nesirėmė kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 ir šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis apie atsakovo nesąžiningą elgesį ieškovės atžvilgiu. Byloje yra pateikta daug atsakovo arogantiško ir netinkamo elgesio (tiek procesinio, tiek šalių santuokos metu su ieškove ir šalių vaikais) įrodymų. Atsakovas buvo kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi jis žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, nebuvo lojalus ieškovei ir nepalaikė jos moraliai. Ieškovė ne kartą aiškino atsakovui, kad nori jo dėmesio ir rūpestingumo, o ne kategoriškumo, grubumo. Tai ji aiškino ir tuomet, kai siūlė atsakovui kartu eiti pas šeimos santykių specialistus. Atsakovas nebuvo nuoseklus dėl jo bendravimo žinutėmis su trimis moterimis turinio autorystės, t. y. teismas turi pagrindą vertinti, kad jas parašė pats atsakovas. Žinutės buvo parašytos šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį. Atsakovo parašytų žinučių turinys pagrįstai leidžia vertinti buvus atsakovą neištikimą.

1.2. Atsakovas pažeidė pareigą gerbti kitą sutuoktinę, būti jai ištikimas, tokiais veiksmais sukėlė didžiulę, mažiausiai 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą ieškovei, kurios teismas nepagrįstai nei vertino, nei priteisė.

1.3. Nustatydamas konkretų bendravimo grafiką, teismas nepagrįstai nustatė kiekvieno sekmadienio laiką atsakovui bendrauti su sūnumi. Dėl to ieškovė negalės nė vieno viso sekmadienio praleisti kartu su sūnumi. Tai nėra teisinga ir pagrįsta kokiais nors sprendime aptartais sūnaus poreikiais, todėl atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi nustatytina pagal ieškovės ieškinyje pasiūlytą grafiką.

1.4. Teismas, nustatęs, kad atsakovo pajamos yra didesnės nei minimalios ir didesnės nei ieškovės, nepaaiškino, kodėl priteisė 90 Eur per mėnesį mažesnį išlaikymo dydį, neįvertino, kad šalių sūnaus poreikiai didėja, o 2020 m. liepos 24 d. nutartimi buvo priteistas 220 Eur išlaikymas per mėnesį. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų sūnaus 280 Eur per mėnesį išlaikymo poreikių.

12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. dalinio sprendimo dalis, kuriomis nuolatinė šalių sūnaus I. G. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas 190 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priimti naują sprendimą ir sūnaus I. G. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi I. G. tvarką, atmesti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteisimo; panaikinti iš Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. dalinio sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, kuriais konstatuota, kad: „Teismas nesutinka, kad atsakovo yra sunki turtinė padėtis <...> jo pajamos tikrai yra didesnės nei minimalios ir jos yra didesnės nei ieškovės“; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas, nustatydamas nepilnamečio sūnaus I. G. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – teismo psichologo išvadą, vaiko paaiškinimus (norus), Tarnybos vaiko situacijos vertinimo anketas, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 185 straipsnius), nesivadovavo byloje esančiu įrodymų visetu, pagrindžiančiu, jog nepilnamečio sūnaus interesas būtų labiau užtikrintas, jei jo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. 2020 m. gegužės 29 d. vykusio teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad I. G. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neprieštarautų ir nepažeistų sūnaus I. G. interesų. Teismo psichologo išvada patvirtina vaiko didesnį prisirišimą prie atsakovo ir paneigia teismo išvadas, kad gyvenamosios vietos faktinis keitimas ir jos nustatymas su atsakovu neatitiktų jo interesų. Teismo daliniu sprendimu buvo nustatyta griežta bendravimo tvarka, tai reiškia, jog sūnus negalės laisvai bendrauti, todėl šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į vaiko nuomonę, kad tuo atveju, jei negalės laisvai bendrauti, jis norėtų, jog gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Sūnaus I. G. norą gyventi su atsakovu papildomai patvirtina byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kitame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad sūnaus telefone yra įmontuota įrašymo įranga. Tokiu elgesiu ieškovė psichologiškai traumavo sūnų, skatino jo uždarumą, baimę, tačiau šio įrodymo teismas nevertino. Aplinkybė, kad laikinoji sūnaus I. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, nereiškia, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su atsakovu. Teismas neanalizavo 2020 m. gegužės 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketos turinio, reikšmingo gyvenamosios vietos nustatymui. Aplinkybė, kad kartais, o ne nuolat atsakovo namuose lankytųsi ar nakvotų tretieji asmenys, taip pat argumentai dėl atsakovo kelionių, sūnaus palikimo tretiesiems asmenims, negali būti pagrindu išvadai, kad sūnaus I. G. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu prieštarautų sūnaus interesams. Byloje nėra objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad J. B. (naujoji atsakovo draugė) dažnai lankytųsi ar nakvotų atsakovo namuose, kelionių metu sūnus I. G. būtų paliktas su pastarąja moterimi. Teismas I. G. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė atsižvelgdamas į Tarnybos išvadą, tačiau šį įrodymą vertino izoliuotai nuo kitų byloje esančių įrodymų, be to, Tarnybos išvados dalis dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra privaloma teismui, ji prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kasacinio teismo suformuotai praktikai.

2.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014 pateiktais išaiškinimais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio 4 dalies nuostatas.

2.3. Teismas pažeidė CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias abiejų tėvų pareigą teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, nes, nustatęs bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. G. tvarką lygiomis dalimis po savaitę, nepagrįstai iš atsakovo priteisė 190 Eur išlaikymą. Nagrinėjamos bylos atveju gyvenamosios vietos nustatymas savo esme yra formalus faktas, nes, esant lygiomis nustatytai bendravimo tvarkai, kiekvienas iš tėvų savo bendravimo metu patiria atitinkamas išlaidas, įskaitant ir vienkartines bei periodines, jei tokių būtų. Teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas 190 Eur išlaikymas sūnui I. G., suponuoja išvadą dėl atsakovo teisių ir pareigų disbalanso, tėvų lygiateisiškumo principo pažeidimo. Atsakovas iki dalinio sprendimo priėmimo teikė 220 Eur išlaikymą, tą jis darė esant mažiau intensyviai bendravimo tvarkai, todėl ir išlaidų turėjo mažiau. Daliniu sprendimu buvo gerokai suintensyvinta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, o su tuo susijusios ir papildomos išlaidos. Be to, neaišku, ką teismas laiko esminėmis išlaidomis, skirtomis vaikui, ir kada šalis jas patiria. Atsakovas nekvestionuoja sūnaus poreikio lankyti futbolo treniruotes, muzikos mokyklą, būtinybės pirkti mokyklai sąsiuvinius, uniformą ir t. t., tačiau šių išlaidų patyrimas nėra nuolatinis ir kiekvieną mėnesį šių išlaidų nė vienas iš tėvų nepatirs. Be to, nė viena iš šalių nekėlė klausimo dėl to, kad kažkuris iš tėvų neprisideda prie išlaidų, skirtų papildomam ugdymui, mokyklinės uniformos pirkimui, mokyklinių reikmenų įsigijimui ir t. t., tai reiškia, kad egzistuoja atitinkamas susitarimas tarp šalių dėl šių išlaidų padengimo. Įvertinus uniformos kainą, priemonių, reikalingų mokyklai, kainas, treniruočių ir muzikos mokyklai reikalingų priemonių kainas, papildomų išlaidų suma galėtų sudaryti ne daugiau nei 600 Eur metams arba apie 50 Eur mėnesiui. Teismas, priteisdamas 190 Eur išlaikymą, neatsižvelgė į tai, kad pagal įstatymą šalių sūnui yra skiriama 60 Eur vaiko išmoka, kuri galėtų padengti papildomus vaiko auginimo kaštus, jei tokių būtų, tokiu būdu nebūtų pažeistas vaiko tėvų įstatyminis lygiateisiškumas. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė turi vieną išlaikytinį, o atsakovas – du, tačiau, priteisdamas iš atsakovo 190 Eur išlaikymą, faktiškai neatsižvelgė į šią aplinkybę. Teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovo sveikatos problemas ((duomenys neskelbtini) liga).

2.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad „Teismas nesutinka, kad atsakovo yra sunki turtinė padėtis <...> jo pajamos tikrai yra didesnės nei minimalios ir jos yra didesnės nei ieškovės“. Daliniu sprendimu nebuvo sprendžiami turtiniai šalių klausimai, jie yra toliau nagrinėjami byloje, todėl teismas, nesant išnagrinėtai bylai dėl turtinių klausimų, negalėjo iš anksto konstatuoti fakto apie šalių turtinę padėtį ir teigti, kad atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės. Be to, iki priimant dalinį sprendimą, šalys neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su turtiniais klausimais. Teismas neatsižvelgė į ieškovės, kaip šalies, duodamų paaiškinimų patikimumą, sprendžiant apie jos gaunamas pajamas, tai lėmė neteisingos išvados, jog atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės, padarymą. Mažai tikėtina, kad ieškovė, būdama (duomenys neskelbtini), per mėnesį gauna tik 600 Eur pajamas. Teismo išvada, kad atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės, padaryta nevisapusiškai išnagrinėjus visas aplinkybes, prieštarauja logikai, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Aplinkybė, kad atsakovas 2017 metais keliavo į (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, tuo labiau, kad į kelionę atsakovas buvo išvykęs su liaudies dainų ir šokių ansambliu (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad atsakovas yra vienos įmonės vadovas, kitos nuostolingai veikiančios įmonės akcininku, turinčiu mažą dalį akcijų, negali lemti išvados apie geresnę atsakovo nei ieškovės finansinę padėtį. Teismas, padaręs išvadą, kad šalių galimybės materialiai prisidėti prie sūnaus išlaikymo yra lygios, padarė šiai išvadai prieštaraujančią išvadą, jog atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės ir priteisė iš atsakovo 190 Eur išlaikymą. Be to, atsakovui, priešingai nei ieškovei, teikiama antrinė teisinė pagalba.

Atsiliepimas

13. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje ir apeliacinėje teismo instancijoje. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Tarnyba galutinėje išvadoje nurodė, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu geriausiai atitiktų sūnaus I. G. interesus. Tarnyba neprieštaravo tik nustatytinos bendravimo tvarkos galimiems variantams. Tarnyba 2020 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu nekeitė rašytinės 2020 m. gegužės 28 d. išvados, ją palaikė ir pagrindė.

3.2. Ieškovė niekada nedraudė atsakovui matytis su sūnumi, netgi tai skatino, ragindama palaikyti normalius tėvo ir sūnaus santykius, nesinaudoti atsakovo finansiniu pranašumu prieš ieškovę sūnaus įkalbinėjimams rinktis tėvo gyvenamąją vietą, neskatinti sūnaus atmestino požiūrio į mokslą, užsiimti ne vien pramoginėmis veiklomis.

3.3. Atsakovas manipuliuoja sūnaus sąmone ir vaikiškumu, žadėdamas jam savotiškus „mainus“, neva jam nuolat apsigyvenus su tėvu, motina taip pat sugrįš gyventi į namus.

3.4. Ieškovė rūpinasi sūnaus kasdiene aplinka ir gerove, tinkama mokymosi aplinka ir rezultatais, ruošia sūnų savarankiškam gyvenimui visuomenėje, juos sieja stiprūs emociniai ryšiai ir abipuse pagarba grįstas bendravimas. Ieškovė nedraudžia sūnui ir atsakovui matytis, visapusiškai tą skatina, nors atsakovas dėl dažnų egzotinių ir artimų savo kelionių, dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje, dažnų repeticijų (duomenys neskelbtini), darbo komandiruočių ir kitų išvykų negali nuolat skirti laiko nepilnamečiam sūnui.

3.5. Teismo psichologė nebendravo su vaiku ir jo tėvais, netyrė jo buities sąlygų, neturi pareigos teikti Tarnybos kompetencijai priskirtas išvadas dėl ginčo. Be to, teismo psichologė tik konstatavo, kokia yra apklausinėto nepilnamečio vaiko branda, o ne su kuo jam yra palankiau gyventi, kuris iš tėvų geriau gali patenkinti vaiko interesus.

3.6. Atsakovui išvykus į iki šiol gana dažnas užsienio keliones, kitas išvykas ar komandiruotes, ilgai užsibūnant darbe ar atliekant kitas pareigas, I. G. šalių name prižiūrėtų visiškai svetimi jam asmenys, o ne ieškovė, kurios atsakovas neįsileidžia į namą.

3.7. Nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, jos nustatymu siektas įtvirtinti 50 ir 50 principas negali būti taikomas dėl vaiko gana jauno amžiaus, mokymosi namuose ypatumų, mokymosi priemonių ir vaiko asmeninių daiktų buvimo jam žinomoje ir suprantamoje vietoje.

3.8. Palikus pakeistą teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos neišvengiamai kils ginčų, kas turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius ir apmokėti jų tenkinimo išlaidas: atsakovas įgytų galimybę piktnaudžiauti teise, teigdamas, jog batus, šiltas striukes, įvairius mokesčius už sūnų privalo sumokėti ieškovė, su kuria nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta, arba prie išlaikymo prisidėti tokia dalimi, kokią pats manytų esant reikiama. Atsakovas neginčijo ieškinyje pateiktos vaiko išlaikymo išlaidų lentelės, pagal kurią ieškovė šalių sūnui per mėnesį turėtų išleisti apie 565 Eur. Nėra priežasčių ar faktinio pagrindo laikyti, kad atsakovas neprivalo ar yra nepajėgus teikti išlaikymą to reikalingam šalių nepilnamečiam sūnui I. G.

3.9. Atsakovas neginčija sprendimo motyvų dėl jo turimo turto vienetų, akcijų, darbo užmokesčio, prabangaus gyvenimo aplinkybių. Šiuo metu yra sprendžiamas vaiko išlaikymo klausimas ir atsakovo turtinė padėtis privalėjo būti vertinama. Su apeliaciniu skundu atsakovas nepateikė įrodymų, kad negauna jokių pajamų ar jos yra minimalios, kas ir kokia dalimi finansavo jo keliones po užsienio valstybes.

14. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Teismas pripažino atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo ir atsakovas to neginčija, todėl ieškovės argumentai, pagrindžiantys atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nėra reikšmingi. Teismas nustatė ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4.2. Ieškovė 2014 metais be objektyvaus pagrindo išsikraustė į kitą kambarį, taip demonstruodama nepagarbą atsakovui ir lojalumo stoką. Šią aplinkybę pripažino ir ieškovė. Ieškovės lojalumo atsakovui stoką įrodo ir jos aikštingumą patvirtina Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. raštas dėl išvados pateikimo.

4.3. Pati ieškovė pripažįsta, kad bent vieną kartą atsakovas su ieškove lankėsi pas šeimos specialistą. Ieškovė sąmoningai ignoruoja aplinkybę, kad atsakovas pats jai siūlė kartu su juo apsilankyti pas psichologą, tačiau ieškovė atsisakė šio pasiūlymo.

4.4. Ieškovės galimą neištikimybę patvirtina jos susirašinėjimas „Skype“ programa su svetimu vyru.

4.5. Nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą paneigia ieškovės teiginius, kad jai buvo grasinama ar jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas.

4.6. Nė vienas iš liudytojų nenurodė ir nepatvirtino, kad ieškovė būtų aiškiai ir nedviprasmiškai išsakiusi, ko ji tikisi iš atsakovo, kokio tarpusavio santykių modelio jai reikia, todėl atsakovas objektyviai negalėjo įvertinti ieškovės nepasitenkinimo priežasčių. Iš esmės nė vienas liudytojas nepatvirtino atsakovo neištikimybės fakto, ieškovės argumento dėl atsakovo žiauraus elgesio su šeimos nariais. Kita vertus, liudytojai yra jos artimi giminaičiai, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi ir ieškovei palankių aplinkybių nurodymu.

4.7. Dukra S. G. ir sūnus I. G. vaiko teisių apsaugos institucijoms yra nurodę, kad atsakovas nėra naudojęs smurto.

Šalies argumentai

4.8. Ieškovės nurodoma civilinė byla Nr. e2-1074-480/2018 reikšminga tik tiek, kiek susiję su turtiniais klausimais, kurie vis dar sprendžiami.

4.9. Ieškovės pateiktas neva atsakovo susirašinėjimas su kitomis moterimis, sprendžiant iš nurodytų datų, galbūt vyko tuomet, kai šalių santuoka jau buvo faktiškai iširusi, t. y. 2017 metais. Taigi atsakovo susirašinėjimas su kitomis moterimis yra santuokos iširimo pasekmė, bet ne priežastis.

4.10. Santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra galimybės priteisti ieškovei neturtinę žalą.

4.11. Iš esmės vienintelis ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kodėl turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka pagal ieškovės nurodomą tvarką yra tas, kad ji negalės visą sekmadienį bendrauti su sūnumi. Nepaisant to, ieškovė reikalauja apskritai iš esmės keisti teismo teisingai ir objektyviai nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti bendravimo tvarką išimtinai tokią, kokia buvo išdėstyta ieškinyje, nenurodant jokių motyvų ir argumentų.

4.12. Byloje yra duomenys, kad vaikas daugiau laiko nori praleisti su atsakovu, jo santykiai su atsakovu yra gerokai šiltesni ir artimesni nei su ieškove, todėl teismas didesnę sekmadienių dalį nusprendė skirti atsakovo bendravimui su sūnumi.

4.13. Tarnybos atstovė galutinėje išvadoje yra nurodžiusi, kad turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka po lygiai kiekvienam iš tėvų – savaitę sūnus praleistų pas ieškovę, savaitę pas atsakovą.

4.14. Teismas ne tik pagrįstai sumažino iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį, bet jo apskritai neturėjo priteisti iš atsakovo.

15. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

17. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo dalies dėl sutuoktinių kaltės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė trys vaikai – J. G. gimė (duomenys neskelbtini), S. G. – (duomenys neskelbtini), I. G. – (duomenys neskelbtini).

19. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu su vėlesniais jo patikslinimais, kuriame prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nepilnamečio sūnaus I. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku bei priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui ir ieškinio pateikimo metu buvusiai nepilnametei dukrai S. G. iki jos pilnametystės dienos po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

20. Atsakovas, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; nepilnamečio I. G. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad santuokos nutraukimas pasekmes šalių turtinėms teisėms sukelia nuo 2014 m. sausio 1 d.

21. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su motina, iš tėvo priteisė išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 190 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką.

22. Apeliacinius skundus padavė ieškovė ir atsakovas. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimis dėl sutuoktinio kaltės nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, atsakovas – su sprendimo dalimis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, teismo motyvais, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

Dėl sutuoktinio kaltės nustatymo nutraukiant santuoką, neturtinės žalos priteisimo

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė atsakovo nesugyvenamu charakteriu, agresijos apraiškomis, neištikimybe, psichologinio smurto prieš ieškovę naudojimu, kas sukėlė jai didelius išgyvenimus ir skausmą. Atsakovas prašymą santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės grindė tuo, kad ieškovė jo nei kaip sutuoktinio, nei kaip vaikų tėvo nerėmė morališkai bei psichologiškai, buvo nelojali, nesistengė išsaugoti šeimos, buvo neištikima.

24. Apeliantės (ieškovės) teigimu, byloje netinkamai vertinti įrodymai, dėl ko nepagrįstai nustatyta abiejų sutuoktinių kaltė. Apeliantės įsitikinimu, jos pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas.

25. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

26. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios, kaip teigia apeliantė, patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo pripažino, kartu pripažindamas, jog dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka galutinai iširusi ir kad dėl to yra kalti abu sutuoktiniai.

29. Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Jos teigimu, atsakovo neištikimybė įrodyta pateiktu susirašinėjimu su keliomis moterimis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, atsakovo susirašinėjimą su kitomis moterimis, susirašinėjimo turinį, jo laiką įvertinusiu kaip nelojalų ieškovei, tačiau neįrodantį atsakovo neištikimybės. Pažymėtina, kad atsakovas savo kaltės dėl santuokos iširimo neginčija.

30. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pagrįstai padaryta išvada, jog dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl atsakovės lojalumo, pagarbos atsakovui stokos.

31. Iš byloje esančių įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, nesprendė iškilusių nesutarimų bendru sutarimu, savo asmeninius reikalus laikė reikšmingesniais už visos šeimos klausimus, nebuvo pakankamai atidūs, nesistengė, jog abu gerai jaustųsi šeimoje, nesistengė suprasti vienas kitą, išsiaiškinti, kas jų santykiuose negerai, o tai tik tolino juos vieną nuo kito. Pagrįstai nustatyta, jog ir nesutarimai dėl vaikų auklėjimo, modelio kaip juos auklėti, taip pat nebuvo sprendžiami bendru sutarimu, išsakant vienas kitam savo tikslus ir lūkesčius, kas tik gilino konfliktus šeimoje.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, iki pateikiant ieškinį teismui, apeliantė siūlė atsakovui santuoką nutraukti abipusiu susitarimu. O tai leidžia manyti, jog apeliantė turėjo ketinimą nutraukti santuoką ir pačiai pripažįstant savo kaltę.

33. Nesutiktina su apeliante, kad teismas, neišvardindamas visų apklaustų liudytojų (tėvo V. J. S., brolių P. S., T. S.), nevertino jų parodymų. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovės brolis P. S., kaip ir motina O. S., iš viso atsisakė duoti parodymus. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės tėvų, kitų giminaičių parodymus.

34. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalys neįrodė tik vieno sutuoktinio kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai), leidžia pagrįstai manyti, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, nesistengė išsaugoti šeimos. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, abiejų šalių elgesį, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas.

35. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

36. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju (nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantei neturtinės žalos atlyginimo, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

37. Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečio sūnaus I. G. gyvenamąją vietą nustatė su motina. Tėvas (atsakovas) nesutinka su šia sprendimo dalimi, motyvuodamas tuo, kad teismas, nustatydamas nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – teismo psichologo išvadą, paties vaiko paaiškinimus (norus), vaiko teisių apsaugos tarnybos vaiko situacijos anketas, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes nesivadovavo byloje esančiu įrodymų visetu, pagrindžiančiu, jog nepilnamečio sūnaus interesas būtų labiau užtikrintas, jei nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu.

38. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka, atmeta juos kaip nepagrįstus. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo ar tikėjosi apeliantas, nereiškia, kad įrodymai buvo nevertinti iš viso ar vertinti netinkamai.

39. Pažymėtina, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus, vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

40. Pažymėtina, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.

41. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų, matyti, kad egzistuoja vienodos tėvų galimybės tinkamai auginti vaiką, vaikui gyventi sudarytos sąlygos pas abu tėvus.

42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tėvas didesnį dėmesį skiria vaiko fiziniam tobulėjimui, sporto treniruočių lankymui, kelionėms dviračiais ir pan., bet domisi ir vaiko mokymosi rezultatais, padeda ruošti matematikos pamokas. Motina didesnį dėmesį skiria vaiko formaliajam ugdymui, kontroliuoja, kad sūnus paruoštų pamokas, atliktų užduotis, kad nesuprastėtų jo mokymosi rezultatai.

43. Iš į bylą pateiktų įrodymų (Tarnybos, psichologės išvadų, vaiko apklausos teismo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikų ir kt.) spręstina, kad vaikui svarbūs abu tėvai, jis juos abu myli. Vaikas išsakęs nuomonę, kad geriausia būtų, jei galėtų gyventi su abiem tėvais, galėtų gyventi bet kur, svarbiausia, kad galėtų laisvai bendrauti su tėvais, norėtų pusę laiko praleisti su motina, kitą pusę – su tėvu.

44. Marijampolės apylinkės teismo psichologė, išklausiusi vaiko nuomonę, taip pat nurodė, kad vaikas prielankumą rodo abiem tėvams, gyventi pas tėtį norėtų, nes, pasak vaiko, jis leistų matytis su mama, kada tik vaikas panorėtų. Atkreiptinas dėmesys, jog psichologė nurodžiusi, kad pagal vaiko psichologinę raidą dar nėra susiformavusių tvirtų loginio mąstymo bruožų, jam gali būti sunku suprasti sudėtingus socialinius reiškinius, numatyti savo veiksmų tolimąsias pasekmes priimant sudėtingus sprendimus. Taigi byloje vaikas nėra išreiškęs konkretaus noro gyventi būtent tik su tėvu.

45. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių sūnaus gyvenamąją vietą su motina, atsižvelgė ne tik į Tarnybos išvadą, bet ir į tai, kad vaikas gyvena su motina, kad tėvo gyvenamojoje vietoje dažnai būna J. B. su savo vaikais ir bendru jos bei atsakovo sūnumi J., kad atsakovas vyksta į keliones į užsienį ir tuomet šalių sūnus liktų prižiūrimas J. B. Išnagrinėjęs įrodymų visetą, teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pagrindo manyti, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams.

46. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tai, kad priėmė sprendimą, su kuriuo nesutinka atsakovas, nereiškia, jog sprendimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

47. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis).

48. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendravimo tvarka su šalių sūnumi turėtų remtis principu 50:50 pagal vaiko praleidžiamą su tėvais laiką.

50. Apeliantės teigimu, teismas, nustatydamas konkretų bendravimo grafiką, nepagrįstai nustatė kiekvieno sekmadienio laiką bendrauti su sūnumi atsakovui, kas lemia, kad apeliantė negalės nė vieno pilno sekmadienio praleisti kartu su sūnumi netrukdomai, o atsakovui tokia teisė suteikiama teismo sprendimu. Dėl to prašo atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką nustatyti pagal ieškovės ieškinyje pasiūlytą grafiką.

51. Nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka (50:50 procentų laiko) nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka vaiko interesus. Minėta, kad vaikas labai prisirišęs prie abiejų tėvų, su abiem norėtų laiką praleisti po lygiai, abu tėvai myli sūnų. Be to, atstumas tarp vaiko tėvų gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigų iš tėvų gyvenamosios vietos yra nedidelis. Vaikas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pats savarankiškai gali nueiti į mokyklą ar iš vieno tėvo pas kitą. Todėl nesutiktina su apeliante, kad turi būti nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka pagal ieškovės ieškinyje pasiūlytą grafiką.

53. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, kuomet tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo tos savaitės sekmadienio 10 valandos iki kito sekmadienio 18 valandos nepertraukiamai (vaikas būna pas tėvą visą savaitę), vaikas ir motina netenka galimybės bendrauti sekmadieniais, t. y. dienos metu, nes visais sekmadieniais nuo 10 val. iki 18 val. numatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka.

54. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, pripažintina, jog reikalinga patikslinti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, nurodant, jog tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo tos savaitės sekmadienio 10 valandos iki kito sekmadienio 10 valandos nepertraukiamai (vaikas būna pas tėvą visą savaitę). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, bus sudarytos vienodos abiejų tėvų galimybės bendrauti su vaiku sekmadieniais.

55. Kadangi pripažinta, jog pagrįstai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo prašymo nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo priteisimo

56. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiam sūnui esminėms jo išlaidoms periodinėmis išmokomis, mokamomis po 190 Eur kas mėnuo nuo 2020 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) išimtinai vaiko interesais G. G.

57. Apeliantės (ieškovės) teigimu, teismas, nustatęs, kad atsakovo pajamos yra didesnės nei minimalios ir jos yra didesnės nei ieškovės, neįvertino, kad šalių sūnaus poreikiai tik auga ir didėja, niekaip nepaaiškino, kodėl priteisia 90 Eur per mėnesį mažesnį išlaikymo dydį nei prašė ieškovė. Apeliantė prašo teismo sprendimą pakeisti ir iš atsakovo priteisti 280 Eur dydžio išlaikymą.

58. Apeliantas (atsakovas), nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, teigia, jog teismas, nustatęs bendravimo tvarką lygiomis dalimis po savaitę su abiem tėvais, iš jo nepagrįstai priteisė išlaikymą sūnui po 190 Eur.

59. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, sprendžia, kad 190 Eur išlaikymas iš tėvo priteistas pagrįstai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas, prašydamas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, bendravimo tvarką „50:50 procentų laikas“, iš motinos sūnaus išlaikymui prašė priteisti po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

60. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

61. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

62. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.

63. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

64. Pritartina apeliantui, kad nagrinėjamu atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Tačiau vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, kt.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu.

65. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje teismas, nustatęs tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, įvertinęs vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

66. Kadangi vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, tėvų pareiga išlaikyti vaiką taip pat lygi, tai reiškia, kad išlaidos turi tekti ir motinai, manytina, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš tėvo sūnaus išlaikymui 190 Eur suma esminėms išlaidoms yra pagrįsta ir pakankama.

Dėl teismo sprendimo motyvų

67. Apeliantas (atsakovas) teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė: „Teismas nesutinka, kad atsakovo yra sunki turtinė padėtis <...> jo pajamos tikrai yra didesnės nei minimalios ir jos yra didesnės nei ieškovės“. Prašo šiuos motyvus pašalinti iš sprendimo.

68. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo turtinę padėtį. Jau minėta, kad svarstant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turi būti įvertinama ne tik vaikų poreikiai, bet ir tėvų galimybės teikti išlaikymą, t. y. tėvų turtinė padėtis. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimas turtas (žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantis turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), bei name esantis kilnojamasis turtas), turimos akcijos, VSDFV duomenys apie atsakovo darbo užmokestį (apie 1 000 Eur), taip pat byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovo keliones į tolimas užsienio valstybes, leidžia pagrįstai manyti, jog jo pajamos yra didesnės nei minimalios ir didesnės nei ieškovės.

69. Kad atsakovo padėtis yra geresnė nei ieškovės, jis yra pats pripažinęs. 2017 m. liepos 12 d. priešieškinyje atsakovas nurodęs, jog jo „finansinė padėtis žymiai geresnė nei ieškovės, jos pajamos labai mažos, tikėtina nesugebėtų užtikrinti pilnaverčio aprūpinimo vaikams“.

70. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto prašymas dėl motyvų iš sprendimo pašalinimo netenkinamas.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

71. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas tik dalyje dėl bendravimo tvarkos laiko sekmadieniais patikslinimo.

72. Apeliantė pateikė prašymą priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas išlaidas 800 Eur (600 už apeliacinio skundo surašymą ir 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).

73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, išlaidos paskirstomos proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

74. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patirto išlaidos 200 Eur priteistinos kaip pagrįstos ir įrodytos. Tačiau, minėta, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas tik nedidele dalimi, kurios procentine išraiška neįmanoma tiksliai paskaičiuoti, todėl manytina, kad teisinga, protinga ir sąžininga už apeliacinio skundo surašymą, kiek tenkinamas apeliacinis skundas, pakankama yra 100 Eur suma.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. dalinį sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, nurodant, kad A. G. su sūnumi I. G. bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo tos savaitės sekmadienio 10 valandos iki kito sekmadienio 10 valandos nepertraukiamai (vaikas būna pas tėvą visą savaitę).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur apeliacinėje instancijoje turėtas išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika